Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei R. T., jos atstovui advokato padėjėjui D. M., institucijos atstovei A. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal R. T. ieškinį atsakovui E. S. (E. S.), vaiko teisių apsaugos institucijai, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 metų gruodį pasijuto nėščia ir apie tai pasakė atsakovui. Atsakovas neprieštaravo, kad gims kūdikis, žadėjo padėti jį išlaikyti, tačiau savo pažado netesėjo. Prasidėjo nesutarimai, barniai. Būdama 6 nėštumo mėnesyje ji patyrė smurtą iš atsakovo pusės dėl ko šis Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Nuo 2014 m. birželio mėnesio atsakovas išsikraustė gyventi kitur. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. T., a/k (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina pridedamas vaiko gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) nuorašas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios tėvas yra atsakovas E. S., tačiau jis pripažinti dukros tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo atsisakė. Dėl dukros tėvystės pripažinimo, taip pat abiejų vaikų išlaikymo klausimo, ji ne kartą kalbėjau su atsakovu, tačiau šis kokių tai savo motyvų bei argumentų dėl dukros tėvystės pripažinimo/nepripažinimo, vaikų išlaikymo taip ir nepateikė. Nors atsakovas turėjo darbą, tačiau išlaikymo nei sūnui, nei kai gimė dukra taip ir neteikė, nes piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Vaikus išlaiko ji viena.

Teismo posėdyje ieškovė prašo ieškinį tenkinti, nurodė, kad jokių abejonių, jog atsakovas yra ir dukros V. tėvas, nėra.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Institucijos atstovė su ieškiniu sutinka. Jos nuomone pakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra V. T., a/k (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, kuris privalo teikti išlaikymą abejiems savo vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys nėra sudarę santuokos, kartu negyvena, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, nepripažįsta tėvystės į vaiką V. T..

Atsižvelgiant į tai, kad vaikui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, šioje byloje spręstinas ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, o nustačius tėvystę į dukrą – ir jos išlaikymo įsiskolinimo klausimas (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose.

Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos, kad jei šalys atsisako ekspertizės, tai pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.

CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Į kokias konkrečiai aplinkybes esant tokiai situacijai teismas turėtų atsižvelgti, įstatyme nekonkretizuota. Bet kuriuo atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir t. t.

Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nuo pat 2010 m. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jiems gimė sūnus. Vėliau, kai ieškovė laukėsi antro vaiko, ji taip pat gyveno kartu su atsakovu, tačiau atsakovas dažnai vartojo alkoholį, prieš pat gimstant dukrai paliko ieškovę, vėliau, nenurodydamas jokių motyvų, tėvystę į dukrą atsisakė pripažinti.

Atsakovas ieškovės, liudytojų parodymų apie tai, kad iki gimstant V. T., jis su ieškove gyveno kartu, nepaneigė, kokių nors įrodymų apie tai, kodėl savęs nepripažįsta dukros tėvu, nepateikė. Todėl teismas preziumuoja, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė rūpinasi ir išlaiko šalių nepilnamečius vaikus. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, kadangi vaikai gyvena su ja. Ieškovė nurodo, kad kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 230,00 Eur. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo po 160,00 Eur kas mėnesį nepilnamečiams vaikui išlaikyti. Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 430 Eur per mėnesį, registruotino turto, santaupų neturi.

Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Ieškovės pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, kitų pajamų neturi.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2017 m. kovo mėn., o išlaikymo įsiskolinimą dukrai – nuo jos gimimo – 2014 m. rugpjūčio 3 d., po 160 Eur per mėnesį. Konstatuotina, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (už 36 mėn.) - iš viso iš atsakovo priteistina 5760,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma sūnui O. S., o išlaikymas dukrai V. T. priteistinas nuo jos gimimo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad E. S. (E. S.), a.k (duomenys neskelbtini) yra dukros V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Vaikų V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir O. S., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. T., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S. (E. S.) išlaikymą nepilnametei dukrai V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį išmokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo 2014-08-03 iki dukra sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. S. (E. S.) išlaikymą sūnui O. S., a.k (duomenys neskelbtini) po 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį išmokamų periodinių išmokų iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo E. S. (E. S.) 5760,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2017-03-­01 sūnui O. S..

Išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti R. T., a/k (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš E. S. (E. S.), a.k (duomenys neskelbtini) 115,20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.