Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Sudarant dovanojimo sutartis mane į notarų biurą lydėjo abu vaikai . Pats esantis neįgalus , todėl ir naudojęsis vaikų pagalba tvarkant įvairius reikalus, o tuo labiau sudarant sutartis. Sudarydamas nurodytas sutartis dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, nesupratęs sudaromų sandorių esmės, t. y. suklydęs dėl jų esmės, kas sudaro faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti jo ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis 2008-04-21 sutartis, kuriomis padovanojau jam priklausantį turtą atsakovams V. V. , A. V.. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų jis jau ilgą laiką , nuo 2007 metų yra neįgalus , jam nustatytas didelių spec. poreikių lygis , jam reikalinga kito asmens nuolatinė pagalba .

Ginčijantis sudarytas dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydamas jas, nesupratęs kokius sandorius pasirašo, pasitikėjęs vaikais, kurie paaiškino, jog turtas jiems pereis po jo mirties, kad sudaraantis testamentą , dėl ko buvo išreiškęs valią jau anksčiau, todėl manęs, kad važiuojantis pas notarę pasirašyti testamentą. Ką jam skaitė notarė nesupratęs. Jeigu būtų žinojęs, kad perleidžiantis jam priklausančias turto dalis ( žemės sklypus) nebūtų dovanojimo sandorių pasirašęs , o pats perskaityti ir pilnai suprasti, kokius sandorius sudaro , negalėjęs , kadangi yra neįgalus , pasitikėjęs savo artimaisiais. Prašo dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.89 str. pagrindu, CK 1.90 str. pagrindais . Savo ieškinį grindžiantis ir tuo, kad yra neįgalus , jam nustatytas didelių specialių poreikių lygis, jam reikalinga priežiūra, tačiau atsakovai jam neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje. Jo ieškinyje nurodytos aplinkybės, yra pagrįstos ir jos sudaro pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus CK 1.90 str. 1 d., CK 1.89 str. numatytu pagrindu. Atsakovų vėliau ne kartą prašęs grąžinti jam žemę, jie lyg ir žadėdavo žemę atidovanoti , tačiau vis atidėliojo šio klausimo sprendimą,kas reiškia - vengia žemę jam geruoju grąžinti.

Pagal CK 1.89 str. 1d. sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandoris šiuo pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu dėl intelekto trūkumo, t. y. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, arba dėl valios trūkumų, t. y. negalėjimo valdyti savo veiksmų. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą būklę. Tai gali būti ir paties asmens nulemta, ir kitų asmenų iniciatyva sukelta būklė (ar natūraliai išsivysčiusios ar ūminės ligos atsiradusi būklė. Jo sveikata bloga, dėl ligos negalėjęs pilnai suprasti sudaromo sandorio, nesupratęs,kad turtas pereina kitų asmenų nuosavybėn nuo sandorio sudarymo momento . Todėl dėl sveikatos būklės sandorių sudarymo metu buvęs tokios būklės, kad negalėjęs pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nesuvokęs turto perleidimo. Nesupratęs, kokius sandorius sudarantis bei nesiekęs padovanoti turto atsakovams , t. y. pasirašydamas sutartis netinkamai suvokęs sandorių aplinkybes ir padarinius, (CK 1.90 str. 1 d.). Jis iš esmės suklydęs dėl sudaromų sandorių, dėl ko sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.).

Su ieškiniu nesutinka,nes jis nepagrįstas.Jų tėvas T. V. 1999 metais susigrąžino iki nacionalizacijos savo tėvų – jų senelių valdytus žemės sklypus. Dalį grąžintinos žemės tėvas dar jos grąžinimo metu perleido jų broliui J. V.. Likusią žemę tėvas susigrąžino savo vardu.

Nuo pat žemės susigrąžinimo 1999 metais tėvas,jie-jo sūnūs V., A. ir J. netrukdomai naudojęsi visais sugrąžintais žemės sklypais, juose esančiais miškais, ruošę malkas sau ir tėvui, išpjaudavę vėjovartas ir sausuolius.

