- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-354-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00684-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- J. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. (A. T.) ieškinį atsakovei A. G. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys J. J. (J. J.) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. G., prašydamas:
1.1. įpareigoti A. G. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pravažiavimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nugriaunant metalinius vartus, įrengtus šiaurės vakarinėje tvoros dalyje, taip pat nugriaunant metalinius vartus ir 17,35 metrų ilgio tvorą su metaliniais stulpais, įrengtais pietrytinėje tvoros dalyje. Atsakovei nurodytu terminu neišmontavus ir neišsikėlus metalinių vartų, skirti atsakovei A. G. 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną;
1.2. priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė kad:
2.1. ieškovui asmeninės nuosavybės teise remiantis 2000 m. rugpjūčio 3 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. 4585 bei 2000 m. rugpjūčio 7 d. Statybos inspektoriaus išduotos pažymos Nr. 104-3-1 pagrindu priklauso negyvenamoji patalpa - valgykla, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų numeriai 3-1, nuo 3-3 iki 3-9, 3-18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Atsakovei A. G. tame pačiame pastate nuosavybės teise priklauso patalpa – butas Nr. 1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Šalčininkų skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ pagrindu atsakovei A. G. leista iki 2017 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis 0,0517 ha (duomenys neskelbtini) esančiu valstybinės žemės plotu;
2.2. atsakovė 2018 metais, nepaisydama ieškovo interesų, laikinai naudotis suteiktoje valstybinėje žemėje įrengė vartus su tvora, tyčia sudarydama ieškovui kliūtis nevaržomai naudotis servitutiniame kelyje esančiu pravažiavimu. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas neteko galimybės privažiuoti prie savo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bei laisvai judėti valstybinės žemės plote;
2.3. susidariusią situaciją buvo siekiama išspręsti taikiai, tačiau atsakovė ieškovo prašymą ignoravo, todėl ieškovas dėl atsakovės veiksmų su skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrių. Pastarasis, atlikęs patikrinimą, 2019 m. sausio 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 43ŽN-4- ( 14.43.73.) nustatė atsakovei laikinai naudotis leistame 0,0517 ha (duomenys neskelbtini) esančiame valstybinės žemės plote naudojimosi pažeidimus, nurodydamas, jog pažeidžiamos leidime laikinai naudotis valstybine žeme nustatytos sąlygos, plotas aptvertas tvora su įrengtais vartais, užstatyta statiniais, suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas naudojamas ne pagal ribas, tvora pietrytinėje dalyje pastatyta už ribų, pažeidžiamas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas. Apie atliktą patikrinimą atsakovė buvo informuota 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. 43 SD-197- (14.43.104.), pasiūlant per nustatytus terminus pašalinti pažeidimus;
2.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius 2019 m. kovo 15 d. atliko antrą patikrinimą, o 2019 m. gegužės 23 d. atliko trečią patikrinimą, kurių metu surašytuose aktuose nurodė, jog žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas, valstybinė žemė neatlaisvinta – tvora nepašalinta, o vartai nuo kelio įrengti;
2.5. atsakovė neteisėtais veiksmais nepagrįstai varžo ieškovo teises nevaržomai naudotis servitutiniame kelyje esančiu pravažiavimu, apsunkindama/apribodama galimybę ieškovui patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio turto. Tokiais atsakovės veiksmais varžomas ir ieškovo kaip savininko neginčijamas interesas apsaugoti savo nekilnojamąjį turtą nelaimės atveju, turėti tinkamas sąlygas prižiūrėti (remontuojant, rekonstruojant ir pan.) šį turtą;
2.6. ieškovas negatoriniu ieškiniu siekia pašalinti pažeidimus, trukdančius ieškovui naudotis savo teise netrukdomai naudotis servitutiniu keliu. Atsakovė apie ieškovui suteiktą teisę naudotis servitutiniu keliu žinojo, kadangi leidžiant laikinai naudotis valstybine žeme atsakovė patvirtino apie jai žinomas žemės naudojimo sąlygas, tarp jų ir valstybinėje žemėje esantį kelio servitutą. Servitutas buvo išviešintas;
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. G. pateiktame atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. reikšdamas reikalavimą atsakovei atlaisvinti servitutinį kelią žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas nenurodė, kuris kelias yra servitutinis ir kurį turi atlaisvinti atsakovė. Ieškovas pats savavališkai pridėtame prie ieškinio žemės sklypo plane nupiešė kelią ir pažymėjo jį kaip servitutinį, nors privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apskritai yra įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kelias ir sklype yra nustatyti kelio servitutas;
