Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-5168-1004/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-16
Bylos Nr.
e2-5168-1004/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02068-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vaidotas Narvidas (pirm.)
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
Š. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-5168-1004/2022
Teismo proceso Nr. 2-70-3-02068-2022-4Procesinių sprendimų kategorijos:2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1;3.1.7.1.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11;3.1.14.6; 3.1.16; 3.1.18.6; 3.2.6.1(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorėms S. B. ir M. S.,

dalyvaujant ieškovo S. P. atstovei advokato padėjėjai M. Š., atsakovei Š. J., atsakovės atstovei advokato padėjėjai S. S. ir išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) atstovei L. Š.-T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant nuotolinio konferencinio ryšio priemones išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei Š. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės Š. J. priešieškinį ieškovui S. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas ieškiniu (I t., b. l. 1 – 10) prašė nustatyti bendravimo tvarką (1 – 21 punktai) su nepilnamete T. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

1. Šalys kartu ir bendru sutarimu rūpinasi nepilnametės dukters T. J. auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu.

2. Š. J. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas S. P. nekliudomai bendrauti su vaiku bei dalyvauti vaiko auklėjime.

3. Š. J. įsipareigoja visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, būti sveiku, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų.

4. Šalys turi pareigą apie vaiko ligą nedelsiant informuoti kitą (tėvą, motiną) bei sudaryti sąlygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jų ligos atveju, nedaryti kliūčių jo lankymui.

5. S. P. bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, paimant vaiką penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 20-21val. į vaiko gyvenamąją vietą.

6. S. P. bendrauja su vaiku papildomai 1-2 darbo dienas per savaitę, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatant vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 20-21 val. Apie numatomą susitikimo dieną S. P. informuoja Š. J. ne vėliau kaip prieš 12 val.

7. Didžiąsias metų šventes – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametis vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventinę dieną (gruodžio 24 d.) – su S. P., antrą šventinę dieną (gruodžio 25-26 d.) – su Š. J., o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) – su Š. J., antrą dieną (gruodžio 25-26 d.) – su S. P.; S. P. pasiima vaiką iš Š. J. gyvenamos vietos, švenčių 1 dieną 10 val. ir pristato vaiką Š. J. į jos gyvenamą vietą ar kitą Š. J. nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje švenčių 2 dieną iki 20-21 val.

8. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su Š. J., antrą dieną (sausio 1 d.) – su S. P., o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su S. P., antrą dieną (sausio 1 d.) – su Š. J.

9. Švenčiant vaiko gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus.

10. S. P. su vaiku bendrauja vaiko atitinkamų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogas) metu – pusę atostogų laikotarpio. Šalys, siekdamos suderinti vaiko atostogų laiką (įskaitant ir vasaros) privalo atsižvelgti į kiekvienos šalies planuojamas kasmetines vasaros atostogas, šalių užimtumą ir nepilnamečio šalių vaiko interesus.

11. Apie konkretų atostogų su vaiku laiką (atostogų pradžią ir pabaigą) S. P. privalo informuoti Š. J. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios.

12. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie planuojamas keliones su vaiku į užsienio valstybes, nurodant išvykos šalį/šalis, tikslias išvykimo ir parvykimo į Lietuvą datas bei buvimo užsienio valstybėje adresus, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo iš Lietuvos.

13. Atostogų laikotarpiu S. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 17 val. iš vakaro prieš pirmą jam priklausančių su vaiku atostogauti atostogų dieną ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 21 val.

14. Š. J. įsipareigoja prieš kiekvieną vaiko bendravimo su tėvu laikotarpį, atsižvelgiant į planuojamą bendravimo trukmę, surinkti ir perduoti S. P. visus vaikui reikalingus daiktus (rūbus, žaislus, ir t.t.).

15. S. P. turi teisę bendrauti su vaiku ir kitomis šioje sutartyje nenumatytomis, tačiau su Š. J. suderintomis, sąlygomis.

16. S. P. įsipareigoja nedelsiant informuoti Š. J. apie paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių jis negalės bendrauti su vaiku jam priklausančiu laiku.

17. Šalys susitaria, kad Š. J. užtikrina galimybę S. P. kas dieną susisiekti su vaiku telefonu (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

18. Š. J. prieš pakeičiant nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos teritorijoje, apie tai iš anksto, t. y. prieš trisdešimt dienų, registruotu pranešimu S. P. gyvenamosios vietos adresu arba telefonu informuoja S. P..

19. Š. J. įpareigojama ieškovui paprašius el. paštu ar šalių sutartu kitu būdu pateikti informaciją apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku.

20. Š. J. įpareigojama neriboti ir nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku bei neorganizuoti vaiko užsiėmimų ar kitų renginių aukščiau nurodytais tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiais.

21. Ši tėvo (S. P.) bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista tik abiejų šalių bendru sutikimu.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, jog jis ir atsakovė Š. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters T. J.. Paaiškino, jog šalys buvo sudarę santuoką, tačiau santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio priteisimo klausimų nesprendė. Po skyrium gyvenimo šalys kartu susitarė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove (motina), nes vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad gražiuoju abipusiu susitarimu derins vaiko bendravimą su ieškovu (tėvu).

3. Ieškovas pažymėjo, jog ginčo dėl vaiko išlaikymo dydžio nėra, kadangi maksimaliai tenkina vaiko visus poreikius. Tačiau ieškovo bendravimas su dukra tampa vis labiau apsunkintas ir gražiuoju su atsakove nepavyksta susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos. Paaiškino, jog atsakovė riboja bendravimą su dukra, vis labiau trumpina jų susitikimų laiką, ar iš viso neleidžia jam bendrauti su dukra, tokiu būdu nuteikiant dukrą prieš tėvą. Š. J. nesitaria ir neinformuoja apie svarbius įvykius dukters gyvenime, mokymosi rezultatus, sveikatą. Nurodė, jog nepavykus taikiai susitarti ir išspręsti vaiko bendravimo klausimus, dėl esminio šalių ginčo yra priverstas kreiptis į teismą prašant nustatyti konkrečią bendravimo su dukra tvarką.

4. Kaip nurodė ieškovas, pagal kasacinio teismo praktiką, nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarka su vaiku pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Dėl to ieškovas ieškiniu siekia nustatyti nepertraukiamą bendravimo su dukra savaitgalį (duomenys neskelbtini), susitikimus darbo dienomis, kai tik turi galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini), bendravimą švenčių dienomis, atostogų laikotarpiu, bendravimą su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis bei nekliudomą dalyvavimą dukters svarbiuose įvykiuose, jos mokymosi veikloje, sveikatos priežiūroje ir kt.

5. Ieškovas atsiliepimo į atsakovės priešieškinį nustatytu terminu ir terminui pasibaigus nepateikė (I t., b. l. 129).

Šalies argumentai

6. Ieškovas papildomais paaiškinimais (I t., b. l. 139 – 144) pažymėjo, jog neprieštarauja dėl T. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina (atsakove). Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, jo teisės bendrauti su dukra, dalyvauti vaiko gyvenime neturi būti ribojamos. Ieškovas iš dalies nesutinka su atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka, kaip prieštaraujančia jo, kaip tėvo, ir vaiko interesams.

7. Papildomais paaiškinimais visiškai nesutinka su priešieškinyje dėstomomis aplinkybėmis, kad pagrindinė ginčų tarp šalių dėl bendravimo su dukra priežastis yra jo nenoras paisyti vaiko interesų, atliepti vaiko poreikius, taip pat nenumatymas prasmės atsižvelgti į pačios mergaitės norą bei pageidavimus. Kaip nurodė ieškovas, jam sukūrus naują šeimą, pasidarė vis sudėtingiau susitikti su vaiku ir dėl tokios situacijos labai pergyvena, bijo, kad nenutrūktų jo ryšys su dukra. Mano, jog ir maištaujantis dukros charakterio būdas negali užkirsti kelio ieškovui dalyvauti jos gyvenime vien dėl to, kad ji kažko nori ar nori mažiau.