2008 metų pavasarį tėvas pasikvietė juos - atsakovus šioje byloje ir pasakė, kad jis jau senas, silpsta, kad negerai, jog vieniems vaikams padovanojo žemės, o kitiems ne. Tėvas pasakė, kad ištaisys klaidą ir padovanos žemės visiems po lygiai,bei nurodė,jog reikia nuvykti pas notarą. 2008-04-21 nuvykę į Alytaus miesto 3 notarų biurą, kur buvo sudarytos ginčijamos dovanojimo sutartys,kur abi sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos notarės E. J. Alytaus m. 3-iame notarų biure, dalyvaujant pačiam T. V..

LR Notariato įstatymo 13 straipsnis numato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. 30 straipsnis nurodo, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.

Notarė E. J. aiškiai ir suprantamai, kelis kartus perklausdama ar T. V. suprantami jo atliekami veiksmai ir jų pasekmės, išaiškino dovanojimo sutarties prasmę ir pasekmes. Ieškovo teiginys, kad jis, sudarydamas sutartis dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, nesuprato sudaromų sandorių esmės, yra pramanytas ir niekuo nepagrįstas. Ieškovas tuo metu,kaip ir dabar, nesirgo jokiomis ligomis, galėjusiomis įtakoti jo suvokimą. Kartu su ieškiniu pateiktas vienintelis dokumentas, įrodantis, kad ieškovas nuo 2007 metų yra neįgalus. Ieškovo teiginys, kad jam reikalinga kito asmens nuolatinė pagalba neatitinka tikrovės. Jiems žinoma, kad neįgalumas T. V. nustatytas dėl klubo sąnarių susirgimų, tačiau dėl to jam nenustatyta rūpyba. Ieškovas pats vairuoja savo automobilį, kelis kartus per savaitę važiuoja į Varėną ir Merkinę. Ieškovas pats vaikšto, pats savimi pasirūpina. Išeiginėmis dienomis su sutuoktinėmis nuvažiuojantys pas tėvus, prinešantys malkų, vandens, sutvarkantys namą, išskalbiantys skalbinius. Vasarą prižiūri sodybą, pjauna žolę. Jie rūpinasi savo senelių – ieškovo tėvų kapais. Šiuos darbus atliekantys ne dėl to, kad tėvai negali savimi pasirūpinti, bet todėl, kad jie abu jau garbaus amžiaus.

Jų tėvas ginčija sudarytas dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydamas jas, jis atseit nesuprato kokius sandorius pasirašo, pasitikėjo vaikais (atsakovais), kurie atseit paaiškino, jog turtas jiems pereis po jo mirties, manė, kad sudaro testamentą. Jų tėvas T. V. sandorio sudarymo metu normaliai mąstė, byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgo ligomis, dėl kurių būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų. Nors jis yra senyvo amžiaus (g. (duomenys neskelbtini)), tačiau gerai skaito, žiūri politines laidas, skaito laikraščius, noriai diskutuoja su žmonėmis apie politiką, logiškai mąsto, yra labai apdairus, gudrus ir protingas, visada dokumentus atidžiai perskaito, išsiaiškina jų prasmę.Notarė jam aiškiai ir suprantamai išaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, jis atidžiai perskaitė sudaromas sutartis. Niekada ieškovui neaiškinome, kad notaras sudarys testamentą ar kokį kitą sandorį.Ieškovas ne pirmą kartą dovanoją nekilnojamąjį turtą. Apie 1999 metus jis jų broliui J. V. yra perleidęs nuosavybės teises į žemę ir mišką. Atsakovui A. V. 2000 metais ieškovas padovanojo 1,2 ha miško. T. V. pats savarankiškai yra sprendęs ir kitus teisinius klausimus. Jis 2012 - 2014 metais rašė pareiškimus ir skundus policijai ir prokuratūrai dėl galimai pažeistų teisių, susijusių su indėliais bankuose. Taigi ieškovo teiginiai, kad nesuprato kokius sandorius pasirašo, kad sudaro ne dovanojomo sutartis o testamentą, kad nesuprato notarės išaiškinimų, kad pats perskaityti ir pilnai suprasti kokius sandorius sudaro negalėjo yra pramanyti ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

