Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 7 d., apie 12.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis I. Z. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jai buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. Z. 2023 m. gruodžio 7 d., apie 12.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. Z. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis I. Z. byloje pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jo žmonai K. Z. pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 96). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. Z. paaiškino, kad jis yra vedęs (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jo žmona nebevairuoja, nes blogai jaučiasi. Jie gyvena kartu, jis žmonos klauso ir ji jo klauso. Apie įvykį jis pasakė žmonai tą pačią dieną, ji jo poelgį vertino blogai. Įvykyje žmona nedalyvavo. Jis mano, kad ateityje taip daugiau nepasikartos.

Galima laiduotoja K. Z. byloje pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį I. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodė, kad yra įsitikinusi, kad jos vyras I. Z. yra vertas pasitikėjimo, doras ir sąžiningas žmogus, ramaus būdo, turintis visus reikiamus socialinius įgūdžius. Jis yra atsakingas, pareigingas, šiuo metu yra pensininkas, tačiau darbštus, visada padeda namų ūkyje. Kaimynų jis charakterizuojamas teigiamai. Jis nusikalto pirmą kartą gyvenime, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jis įsipareigoja laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jis nebuvo gydytas Priklausomybės ligų centre ar Psichikos sveikatos centre, todėl manytina, kad jo padaryta veika yra atsitiktinė, kad jis padarė teigiamas išvadas ir daugiau nebenusikals. Ji, kaip I. Z. žmona, įsipareigoja daryti jam teigiamą įtaką. Jie gyvena kartu, bendrauja, jos vyras visada klauso jos patarimų, ja pasitiki ir kreipiasi jam svarbiais klausimais, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką jo gyvenimui. Kadangi vyras per visą savo gyvenimą apie (duomenys neskelbtini) metų vairuodamas transporto priemones nėra padaręs rimtų pažeidimų, jis suvokia, kad šis įvykis turės įtakos jo tolimesniam gyvenimui, ji mano, kad jos vyras yra vertas teismo pasitikėjimo. Ji pati pagal gyvenamą vietą yra teigiamai vertinama, yra sąžininga, atsakinga, darbšti, patikima, niekada nepažeidinėjo įstatymų, yra dora pilietė ir yra įsitikinusi, kad ji taip pat verta teismo pasitikėjimo (b. l. 105). Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja K. Z. nurodė, kad ji su I. Z. santuokoje yra virš (duomenys neskelbtini) metų. Įvykio dieną jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad pasiimtų I. Z. iš įvykio vietos, vyras buvo nusiminęs, verkė. Jis per šventes truputį išgeria, o šiaip negeria. Tai I. Z. buvo gera pamoka ir daugiau jis taip nebedarys. Jis yra labai draugiškas ir nori visiems padėti. Jis jos klauso. Ji yra buvusi (duomenys neskelbtini), dabar pensininkė, ir gali patikinti, kad jis daugiau taip nepadarys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis I. Z. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, I. Z. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir I. Z. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra pensininkas, iki (duomenys neskelbtini) dirbo (b. l. 76), neteistas (b. l. 73), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka vieną kartą už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturintis (b. l. 74). Byloje nėra duomenų apie jos priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į I. Z. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti K. Z., kuris yra kaltinamojo sutuoktinė. Tiek I. Z., tiek K. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie yra susituokę daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. K. Z. nurodė, kad ji yra pajėgi daryti I. Z. teigiamą įtaką, ji yra buvusi (duomenys neskelbtini), jis jos klauso, ji gali užtikrinti, kad jis daugiau taip nesielgs. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. Z. yra neteista (b. l. 101), pastaruosius metus nebausta administracine tvarka, praeityje baustas už KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 102-104). Byloje pateiktos I. Z. ir K. Z. kaimynų rašytos charakteristikos/rekomendacijos, kuriose abu sutuoktiniai charakterizuojami teigiamai (b. . 97-99). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju K. Z. yra verta teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju I. Z. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką I. Z., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, I. Z., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. Z. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis I. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, I. Z. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti minimaliam 1 metų arba artimam minimaliam 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, motyvuodamas tuo, kad kaltinamojo šeimoje abu asmenys yra pensininkai, jo žmona turi teisę vairuoti, bet nevairuoja dėl sveikatos, teisė vairuoti ateityje bus reikalinga vykimui į gydymo įstaigas, reikės, kad ir kaltinamasis galėtų vairuoti. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam šios aplinkybės buvo žinomos ir nusikalstamos veikos darymo metu. Tokio pobūdžio asmeninės ir šeimyninės aplinkybės neturi esminės reikšmės svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi asmuo, žinantis, kad jam teisė vairuoti yra būtina savo ar šeimos poreikiams, turi pats būti suinteresuotas šia teise naudotis atsakingai ir nedaryti teisės pažeidimų, už kurių darymą numatyta galimybė atimti šią teisę. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus Vilniaus mieste, vakaro metu, kuomet kelyje galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, tokiu būdu keldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti rimtesnių tokio jo poelgio padarinių. Pažymėtina ir tai, kad iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam buvo nustatyti trys iš keturių išorinių neblaivumo požymių, taip pat iš BIRT ataskaitų žiūryklės bei liudytojos Ž. G.-V. parodymų matyti, kad pranešėja paskambino į policiją dėl to, nes matė akivaizdžius kaltinamojo girtumo požymius. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Nors kaltinamasis teigė, kad važiavo nedidelį atstumą, tačiau pažymėtina, kad tokios būklės automobilį vairuoti net ir nedidelį atstumą yra itin neatsakinga ir pavojinga. Visgi, teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis iki tol buvo neteistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas tik vieną kartą, už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam būdingas sistemingas KET pažeidinėjamas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, I. Z. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad I. Z. 2023 m. gruodžio 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60-61), tokiu būdu I. Z. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2023 m. gruodžio 11 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. Z. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 11 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju I. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus I. Z., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam I. Z. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, automobilio savininkas yra pats I. Z.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1 070 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. Z. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, I. Z. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus I. Z. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo I. Z. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. birželio 8 d. (b. l. 64-66). Atsižvelgiant į tai, kad I. Z. priklausantis automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam I. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 60-61) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – I. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. Z., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. Z. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, I. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam I. Z., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajai I. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. Z. ir K. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti I. Z., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.