Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės L. P. ir atsakovo V. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui V. P. palikti pavardę pagal jo pasirinkimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo V. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė su atsakovu nepilnamečių vaikų neturinti. Santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo neatsakingo elgesio šeimos atžvilgiu, atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, atsakovo nuolatinio triukšmo, fizinio ir psichologinio smurto santuoka iširo. Su atsakovu ilgą laiką negyveno, nevedė bendro šeimos ūkio. Nėra vilties, kad santuoką išsaugos. Susitaikyti su atsakovu nepageidauja. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka pavardę P., o atsakovui prašo palikti pavardę pagal jo pasirinkimą. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįsigijo. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Žemės sklypas 0,12 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas yra įgytas 2010 m. gegužės 25 d. turto pasidalinimo sutartimi. Šis turtas yra ieškovės L. P. asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinas santuokos nutraukimo metu. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise transporto priemonių nėra. Lietuvos antstolių rūmų pažyma patvirtina, kad nėra vykdomųjų bylų atsakovo V. P. atžvilgiu. Ieškovė nurodė skolų ir skolinių įsipareigojimų neturinti. Kreditorinių reikalavimų nėra. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Kilnojamąjį turtą pasidalino tuo metu, kai pradėjo atskirai gyventi. Ginčo dėl kilnojamojo turto pasidalinimo nėra. Ieškovės ir atsakovo vardu personalinių įmonių, akcijų, vertybinių popierių nėra (el. b. l. 1-3).

3. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, kad kartu negyvena 30 metų, atsakovas santuokoje niekur nedirbo, vartojo alkoholį, namie būdavo betvarkė, triukšmas, svetimos moterys. Viską matydavo vaikai. Paaiškino, kad atsakovas sūnų labai išgąsdino, todėl sūnus susirgo (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad visą turtą pasidalijo. Vaikai jau pilnamečiai, su tėvu sūnus nebendrauja. Sutiko, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neprašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad reikalavimus dėl kaltės keičia, prašant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5. Atsakovui V. P. ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 25). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Taip pat, atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, nors šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas tinkamai (el. b. l. 34).

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 231 straipsnio 5 dalimi ir 384 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas.

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

8. Byloje nustatyta, kad šalys Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje santuoką įregistravo 1985 m. lapkričio 22 d. (akto įrašo Nr. 413). Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodė argumentus: atsakovo neatsakingas elgesys šeimos atžvilgiu, atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, atsakovo nuolatinis triukšmas, fizinio ir psichologinio smurto naudojimas. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (sprendimo 4 punktas).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas prieš kitą, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (LAT 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 ir kt.). LAT taip pat yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Be to, tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

10. Santuokos iširimo priežastims nustatyti esminę reikšmę turi sutuoktinių tarpusavio santykiai iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės. Teismas pažymi, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu sutiko dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę – „P.“, atsakovui prašo palikti jo pasirinkta pavardę. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės prašymo palikti jai santuokinę pavardę nepateikė, nuomonės dėl savo pavardės nutraukus santuoką taip pat neišreiškė, todėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „P.“. Atsakovui paliktina jo turima pavardė – „P.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

14. Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas 0,12 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14-15). Minėtas nekilnojamasis turtas, nors ir buvo įgytas santuokos metu, tačiau 2010 m. gegužės 25 d. turto pasidalijimo sutartimi Nr. RS-3693, tapo ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu, todėl, nutraukinat santuoką, nėra dalintinas. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, ieškovė ir atsakovas transporto priemonių nėra įgiję (el. b. l. 16). Atsižvelgiant į išdėstytą, plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.

Dėl nepilnamečių vaikų

15. Ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 4). Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu, ieškovė yra atstovaujama advokatės pagal pasirašytą susitarimą dėl atstovavimo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neprašo iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 385 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.192, 3.194 ir 3.200 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. palikti ikisantuokinę pavardę – ,,P.“, atsakovui V. P. palikti pavardę – „P.“.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) pašto išlaidų.

Informuoti atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.