LR Notariato įstatymo 31 straipsnis numato, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Visus šiame įstatymo straipsnyje nurodytus reikalavimus notarė įvykdė.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

Ieškovas sudarytas dovanojimo sutartis ginčija CK 1.89 str. ir CK 1.90 str. pagrindu. CK 1.89 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį, o CK 1.90 straipsnio 1 d. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Pats ieškovas dėl anksčiau nurodytų priežasčių nusprendė jiems padovanoti žemės sklypų dalis, t.y. ginčo sandoriai sudaryti ieškovo iniciatyva. Jo niekas neprašė dovanoti mišką, jie neįkalbinėję, nevertę atlikti šiuos veiksmus. Pats ieškovas kalbėjo, kad jau senas, jam nieko nereikia, todėl nori padovanoti savo vaikams ginčo sklypus. Be to, ieškovas iš kažkur sužinojo, kad artimiausiu metu miškai bus apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu, todėl norėjo šį turtą perleisti vaikams, kad pastarieji patys jį valdytų ir rūpintųsi priežiūra, mokėtų mokesčius už jį.Ieškovas ir jie-atsakovai ir jų brolis J. V. nuo pat miško grąžinimo nevaržomai naudojęsi ir iki šiol naudojasi mišku – ruošiantys ne tik malkas, pjaunantys vėjovartas ir sausuolius.Nekilnojamasis turtas jiems buvo padovanotas prieš beveik aštuonis metus, tačiau per tą laiką jo neperleidę tretiesiems asmenims, neriboję naudojimosi juo tėvui ir broliui J. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad 2008 metais sudarant dovanojimo sutartis jie elgėsi sąžiningai ir niekaip neįtakoję tėvo apsisprendimo sudaryti šias sutartis. Tai buvo iš anksto suplanuotas ir apgalvotas vienasmenis tėvo sprendimas, kurį, praėjus 8 metams, dėl nesuprantamų priežasčių tėvas siekia pakeisti. Jeigu būtų siekę apgaule užvaldyti tėvo turtą, tai įgiję nuosavybės teises į jį, būtų jį perleidę tretiesiems asmenims ar pardavę, tačiau šių veiksmų neatlikę.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Atlikti dovanojimo veiksmus T. V. ruošėsi kurį laiką, analogiškus veiksnus yra atlikęs anksčiau, todėl jis suvokė esmines sandorių aplinkybes, t. y. jo 2008 metais sudaryti dovanojimo sandoriai neturi valios trūkumų. Ieškovo valia dėl sudaromų sandorių esmės buvo nuosekli, sandoriai sudaryti, tam iš anksto pasirengus, t. y. buvo derinama sandorio sudarymo vieta ir laikas pas notarą, apie sandorį žinojo ir jam pritarė ieškovo sutuoktinė – jų motina.

Ieškovas elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, nes analogiškus sandorius yra sudaręs ne vieną kartą. Dovanojimo sandorių tikrosios (vidinės) valios turinys perduoti savo turtą neatlygintinai sūnų nuosavybėn, išoriškai buvo išreikštas, sudarius tokius sandorius, kokių siekė sandorio metu mūsų tėvas. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Nors dažnai vykstantys pas tėvus, jiems padedantys, tačiau tėvas greičiausiai nori, kad visą savo laisvalaikį jie skirtų jam. Jie turitys savo šeimas, dirbantys, todėl skirti visą savo laisvą laiką tėvų priežiūrai neturintys jokių galimybių. Galimai todėl po sandorių sudarymo praėjus 8 metams, jų tarpusavio santykiai kiek pablogėjo, tačiau šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, atsižvelgiant ne tik į dovanojimo sandorio pobūdį, bet ir į tai, jog šios aplinkybės paaiškėjo vėliau, o vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