3.2. ieškovė su sutuoktiniu 2008 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis įsigijo 3 kambarių bendro 77.22 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis sandoris yra įregistruotas VĮ „Registrų centre“, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame jokių servitutų nėra nustatyta. Ieškovė, kaip IĮ „P. A.“ direktorė, 2017 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JS-4142 įsigijo patalpą (parduotuvė), bendro 165,88 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ir taip pat nėra įregistruota servitutų. Be to, atsakovė, kaip IĮ „P. A.“ direktorė, 2020 m. liepos 28 d. valstybės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijo 517/3338 žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), šis sklypas priklauso IĮ „P. A.“ nuosavybės teisėmis ir jame taip pat nėra nustatyta servitutų. Atsakovė su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teisėmis 2020 m. rugpjūčio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 481/6676 žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šis sandoris yra įregistruotas VĮ „Registrų centre“, registro Nr(duomenys neskelbtini)ir jame jokių servitutų nėra nustatyta;
3.3. atsakovė ir jos sutuoktinis V. G., įsigiję žemės sklypus, kreipėsi į Valstybės įmonės „Valstybės žemės fondo“ geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyrių dėl jų aukščiau įsigytų žemės sklypų naudojimosi tvarkos plano sudarymo. Planas yra parengtas ir derinamas, tačiau jame nėra jokių duomenų apie atsakovei priklausančiame žemės sklype esančius kelius, kuriems nustatytas servitutas;
3.4. ieškinyje nurodydamas, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas kelio servitutas, ieškovas klaidina teismą. Taigi, atsakovė nepažeidė ieškovo teisių.
4. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepime su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad 1992 metais išpirko valgyklą ir parduotuvę, o po to pasidalino patalpas su ieškovu. Techniškai iš kitos pusės įvažiuoti neįmanoma dėl pelkės ir žalios vejos, pereiti galima. Savo patalpas naudoja sandėliavimui, jo patalpose yra bendrabučio šiluminiai mazgai, vandentiekis ir kanalizacija, todėl reikalingas privažiavimas. Įvažiavimas yra iš kitos pusės bendru keliu, kuris buvo visą laiką. Iki kol atsakovė nenusipirko patalpų, kelias niekada nebuvo užtvertas.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime paaiškino, kad:
5.1. atsakovei NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2) leista laikinai naudotis 0,0517 ha valstybinės žemės plotu, kurio ribos nurodytos leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemoje M1:500. Laikinai suteiktam naudoti valstybinės žemės plotui buvo nustatytas kelio servitutas, įpareigojantis leisti naudotis valstybinės žemės plote esančiu pravažiavimu;
5.2. gavus skundą dėl neteisėto valstybinės žemės šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini) užtvėrimo, buvo atlikti patikrinimai ir surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, be kita ko pasiūlant pašalinti tvorą su vartais ir visais jos elementais, įskaitant ir tvoros stulpus. Atsakovei sutikimas statyti laikiną statinį (tvorą) nebuvo išduotas bei suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas naudojamas ne pagal ribas, nurodytas leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemoje M1:500. Atsakovė buvo informuota, jog geranoriškai nepašalinus patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, bus sprendžiamas klausimas dėl suteiktos teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukiamo;
5.3. vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu (toliau– Aprašas) ir kitų teisės aktų nuostatoms bei nustačius, jog žemės plotas iš esmės nėra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti ir žemė nepriskirta laisvos žemės fondo žemės plotams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 43VĮ-624-(14.43.2), pripažintas netekusiu galios NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme A. G., (duomenys neskelbtini)“;
5.4. atsakovė trečiajam asmeniui pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-861-(14.43.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono (savivaldybės) Šalčininkų seniūnijos Šalčininkėlių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui patvirtinimo“ patvirtintame Šalčininkėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio servitutas nėra nustatytas. Įvažiavimai į prie gyvenamojo namo esančią teritoriją yra du (abu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės);
5.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 punkto 1 dalyje ir 10 straipsnio 5 punkto 1 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ar parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 2.1 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys;
5.6. nuosavybės teise atsakovei ir jos sutuoktiniui priklauso 481/6676 dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 517/3338 dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso IĮ „P. A.“ ir 5161/6676 dalis nurodyto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kiti gyvenamojo namo bendraturčiai nesikreipė dėl šio žemės sklypo dalies nuomos ar pirkimo. Atsakovė kreipėsi su prašymu suderinti naudojimosi žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tvarką, tačiau namo gyventojai prieštaravo siūlomai naudojimosi tvarkai, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo patvirtinta. Ieškovas irgi kreipėsi dėl sklypo dalies išpirkimo, yra parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Ieškovas turėtų kreiptis pas notarą dėl sandorio sudarymo.