Šalies argumentai

8. Ieškovas nesutinka su atsakovės siūloma bendravimo tvarka, kuria jam būtų suteikiama teisė bendrauti su vaiku ne pilnus savaitgalius, o tik nuo šeštadienio iki sekmadienio. Tokia bendravimo tvarka, ribojanti jam maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime vienareikšmiškai neatitinka dukros interesų, tuo pačiu pažeidžia jo, kaip tėvo, interesus.

9. Ieškovas mano, jog atsakovė visiškai nesistengia atsižvelgti į tai, kad jis gyvena kitame mieste, (duomenys neskelbtini), nesistengia ieškoti visoms šalims priimtiniausio alternatyvaus bendravimo su vaiku būdo, leidžiant bendrauti su dukra nepertraukiamą kas antrą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu galėtų pilnai susiplanuoti laisvalaikio praleidimą kartu su dukra ir turėtų daugiau laiko, nes tokiu atveju jei būtų nustatyta bendravimo tvarka nuo šeštadienio iki sekmadienio tai tektų iš laiko kartu išbraukti keturias valandas kelio ((duomenys neskelbtini)) ir laiko kartu su dukra praktiškai nebelieka. Ieškovas mano, jog dukra galės namų darbus padaryti grįžusi namo sekmadienį.

10. Ieškovas taip pat nesutinka, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo su dukra tvarka, dukrą paimant kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiimant dukrą iš mergaitės ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms/popamokiniams užsiėmimas ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Toks susitikimų su dukra laikas nėra patogus, kadangi jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl, akivaizdu, kad jam važiuoti dvi valandas iki (duomenys neskelbtini) dėl kelių valandų pabuvimo konkrečiai nustatytomis dienomis neatitinka ieškovo interesų. Paaiškino, jog tokia praktika iš esmės yra nusistovėjusi ir dabar, t. y. kas kartą kai žino, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), praneša iš anksto ir siekia susiderinti susitikimo su dukrą laiką.

Motyvuojamoji dalis

11. Atsižvelgiant į nurodytą, siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, ieškovas prašo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, priešieškinio reikalavimus atmetant.

12. Dėl periodinio išlaikymo priteisimo ieškovas papildomais rašytiniais paaiškinimais paaiškino, jog teikia dukrai 300,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir niekada nevengė pareigos išlaikyti dukrą. Taip pat, esant poreikiui ar atsiradus nenumatytoms išlaidoms, visada prisideda papildomai prie jų dengimo. Nurodė, jog už 2022 m. balandžio mėn. susidariusį 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą apmokėjo ir jokio įsiskolinimo nebėra.

13. Ieškovas teismo parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, kuris susijęs su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, pažymėtina, kad laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Ieškovui, kuris atstovaujamas atstovės advokato padėjėjos, be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį ir prie jo neprisijungus nuotolinio ryšio priemonėmis, teismas viešame teismo posėdyje bylą iš esmės išnagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės prašė atmesti. Atstovė rėmėsi ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose nurodytais argumentais. Patvirtino, jog esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukra savaitgaliais nustatymo. Ieškovas sutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimais dėl periodinio išlaikymo teikimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Atsižvelgęs į vaiko nuomonę, ieškovas linkęs keisti esminius ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo savaitgaliais. Teismo prašo nustatyti matymosi su dukra nepertraukiamą laiką kas antrą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Sutinka, jog dukra būtų grąžinta iki 14 val. sekmadienį pamokų ruošimui ar poilsiui prieš mokyklą. Tuo atveju, jie neįvyktų susitikimas su dukra savaitgalį, prašytų jį kompensuoti bendravimu su dukra nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis šeštadienį nuo 12.00 val. Taip pat prašytų kompensuoti bendravimą su dukra nuotoliniu būdu darbo dienomis, jei neįvyktų nustatytas bendravimas.

15. Atsakovė priešieškiniu/atsiliepimu į ieškovo ieškinį (I t., b. l. 66 – 84) prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti jo bendravimo su dukra tvarka, kadangi ji neatitinka dukros poreikių ir interesų, taip pat pačios mergaitės norų/nuomonės. Dėl to reiškia savarankišką reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Taip pat ieškovė reiškia savarankiškus reikalavimus byloje dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

16. Priešieškiniu ieškovui atsakovė prašo:

1. Nustatyti T. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Š. J..

2. Priteisti iš S. P. išlaikymą dukrai T. J., gim. duomenys neskelbtini), 300,00 Eur dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į Š. J. asmeninę sąskaitą, esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banke, iki einamojo mėnesio 15 d. Paskirti Š. J. nurodytų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

3. Priteisti iš S. P. 300,00 Eur dydžio T. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už 2022 m. balandžio mėn.

4. Nustatyti S. P. bendravimo su dukra tvarką (1 – 20 punktai):

1. Š. J. ir S. P. kartu ir bendru sutarimu rūpinasi nepilnametės dukters T. J. auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu.

2. Š. J. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas S. P. nekliudomai bendrauti su vaiku bei dalyvauti vaiko auklėjime.

3. Š. J. įsipareigoja informuoti S. P. apie vaiko ligas, kuomet dėl susirgimo vaikui yra reikalinga priežiūra namuose arba hospitalizacija gydymo įstaigoje, taip pat apie suplanuotas gydytojų specialistų konsultacijas bei šių konsultacijų rezultatus.

4. S. P. įsipareigoja nedelsiant grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą, jeigu jo bendravimo su vaiku metu mergaitė susirgtų ir dėl ligos jai būtų reikalinga priežiūra namuose ar hospitalizacija gydymo įstaigoje.

5. S. P. bendrauja su dukra antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas dukrą iš mergaitės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su dukra nurodytu laiku S. P. informuoja Š. J. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienos iki numatytos bendravimo pradžios. S. P. negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, Š. J. užtikrina galimybę S. P. pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis šeštadienį nuo 12.00 val. Š. J. pasirūpina, jog nurodytu laiku būtų įjungta bei pakrauta ryšio priemonė, vaikas neturėtų jokių kitų suplanuotų veiklų, užsiėmimų.

6. S. P. bendrauja su dukra ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį pasiimdamas dukrą iš mergaitės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. S. P. apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku informuoja Š. J. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytos bendravimo su vaiku pradžios. S. P. negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, Š. J. užtikrina galimybę S. P. pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis šeštadienį nuo 12.00 val. Š. J. pasirūpina, jog nurodytu laiku būtų įjungta bei pakrauta ryšio priemonė, vaikas neturėtų jokių kitų suplanuotų veiklų, užsiėmimų.

7. S. P. bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš mergaitės ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms/popamokiniams užsiėmimas ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. S. P. apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku informuoja Š. J. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytos bendravimo su vaiku pradžios. S. P. negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, Š. J. užtikrina galimybę S. P. pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis nurodytomis dienomis nuo 18.00 val. Š. J. pasirūpina, jog nurodytu laiku būtų įjungta bei pakrauta ryšio priemonė, vaikas neturėtų jokių kitų suplanuotų veiklų, užsiėmimų.

