Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-785/2015;

Teisėjas Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00053-2014-7;

2015 m. birželio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo P. R. (P. R.) gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 138 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 233 str. 1 d. – 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimas.

BK 64 str. 1., 2 d. ir 3 d. pagrindu prie 2011-07-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 (keturių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta – 5 (penki) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ojoje valdyboje, Pravieniškių-II k., Kaišiadorių r., 2013 m. gruodžio 28 d. apie 15.00 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos 15-ojo nuteistųjų būrio 2-osios brigados gyvenamosiose patalpose tarpusavio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam S. L. į galvą ir veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam S. L. poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelio srityje, kairės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, nosies kaulų lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.

Be to, P. R. pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ojoje valdyboje, 15-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje sekcijoje 2014-01-21 apie 11.00 val. darė poveikį nukentėjusiajam S. L., t.y., diktuodamas tekstą vertė rašyti nukentėjusįjį S. L. 2014-01-21 pasiaiškinimą Nr. 71(15)67 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, kad jo atžvilgiu nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00053-14, kurį nukentėjusysis S. L., verčiamas P. R., bijodamas P. R., 2014-01-21 lydint P. R., pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui G. V..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-01-21 apie 14.30 val. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-joje valdyboje 15-ojo būrio 2-oje brigadoje darė poveikį nukentėjusiajam S. L., t.y., diktuodamas tekstą vertė rašyti nukentėjusįjį S. L.2014-01-21 paaiškinimą Nr. 71(15)168 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, kad jo atžvilgiu nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00053-14, kurį nukentėjusysis S. L., verčiamas P. R., bijodamas P. R., 2014-02-12 lydint P. R., pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui G. V..

P. R. tikras, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiojo S. L. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, į tai, kad nukentėjusysis ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų nuteistajam neturi, jokios turtinės ar neturtinės žalos neprašo. Į tai, kad iki 2014 m. vasario mėnesio gyveno draugiškai, vienas kitam padėdavo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą surašymas buvo įtakotas pataisos namų pareigūnų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su skirta bausme ir teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. P. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra neteisinga, neatitinkanti BK 41 str., 54 str. 1, 2 d. reikalavimų, todėl yra aiškus ir neabejotinas teisinis pagrindas ją švelninti. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nuteistajam šiuos baudžiamojo įstatymo reikalavimus pažeidė ir paskyrė neteisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nors ir sankcijoje numatytą bausmę, bet aiškiai per griežtą.

Teismo posėdyje nuteistojo P. R. gynėja advokatė Svetlana Pronina apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam P. R. pritaikyti tinkamai.

Nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, o apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Pažymima, jog pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmos instancijos teismas palygino tarpusavyje kaltinamojo P. R., nukentėjusiojo S. L., liudytojų A. B., R. Ž., T. B., A. L., D. S., A. P., J. G., Y. K., N. S. parodymus, rašytinius bylos duomenis, kitą bylos medžiagą ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka P. R. kaltei įrodyti.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad jo kaltės negalima grįsti nukentėjusiojo S. L. parodymais, kurie, anot P. R., yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo S. L. parodymais, kuris tiek 2014-01-21, 2014-03-24 ikiteisminio tyrimo apklausų metų, tiek 2015-01-21 duodamas parodymus pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes. Nukentėjusysis parodė, kad 2013-12-28 jis sugrįžo iš bibliotekos ir tarp jo bei P. R. kilo konfliktas, kurio metu P. R. nukentėjusiajam sudavė keturis smūgius: po vieną smūgį į nosį ir ausį ir du kartus į krūtinę. Nuo smūgių jis nugriuvo. 2013-12-31 kreipėsi į medikus, nes nepraėjo ausies skausmas, ausis kraujavo.

Apeliaciniame skunde P. R. nurodo, kad S. L. pretenzijų jam neturi, atlyginti žalą nereikalauja, o liudytojų parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Tačiau pažymima, kad tai, jog nukentėjusysis P. R. neturi pretenzijų ir nereikalauja nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, nuteistojo kaltės nepateigia. Be to, nukentėjusiojo S. L. parodymus, jog P. R. jį sumušė, patvirtino liudytojai A. B., R. Ž., T. B. ir A. L.. Minėti liudytojai parodė, kad matė kaip P. R. sudavė keletą smūgių S. L.. Tai, kad liudytojai nenurodė vienos identiškos smūgių sekos, negali būti laikoma prieštaravimu. Minėti liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir patvirtina faktą, jog P. R. smurtavo prieš S. L., padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelio srityje, kairės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu ir nosies kaulų lūžimą, kas yra nustatyta ir specialisto išvadoje Nr. G217/14(02). Be to, liudytojai D. S., A. P., J. G. parodė, jog matė kaip nukentėjusiajam iš ausies bėgo kraujas. Taigi konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino P. R. kaltu pagal BK 138 str. 1 d.

P. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 233 str. 1 d. Pagal BK 233 str. 1 d. atsakomybė kyla tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. R. darė poveikį nukentėjusiajam S. L., t.y., diktuodamas tekstą vertė rašyti nukentėjusįjį S. L. 2014-01-21 paaiškinimus Nr. 71(15)67 ir Nr. 71(15)168 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, kad dėl jo nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00053-14. Visa tai patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu (2014-06-03 ir 2014-06-26) duoti parodymai bei jo parodymai pirmos instancijos teismo posėdyje. S. L. parodė, kad P. R. prašė atsiimti pareiškimą ir sakė parašyti, kad vidaus tyrimo pareigūnai darė spaudimą ir jis dėl to atsiima pareiškimą. Apie 11.00 ir 14.30 val. kaltinamasis jam diktavo, o jis parašė du pareiškimus, kuriuose prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pareiškimus rašė P. R. noru, nes jo bijojo. Surašytus pareiškimus P. R. jam liepė nunešti į vidaus tyrimo skyrių. Vieną kartą, kai jis nešė pareiškimą, kartu su juo pas pareigūnus ėjo ir P. R.. Minėtas aplinkybes patvirtino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas G. V.. Jis parodė, kad S. L. prašė nutraukti baudžiamąją bylą. Kai ateidavo nukentėjusysis, kartu su juo būdavo ir P. R.. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino nukentėjusiojo versiją parodydamas, jog matė kaip S. L. kažką rašė, o šalia jo stovėjo P. R., kuris po to pasiėmė minėtą raštą.

Taigi aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog P. R. nusikalstami veiksmai pagal BK 233 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai, nes jis 2014-01-21 11.00 val. ir 14.30 val. darė poveikį nukentėjusiajam S. L., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus paaiškinimus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su teismo paskirta bausme ir teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Pažymima, kad skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę P. R. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad P. R. padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau yra teistas, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu. Be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu 5 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tik paskirta reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti P. R., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi švelninti paskirtą bausmė nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.