5.7. atsakovės tvora pastatyta tuomet, kai atsakovei buvo laikinai išduotas leidimas naudotis sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti (pvz. sodinti daržą, šienauti, kt.). Vėliau atsakovei buvo parduota idealioji sklypo dalis pagal turimą pastato plotą, konkreti jiems priklausanti sklypo vieta nebuvo apibrėžta. Žemės sklypo plane nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra įvažiavimas, jis yra ir iš kitos pusės, tačiau ar galima pravažiuoti iš kitos pusės, netikrino. Sklype servitutai nėra nustatyti, kadangi sklypo viduje servitutas nenustatomas. Tokiu atveju nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, paliekami bendri ir individualūs naudojimosi plotai. Trečiasis asmuo kaip sklypo bendrasavininkas nebuvo davęs leidimo tvorai statyti. Po sklypo pirkimo atsakovė nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl tvoros įteisinimo ar suderinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) įpareigojo atsakovę A. G. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pravažiavimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nugriaunant metalinius vartus, įrengtus šiaurės vakarinėje tvoros dalyje, taip pat nugriaunant metalinius vartus ir 17,35 metrų ilgio tvorą su metaliniais stulpais, įrengtais pietrytinėje tvoros dalyje. Atsakovei nurodytu terminu neišmontavus ir neišsikėlus metalinių vartų, skirti atsakovei A. G. 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 2) priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 75 Eur žyminio mokesčio ir 1510 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
7. Teismas pažymėjo, kad prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), yra du įvažiavimai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kurie leidžia privažiuoti tiek prie kairėje, tiek prie dešinėje pastato esančių patalpų. Įvertinęs žemės sklypo planą bei palydovinę sklypo nuotrauką (https://www.regia.lt/map/regia2), nustatė, jog apvažiuoti aplink pastatą nėra galimybės, kadangi už pastato nėra įrengtas kelias, takas ar pravažiavimas. Teismas padarė išvadą, jog galima apeiti pastatą pėsčiomis, tačiau pravažiuoti automobiliu nėra galimybės dėl už pastato esančios pievos ir želdinių, pažymėtų sklypo plane.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovei užtvėrus pravažiavimą prie ieškovui priklausančių patalpų, ieškovas neturi kitos galimybės teisėtai privažiuoti prie savo nuosavybės. Pripažino akivaizdžia aplinkybę, jog įrengusi tvorą ir užtvėrusi ieškovui pravažiavimą prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų atsakovė pažeidė ieškovo kaip patalpų savininko teises.
9. Teismas nenustatė, jog atsakovė tvorą įrengė laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Nustatė, jog atsakovei kartu su vyru bei atsakovės valdomai individualiai įmonei bendrai nuosavybės teise priklauso 0,1515 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau konkretus žemės sklypo plotas atsakovei nėra priskirtas. Pažymėjo, jog atsakovei priklauso tik idealioji sklypo dalis, todėl nesant nustatytos naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos, nėra žinoma, ar atsakovei naudojimuisi atiteks būtent jos aptverta sklypo dalis. Atkreipė dėmesį į tai, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, jo pirmame aukšte patalpas nuosavybės teise valdo ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo J. J. ir atsakovės individuali įmonė, o antrame pastato aukšte yra butai, kurių pagal trečiojo asmens NŽT atstovės paaiškinimus iš viso yra 19 (5 butai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei, likę – skirtingiems fiziniams asmenims).
