Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-25281-1012/2020 pagal pareiškėjų M. M. ir J. M. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrija, UAB ,,LT Aqua“, antstolis D. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

3. Suinteresuotas asmuo Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrija pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydama nustatyti, kad M. M. priklauso ½ dalis UAB „Swedbank investicijų draudimas“ II pakopos pensijų kaupimo sutarties pensijų kaupimo sąskaitoje dienai sukauptų 2 953,998 fondo vienetų. Nurodė, kad sutuoktiniai nurodė ne visą turtą, kuriame turi būti nustatyta skolininko dalis. Automobilis yra nedalus, todėl išieškojimas iš jo dalies nėra įmanomas. Automobilis registruotas skolininko sutuoktinės vardu, gali būti naudojamas šeimos poreikiams, todėl tikslinga jį asmeninės nuosavybės teise palikti J. M., kuri turėtų skolininkui sumokėti ½ dabartinės automobilio rinkos vertės kompensaciją. Viešai skelbiamais duomenimis panašaus automobilio rinkos vertė yra 34 000 Eur. Tokiu būdu turto dalies nustatymas sprendžiamas ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1498-340/2017).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutarė šioje byloje nagrinėti pareiškėjų prašymą, o Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijos savarankišką prašymą tik dalyje dėl dalies pensijų fondo vienetus nustatymo CPK 667 str. tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. Pagal CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė, atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį, bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

15. CK 3.116 str. 1 d. nurodyta, kad vieno iš sutuoktinių ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu ar teismo sprendimu. Bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo jo dalies (CPK 4.90 str. 3 d.). Siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 str. 3 d. ir CPK 667 str. 1 d., 4 d., taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme. Nuosavybės padalijimo klausimai negali būti sprendžiami byloje, kurioje yra pareikštas prašymas nustatyti skolininko dalį, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 667 str., nustatant skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turtas tarp sutuoktinių nedalinamas, o tik nustatoma skolininko dalis, esanti bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad automobilis Porsche Macan S Diesel priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Apeliantas siekia, kad teismas nustatytų, jog skolininko M. M. sutuoktinei J. M. priklauso automobilis Porsche Macan S Diesel, įpareigojant ją per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti M. M. ½ automobilio vertės kompensaciją, t. y. 17 000 Eur, sumokant ją į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu apeliantas iš esmės siekia pakeisti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio teisinį statusą, t. y. padalinti tarp sutuoktinių automobilį, pakeičiant bendrosios jungtinės nuosavybės statusą į asmeninę nuosavybę. Tai, kad automobilis yra nedalus daiktas, reiškia, kad kreditorius ar bendraturčiai, siekdami realizuoti savo teises ir padalinti turtą, priteisiant vienam iš savininkų turtą, o kitam – kompensaciją, turi pareikšti ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka šiuo klausimu, nes ypatingosios teisenos tvarka, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nėra nagrinėjamas turto padalijimo klausimas, priteisiant vienam iš savininkų turtą, o kitam – kompensaciją.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1498-340/2017 nėra pagrindo remtis, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nurodytoje bylose, priešingai nei šioje, buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CK 3.123 str. 1 d. nurodyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Vadinasi, nukrypti nuo CK 3.123 str. 1 d. lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo tikslingumo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.116–3.117 str., 3.123 str., 4.90 str., 4.92 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 330 str., 338 str., 666–667 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.