Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-308/2016 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovams V. V. ir A. V., esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui, VĮ Registrų centrui dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu ir prašė:

pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis padovanojo atsakovui V. V. 857/1715 dalis 17.1500 ha žemės sklype, iš jo – 13.71 ha miškas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos r. savivaldybėje, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.;

pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis padovanojo atsakovui A. V. 360/720 dalis 7.20 ha žemės sklype, iš jo - 7.20 ha miškas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.;

taikyti restituciją ir turtą grąžinti jo nuosavybėn;

priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad sandorius prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 str. bei 1.90 str. pagrindais, nes juos sudarė, nors ir būdamas veiksniu, tačiau negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės bei suklydimo įtakoje, kadangi dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus nesuprato sudaromų sandorių reikšmės ir esmės, jie neatiko jo valios ir įstatymų reikalavimų. Paaiškino, kad yra neįgalus nuo 2007 metų, reikalinga nuolatinė pagalba. Pasitikėjo savo vaikų (atsakovų) paaiškinimais, manė, kad sudaro testamentą ir kad jo turtas vaikams pereis tik po mirties. Be to, sudarant šiuos sandorius už jį pasirašė atsakovai – sūnūs A. V. ir V. V., kurie abu atlydėjo jį į notarų biurą.Ieškovas pabrėžė, kad nesuprato, ką jam skaitė notarė. Jei būtų žinojęs, jog perleidžia jam priklausančias turto dalis, nebūtų pasirašęs tokių sandorių. Pats pilnai perskaityti ir suprasti sudaromų sandorių esmės negalėjo, kadangi yra neįgalus ir pasitikėjo savo artimaisiais, kurie nuo dovanojimo sandorių sudarymo nėra prisiėmę įsipareigojimų nuolat juo rūpintis ir padėti išsilaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.89 str. pagrindu, nes byloje neįrodyta, kad ieškovas, 2008 m. balandžio 21 d. sudarymas dovanojimo sutartis, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis iki ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo sirgo kokia nors psichikos ar kitokio pobūdžio liga, kuri būtų trukdžiusi jam suvokti savo atliekamų veiksmų prasmę ir juos valdyti ar kad iki ar po sandorių sudarymo būtų buvęs pripažintas neveiksniu. Pažymėjo, jog ieškovas neprašė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę dėl jo psichinės sveikatos būklės ištyrimo sandorių sudarymo metu, o iš ambulatorinės ligonio kortelės matyti, kad ieškovas dėl psichikos susirgimų gydytas nebuvo. Reikšmingomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad ieškovo neįgalumas yra nustatytas tik dėl fizinės negalios (dėl apsunkinto judėjimo) ir tai, kad jis teismo posėdžiuose aktyviai gynė savo poziciją dėl ieškinio, pilnai suprato kitų proceso dalyvių paaiškinimus, uždavinėjo klausimus kitiems proceso dalyviams, elgėsi adekvačiai esamai situacijai. Tai, teismo nuomone, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas turi sveiką nuovoką, nuomonę visais jam aktualiais klausimais, juo labiau, kad pagal atsakovų ir notarės paaiškinimus prieš 8 metus ieškovo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata jiems atrodė buvus geresnė.Kartu teismas pabrėžė, jog ieškovas niekaip įtikinamai nepaaiškino, kodėl jis, laikydamas, kad ginčijamos sutartys pažeidžia jo interesus, per tokį ilgą beveik 8 metų laikotarpį nesikreipė dėl jų panaikinimo, nors dovanojimo sutartis turėjo, suprato jų turinį. Dėl to teismas sprendė, kad dovanojimo sandoriai po jų sudarymo tenkino ieškovo interesus, tačiau paskutiniu metu ieškovas pakeitė nuomonę dėl atlikto dovanojimo. Dovanotojo nuomonės pasikeitimas praėjus kuriam laikui po dovanojimo sutarčių sudarymo nesudaro įstatyminio pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais ir negali būti laikomas esminiu dovanotojo suklydimu sudarant sandorį.Skundžiamame sprendime pažymima ir tai, kad iš atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad už ieškovą (kaip už dovanotoją) pasirašė vienas iš atsakovų, kadangi ieškovas dėl fizinio trūkumo pats sutartyje negalėjo pasirašyti. Teismo nuomone, tai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, kadangi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai rodo, jog ieškovas matė ir žinojo, kas už jį pasirašė sutartyse ir to neginčijo iki šio ieškinio pateikimo, todėl Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – Notariato įstatymas) nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas T. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančios suklydimo įtakoje sudarytų sandorių pripažinimą negaliojančiais (CK 1.90 str.). Ieškovas vertina, kad byloje nebuvo paneigta, jog sudarydamas dovanojimo sutartis jis nesuprato, kokius sandorius sudaro, netinkamai suvokė jų aplinkybes ir padarinius, manė, kad sudaro testamentą ir turtą atsakovams perleidžia tik po mirties. Jei būtų žinojęs, kad iš karto perleidžia jam priklausančias žemės sklypų dalis, ginčijamų sutarčių nebūtų sudaręs. Negana to, sandorių sudarymo metu sutartys jam nebuvo pateiktos, leistos perskaityti, o jis nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo, buvo garbaus amžiaus ir neįgalus. Ieškovo vertinimu, priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo atsižvelgta į jo asmenines savybes, amžių, gyvenimo būdą, į tai, kad jis neturėjo sandorių sudarymo patirties bei į tai, kad nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su sandorių tekstu jų sudarymo metu ir jį perskaityti. Taigi, apeliantas tvirtina, jog jis klaidingai suprato faktines ir teisines aplinkybes, dėl ko yra pagrindas pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais dėl suklydimo.Apelianto nuomone, ginčijamas sutartis be pagrindo už jį pasirašė atsakovai. Sutartis galėjo ir gali pasirašyti pats, tuo metu jokia liga nesirgo, traumos neturėjo, tvirtina, todėl atsakovams nebuvo jokios būtinybės pasirašyti už jį, taigi, buvo pažeista Notariato įstatymo 32 str. 2 d. Be to, jeigu buvo pagrindas, tai sudaromus sandorius pasirašyti buvo galima pakvieti nesuinteresuotus asmenis. Į notarę dėl sandorių sudarymo kreipėsi atsakovai, su ja bendravo, pateikė visus reikalingus dokumentus sutarčiai sudaryti. Mano, kad atsakovų ir notarės paaiškinimus dėl jo tikrosios valios sudarant sandorius paneigia liudytojos O. V. parodymai, kuri patvirtino, kad jis visuomet manė, kad turtas pereina vaikams tik po jo mirties. Faktą, kad jo valia dėl turto perleidimo buvo ne tokia, kokia nustatyta sudarytuose sandoriuose, patvirtina ir tai, kad jis buvo skambinęs notarei ir nurodęs, jog siekia panaikinti sudarytus sandorius.Apelianto nuomone, teismas neįvertino, kad atsakovai neinformavo kitų šeimos narių apie ketinimus sudaryti tokius sandorius, slėpė dovanojimo faktus. Kartu ieškovas pabrėžia, kad teisminės gynybos taip ilgai nesikreipė dėl to, jog tikėjosi, kad atsakovai tęsės pažadą turtą jam grąžinti gera valia. Apelianto nuomone, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptarė sandorių negaliojimo pagrindą pagal CK 1.89 straipsnį, kadangi bylos nagrinėjimo metu reikalavimų tenkinimo šiuo pagrindu atsisakė.Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti ne toje byloje, kurioje tą padaryti prašė ieškovas, ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas.Atsakovai nurodė, kad apeliantas pats nusprendė padovanoti žemės sklypų dalis jiems, ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovo iniciatyva. Bylos nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dovanodamas žemės sklypus jis suklydo. Priešingai, tvirtinant ginčijamus sandorius ieškovas elgėsi adekvačiai, sklandžiai dėstė ir reiškė savo mintis bei suprato garsiai perskaitytų sutarčių nuostatas. Ieškovas ginčijamų sandorių pasirašyti jų sudarymo metu negalėjo dėl to, kad tuo metu buvo susižalojęs ranką. Nepaisant to, pasirašymas už kitą asmenį jo pavedimu atitinka Notariato įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei kitų šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, su kurio išvadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 21 d. notarine tvarka buvo sudarytos dvi dovanojimo sutartys, pagal kurias ieškovas T. V. atsakovams (savo sūnums) V. ir A. V. padovanojo atitinkamai 857/1715 dalis 17.1500 ha žemės sklype ir 360/720 dalis 7.20 ha žemės sklype. 2015 m. gruodžio 29 d. ieškiniu ieškovas ginčijo minėtas dovanojimo sutartis CK 1.89 str. ir 1.90 str. numatytais pagrindais, nes jas sudarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės bei suklydimo įtakoje. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį CK 1.89 str. pagrindu, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, jog šiuo pagrindu sandorių neginčija. Kaip matyti iš ieškinio turinio, jame ieškovas aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, kurios yra įrodinėjamos taikant CK 1.89 str. nuostatas, bei tiesiogiai nurodė, kad prašo dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir CK 1.89 str. pagrindu (3 – 6 b. l.). CPK 141 straipsnyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą (1 d.). Todėl ieškovas turėjo teisę atsisakyti vieno iš ieškinyje nurodytų jo pagrindų. Tačiau dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo ieškovas teismui turėjo pateikti rašytinį pareiškimą, atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (1 d.), o tokio dokumento kopija turėjo būti įteikta dalyvaujantiems byloje asmenims (5 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas aptarta tvarka kreipėsi į bylą nagrinėjusį teismą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (atsisakymo nuo vieno iš ieškinio pagrindų). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisėtai ir pagrįstai tyrė ir vertino įrodymus bei nustatinėjo, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.89 str. pagrindu. Teisėjų kolegija išsamiau dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo taikymo šioje byloje nepasisako, kadangi apeliaciniame skunde nenurodyti kiti, apart šiame punkte aptarti, argumentai, susiję su sprendimo neteisėtumu ir/ar nepagrįstumu taikant minėtą sandorio negaliojimo pagrindą, o peržengti apeliacinio skundo ribas, kaip jau minėta, nėra pagrindo. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. numatytu pagrindu. Šiame straipsnyje numatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (2 d.) <...> Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (5 d.). Taigi, pagal CK 1.90 str. 1 d. dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.Apeliantas tvirtina, kad yra pagrindas sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, nes klydo manydamas, jog sudaro ne dovanojimo sutartis, o testamentus. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-531/2009; Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2011; Nr.3K-3-68/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas 2000 m. vasario 29 d. savo sūnui J. V. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto 5,80 ha žemės sklypo nuosavybės teisių atstatymą (56, 57 b. l. ). Tai sutampa su atsakovų paaiškinimu, kad ginčijamų sandorių sudarymas buvo inicijuotas ieškovo iniciatyva, nes jis siekė sudaryti dovanojimo sutartis dėl to, jog vienam iš trijų sūnų jau buvo perleidęs dalį nekilnojamojo turto. Toks elgesys atitinka apdairaus, atidaus elgesį, turto dovanojimas savo vaikams nėra neįprastas veiksmas ir jis neprieštarauja visuomenėje nusistovėjusiems bendro gyvenimo principams. Todėl tikėtina, kad ieškovo valia dovanoti dalį turto kitiems dviem vaikams išties galėjo būti susiformavusi.Išvadą, kad apeliantas išties siekė sudaryti ir sudarė būtent dovanojimo sandorius, nes norėjo neatlygintinai perleisti dalį savo turto visiems trims savo sūnums bei kad jas sudarė ne dėl suklydimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu patvirtina ir tai, kad ieškovas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi praėjus beveik 8 metams po ginčijamų sandorių sudarymo, nors neginčija, kad asmeniškai dalyvavo sutartis sudarant ir, kaip pats posėdyje nurodė, sutartis perskaitė grįžęs iš notaro tuojau po jų sudarymo, suprato, kad tai dovanojimo sutartys, dėl to skambino notarei. Byloje neginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad, nors ieškovas ir garbaus amžiaus ir nors praėjo 8 metai po sutarties sudarymo, ieškovas yra nuovokus, adekvačiai vertina aplinką, įskaitant ir vykusį teismo procesą, yra raštingas. Be to, nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriams sudaryti reikėjo turėti (surinkti) eilę dokumentų iš viešųjų registrų ir kitų įstaigų. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų suteikęs įgaliojimus atsakovams veikti jo vardu gaunant reikiamus dokumentus, vadinasi, šiuos veiksmus turėjo atlikti pats ieškovas arba jo pavedimu notaras (Notariato įstatymo 34 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovas, kaip apdairus ir atidus žmogus, turėjo galimybę apsvarstyti galimus savo veiksmų padarinius bei priimti jo valią atitinkančius sprendimus ir sudarydamas ginčijamas sutartis esminiai nesuklydo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga tai, kad iš byloje esančių ginčijamų dovanojimo sutarčių formos ir turinio (9 – 10, 11 – 12 b. l.) iš karto galima akivaizdžiai pastebėti, kad tai dovanojimo sutartis, nes šis pavadinimas parašytas paryškintai, daug didesnėmis raidėmis arba išskirtiniu šriftu ir lengvai išsiskiria iš likusio sutarčių teksto. Ieškovas nepateikė įtikinamų paaiškinimų, jog būtų siekęs bei ketinęs sudaryti ne dovanojimo sandorius, o sudaryti testamentą tik dviejų vaikų naudai, kurių dalyvavimas tvirtinant testamentą nebūtinas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta notarė E. J. nurodė, kad ji ginčijamų sandorių sudarymo dieną ne kartą klausė ieškovo, ar jis supranta ketinamų atlikti veiksmų teisines pasekmes, atsižvelgdama į vyresnį ieškovo amžių, „buitiniais“ žodžiais išsakė, kokius konkrečiai teisinius padarinius sukelia jo sudaromi sandoriai. Byloje nenustatytas patikimas ir objektyvus pagrindas, dėl kurio reikėtų vertinti kritiškai ir atmesti nuoseklius notarės paaiškinimus. Iš esmės tokias aplinkybės nurodė ir atsakovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose (28 – 32 b. l.). Objektyvių duomenų, paneigiančių šiuos paaiškinimus, byloje nesurinkta (CPK 178 str.