Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14371-924/2017 pagal ieškovės A. Z. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl atsakomybės už asmens garbės ir orumo pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad elektroniniu paštu buvo pateikta atsakovės nuomonė, t. y. subjektyvus tam tikrų aplinkybių vertinimas. Atsakovė elektroniniame laiške nurodė konkretų laiką ir faktus, kurie neatitinka tikrovės ir yra paneigti byloje esančiais įrodymais (UAB „Mulga“ pažyma ir liudytojos K. D. parodymai), tačiau teismas šiuos įrodymus netinkamai vertino.

Teismas be pagrindo rėmėsi liudytojų parodymais, kurie yra palankūs atsakovei, kadangi liudytojos D. P. ir R. K. buvo šališkos.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės paskleisti duomenys negali būti laikomi akivaizdžiai žeminančiais ir įžeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė patyrė pažeminimą darbdavio akivaizdoje. Tuo metu ji laukėsi, o dėl patirto streso buvo gydoma ligoninėje dėl gresiančio persileidimo.

Teismas tinkamai įvertino elektroninio laiško tikslą, t. y. kad atsakovė juo nesiekė pakenkti ieškovei.

UAB „Mulga“ pažyma negali patvirtinti aplinkybės, kad ieškovė aptariamu metu lankėsi parduotuvėje, kadangi artimiausia nuo parduotuvės filmavimo kamera sukiojasi, todėl negali užfiksuoti visų įeinančių ir išeinančių.

Teismas neturėjo pagrindo nesiremti liudytojų D. P. ir R. K. parodymais.

Elektroninis laiškas bei jame pateikti duomenys ieškovei jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens garbės ir orumo pažeidimo, iš kurio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą, klausimas.

Nustatyta, kad ieškovė A. Z. yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Atsakovė I. B. yra (duomenys neskelbtini) savininkė. (duomenys neskelbtini) nuomojasi prekybos patalpą, esančią prekybos centre (duomenys neskelbtini), prekės ženklas (duomenys neskelbtini), šiame pačiame prekybos centre taip pat veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) parduotuvė, kurioje dirba ieškovė A. Z.. Atsakovė I. B. 2017 m. kovo 10 d. 9 val. 05 min. išsiuntė ieškovės darbdavio (duomenys neskelbtini) vadovei elektroninį laišką „dėl darbuotojos A.“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė: „ <...> A. pradėjo vaikščioti į mūsų parduotuvę, kabinėtis prie parduotuvės vedėjos, prie klientų ją auklėti, kodėl K. atleido ir t. t. Mes ją perspėjome, kad ji nepageidaujama, ir kad nekeltų parduotuvėje triukšmo. <...> Vakar A. (darbo metu) atsivedė pas mus į parduotuvę kelias drauges ir pradėjo aiškinti mūsų naujai darbuotojai, kad ir ją tuoj atleis ir t. t. Mūsų darbuotoja neapsikentusi triukšmo, paprašė ją palikti ramybėje, nes tuo metu parduotuvėje buvo daug klienčių ir buvo trukdoma dirbti. <...> Ši situacija yra pirma mūsų darbo istorijoje, nei viename prekybos centre nebuvo nieko panašaus, kad kažkokie svetimi žmonės landžiotų į parduotuvę, vestųsi drauges, kabinėtųsi prie darbuotojų.“ (b. l. 7-8). (duomenys neskelbtini) direktorė 2017 m. kovo 10 d. 10 val. 30 min. el. laišku paprašė savo darbuotojos A. Z. pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, jai persiųsdama iš atsakovės gautą elektroninį laišką (b. l. 7). Ieškovės darbdaviui pakako ieškovės pasiaiškinimo žodžiu, tačiau ieškovės nuomone jos darbdaviui atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę šiuos teiginius paneigti tokiu pačiu būdu kaip ir buvo paskleisti, taip pat iš atsakovės priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino nurodydamas, kad atsakovės paskleista žinia atitiko subjektyvios nuomonės kriterijų, ja nebuvo siekiama pakenkti atsakovei, o tik suvaldyti susidariusią situaciją dėl ieškovės elgesio, be to, ji nesukėlė ieškovei jokių padarinių. Su tokiu sprendimu nesutinka ieškovė, o skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo apginti jos garbę ir orumą dviem būdais – pripažinti garbės ir orumo pažeidimą atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo pagrindu priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t., gina įstatymas (CK 1.114 straipsnis). Todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovės paskleistos žinios žemina ieškovės garbę ir orumą. Tuo tarpu atsakovė byloje įrodė, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas kilusio konflikto aplinkybes ir eigą, taip pat ir atsakovės paaiškinimus apie tai, kad visų aplinkybių apie daugkartinį pasikartojantį ieškovės elgesį parduotuvėje (duomenys neskelbtini) kontekste atsakovė I. B. pirmiausia telefoninio pokalbio metu, vėliau elektroniniu laišku išsakė ieškovės darbdaviui susirūpinimą apie tai, jog ieškovė, jos darbo laiku, ateina į atsakovės valdomą parduotuvę, kur elgiasi nepriimtinai (diskutuoja, vedasi drauges, užgaulioja darbuotojus ir kt.). Kartu nurodydama, kad tuo siekė, jog ieškovės darbdavys perspėtų savo darbuotoją dėl tokio jos netinkamo elgesio ir ši liautųsi taip elgtis. Atsakovės paaiškinimus papildomai patvirtino ir liudytojos D. P. ir R. K., nurodę, kad ieškovė nesilaiko darbo grafiko, dažnai lankosi atsakovės valdomoje parduotuvėje, daro neigiamą įtaką atsakovės valdomos parduotuvės darbuotojoms, apie tai žino visas prekybos centras, kuriame yra tiek ieškovės darbo vieta, tiek atsakovės valdoma parduotuvė, o paskutiniu metu ateina ir viešai reiškia nepasitenkinimą parduotuvės vedėjos ir savininkės asmeniu ir veiksmais (b. l. 66-71). Ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šiais liudytojų parodymais, kaip nepatikimais ar akivaizdžiai šališkais, būtų negalima remtis.

Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti duomenys sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad elektroniniame laiške išdėstyti atsakovės teiginiai negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai melagingi. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė, turėjusi pareigą įrodyti, kad tokie duomenys pažeidė jos garbę ir orumą, to neįrodė. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimui ir pažymi, kad ieškovės nurodomi faktai, apie tai, jog ji elgėsi tinkamai, nekėlė konfliktų, yra pagrindžiami tik subjektyviais paaiškinimais, kurie laikytini neturinčiais pakankamos įrodomosios galios. Ieškovės paaiškinimai nepagrindžiami jokiais kitais patikimais duomenimis, išskyrus trumpu K. D. liudijimu. Ta aplinkybė, kad vaizdo stebėjimo kameros 2017 m. kovo 9 d. neužfiksavo ieškovės įeinančios į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, taip pat negali paneigti nevienkartinio pasikartojančio ieškovės elgesio. Taigi, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto faktinio aplinkybių vertinimo laikant atsakovės išsakytą teiginį ne žinia, bet nuomone.

Pažymėtina, kad nuomonė bendrąja prasme reiškia išsakytą požiūrį, supratimą, mintis arba komentarus apie tam tikras idėjas, faktus, duomenis, reiškinius ar įvykius. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, t. y. turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė buvo gerai pažįstama bei draugavo su atsakovės buvusia darbuotoja K. D., ko neneigia ir pati ieškovė. Todėl ieškovė nuolat lankydavosi atsakovės parduotuvėje ne tik kaip parduotuvės klientė, tačiau daugiausia kaip ieškovės darbuotojos draugė. Po K. D. atleidimo iš darbo, ieškovė su draugėmis 2017 m. kovo 8 ar 9 d. buvo atėję į atsakovės valdomą parduotuvę ir esant parduotuvėje klientams, garsiai kalbėjo, bandė perspėti / išgąsdinti naują darbuotoją apie tai, kad ji taip pat gali būti greitai atleista iš darbo. Atsakovė patvirtino, kad jai parduotuvės vedėja dėl ieškovės veiksmų skambindavo ir skųsdavosi nuolat. Visos šios aplinkybės sudarė prielaidas atsakovei manyti, kad ieškovės elgesys nėra tinkamas ir ji atitinkamą situacijos vertinimą be kita ko išdėstė ir ieškovės darbdaviui elektroniniame laiške. Įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, jog elektroninį laišką atsakovė siuntė ne bendru o asmeniniu ieškovės darbdavio elektroniniu paštu, t. y. vienam gavėjui, kuriam situacija buvo žinoma iš anksčiau (atsakovė skambino ir aptarė ieškovės elgesį telefonu), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovės išsakyti teiginiai vertintini kaip subjektyvus atsakovės tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovės nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

Apeliantė teigia, kad net ir tuo atveju, jei atsakovės išsakytas teiginys yra nuomonė, reikėtų vertinti, ar juo nėra pažeidžiama ieškovės garbė ir orumas. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės teiginys nepažeidė ieškovės garbės ir orumo, ir tai patvirtina ne tik ta aplinkybė, jog elektroniniame laiške nurodyti teiginiai įvertinus bylos faktinę situaciją negali būti vienareikšmiškai pripažinti melagingais. Tačiau ir tai, kad po šio įvykio ieškovės padėtis nepasikeitė, ji tebedirbo tame pačiame darbe, t. y. paskleista žinia nesukėlė ieškovei kažkokių neigiamų pasekmių, ką tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

Byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, jos civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kaip išvestinis ir kildinamas iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens (ieškovės) garbę ir orumą paskleistus teiginius, negali būti tenkinamas (CK 6.245‑6.249 straipsniai).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 390 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės turėtos 390 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. B. (gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.