8. Didžiąsias metų šventes – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas T. J. praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventinę dieną (gruodžio 24 d.) – su S. P., antrą ir trečią šventines dienas (gruodžio 25-26 d.) – su Š. J., o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) – su Š. J., antrą ir trečią dienas (gruodžio 25-26 d.) – su S. P.. S. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamos vietos pirmą jo bendravimo su vaiku dieną 10.00 val. ir pristato vaiką Š. J. į jo gyvenamą vietą ar kitą Š. J. nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje paskutinę jo bendravimo su vaiku dieną 20.00 val.

9. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) T. J. praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su Š. J., antrą dieną (sausio 1 d.) – su S. P., o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su S. P., antrą dieną (sausio 1 d.) – su Š. J.. S. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamos vietos bendravimo su vaiku dieną 10.00 val. ir pristato vaiką Š. J. į jo gyvenamą vietą ar kitą Š. J. nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje tos pačios dienos 20.00 val.

10. S. P. turi teisę bendrauti su dukra jos gimimo dieną pasiimdamas dukrą iš mergaitės ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms/popamokiniams užsiėmimas ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. jeigu vaiko gimimo diena sutampa su darbo diena. Jeigu mergaitės gimimo diena sutampa su išeigine diena, S. P. bendrauja su dukra pasiimdamas mergaitę iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas mergaitę į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val. S. P. apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku informuoja Š. J. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytos bendravimo su vaiku pradžios.

12. T. J. išreiškus norą ir/ar sutinkant S. P. turi teisę atostogauti su vaiku mergaitės mokyklinių atostogų metu. Konkretus atostogų laikas bei trukmė nustatoma atsižvelgiant į vaiko norą. S. P. turi teisę atostogoms su vaiku išvykti iš Lietuvos tik dukrai sutikus. Atostogų laikotarpiu S. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. iš vakaro prieš pirmą jam priklausančių su vaiku atostogauti atostogų dieną ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val.

13. S. P. įsipareigoja bendravimo su dukra metu užtikrinti, kad bus laikomasi pastovaus vaiko dienos režimo, taip pat mergaitės sveikatos būklę atitinkančių mitybos rekomendacijų.

14. Vaikui susirgus ir dėl to negalint su tėvu bendrauti šioje bendravimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis, Š. J. užtikrina galimybę S. P. bendrauti su dukra telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis. Konkretus S. P. pokalbių su dukra laikas nustatomas atskiru jo ir Š. J. susitarimu atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir savijautą.

15. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie planuojamas keliones su vaiku į užsienio valstybes, nurodant išvykos šalį/šalis, tikslias išvykimo ir parvykimo į Lietuvą datas bei buvimo užsienio valstybėje adresus, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo iš Lietuvos.

16. Š. J. įsipareigoja prieš kiekvieną vaiko bendravimo su tėvu laikotarpį, atsižvelgiant į planuojamą bendravimo trukmę, surinkti ir perduoti S. P. visus vaikui reikalingus daiktus (rūbus, žaislus, ir t.t.).

17. S. P. turi teisę bendrauti su vaiku ir kitomis šioje sutartyje nenumatytomis, tačiau su Š. J. suderintomis, sąlygomis.

18. S. P. įsipareigoja nedelsiant informuoti Š. J. apie paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių jis negalės bendrauti su vaiku jam priklausančiu laiku.

19. Š. J. prieš pakeičiant nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos teritorijoje, apie tai iš anksto, t. y. prieš trisdešimt dienų, registruotu pranešimu ieškovo gyvenamosios vietos adresu arba telefonu informuoja ieškovą.

20. Š. J. įsipareigoja neriboti ir nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku bei neorganizuoti vaiko užsiėmimų ar kitų renginių aukščiau nurodytais tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiais.

17. Atsakovė pažymėjo, jog esminių ginčų tarp bylos šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, o T. J. gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitiktų geriausius vaiko interesus. Visgi šalims nepavyksta susitarti dėl geriausius dukters interesus atitinkančios ieškovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarkos, todėl pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

18. Kaip nurodė atsakovė, ji nuo pat mergaitės gimimo praktiškai visą laiką dukrą augino viena, todėl vaikui gyvenimas su mama reiškia saugumą ir stabilumą. Paaiškino, jog yra pajėgi užtikrinti visus dukros fiziologinius ir socialinius poreikius. Nurodė, jog jos namuose vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji atsakingai rūpinasi dukros sveikata, taip pat mokykliniu ir užklasiniu vaiko ugdymu. Atsakovė su dukra kartu gamina, ruošia namų darbus, atostogauja, važiuoja į gamtą, eina į biblioteką, lanko muziejus, tariasi kaip kurti namuose jaukumą, tvarko namus ir labai daug bei atvirai kalbasi. Todėl akivaizdu, jog nėra jokių aplinkybių, kurios tvirtintų būtinybę keisti vaiko gyvenamąją vietą.

19. Atsakovės skaičiavimu, dukros poreikiams yra vidutiniškai reikalinga 710,00 Eur suma per mėnesį. Vaiko poreikius pagal pateiktą lentelę per mėnesį sudaro: 40,00 Eur išlaidų maitinimui mokykloje; 260,00 Eur išlaidų maitinimui namuose; 20,00 Eur kuro išlaidų; 65,00 Eur išlaidų aprangai; 20,00 Eur išlaidų higienos prekėms; 20,00 Eur išlaidų laisvalaikiui; 15,00 Eur vaiko gimimo šventei; 20,00 Eur moksleivių atostogų/stovyklos, edukacinių užsiėmimų išlaidų; 30,00 Eur išlaidų vaiko lavinimo priemonėms; 20,00 Eur kanceliarinėms (mokyklinėms) priemonėms, vadovėliams/pratybų sąsiuviniams; 20,00 Eur mokesčiui už muzikos mokyklą; 140,00 Eur dalis išlaidų už komunalinius mokesčius ir buto nuomą; 30,00 Eur išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir 10,00 Eur išlaidų telefono ryšio paslaugoms. Kadangi vaikui mokama 70,00 Eur dydžio valstybės išmoka, ginčo šalių poreikiams tėvai per mėnesį turi skirti vidutiniškai 640,00 Eur (710,00 – 70,00 Eur). Pažymėjo, jog ieškovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo 2022 m. balandžio mėn. ir įsiskolino 300,00 Eur.

20. Sutinka, jog bylos šalims nepavyksta rasti bendro sutarimo dėl ieškovo (tėvo) bendravimo su dukra tvarkos. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio argumentais, jog riboja ieškovo bendravimą su vaiku ar nuteikinėja mergaitę prieš tėvą. Mano, jog nagrinėjamu atveju pagrindinė ginčų tarp šalių dėl ieškovo bendravimo su dukra priežastis yra ieškovo nenoras paisyti vaiko interesų, atliepti vaiko poreikius, taip pat nematymas prasmės atsižvelgti į pačios mergaitės norą bei pageidavimus dėl to, kokiu intensyvumu, sąlygomis ir tvarka galėtų/turėtų vykti tėvo ir dukros bendravimas. Pažymėjo, jog ieškovas iki šiol vaiko gyvenime dalyvavo tik atskirais epizodais, mergaitė menkai prisimena gyvenimą kartu su tėvu. Todėl ieškovui neskyrus pakankamai laiko ir pastangų nuo pat mergaitės gimimo sukurti tarpusavio ryšio, šiai dienai artimo santykio su dukra jis neturi. Paaiškino, jog dėl ieškovo netgi įkyraus reikalavimo vaiko dėmesio, gaunamas priešingas efektas, t .y. ieškovo ir dukros ryšys ne stiprėja, tačiau vaikas pradeda tėvo vengti.

