Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-15 · Civilinė byla Nr. 2S-468-357/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-18Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-15Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-05-11Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-23Šiaulių apygardos teismas
  5. P2-122-1031/2016Nutartis · 2016-07-19Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
2S-468-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03914-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
N. S.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-468-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03914-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2S-125-901/2014 pagal pareiškėjos N. S. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl sutuoktinių turto padalijimo, taip pat pagal ieškovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.

2014-02-24 teisme gautas pakartotinis sukonkretintas atsakovės prašymas, kurį ji atsižvelgiant į kitos šalies atstovo ir teismo pastabas, patikslino, palaikė ir kuriuo prašė teismo paskirti byloje nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyti, kokia yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), malūno (duomenys neskelbtini), kavinės (duomenys neskelbtini), garažo unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kitų statinių (duomenys neskelbtini), 1,4930 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei 0,0468 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tikroji rinkos vertė 2013-05-30 (ieškinio padavimo) dienai. Ekspertizę prašė pavesti atlikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertui prof. dr. S. R., iki ekspertizės akto gavimo prašė stabdyti civilinę bylą. Prašyme nurodė, kad į bylą pateiktas turto vertintojo D. M. atliktas turto vertinimas lyginamuoju metodu, tačiau iš jo matyti, jog vertintas turtas nebuvo lygintas su analogiško statuso - malūno objektais. Mano, kad UAB „Korporacijos Matininkai“ atlikto vertinimo metu nebuvo paisoma Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159, 58 punkte nurodytų reikalavimų turtą vertinti naudojant ne mažiau, kaip 2 metodus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedant atlikti ekspertui A. L., ekspertizės atlikimo laikui, bylos nagrinėjimą sustabdė.

Teismas nurodė, kad ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, yra pateikęs teismui sutuoktinių dalintino turto D. M. atliktą vertinimą (I t. 13-150 b. l., II t. 1-11 b. l.). Šis ekspertas atvyko liudyti į 2014-01-28 vykusį teismo posėdį (IV t. 80-81 b.l.). Iš eksperto D. M. parodymų darė išvadą, kad dalį turto, kurio vertes ginčija atsakovė, šis ekspertas įvertino tik apžiūrėjęs išoriškai, be to, malūną vertino galimai remdamasis ne lyginant su analogiškais kultūros objektais ir kaip veikiantį malūną, duodantį tam tikrą pelną, o tik pagrindu imant vaizdingą vietą, kuriame yra minėti pastatai, bei lyginant su kitais Šiaulių apskrityje esančiais pastatų kompleksais. Teismas atsakovei prašant, nepakankant tik byloje esančių vertinimų ir liudytojų parodymų, atsakovei neginčijant kito dalintino turto verčių, o ieškovui neteikiant prašymo vertinti visą dalintiną turtą, sprendė, kad byloje būtina skirti minėto atsakovės patikslintame prašyme nurodyto turto rinkos vertės ekspertizę (CPK 212 str.). Įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad bylos šaliai, kuri prašo turto ekspertizės, t.y. atsakovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama pagalba (II t. 115-116 b.l.), ir ekspertizės išlaidas turi apmokėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, skyrė ieškovo atstovo nurodytą ekspertą A. L.. Atkreipė dėmesį, kad kandidatūrai atsakovės atstovė iš esmės neprieštaravo, pati pirmiausia derėjosi su šiuo ekspertu, jo veiklos teritorija yra Šiaulių raj., ekspertas pasiūlė keturis kartus žemesnę turto vertinimo kainą nei atsakovės atstovės nurodytas ekspertas iš Vilniaus, ekspertizės atlikimo terminas yra panašus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2014 m. kovo 4 d. atskiruoju skundu pareiškėja prašo pakeisti 2014-02-28 Šiaulių apylinkės teismo nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2-125-901/2014 ir pavesti ekspertizę atlikti nekilnojamojo turto ekspertui prof. dr. S. R.. Pareiškėja teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo motyvai, kuriais grindžiamas eksperto A. L. kandidatūros parinkimas, yra nepakankami, be to, iškreipiantys byloje duotus atsakovės atstovės advokatės V. B. paaiškinimus. 2014-02-27 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, motyvuodama eksperto prof. dr. S. R. kandidatūros parinkimą, nurodė, kad iš tiesų, vadovaujantis ekonomiškumo principu, pirmiausiai telefonu buvo pasiteirauta, ar Šiauliuose veiklą vykdantys ekspertai (konkrečiai V. M. ir A. L.) atlieka specifinio nekilnojamojo turto - vandens malūno vertinimus. Ekspertas A. L. telefoninio pokalbio metu pažymėjo, jog tokio pobūdžio turto nevertina ir abejoja, ar Lietuvoje kas nors galėtų tai padaryti. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo formaliu teiginiu, jog vadovaujasi ekonomiškumo principu, tačiau neteisingai interpretavo atsakovės atstovės išdėstytus argumentus, kadangi atstovė prieštaravo ieškovo siūlytai A. L. kandidatūrai.