10. Sprendime pažymėta, kada pagal teisinį reglamentavimą namų valdų žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir kitų patalpų savininkams). Nurodė, kad visi pastato patalpų savininkai yra potencialūs prie pastato esančio žemės sklypo bendraturčiai, todėl kiekvienam patalpų savininkui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie savo patalpų ir tinkamai jas eksploatuoti.
11. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pažymėjo, kad atsakovė nėra vienvaldė ginčo žemės sklypo savininkė, didesnė sklypo dalis priklauso valstybei, todėl atsakovė privalėjo gauti sklypo bendrasavininkės sutikimą įrengti sklype tvorą. Remdamasis NŽT atstovės paaiškinimais teismas nustatė, jog NŽT sutikimo įrengti tvorą atsakovei nebuvo davusi, o ir atsakovė dėl tokio sutikimo išdavimo į NŽT net nesikreipė.
12. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas, iš atsakovės priteisė ieškovo naudai 75 Eur žyminio mokesčio ir 1510 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Vertino, jog teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, ginčo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei atsakovės elgesį proceso metu (būdama administracine tvarka nubausta už tvoros įrengimą be NŽT sutikimo daugiau kaip per du metus tvoros nepašalino, savo nuosavybės teisėms įgyvendinti pasirinko neteisėtą būdą savavališkai tvora užtvėrusi pravažiavimą prie kitiems savininkams priklausančių patalpų, jeigu savalaikiai pašalintų tvorą šis teismo procesas išvis neprasidėtų ir taip būtų išvengta bereikalingų bylinėjimosi išlaidų), pagrįstos ir proporcingos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantė A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir ginčą išnagrinėti iš esmės – ieškinio netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
13.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais ratio decidendi bylose, todėl akivaizdžiai neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius faktinius ir teisinius santykius. Teismas nevertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, o sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles;
13.2. priimtas sprendimas pažeidžia apeliantės kaip žemės sklypo dalies savininkės teises ir teisėtus interesus, nustatytas įpareigojimas palankus tik ieškovui ir neatitinka proporcingumo principo, kadangi neadekvatus teisės pažeidimui. Apeliantei įvykdžius skundžiamame sprendime numatytus įpareigojimus, kiltų pavojus apeliantės ir jos artimųjų saugumui ir būtu pažeistas fundamentalus apeliantės nuosavybės neliečiamumo principas.
13.3. ieškovas turi galimybę patekti į savo patalpas iš kitos namo pusės, todėl pirmosios instancijos teismo ribojimai yra per griežti. Iš žemės sklypo plano bei iš palydovinės sklypo nuotraukos nematyti, kad apvažiuoti pastatą galima aplink, nes visas plotas apaugęs žole dėl nepriežiūros. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, pasisakydamas dėl ieškovo galimybių patekti į pastatą;
13.4. šiuo metu atsakovei kartu su vyru bei atsakovės valdomai individualiai įmonei bendrai nuosavybės teise priklauso 0,1515 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors konkretus žemės sklypo plotas atsakovei nėra priskirtas, tačiau šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6166-604/2021 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovei naudojimuisi atiteks būtent jos aptverta sklypo dalis ir nebus pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjama civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši bylą, kas pažeidžia atsakovės teises, kadangi turėjo būti sustabdyta ši byla, o ne atvirkščiai. Teismo įpareigojimo vykdymas sukels atsakovei nemažus nuostolius ir kels nesaugumą gyvenant nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo, kad:
14.1. ieškovas reikalavimą atsakovei sieja su savo kaip turto savininko teisių pažeidimu, kadangi atsakovės įrengti metaliniai vartai, ir 17,35 metrų ilgio tvora su metaliniais stulpais apsunkina ir apriboja galimybę ieškovui patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio turto. Gindamas pažeistas teises su negatoriniu ieškiniu pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas neturi įrodinėti, kad pažeisdamas jo teises asmuo elgiasi neteisėtai;