21. Atsakovė teigia, jog mergaitė nuo pat kūdikystės yra labai jautri, o tuo tarpu tėvas nevengia su dukra bendrauti grubiai, įsakmiai, pakeltu balsu, be kantrybės, nurodymais, vaiko nuomonės/emocijų ignoravimu, kas mergaitei yra nepriimtina, neįprasta ir kelia baimę. Dėl minėtų priežasčių šiai dienai mergaitė nenori likti su tėvu ilgesniam laikui, pvz. savaitgaliai tėvo namuose vaikui kelia nerimą ir ji dažnu atveju reiškia nenorą važiuoti ar nakvoti pas tėvą. Tuo tarpu ieškovas šias aplinkybes traktuoja kaip trukdymą bendrauti.

22. Ieškovas taip pat reikalauja, kad būtent ji su dukra derintų savo planus prie ieškovo darbo grafiko ir galimybių susitikti su vaiku. Dėl šios priežasties, kaip nurodė atsakovė, tarp šalių kyla pastovūs ginčai. Atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu ieškovas – (duomenys neskelbtini). Neretai būna tokių situacijų, jog mergaitei jau suplanuotos ir labai lauktos jos veiklos/užsiėmimai atrodo svarbesni/įdomesni nei susitikimas su tėvu ir šių planų atsisakymas kelia vaikui pyktų, o taip pat priešiškumą tėvui. Tuo tarpu atsakovei bandant ieškovui paaiškinti, jog jo nurodytu laiku nėra galimybės susitikti su vaiku, vėlgi būna apkaltinta, jog draudžia dukrai bendrauti su tėvu.

23. Atsakovė iš esmės neprieštarauja ieškovo prašomos nustatyti jo bendravimo su dukra tvarkos 1, 2, 7, 8, 14, 15, 18, 20, 21 punktų nuostatoms. Pažymėjo, jog ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 3 punkto nuostatoje yra išvardintos esminės vaiko teisės, įtvirtintos tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje teisėje.

24. Bendravimo tvarkos 4 punktu būtų tikslinga nustatyti atsakovės įsipareigojimą informuoti vaiko tėvą apie vaiko susirgimus, kuomet dėl ligos vaikui yra reikalinga priežiūra namuose arba hospitalizacija gydymo įstaigoje, taip pat apie suplanuotas gydytojų specialistų konsultacijas bei šių konsultacijų rezultatus. Tuo tarpu vaikui susirgus bendravimo su tėvu metu, ieškovas įpareigotinas nedelsiant grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, jeigu vaikui dėl ligos reikalinga priežiūra namuose ar hospitalizacija gydymo įstaigoje. Be to, atsakovė nesutinka, jog ji turėtų ir galėtų būti įpareigota leisti ieškovui lankytis jos namuose net ir dukros ligos atveju, tačiau sutinka numatyti vaiko tėvui galimybę vaiko ligos atveju bendrauti su dukra telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir savijautą.

25. Atsakovė iš esmės sutinka dėl ieškovo bendravimo su dukra savaitgaliais, tik pažymi, jog šiai dienai mergaitė nesutinka vykti pas ieškovą kas antrą savaitgalį, t. y. nori su tėvu praleisti vieną savaitgalį per mėnesį. Pasak mergaitės, ji vyktų pas tėtį šeštadienio ryte, nes penktadienį dar norėtų namuose paruošti namų darbus. Atsakovė prašo nustatyti, kurį konkrečiai mėnesio savaitgalį vaikas praleidžia su tėvu ir pastebi, jog mergaitės grąžinimas sekmadienį 20 val. yra per vėlus laikas.

26. Dukra džiaugiasi, kuomet turi galimybę praleisti visą dieną su tėčiu, tačiau jai nereikia vykti nakčiai į tėčio namus, dėl to atsakovė papildomai siūlo numatyti galimybę ieškovui bendrauti su dukra ketvirtą mėnesio šeštadienį ieškovui pasiimant dukrą iš mergaitės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Ieškovas apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku turėtų informuoti atsakovę nurodytu būdu. Ieškovui negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, atsakovė sutiktų užtikrinti galimybę ieškovui pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis šeštadienį nuo 12 val., t. y. ieškovė pasirūpintų, jog nurodytam laikui būtų įjungta bei pakrauta ryšio priemonė, vaikas neturėtų jokių kitų suplanuotų veiklų, užsiėmimų.

27. Atsakovė sutinka dėl ieškovo teisės susitikti bei bendrauti su dukra darbo dienomis, tačiau laikosi pozicijos, jog ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 6 punktas per daug abstraktus, todėl taip pat tikslintinas. Bendravimo tvarkoje būtina numatyti konkrečias savaitės dienas, kuriomis ieškovas turi teisę susitikti su dukra tam, kad būtų įmanoma atsakovei planuoti tiek dukros, tiek ir jos pačios užimtumą. Ieškovo siūlymas nustatyti, jog apie savo planus susitikti su dukra, jis galėtų informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 12 val., iš esmės reiškia, jog atsakovė privalės keisti jau suplanuotą dienotvarkę paskutinę minutę, ko pasėkoje iššauks tiek vaiko nepasitenkinimą, tiek ir nuolatinius bylos šalių konfliktus.

28. Atsakovė siūlo ieškovui bendrauti su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ieškovui pasiimant dukrą iš mergaitės ugdymo įstaigos pasibaigus mergaitės pamokoms/popamokiniams užsiėmimas ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Ieškovas apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku turėtų informuoti atsakovę elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytos bendravimo su vaiku pradžios. Ieškovui negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, atsakovė užtikrintų galimybę ieškovui nurodytomis dienomis pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis nuo 18 val.

29. Nors priešieškinio pateikimo metu bylos šalių dukra kategoriškai atsisakė atostogauti su tėvu, tačiau atsakovė neatmetė galimybės, jog sustiprėjus ieškovo ir dukros tarpusavio ryšiui, gali pasikeisti ir pačios mergaitės nuomonė minėtu klausimu. Todėl atsakovė siūlo ieškovo bendravimo su dukra tvarkoje numatyti galimybę ieškovui atostogauti su dukra mergaitės mokyklinių atostogų metu, kuomet atostogų laikas ir trukmė nustatoma išskirtinai atsižvelgiant į paties vaiko nuomonę ir norus.

30. Dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 9 punkto nuostatos, reglamentuojančios vaiko gimimo dienos šventę, pažymėjo, jog nesutinka, kad teismo sprendimu šalys turėtų būti įpareigojamos vaiko gimimo dieną minėti kartu. Atsakovės vertinimu, ieškovo bendravimo su vaiku tvarkoje turėtų būti numatyta jo teisė mergaitės gimimo dieną susitikti su dukra ir praleisti keletą valandų kartu, jeigu vaiko gimimo diena sutampa su darbo diena, o jeigu vaiko gimimo diena sutampa su išeigine diena – ieškovas turėtų turėti teisę susitikti su vaiku nuo 11 val. iki tos pačios dienos 16 val. Tokiu būdu nebus paneigta galimybė bylos šalims susitarti dėl bendros vaiko gimimo dienos šventės, tačiau neradus bendro sutarimo, abu vaiko tėvai turės galimybę pasveikinti dukrą jiems priimtinu būdu.

31. Atsakovė mano, jog ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 17 punkto nuostata dėl atsakovės įpareigojimo užtikrinti ieškovui galimybę kiekvieną dieną susisiekti su vaiku telefonu (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) neatitinka vaiko interesų ir objektyviai neįgyvendinama. Atsakovės vertinimu, bendravimo tvarkoje turi būti numatytos konkrečios savaitės dienos ir valandos, kuomet ji pasirūpintų, kad vaikas neturėtų jokių kitų užsiėmimų bei turėtų su savimi ryšio priemonę pokalbiui su tėvu.