2014 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismas gavo A. S. advokato A. K. prašymą dėl skirtos ekspertizės klausimo papildymo civilinėje byloje Nr.2-5015-901/2013. Pasisakydamas dėl atsakovės N. S. prašymo skirti teismo ekspertizę ieškovas A. S. pažymėjo, jog jis nesutinka su tokiu prašymu.Jeigu teismas vis dėl to nuspręstų tenkinti atsakovės prašymą ir skirtų ekspertizę, jis prašė skirti kitą ekspertą nustatant visų santuokos nutraukimo byloje dalijamų nekilnojamųjų daiktų vertes. 2014-02-27 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nebuvo pateikęs raštiško prašymo skirti ekspertizę, bet pateikė eksperto A. L. sutikimą bei išsakė pozicija, jog atsakovės prašymas ekspertui turi būti papildomas klausimais dėl visų santuokos nutraukimo byloje dalinamų nekilnojamųjų daiktų verčių nustatymo. Nurodo, kad ieškovui išsakius poziciją dėl klausimų ekspertui turinio, vadovaudamasis CPK 212 str. 1 d. aptarta teise, teismas turėtų patikslinti klausimus ekspertui arba motyvuotai atmesti ieškovo prašymą. Prašoma patikslinti 2014-02-27 nutartimi pavestus atsakyti klausimus ekspertui nurodant, kad jis turėtų nustatyti kokios buvo žemės sklypo (Unikalus Nr.4400-2124-4313), žemės sklypo (Unikalus Nr.4400-2031-3540), žemės sklypo (Unikalus Nr.9152-0008-0040) ir buto/Patalpos - Buto, (Unikalus Nr.2996-9008-7014:0076), vidutinės rinkos vertės 2013-05-30.

Atsiliepimas

2014 m. kovo 14 d. atsakovės N. S. advokatės V. B. atsiliepime į 2014-03-06 prašymą nurodyta, kad atsakovė ieškovo atstovo prašymui neprieštarauja.

Ieškovo advokatas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jis neteisėtas ir netenkintinas. Kalbant apie atsakovės atstovės išsakytą poziciją, jog A. L. neturi ekspertiniam tyrimui reikalingos kvalifikacijos reiktų pradėti nuo to, kad teismas byloje vadovaujasi įrodymais, o ne prielaidomis. Todėl sprendžiant apie A. L. kvalifikacijos pakankamumą ar nepakankamumą, visų pirma dėmesį reiktų atkreipti į šioje byloje neginčijamą faktą, jog jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, lygiai taip pat kaip ir S. R.. Todėl byloje spręsti apie tai, jog vienas iš jų yra mažiau kompetentingas už kitą, nėra jokio pagrindo. Antrasis motyvas, dėl kurio negalima abejoti A. L. kvalifikacija, yra jo paties sutikimo turinys. Kuris paneigia ir atsakovės atstovės išsakytą teiginį, neva minėtas asmuo telefonu pripažino neturįs reikiamos kvalifikacijos vertinti malūną su įrengimais. Atsakovės beatodairiškas reikalavimas ekspertizės atlikimą skirti S. R. leidžia įtarti, jog jie turi kokių nors susitarimų ar palankumų vienas skitam.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jeigu nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, šio Kodekso numatytais atvejais arba, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 212-219 straipsnių normos nereglamentuoja nutarčių, susijusių su ekspertizės paskyrimu, apskundimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas klausimas dėl eksperto kandidatūros tinkamumo. Klausimai susiję su ekspertizės ir eksperto paskyrimu, jo pakeitimu, numatyti CPK 212-219 straipsnių normose, tačiau CPK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė pareikšti nušalinimą ir ekspertui, nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas žodžiu arba raštu.

Konstatuotina, kad proceso šalių pateikti skundai ir pareiškimai dėl ekspertų kandidatūros vertintini kaip prašymai pakeisti ar nušalinti ekspertus ir turi būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, išsiaiškinant ar yra pagrindas taikyti nušalinimo institutą skirtam ekspertui. Pažymėtina, kad pagal CPK 69 straipsnio 3 dalį eksperto nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 321, 325, 331, 336, 337, 339 straipsniais teismas

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal 2014 m. kovo 4 d. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-468-357/2014 nutraukti.

Teisėja Rasa Bartašienė