14.2. apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe, jos skundžiamas sprendimas suponuoja jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Darydama tokias išvadas apeliantė sąmoningai nutyli civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog apeliantės veiksmai pripažinti neteisėtais dar trečiojo asmens NŽT. Faktinės aplinkybės, kurių apeliantė neginčija, patvirtina, kad atsakovės A. G. ginčo tvora bei įrengti vartai yra pastatyti nesilaikant įstatymų reikalavimų bei atsakovė savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą reikalavimą žemės savininkams ir kitiems naudotojams laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų;
14.3. skundžiamame sprendime padarytos teismo išvados yra aiškios ir nedviprasmiškos, o jomis abejoti nėra jokio pagrindo. Įvertinęs įrodymus teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovui nėra galimybės pravažiuoti automobiliu iš kitos pusės. Ieškovo patalpos skirtos komercinei veiklai, jose buvo teikiamos maitinimo paslaugos, todėl ieškovas turi turėti galimybę ne tik prieiti prie savo patalpų, bet ir privažiuoti automobiliu;
Šalies argumentai
14.4. apeliantė nepateikė jokių įrodymų, teigdama, jog įpareigojimo nugriauti metalinius vartus bei tvorą su metaliniais stulpais vykdymas sukels atsakovei nemažus nuostolius ir kels nesaugumą gyvenant nuosavybės teise priklausančiose patalpose;
14.5. ieškovas yra ne tik nekilnojamojo turto patalpos - valgyklos savininkas, tačiau ir potencialus prie pastato esančio žemės sklypo bendraturtis, kadangi yra pateikęs NŽT prašymą dėl žemės sklypo dalies įsigijimo. Todėl ieškovui, kaip patalpų savininkui, turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie savo patalpų ir tinkamai jas eksploatuoti, o tą ieškovas gali padaryti tik per bendrojo naudojimo žemės plotą. Be to, prie civilinės bylos yra prijungtas 0,6676 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planas, paneigiantis apeliantės teiginius, jog nėra jokio pravažiavimo link pastato toje pusėje, kurioje įrengta tvora bei vartai, o yra tik kiemas. Taigi plane yra išskirtas bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas, kuris leidžia privažiuoti tiek prie kairėje, tiek prie dešinėje pastato esančių patalpų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismas, apvažiuoti pastato aplink nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas ieškovo kaip nekilnojamojo daikto (pastato dalies) savininko teisės teisių pažeidimas ir atsakovė įpareigota atlikti nustatytą pažeidimą pašalinančius veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), atitinkamos patalpos nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis:
19.1. ieškovui A. T. nuosavybės teise priklauso 94,77 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
19.2. atsakovei A. G. ir V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).;
19.3. individualiai įmonei „P. A.“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) A. G. buvo leista iki 2017 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis 0,0517 ha (duomenys neskelbtini). esančiu valstybinės žemės plotu, kurio ribos nurodytos pridedamoje leidžiamoje laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje.
21. NŽT gavusi skundą 2019 m, sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. 43ŽN-4-(14.43.73.) nustatė, kad A. G. 2016 m. lapkričio 28 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) buvo leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, tačiau pažeidžiamos leidime laikinai naudotis valstybine žeme nustatytos sąlygos, valstybinės žemės plotas aptvertas tvora su vartais, įrengtais šiaurės vakarinėje tvoros dalyje ir pietrytinėje tvoros dalyje. Tvora pietrytinėje dalyje pastatyta už suteikto naudotis žemės ploto ribų, nurodytų schemoje.
22. 2019 m. kovo 15 d. NŽT pakartotinai patikrinus A. G. naudojamą žemės sklypą, nustatyta, kad faktinė situacija nepasikeitė, tvora nebuvo nuimta. Schemoje M 1:500 pagal faktines ribas užfiksuotas tvora aptvertas plotas ir pažymėta, kad yra naudojamas 296,5 m² plotas, esantis už laikinai suteikto naudotis valstybinės žemės ploto ribų.
23. 2019 m. gegužės 23 d. NŽT patikrinimo metu nustatyta, kad faktinė valstybinės žemės naudojimo situacija nepasikeitė, žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas, vartai nuo kelio ((duomenys neskelbtini)) vėl įrengti.