32. Atsakovė pažymėjo, jog mergaitei grįžus iš mokyklos ir atlikus namų darbus, ji turi turėti galimybę skirti laiko tokiems savo poreikiams kaip žaidimai lauke, susitikimai su draugais ir pan., todėl vaikas negali būti verčiamas kiekvieną dieną visą vakarą sėdėti prie telefono laukiant tėvo skambučio.

33. Be to, atsakovė taip pat norėtų turėti galimybę turėti laiko su vaiku po mergaitės pamokų, taip pat ir tais savaitgaliais, kuomet vaikas nesusitinka su tėvu, kurį galėtų planuotis laisvai ir savo nuožiūra. Tuo tarpu tenkinus ieškovo prašymą iš esmės susidarytų situacija, jog atsakovė apskritai negalėtų susiplanuoti jokio vakaro kartu su dukra, t. y. atsakovė negalėtų išeiti su vaiku pasivaikščioti, į teatrą/kitą, į svečius ir pan.

34. Atsakovė akcentuoja, jog net ir nustačius konkretų tėvo bendravimo su dukra laiką, ieškovui nėra draudžiama skambinti, rašyti dukrai ir kitu metu, t. y. bendravimo tvarkoje nenumatytu laiku, bei tokiu būdu rodyti vaikui savo rūpestį bei dėmesį, tuo pačiu nereikalaujant iš vaiko privalomo atsako į kiekvieną ieškovo žinutę/skambutį.

35. Atsakovė nepritaria ieškovo reikalavimui įpareigoti ją teikti rašytines ataskaitas apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku (19 punkto nuostatos). Atkreipia dėmesį, jog apie vaiko ligas, keliones su atsakove į užsienio valstybę, gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti ieškovą atsakovė yra įpareigojama atskiromis bendravimo tvarkos nuostatomis, mokymosi rezultatus ieškovas gali sužinotų prisijungęs prie elektorinio dukros dienyno. Tuo tarpu visą kitą informaciją apie vaiką ieškovas, kaip įstatyminis dukros atstovas, turi teisę gauti tiesiogiai iš visų įstaigų/institucijų ir be papildomo atsakovės tarpininkavimo.

36. Pažymėjo, jog mergaitei yra diagnozuotas gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kas reiškia, jog vaikui ypač svarbu laikytis minėtą diagnozę atitinkančio mitybos ir dienos režimo siekiant vengti ligos paūmėjimų. Tuo tarpu po savaitgalių tėvo namuose mergaitė dažnai grįžta neišsimiegojusi, pervargusi. Atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarkoje ieškovas įpareigotinas užtikrinti vaiko dienos režimo bei mitybos rekomendacijų pagal vaiko sveikatos būklę laikymąsi.

37. Dėl aukščiau išdėstyto atsakovė vertina, kad jos nurodyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka užtikrina ieškovui galimybes dalyvauti dukros gyvenime, o tuo pačiu atliepia ir vaiko poreikius, interesus bei norus, atitinka ieškovo ir dukros tarpusavio ryšį, be to realiai įgyvendinama, aiški ir patogi.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovė prašė visiškai tenkinti priešieškinio reikalavimus, o su ieškovo ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Iš esmės rėmėsi atsiliepime/priešieškinyje nurodytais argumentais. Atstovė pažymėjo, jog ieškovui sumokėjus įsiskolinimą, atsisako reikalavimo ir prašo bylą dalyje dėl 2022 m. balandžio mėn. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti. Pažymėjo, jog nepilnametis vaikas pas ieškovą pageidauja nakvoti tik vieną savaitgalį, o kitą praleisti be nakvynės. Ieškovas tik šią vasarą su dukra praleido su tėvu ir vaikui to pakako, nes vaikas sutiktų 4 dienas atostogauti su juo. Atsakovė pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo atstovės pakeistais ieškovo reikalavimais dėl savaitgalio jo bendravimo su dukra. Tačiau sutinka dėl neįvykusio bendravimo darbo dienomis kompensavimo ieškovui nuotoliniu bendravimu su dukra.

39. Išvadą teikianti institucija išvadoje (I t., b. l. 130 – 135) pažymėjo, jog atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 1, 2, 7, 8, 14, 15, 18, 20, 21 punktais. Atsakovė tik sukonkretina vaiko grąžinimo laiką, nes ieškovo nurodytas laikas, galimai per vėlus (21 val.). Todėl institucija sutinka su atsakovės argumentais, kadangi turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių, įpročius ir ieškovas vaiką į gyvenamąją vietą turėtų grąžinti iki 20 val.

40. Atsiliepimu atsakovė nesutinka su ieškovo bendravimo tvarkos 17 punktu ir institucija tam pritaria. Priminė, jog buvo išklausyta vaiko nuomonė, kuri neprieštarauja atsakovės argumentams. Be to ieškovas net nenurodo konkretaus laiko, kelintą valandą atsakovė turėtų užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta, kas leidžia manyti, kad ieškovas turės galimybę skambinti bet kuriuo metu, ko realiai atsakovė net neturėtų galimybės užtikrinti.

41. Ieškovas, bendravimo tvarkos 19 punkte prašo įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. Tačiau institucija atkreipia dėmesį, kad ieškovui nėra apribota tėvo valdžia, todėl jis turi tokią pat teisę ir pareigą domėtis vaiko sveikata susisiekus tiesiogiai su vaiko šeimos gydytoja, tiek per e.sveikatos sistemą; dėl ugdymo turi teisę ir pareigą susisiekti tiesiogiai su klasės auklėtoja, ar per TAMO. Atsižvelgiant į tai mano, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovę teikti papildomą informaciją, kas gali turėti įtakos šalių konfliktams.

42. Atsižvelgiant į kitas su bendravimu susijusias nuostatas, mano, jog atsakovės atsiliepime nurodyta bendravimo tvarka yra konkretesnė, labiau atliepianti nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu, ieškovo bendravimo su vaiku tvarka labiau atliepia paties ieškovo interesus, bet ne vaiko.

43. Išklausiusi vaiko nuomonę, išvadą teikianti institucija mano, jog nėra jokio pagrindi keisti vaiko gyvenamosios vietos ir sutinka, kad T. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama.

44. Pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti atsakovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam kartu su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Taip pat nurodė, jog atsakovės nurodyta išlaikymo dalis iš ieškovo nėra per didelė, atitinkanti vaiko poreikius, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas.

45. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino pateiktą išvadą dėl ginčo. Papildė, jog ieškovo prašoma nustatyti papildyta bendravimo su dukra tvarka kas antrą savaitgalį iš esmės gali būti tenkinama. Dėl darbo dienų tėvai linkę daryti nuolaidas, todėl tai teismui būtina įvertinti.

Byla nutrauktina dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

46. Civilinės bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog S. P. (I t., b. l. 11) ir Š. J. yra nepilnamečio vaiko T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) raštas).

47. Pagal teismo išreikalautus VSDFV duomenis (I t., b. l. 161 – 162) S. P. darbo užmokestis 2022 m. rugpjūčio mėn. sudarė 800,00 Eur. VSDFV laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2022-09-07 nebuvo duomenų apie Š. J. darbovietę ir išmokas (I t., b. l. 163). VĮ Regitra duomenimis S. P. nuosavybe registruota viena transporto priemonė („(duomenys neskelbtini)“, 2020-11-23 pirmos registracijos) (I t., b. l. 164 – 165). VĮ Regitra duomenimis Š. J. nuosavybe registruota viena transporto priemonė („(duomenys neskelbtini)“, 2013-08-20 pirmos registracijos) (I t., b. l. 166 – 167). VĮ Registrų centro duomenimis, S. P. nuosavybe registruotas 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 168, 169 – 170). VĮ Registrų centro duomenimis nėra Š. J. nuosavybe registruoto nekilnojamojo turto (I t., b. l. 171).