Dalyvavę teismo posėdyje atsakovai V. V. ,A. V. ir jų atstovas pilnai palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus į ieškinį ir išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė,kad tėvui pasiūlius jiems padovanoti žemės sklypus nuosavybės atkūrimo dokumentus jiems perdavė brolis J.,kuris šiuos dokumentus laikė pas save.Tuokart su dokumentais buvo kreiptasi pas notarę,kuri nurodė dieną ir vaalndą,kada reikalinga pas ją nuvykti,bei apie tai pranešę tėvui.2008-04-21 kartu su tėvu nuvykę pas notarę,kur tėvui buvo perskaitytos sutartys,notarė jam išaiškino šias sutartis ir kadangi tėvo ranka tuo metu buvo operuota,tai tėvas sutiko,kad už jį pasirašytų jie.

Tretysis asmuo-Alytaus m 3-iojo notarų biuro notarė E. J. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė,kad žemės sklypų dalių dovanojimo sutartys buvo patvirtintos 2008 m. balandžio 21 d. Alytaus miesto 3-ajame notaro biure. Ieškovas T. V. dovanojimo sutartimi, registro Nr. 3778 padovanojo 857/1715 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Rudnios kaime, Varėnos rajono savivaldybėje, atsakovui-savo sūnui V. V., o dovanojimo sutartimi, registro Nr. 3782 padovanojo 360/720 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Merkinės miestelyje, Varėnos rajono savivaldybėje, atsakovui-savo sūnui A. V..

Dovanotojas T. V. pateikė visus sutartims sudaryti reikalingus ir galiojančius dokumentus. Pateikęs dokumentus dovanotojas T. V. aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią sudaryti šias dovanojimo sutartis; t.y. padovanoti savo vaikams V. V. ir A. V. miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalis. Jokių įtarimų dovanotojo sveikatos būklė ir būsena nesukėlė. Iš pateiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų įtarimų, kad šiuo sandoriu būtų pažeistos kieno nors teisės, nekilo. Prieš sudarant ir pasirašant šias sutartis, buvo patikrinta dovanojamo turto būklė sutarčių sudarymo dieną Nekilnojamojo turto registre, Hipotekos ir turto areštų registruose, įsitikinta, kad sutartyse dalyvaujantys asmenys neįrašyti neveiksnių asmenų sąraše, šalims išaiškintos sudaromų dovanojimo sandorių teisinės pasekmės, šių sandorių skirtumai nuo testamento, kaip patvarkymo mirties atveju, nustatyti tikrieji šalių ketinimai ir laisva valia dėl sudaromų dovanojimo sutarčių. Ieškovas T. V. miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis sudarė pilnai suprasdamas savo veiksmų reikšmę, laisva valia, niekieno neįtakojamas, be prievartos ir suklydimo.

Tvirtinant šiuos sandorius ieškovas T. V. elgėsi adekvačiai aplinkai, puikiai suvokė savo veiksmus, sklandžiai išdėstė savo mintis, aiškiai išreiškė savo valią ir sprendimą dovanoti atsakovams-savo sūnums V. V. ir A. V. anksčiau minėtas žemės sklypų dalis.Parengus sutartis, sutarčių tekstas šalims buvo garsiai perskaitytas. Šalys patvirtino, kad suprato sutarčių turinį ir pasekmes ir kad šios sutartys pilnai atitinka jų valią ir tikruosius ketinimus. Kadangi ieškovas-dovanotojas T. V. dėl ligos negalėjo pats išskaitomai pasirašyti, sutartis, jam prašant, pasirašė kitas asmuo (atsakovas-sūnus, kuris tame konkrečiame sandoryje nebuvo apdovanotuoju). Tokia dokumentų pasirašymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 32 str.