24. 2019 m. gegužės 29 d. NŽT nutarimu Nr. NZT-ANR_N-587-2019 A. G. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, kad valstybinėje žemėje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įrengė tvorą su vartais, neturėdama NŽT kaip valstybės žemės patikėtinės išduoto sutikimo statyti statinį valstybinėje žemėje, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
25. Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-624-(14.43.2.) netekusiu galios pripažintas 2016 m. lapkričio 28 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) „Dėl leidimo A. G. laikinai naudotis valstybine žeme, (duomenys neskelbtini)“
26. Šiuo metu 0,6676 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi tris bendrasavininkus: V. G. ir A. G. pagal 2020 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 481/6676 dalys šio sklypo; individualiai įmonei „P. A.“ pagal 2020 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso 517/3338 dalys sklypo, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 5161/6676 dalys žemės sklypo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka civilinės bylos nagrinėjimo metu tarp žemės sklypo bendrasavininkų nenustatyta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-65-604/2022 dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo; civilinė byla sustabdyta.
27. Apeliantė, pripažindama, jog užsitvėrė tvorą ir pastatė vartus prie jos valdomo pastato dalies, įrodinėja, kad ieškovas iki jam priklausančių patalpų gali patekti iš kitos pastato pusės. Tuo tarpu ieškovas civilinėje byloje laikosi pozicijos, kad tokie atsakovės veiksmai trukdo patekti jam iki nuosavybės teise priklausančių patalpų, o iš kitos pastato privažiuoti nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus, konstatavo, jog ieškovas įrodė savo pažeistas teises. Tuo pačiu teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog tvorą ir vartus įrengė laikydamasi teisės aktų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pirmiausia nurodydama, jog teismas dėl netinkamai taikytų įrodymo vertinimo taisyklių neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius ir faktinius santykius.
28. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, jog ieškovo teisės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų pažeistos, kadangi atsakovė privažiavimą iš kairės pusės pastato pusės užtvėrė tvora su rakinamais vartais, o privažiuoti prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų iš kitos pastato pusės (apvažiuojant) nėra galimybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Iš byloje esančio naudojimosi žemės sklypu plano, viešoje erdvėje prieinamų ortofoto nuotraukų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), trečiojo asmens NŽT atsiliepime nurodytų argumentų ir trečiojo asmens J. J. paaiškinimų nustatyta, jog iš tiesų, privažiuoti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės galima, tačiau jo apvažiuoti taip, kad ieškovas galėtų privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, nėra galimybės. Nors apeliantė nurodo, kad apvažiavimui yra kelias, tik jis apaugęs žole, tačiau apeliacinės instancijos teismas byloje esančiais įrodymais nenustatė tokios apeliantės teiginius pagrindžiančios aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM atstovė nurodė, kad nors privažiavimai yra du, tačiau vietoje atstovas nuvažiavęs nebuvo. Trečiasis asmuo J. J. paaiškino, kad visada privažiavimui prie pastato buvo naudojamas pastato kairėje pusėje esantis keliukas, o iš kitos pusės galima tik praeiti dėl esančios pievos ir želdinių.
30. Taigi iš esmės tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir juos atitinkantys paaiškinimai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas byloje įrodymų vertinimas dėl galimybės nebuvimo privažiuoti ieškovui į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas per kitą pusę teisingas, paremtas tinkamu ir visapusišku įrodymų dėl faktinės situacijos įvertinimu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, jog apeliantė, keldama apeliacinės instancijos teisme klausimą dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, nepagrindė ir nenurodė, kurie byloje esantys įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, taip pat nepateikė ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas gali privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų iš dešinės pastato pusės (CPK 178 straipsnis). Dar daugiau, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad privažiavimas prie jiems priklausančių patalpų yra reikalingas, iki atsakovės veiksmų visada buvo naudojamas privažiavimas, taigi tokia galimybė atsakovės veiksmais neturėtų būti atimta, juolab kad, atsakovė ir jos įmonė turi nusipirkę idealiąsias dalis žemės sklypo bendrame sklype, tačiau nėra aišku, kurioje konkrečiai vietoje bendrame žemės sklype bus įgyvendinama teisė naudotis žemės sklypu (kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo).
31. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1. punkte įtvirtinta, jog namų valdų žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir kitų patalpų savininkams). Tuo tarpu minėtų taisyklių 7 punkte nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kiekvieno bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį <…>.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovė kartu su sutuoktiniu tapo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke, nesuteikia teisės apeliantei savo nuožiūra ir pasirinkimu sau palankiausioje žemės sklypo vietoje statyti tvorą bei vartus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, apeliantė nėra vienvaldė žemės sklypo savininkė, šiuo metu didžioji dalis žemės sklypo priklauso Lietuvos valstybei, o žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nėra sudaryta. Be to, kaip nurodoma byloje, prašymą nusipirkti dalį žemės sklypo NŽT prie ŽŪM yra pateikęs ir ieškovas. Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM nurodė, kad atsakovė nėra suderinusi tvoros ir vartų statymo, o ji sutikimo statyti tvorą ir vartus nėra davusi. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepagrindė, jog tvorą ir vartus pastatė pagal teisės aktų reikalavimus.
33. Kaip jau buvo nustatyta, 2019 m. rugpjūčio 12 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-624-(14.43.2.) pripažintas netekusiu galios 2016 m. lapkričio 28 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) „Dėl leidimo A. G. laikinai naudotis valstybine žeme, (duomenys neskelbtini)“. Taigi šiuo metu naudojimosi tavrka žemės sklypu nenustatyta. Teisės normose reglamentuojama, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu (CK 4.75 straipsnis), todėl nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra sąžininga kitų bendrasavininkų atžvilgiu atsitverti savo nuožiūra žemės sklypo dalį, apribojant kitiems bendrasavininkams teisę privažiuoti prie jiems priklausančių nuosavybės teise patalpų, tokiu būdu savo interesus iškeliant aukščiau už kitų bendrasavininkų. Apeliantės įsitikinimas, kad nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu civilinėje byloje Nr. 2-65-604/2022 jai bus nustatyta naudotis būtent aptverta tvora žemės sklypo dalis, niekuo nepagrįsta subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kadangi naudojimosi tvarkos žemės sklypu klausimas nėra išspręstas.
34. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, jog priimtas sprendimas pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus. 2019 m. gegužės 29 d. NŽT nutarimu Nr. NZT-ANR_N-587-2019 A. G. pripažinta kalta padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, kad valstybinėje žemėje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įrengė tvorą su vartais, neturėdama NŽT kaip valstybės žemės patikėtinės išduoto sutikimo statyti statinį valstybinėje žemėje, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nagrinėjant bylą apeliantė nepagrindė, kad tvora ir vartai pastatyti pagal teisės normų reikalavimus. Taigi apeliantė, esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, nepagrįstai remiasi jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aplinkybe.
35. Nepagrįstai sprendimas kvestionuojamas ir nurodant, jog įvykdžius įpareigojimus kiltų pavojus apeliantės ir jos artimųjų saugumui, būtų pažeistas apeliantės nuosavybės neliečiamumo principas. Apeliantė apart deklaratyvaus pobūdžio argumentų nepagrindė galimo pavojaus jos ir artimųjų saugumui (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra suprantama, kaip pačiai apeliantei pažeidus pareigą naudotis bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu bendru sutarimu ir apeliantei įgyvendinus išimtinai savo interesus naudojantis bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu, pažeidžiamas apeliantės nuosavybės neliečiamumo principas. Taigi ir skundžiamame sprendime numatytas įpareigojimas nelaikytinas neadekvačiu, kadangi NŽT prie ŽŪM nurodymas geranoriškai pašalinti pažeidimus buvo ignoruojamas.
36. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiu išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas pagrindė apribotas jo, kaip patalpų savininko, galimybes privažiuoti prie savo patalpų ir tinkamai jas eksploatuoti, todėl atsakovė pagrįstai skundžiamu sprendimu buvo įpareigota atlaisvinti pravažiavimą iš kairės pastato pusės.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantei neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
41. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija vertina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu ieškovui priteistina iš apeliantės (atsakovės) jo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti apeliacinio skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. G. 600 Eur (šešis šimtus Eur) ieškovui A. T. teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.