48. Ieškovas pateikė ginčo šalių susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis bei susirašinėjimo el. laiškais, trumposiomis SMS žinutėmis dėl dukros elgesio medžiagą, fotonuotraukas iš laiko leidimo su dukra (I t., b. l. 13 – 14; 145 – 156; II t., b. l. 3 – 8; 9). Atsakovė pateikė ginčo šalių susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis bei šalių susirašinėjimo su dukra trumposiomis SMS žinutėmis medžiagą (I t., b. l. 86 – 107; 108 – 119; 175 – 187). Pateikti T. J., gim. (duomenys neskelbtini), medicininiai dokumentų kopijos apie sveikatą (I t., b. l. 120 – 128). Atsakovė pateikė muzikos mokyklos tvarkaraštį (I t., b. l. 174).

49. Išvadą teikianti institucija pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 10, 11 – 14).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

50. Teismas nustatė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 300,00 Eur dydžio T. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo už 2022 m. balandžio mėn. priteisimo iš ieškovo atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtinas, civilinės bylos dalis dėl atsisakyto reikalavimo nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo.

51. Nors esminių ginčų tarp bylos šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra ir ieškovas sutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove, tačiau šalims nepavyksta susitarti dėl geriausius dukters interesus atitinkančios ieškovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarkos. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-07 nutarties byloje Nr. e3K-3-82-687/2018 28, 29 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalis, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu. Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, vaiko auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis).

52. Bylos duomenimis atsakovė nuo pat mergaitės gimimo praktiškai visą laiką dukrą augino viena, todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog vaikui gyvenimas su mama reiškia saugumą ir stabilumą. Išvadą teikianti institucija išvadoje atsakovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neprieštaravo. Išklausiusi vaiko nuomonę, išvadą teikianti institucija mano, jog nėra jokio pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos ir sutinka, kad T. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Nenustatyta, jog nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos būtų jam netinkamos.

53. Todėl sutinkant atsakovui, neprieštaraujant institucijai teikiančiai išvadą ir vaikui nuo gimimo gyvenant su ieškove, esant ieškovės prašymui, vaiko T. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina Š. J. ir tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo šioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

54. Pažymėtina, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo.

55. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

57. Iš atsakovės priešieškinio reikalavimų, ieškovo atstovės ir atsakovės bei atsakovės atstovės pasisakymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 300,00 Eur išlaikymą dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovei atsisakius ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 2022 m. balandžio mėn., teismas vertina, jog išlaikymas iš atsakovo dukrai priteistinas nuo 2022 m. gegužės 1 d. Nustatyta, jog tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl ieškovo pareigos teikti išlaikymą dukrai. 300,00 Eur dydžio išlaikymas dukrai per mėnesį ieškovo yra teikiamas, tėvas prisideda papildomai prie nenumatytų išlaidų dukrai padengimo. Ieškovas su atsakovės nurodytu priešieškinyje išlaikymo vaikui dydžiu sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

58. Ieškovas atsakovės priešieškinio lentelėje nurodytų vaiko poreikių neginčijo. Teismas sutinka su atsakovės nurodytais nepilnamečio vaiko poreikiais per mėnesį. Šie kasdieniai ir būtini vaiko poreikiai atitinka teisingumo ir protingumo standartus bei nėra neproporcingi, skirti prabangos prekių įsigijimui.

59. Ieškovas dirba, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, jis asmeninės nuosavybės teise turi transporto priemonę ir butą, nepateikta duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė turi transporto priemonę, ji neturi nekilnojamojo turto, nepeikta duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus. Likusia 300,00 Eur išlaikymo dalimi ji prisideda prie dukros išlaikymo.

60. Atsižvelgęs į bylos rašytinius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį ir nesiedamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo su minimalia mėnesine alga, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog 300,00 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas būtiniausių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių, jo poreikius ir k.t. Įvertinus aukščiau išdėstytą, iš ieškovo priteistinas 300,00 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai T. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į atsakovės asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo šioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

61. Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise paskiriama disponuoti nepilnamečio vaiko motinai Š. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.

62. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Žemesnės instancijos teismas

63. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus, ieškovo papildomų paaiškinimų argumentus, šalių, atstovų parodymus teismo posėdžio metu, teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaiko amžių, teismas nustato ieškovo detalią bendravimo su vaiku tvarką su tam tikrais apribojimais. Teismas nenustatė, jog atsakovė riboja ieškovui bendravimo su dukra laiką ar iš viso neleidžia ieškovui bendrauti su dukra, nuteikinėja dukrą prieš tėvą. Šalys laikino bendravimo tvarko iš esmės nevykdo, tačiau ieškovas rečiau bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, tuo paisydamas dukros užimtumo, dienos režimo ir kitų svarbių aplinkybių. Pastebėtina, jog nors šalių tarpusavio elgesys išlieka gana konfliktiškas, šalys rodo pastangas ir supratingumą ir jau lanksčiau susitaria ir prisiderina viena prie kitos ir vaiko interesų bei jo poreikių. Todėl teismas iš esmės siekia kuo mažiau keisti jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią bendravimo tvarką, patvirtindamas šalių reiškiamus reikalavimus, dėl kurių nėra ginčo (1, 2, 7, 8, 14, 15, 18, 20, 21 punktų nuostatos), o dėl kitų motyvuodamas ir nustatydamas detalią, bet kuo mažiau ribojančią tėvo bendravimo su dukrą tvarką.

64. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 3 punkto nuostatoje yra išvardintos esminės vaiko teisės, įtvirtintos tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje teisėje. Todėl šio tvarkos punkto teismas netvirtina kaip perteklinio ir nenustatančio šalims teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu.

65. Bendravimo tvarkos 4 punktu yra tikslinga nustatyti atsakovės įsipareigojimą informuoti vaiko tėvą apie vaiko susirgimus, kuomet dėl ligos vaikui yra reikalinga priežiūra namuose arba hospitalizacija gydymo įstaigoje, taip pat apie suplanuotas gydytojų specialistų konsultacijas bei šių konsultacijų rezultatus. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog vaikui susirgus bendravimo su tėvu metu, ieškovas įpareigotinas nedelsiant grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, jeigu vaikui dėl ligos reikalinga priežiūra namuose ar hospitalizacija gydymo įstaigoje. Esant atsakovės prieštaravimui dėl leidimo ieškovui lankytis jos namuose dukros ligos atveju, teismas vaikui susirgus bendravimo su tėvu metu tvirtina įpareigojimą ieškovui vaiką grąžinti į jo gyvenamąją vietą. O atsakovei sutinkant numatyti vaiko tėvui galimybę vaiko ligos atveju bendrauti su dukra telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir savijautą, nėra poreikio spręsti klausimą dėl vaiko lankymo atsakovės gyvenamajame būste. Teismo vertinimu atsakovės siūloma bendravimo tvarka vaikui susirgus ir teiktina informacija apie vaiko būklę yra detalesnė, aiškesnė ir įvykdoma, todėl tvirtintina.