Sandorių rūšis (žemės sklypų dalių dovanojimas vaikams), sandorių turinys rodo tai, kad šios dovanojimo sutartys buvo sudarytos sąmoningai, pagrįstai ir ieškovui T. V. pilnai suvokiant savo veiksmus bei sugebant juos valdyti. Visais savo veiksmais ieškovas T. V. siekė sudaryti šiuos sandorius, norėjo padovanoti miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalis savo vaikams.Atsisakyti atlikti notarinius veiksmus-patvirtinti miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 29 str., šie sandoriai buvo patvirtinti.

Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, laiko, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartys notarinio registro Nr. 3778 ir Nr. 3782, sudarytos Alytaus miesto 3-jame notaro biure 2008 m. balandžio 21 d., buvo patvirtintos pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatomis, todėl su ieškinio reikalavimu pripažinti šias sutartis negaliojančiomis nesutinku ir prašau ieškinį atmesti.

Dalyvavusi teismo posėdyje notarė nurodė,kad pas ją kreipėsi atsakovai nurodydami apie jų tėvo norą sudaryti dovanojimo sutartis dėl miško sklypų padovanojimo,kur jie pristatė reikalingus sandorio sudarymui dokumentus,tada buvo nustatyta sandorių sudarymo data ir laikas,bei buvo nurodyta atvykti tiek ieškovui,tiek atsakovams dėl dovanojimo sutarčių sudarymo.Į notarų biurą 2008-04-21 atvyko pats ieškovas ir atsakovai ,kur prieš tai pakalbėjusi su ieškovu,patikrinusi jo veiksnumą, šalims balsu perskaičiusi sutartis,ieškovui paaiškinusi,jog pasirašius dovanojimo sutartis dovanojamas turtas.t.y.miškas sūnų nuosavybėn pereis iš karto po sutarčių pasirašymo.Ieškovas T. V. nurodė,jog jis tai supranta ir sutinka dėl to,kadangi jis vaikams nori būtent padovanoti šį mišką.Apie testamento surašymą nebuvo jokios ieškovo kalbos ir dėl to patvirtinusi dovanojimo sutartis.Sudarant dovanojimo sutartis ieškovas sudarė protingo,gerai orientuoto žmogaus įspūdį,bei nekilo jokio įtarimo,kad ieškovas šias sutartis būtų sudaręs kokio nors suklydimo pasėkoje.

Iš 2008-04-21 sudarytos dovanojimo sutarties,notaro registro Nr.3782(b.l.11-12)matyti,kad ieškovas T. V. padovanojo A. V. 360/720 dalis bendroje nuosavybėje esančias 7.20 ha žemės sklype, iš jo miškas 7.20 ha, esančio Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė 5840.41 eurų (20166litų ).

Iš pateiktų 2015-12-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l.14-17) matyti,kad nuo 2008-05-06 V. V. 2008-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisės į 857/1715 dalis 17.1500 ha dydžio žemės sklype, iš jo 13.71 ha miško, žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini),esančio Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Maksimonių k.v. ir nuo 2008-07-26 A. V. 2008-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisės į 360/720 dalių bendroje nuosavybėje esančias 7.20 ha žemės sklypo, iš jo miškas 7.20 ha, esančio Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovo pakviestas liudytojas J. V. (ieškovo sūnus)parodė,kad apie tėvo padarytus miško dovanojimus kitiems broliams sužinojęs gal po trijų metų,lyg 2011 m kai tėvas pasakė,kad lyg užrašė kitiems sūnums mišką ir po mirties miškas liks jiems.Po to jis parodė dokumentus,iš kuirų matėsi,kad buvo atliktas dovanojimas,bei išėjęs pokalbis,kad visiems trims broliams buvo nelygiai padovanota.

Ieškovo pakviesta liudytoja O. V. (sūnaus J. V. sutuoktinė)parodė,kad apie tuos dovanojimus su vyru sužinojusi gal po kelių metų,lyg po trijų metų,kai tėvas T. V. surado ir parodė tuos dovanojimo dokumentus.Tuokart užkliuvo,kad sutartyse broliai pasirašė už tėvą.Tuokart ieškovui išaiškinę,kad jis yra padovanojęs tuos žemės sklypus kitiems vaikams,bei tai nėra testamentas.