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.90 str. nuostatų nėra pagrindo taikyti ir todėl, kad iš byloje surinktų įrodymų visumos (paties ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų) galima padaryti išvadą, jog tik daug vėliau po sudarytų ginčijamų sandorių sudarymo susiklosčiusios kitos aplinkybės, o ne realus ir esminis suklydimas sandorių sudarymo metu, lėmė ieškovo apsisprendimą ginčyti dovanojimo sutartis. Ieškovas teismo posėdžiuose yra paaiškinęs, kad po kelių metų apie dovanojimo sutartis sužinojęs trečiasis jo sūnus J. ėmė jam priekaištauti dėl nelygių nekilnojamojo turto dalių paskirstymo visiems sūnums, be to, atsakovai po sudarytų dovanojimo sutarčių teikia mažiau pagalbos ir mažiau padeda, negu jis tikėjosi. Atsakovai tvirtina, jog, derindami savo darbą ir pareigas savo šeimai, rūpinasi ir padeda ieškovui ir savo motinai, savaitgaliais vyksta atlikti įvairių darbų, o ieškinio pateikimas teismui sutapo su prasidėjusiais ginčais su broliu. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovai padovanoto turto niekam neperleido ar kitaip neapsunkino, iš ko galima spręsti, jog savanaudiškų ar piktavališkų ketinimų ieškovo ir kitų savo artimųjų atžvilgiu neturėjo. Tai patvirtina, jog ieškovas nuginčyti sudarytus sandorius siekia dėl po jų sudarymo pasikeitusios nuomonės ir kitokio apsisprendimo dėl turto paskirstymo. Tačiau tokios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, CK 1. 90 straipsnyje nėra numatytos kaip pagrindas, sudarantis pagrindą ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ginčijamuose sandoriuose už jį be pagrindo pasirašė atsakovai. Notariato įstatymo 32 str. 2 d. numatyta, kad, jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti. CK 1.76 str. 1 d. numatyta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras <...> kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti. Taigi, galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę už negalintį pasirašyti asmenį pasirašyti kitam asmeniui.Iš ginčijamų dovanojimo sutarčių matyti, kad jose už ieškovą (dovanotoją), jam prašant, pasirašė tas atsakovas, kuris pagal sutartį nebuvo apdovanotasis, nes ieškovas dėl ligos įskaitomai pasirašyti negalėjo (9-12 b. l.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, o to neneigia ir pats apeliantas, jog jis pas notarę ginčijamų sandorių sudarymo metu dalyvavo asmeniškai, jį į biurą atlydėjo jo sūnūs (atsakovai). Ieškovas neginčijo, kad matė ir suprato, jog už jį sutartyse pasirašo atsakovai ir tam neprieštaravo. Atsakovai ir notarė paaiškino, kad ieškovo dešinė ranka buvo aprišta, todėl jis įskaitomai pasirašyti negalėjo, neprieštaravo, jog už jį pasirašytų sūnūs. Atsakovai už ieškovą pasirašė ne sau naudingose sutartyse. Pažymėtina, kad ieškinyje apeliantas tik nurodė, kad jam sudarant sutartis už jį pasirašė atsakovai, tačiau tai nebuvo akcentuota, kaip faktinė aplinkybė, sudaranti faktinį pagrindą sandorius pripažinti negaliojančiais. Be to, ieškinyje ieškovas nurodė, jog „aš ginčiju sudarytas dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydamas jas, nesupratau kokius sandorius pasirašau <...>“, „pasirašydamas sutartis netinkamai suvokiau sandorių aplinkybes ir padarinius“ (4 b. l.). Iš tokio ieškinio turinio bei virš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pats savo laisva valia ir apsisprendimu sudarė ginčijamus sandorius, asmeniškai jų sudaryme dalyvavo, o jo pavedimu tose sutartyse pasirašė atsakovai, nes jis dėl fizinio trūkumo rankoje negalėjo jose įskaitomai pasirašyti. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 263 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo T. V. apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovui A. V. iš ieškovo priteisiama 400 Eur išlaidų už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kadangi šių išlaidų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius (122 b. l., CPK 93, 98 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.