66. Tačiau teismo vertinimu ieškovas turi turėti maksimalų ir nepertraukiamą laiką, kurį jis su vaiku praleidžia savaitgaliais. Spręsdamas ieškovo bendravimo su dukra savaitgaliais tvarkos klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas gyvena kitame mieste, (duomenys neskelbtini), tuo leidžiant jam bendrauti su dukra nepertraukiamą kas antrą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokiu teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog patvirtinus minėtą tvarką, jis galėtų pilnai susiplanuoti laisvalaikio praleidimą kartu su dukra ir turėtų daugiau laiko, nes į bendravimo laiką įskaitoma keturios valandos kelio ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas pagrįstai mano, jog dukra galės namų darbus padaryti grįžusi namo sekmadienį. Tam neprieštarauja ir išvadą teikianti institucija. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog dukra namų darbus ruošiant sekmadienį būtų pažeista ypatingai svarbi bei nusistovėjusi tvarka ar vaikas po bendravimo su tėvu būtų pavargęs. Vaiko noras ruošti pamokas su mama lengvai yra įgyvendinamas ir sekmadienį. Tokia bendravimo tvarka, kokią siūlo atsakovė, teismo vertinimu riboja ieškovui maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime vienareikšmiškai neatitinka dukros interesų, tuo pačiu pažeidžia jo, kaip tėvo, interesus. Teismas tvirtina atsakovės siūlomą dalį dėl nuotolinio bendravimo ryšio priemonėmis, jei bendravimas su tėvu neįvyksta įprastai bei susitarimą dėl pranešimo apie ieškovo apie negalėjimą su dukra bendrauti savaitgalį.

Žemesnės instancijos teismas

67. Taip pat kaip ribojančią ieškovo ir nepilnamečio vaiko interesus, teismas atsisako tvirtinti atsakovės prašomą nustatyti siaurinančią ieškovo bendravimo tvarką, pagal kurią kas ketvirtą savaitgalį tėvas su dukra bendrauja be vaiko nakvynės. Nors vaiko apklausa patvirtina, jog vaikas yra prisirišęs prie motinos, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, nustatytą bendravimą ryšio priemonėmis, jei nepavyksta bendravimas su tėvu įprastu būdu, į praleistą atostogų su tėvu trukmę, mano, jog reikalinga nustatyti vienodą ir detalią kas antro savaitgalio vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

68. Dėl tėvo bendravimo su dukra darbo dienomis, teismas pritaria atsakovės argumentams, jog ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 6 punktas per daug abstraktus, todėl taip pat tikslintinas. Bendravimo tvarkoje teismo vertinimu būtina numatyti konkrečias savaitės dienas, kuriomis ieškovas turi teisę susitikti su dukra tam, kad būtų įmanoma atsakovei planuoti tiek dukros, tiek ir jos pačios užimtumą. Atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su dukra tvarka kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ieškovui pasiimant dukrą iš mergaitės ugdymo įstaigos pasibaigus mergaitės pamokoms/popamokiniams užsiėmimas ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. geriau atitinka šalių ir nepilnamečio vaiko interesus, yra aiškesnė. Ieškovas apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku turėtų informuoti atsakovę elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytos bendravimo su vaiku pradžios. Ieškovui negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, atsakovė užtikrintų galimybę ieškovui nurodytomis dienomis pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis nuo 18 val.

69. Švenčių dienomis ieškovas turi vaiką pristatyti 20.00 val., nes vėlesnis laikas gali pakenkti įprastam vaiko dienos režimui.

70. Ginčo šalys gyvena skyrium, ieškovas yra sukūręs šeimą, todėl atsakovė pagrįstai nesutinka, kad teismo sprendimu šalys turėtų būti įpareigojamos vaiko gimimo dieną minėti kartu. Teismo vertinimu, šalims aiškesnė ir detalesnė atsakovės siūloma šalių skyrium bendravimo tvarka per vaiko gimimo dieną.

71. Atsakovė siūlo ieškovo bendravimo su dukra tvarkoje numatyti galimybę ieškovui atostogauti su dukra mergaitės mokyklinių atostogų metu, kuomet atostogų laikas ir trukmė nustatoma išskirtinai atsižvelgiant į paties vaiko nuomonę ir norus. Nustačius intensyvesnę tėvo bendravimo su dukra tvarką savaitgaliais, teismas atsižvelgia į vaiko norą ir vertina, jog atsakovės siūloma bendravimo tvarka per atostogas geriau užtikrins vaiko interesus. Tačiau siekiant nepažeisti ir ieškovo interesų pusiausvyros, teismas pažymi, jog ieškovas turi teisę į pusę vaiko atostogų laikotarpio bendravimo laiko.

72. Ieškovo ieškinio bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo 16 ir 17 punktų reikalavimai nėra konkretūs, jie detalizuoti kiekvienu konkrečiu atveju, todėl netvirtintini. Teismas mano, jog svarbus ir reikalingas tvirtinti atsakovės siūlomas punktas ieškovo bendravimo tvarkos su dukra dėl dienos režimo bei vaiko mitybos reikalavimų.

73. Ieškovas, bendravimo tvarkos 19 punkte prašo įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. Tačiau teismas ir institucija teikianti išvadą atkreipia dėmesį, kad ieškovui nėra apribota tėvo valdžia, todėl jis turi tokią pat teisę ir pareigą domėtis vaiko sveikata susisiekus tiesiogiai su vaiko šeimos gydytoja, tiek per e.sveikatos sistemą; dėl ugdymo turi teisę ir pareigą susisiekti tiesiogiai su klasės auklėtoja, ar per TAMO. Atsižvelgiant į tai atsakovė pagrįstai teismo vertinimu mano, jog nėra pagrindo įpareigoti ją teikti papildomą informaciją, kas gali turėti įtakos šalių konfliktams.

74. Vertinant aukščiau išdėstytą ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

75. Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovei) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

77. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 88,00 Eur (I t., b. l. 15) žyminį mokestį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir 48,00 Eur (I t., b. l. 28) žyminį mokestį teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos). Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 536,00 Eur sumos (klaidingai prašyme nurodyta 1036,00 Eur suma, nes nėra apmokėjimo rašytinių įrodymų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato padėjėjos suteiktų teisinių paslaugų, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais (II t., b. l. 24 – 25, 26 – 29). Viso – 672,00 Eur.

78. Nors ieškovo atstovė prašo mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, jog priešieškinio dalyje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo tarp šalių nebuvo, nepasistengus net sudaryti taikos sutarties šiais klausimais, tačiau teismas šį prašymą atmeta kaip nepagrįstą. Šalims yra suteikta teisė, bet ne pareiga sudaryti byloje taikos sutartį, tačiau ginčo teisenos tvarka išsprendus ginčo šalių reikalavimus, šalys pagal įstatymą įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Todėl nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų įstatyme numatyti pagrindai mažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi, jų paskirstymo klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

79. Kadangi teismas visiškai tenkino atsakovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 300,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, iš ieškovo valstybei priteistina 81,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Teismas nutraukė bylą dalyje dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą. Todėl nėra skaičiuojamas šioje dalyje iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis. Tačiau tik priėmus ieškovės priešieškinį ieškovas padengė išlaikymo įsiskolinimą. Todėl ir šioje dalyje atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

80. Teismas visiškai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei iš dalies tenkino (iš esmės 50 proc.) atsakovės reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovo ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo teismas tenkino iš dalies (iš esmės 50 proc.).

81. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 188,00 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 85). Atsakovė patyrė 1742,50 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas dėl advokato padėjėjos suteiktų teisinių paslaugų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (II t., b. l. 15, 16 – 23). Viso – 1930,50 Eur.

