- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-08
- Bylos Nr.
- 2YT-4119-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00333-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, T. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, T. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiosios turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties perėmė visą jos palikimą, tame tarpe ir ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Į notarą per įstatymų nustatytus terminus nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir T. S. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėja yra J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Be pareiškėjos J. J. dar turėjo dukrą T. S., kuri atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškimo nereiškė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti mirusiosios sutuoktinio I. J. (I. J.) vardu, tačiau įgyti jų santuokos metu. 2021 m. lapkričio 16 d. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič atsisakė atlikti notarinį veiksmą – pradėti paveldėjimo bylą pagal įstatymą, kadangi pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą.
Pareiškėjos teigimu, ji po savo motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjos J. J. mirties rūpinosi jos turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P. po savo motinos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.