82. Teismas atsakovės priešieškinį tenkino 83,34 proc., dėl to atsakovei iš ieškovo priteistina 1608,88 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (nuo 1930,50 Eur sumos) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

83. Teismas ieškovo ieškinį tenkino 50,00 proc., dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 336,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (nuo 672,00 Eur sumos) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus vienašalių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių užskaitymą (1608,88 – 336,00 Eur) iš ieškovo atsakovei priteistina 1272,88 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

84. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kiekvienai šaliai pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas yra mažesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

85. 2022-05-24 teismo nutartimi iš dalies tenkinant ieškovo prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės, – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta laikina ieškovo S. P. bendravimo su dukra T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, pagal kurią:

1. Ieškovas bendrauja su vaiku antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su dukra nurodytu laiku ieškovas informuoja atsakovę elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienos iki numatytos bendravimo pradžios. Ieškovui negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, atsakovė Š. J. užtikrina galimybę ieškovui pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis šeštadienį nuo 12.00 val. Atsakovė pasirūpina, jog nurodytu laiku būtų įjungta bei pakrauta ryšio priemonė, vaikas neturėtų jokių kitų suplanuotų veiklų, užsiėmimų;

2. Nustatyti ieškovui teisę bendrauti su dukra vaizdo ryšio priemonėmis, ieškovui atsižvelgiant į dukros užimtumą, dienos režimą.

3. Atsakovė informuoja ieškovą vaikui susirgus tais atvejais, kai dėl vaiko sveikatos būklės nelieka galimybės ieškovui bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką. Vaiko ligos atveju atsakovė užtikrina galimybę ieškovui bendrauti su dukra telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis. Konkretus ieškovo pokalbių su dukra laikas nustatomas atskiru ieškovo ir atsakovės susitarimu atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir savijautą.

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (I t., b. l. 60 – 65) paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263 – 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovės Š. J. priešieškinio reikalavimo dėl 300,00 Eur dydžio T. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo už 2022 m. balandžio mėn. priteisimo iš ieškovo S. P. atsisakymą ir civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Š. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai T. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų, 00 centų) dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į Š. J. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banke, iki einamojo mėnesio 15 d.

Paskirti vaiko motiną Š. J., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Pradedant nuo teismo procesinio sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra T. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas), tvarką:

1. Š. J. ir S. P. kartu ir bendru sutarimu rūpinasi nepilnametės dukters T. J. auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu.

2. Š. J. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas S. P. nekliudomai bendrauti su vaiku bei dalyvauti vaiko auklėjime.

3. Š. J. įsipareigoja informuoti S. P. apie vaiko ligas, kuomet dėl susirgimo vaikui yra reikalinga priežiūra namuose arba hospitalizacija gydymo įstaigoje, taip pat apie suplanuotas gydytojų specialistų konsultacijas bei šių konsultacijų rezultatus.

4. S. P. įsipareigoja nedelsiant grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą, jeigu jo bendravimo su vaiku metu mergaitė susirgtų ir dėl ligos jai būtų reikalinga priežiūra namuose ar hospitalizacija gydymo įstaigoje.

5. S. P. bendrauja su vaiku kas antrą (neporinį savaitės) savaitgalį, paimant vaiką penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 14.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su dukra nurodytu laiku S. P. informuoja Š. J. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienos iki numatytos bendravimo pradžios. S. P. negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, Š. J. užtikrina galimybę S. P. pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis šeštadienį nuo 12.00 val. Š. J. pasirūpina, jog nurodytu laiku būtų įjungta bei pakrauta ryšio priemonė, vaikas neturėtų jokių kitų suplanuotų veiklų, užsiėmimų.

6. S. P. bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš mergaitės ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms/popamokiniams užsiėmimas ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. S. P. apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku informuoja Š. J. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytos bendravimo su vaiku pradžios. S. P. negalint nurodytu laiku susitikti su vaiku, Š. J. užtikrina galimybę S. P. pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu vaizdo ryšio priemonėmis nurodytomis dienomis nuo 18.00 val. Š. J. pasirūpina, jog nurodytu laiku būtų įjungta bei pakrauta ryšio priemonė, vaikas neturėtų jokių kitų suplanuotų veiklų, užsiėmimų.

7. Didžiąsias metų šventes – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametis vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventinę dieną (gruodžio 24 d.) – su S. P., antrą šventinę dieną (gruodžio 25-26 d.) – su Š. J., o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) – su Š. J., antrą dieną (gruodžio 25-26 d.) – su S. P.; S. P. pasiima vaiką iš Š. J. gyvenamos vietos, švenčių 1 dieną 10 val. ir pristato vaiką Š. J. į jos gyvenamą vietą ar kitą Š. J. nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje švenčių 2 dieną iki 20 val.

8. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su Š. J., antrą dieną (sausio 1 d.) – su S. P., o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su S. P., antrą dieną (sausio 1 d.) – su Š. J..

9. S. P. turi teisę bendrauti su dukra jos gimimo dieną pasiimdamas dukrą iš mergaitės ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms/popamokiniams užsiėmimas ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. jeigu vaiko gimimo diena sutampa su darbo diena. Jeigu mergaitės gimimo diena sutampa su išeigine diena, S. P. bendrauja su dukra pasiimdamas mergaitę iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas mergaitę į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val. S. P. apie ketinimą bendrauti su dukra nurodytu laiku informuoja Š. J. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytos bendravimo su vaiku pradžios.

10. T. J. išreiškus norą ir/ar sutinkant S. P. turi teisę atostogauti su vaiku mergaitės mokyklinių atostogų metu (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų) – pusę atostogų laikotarpio. Konkretus atostogų laikas bei trukmė nustatoma atsižvelgiant į vaiko norą. S. P. turi teisę atostogoms su vaiku išvykti iš Lietuvos tik dukrai sutikus. Atostogų laikotarpiu S. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. iš vakaro prieš pirmą jam priklausančių su vaiku atostogauti atostogų dieną ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val.

11. S. P. įsipareigoja bendravimo su dukra metu užtikrinti, kad bus laikomasi pastovaus vaiko dienos režimo, taip pat mergaitės sveikatos būklę atitinkančių mitybos rekomendacijų.

12. Vaikui susirgus ir dėl to negalint su tėvu bendrauti šioje bendravimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis, Š. J. užtikrina galimybę S. P. bendrauti su dukra telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis. Konkretus S. P. pokalbių su dukra laikas nustatomas atskiru jo ir Š. J. susitarimu atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir savijautą.

13. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie planuojamas keliones su vaiku į užsienio valstybes, nurodant išvykos šalį/šalis, tikslias išvykimo ir parvykimo į Lietuvą datas bei buvimo užsienio valstybėje adresus, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo iš Lietuvos.

14. Š. J. įsipareigoja prieš kiekvieną vaiko bendravimo su tėvu laikotarpį, atsižvelgiant į planuojamą bendravimo trukmę, surinkti ir perduoti S. P. visus vaikui reikalingus daiktus (rūbus, žaislus, ir t.t.).

15. S. P. turi teisę bendrauti su vaiku ir kitomis šioje sutartyje nenumatytomis, tačiau su Š. J. suderintomis, sąlygomis.

16. S. P. įsipareigoja nedelsiant informuoti Š. J. apie paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių jis negalės bendrauti su vaiku jam priklausančiu laiku.

17. Š. J. prieš pakeičiant nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos teritorijoje, apie tai iš anksto, t. y. prieš trisdešimt dienų, registruotu pranešimu ieškovo gyvenamosios vietos adresu arba telefonu informuoja ieškovą.

18. Š. J. įsipareigoja neriboti ir nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku bei neorganizuoti vaiko užsiėmimų ar kitų renginių aukščiau nurodytais tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiais.

19. Ši tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista tik abiejų šalių bendru sutikimu.

Atmesti likusiose ieškinio ir priešieškinio dalyse ieškovės ir atsakovo reikalavimus.

Priteisti iš ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 1272,88 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Š. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2022-05-24 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjas Vaidotas Narvidas