- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-63-453/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00053-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- P. R.
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Aleksandras Kuznecovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. R. (P. R. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal P. R. pareiškimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. R. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta ketverių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir P. R. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.1. P. R. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojoje valdyboje, 2013 m. gruodžio 28 d. apie 15.00 val. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. L. sveikatą, tai yra 15-ojo nuteistųjų būrio 2-osios brigados gyvenamosiose patalpose tarpusavio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam S. L. į galvą bei veidą ir taip jam padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, taip pat sulaužė nosį.
1.2. Taip pat P. R. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojoje valdyboje, darė poveikį nukentėjusiajam S. L. , tai yra 2014 m. sausio 21 d. apie 11.00 val. diktuodamas tekstą vertė nukentėjusįjį S. L. rašyti pasiaiškinimą Nr. 71(15)67 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, kad dėl jo (P. R. ) nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00053-14. Šį pasiaiškinimą nukentėjusysis S. L. , verčiamas P. R. , pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui G. Vaičiūnui. Tęsdamas nusikalstamą veiką P. R. 2014 m. sausio 21 d., apie 14.30 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojoje valdyboje diktuodamas tekstą vertė nukentėjusįjį S. L. 2014 m. sausio 21 d. rašyti paaiškinimą Nr. 71(15)168 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, kad dėl jo (P. R. ) nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00053-14. Šį pasiaiškinimą nukentėjusysis S. L. , verčiamas ir lydimas P. R. , 2014 m. vasario 12 d. pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrosios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui G. Vaičiūnui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistojo P. R. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistojo P. R. kasacinis skundas paliktas nenagrinėtas.
4. Nuteistasis P. R. 2016 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti bylą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo P. R. pareiškimą, kadangi nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1-3 punktuose. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi P. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atmestas. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2016 m. lapkričio 23 d. buvo gautas pakartotinis nuteistojo P. R. prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti bylą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2017 m. sausio 5 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal P. R. pareiškimą, nes nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2017 m. vasario 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo P. R. skundą ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis P. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 5 d. nutarimą bei pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog prokuratūrai pateiktame pareiškime jis pateikė konkrečius faktus, buvo vadovaujamasi konkrečiais bylos dokumentais, pateiktos nuorodos į konkrečius teismų sprendimus, todėl skundžiamuose procesiniuose dokumentuose nepagrįstai teigiama, jog pateikdamas pareiškimą nuteistasis rėmėsi vien prielaidomis. Tokios išvados patvirtina teismo šališkumą. Juo labiau, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nebuvo nurodyta, būtent kokiomis prielaidomis nuteistasis grindžia savo prašymą.
5.2. Nuteistasis pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas taip pat akcentuoja, kad jo nurodytos aplinkybės galėjo būti įvertintos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o tai padaryti galėjo jam paskirtas valstybės gynėjas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teises asmeniui, o ne asmens gynėjui. Tai reiškia, kad visos procesinės ir asmeninės teisės privalėjo būti užtikrintos nuteistajam, o ne valstybės skirtam advokatui. Juo labiau, kad advokatas nei karto jo neaplankė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, nesuderino gynybos taktikos bei strategijos, todėl toks advokatas iš viso negalėjo ginti jo interesų. Nurodytas aplinkybes privalėjo įvertinti baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, tačiau to nepadarė. Nuteistojo manymu, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, jog visus nurodytus argumentus dėl gynėjo nuteistasis galėjo išdėstyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Pasak nuteistojo šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens teisė į teismą, asmens teisė į gynybą yra absoliučios ir negali būti ribojamos jokiomis aplinkybėmis ir jokiomis priemonėmis.
5.3. Nuteistasis pažymi, jog šiuo atveju negalima pripažinti, kad tinkamai buvo užtikrintos jo teisės į teisingą procesą, teisę teikti įrodymus, teisę užduoti klausimus, teisę į gynybą ir pan., kadangi bylos dokumentai nebuvo verčiami į rusų kalbą, todėl jis su jais negalėjo susipažinti. Pasak nuteistojo dėl nurodytų aplinkybių turi būti atnaujintas procesas.
5.4. Nuteistasis teigia, jog tiek generalinis prokuroras, tiek teismas neįvertino visų argumentų, kurie buvo išdėstyti jo pateiktame pareiškime atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priimant skundžiamus procesinius sprendimus tiek generalinis prokuroras, tiek teismas padarė esminių pažeidimų. Nuteistasis cituodamas Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 15.3. punkte nurodytas aplinkybes teigia, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras galėjo ir privalėjo išnagrinėti visus jo pareiškime išdėstytus argumentus, tačiau to nepadarė. Taip pat ir teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai konstatavo, kad jo pareiškime nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis. Pasak nuteistojo skundžiami procesiniai sprendimai negali būti pripažinti teisėtais, kadangi juose nebuvo įvertinti visi jo pareiškime dėl proceso atnaujinimo išsakyti argumentai, jie nėra paneigti jokiais teisiniai argumentais (motyvais), dėl ko buvo pažeistos jo teisės.
5.5. Nuteistasis pažymi ir tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jo pavardę leidžia linksniuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016-05-26 protokoliniu nutarimu Nr. PN-3 patvirtintos rekomendacijos. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi teisę į savo vardą ir pavardę, kurie yra P. R. . Pasak nuteistojo jam teisę į jo vardą ir pavardę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į P. R. skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. R. skundas atmetamas.
7. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 5 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo P. R. pareiškimą bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priešingai nei teigia nuteistasis, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo pareiškime bei skunde nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
8. P. R. pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Teismų suformuotoje praktikoje, pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, laikomos tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios rodo, jog nuteistasis yra nekaltas ar kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas. Taigi aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį arba apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.
9. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikto pareiškimo bei Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-14-548/2015, nuteistasis pareiškime pateiktame Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, iš esmės analizavo bylos dokumentus, kritikavo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų, prokurorės surašytus raštus, įvairius dokumentus bei atliktus procesinius veiksmus bei teigė, jog dėl jo pareiškime bei skunduose išdėstytų aplinkybių atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-548/2015 buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Šios aplinkybės tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu, jam nebuvo žinomos kadangi jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, be to visi dokumentai buvo pateikti lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. O jam paskirtas gynėjas nei karto jo neaplankė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu bei nesuderino pozicijos dėl jo gynybos, tuo buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą.
9.1. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad šios nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo žinomos priimant nuosprendį arba apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą
9.2. Nagrinėjant nuteistojo P. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju apygardos teismas spręsdamas ar P. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir siejo juos tarpusavyje, tačiau teismui abejonių dėl byloje esančių įrodymų teisėtumo nekilo. Taip pat atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, jog išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartyje iš esmės pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aplinkybė, jog nuteistasis P. R. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia bei nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą.
9.3. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra konstatuota, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja įtariamojo (kaltinamojo) teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte įtariamajam (kaltinamajam), kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo (pvz., Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgment of 19 December 1989, § 74; Ucak v. the United Kingdom, no. 44234/98, decision of 24 January 2002). Iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-14-548/2015 matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus (akistatą (t. 1, b.l. 43-44), įtariamojo apklausas (t. 1, b.l. 97, 105), supažindinimą su visos bylos medžiaga (t. 1, b.l. 109, 119)), kartu su įtariamuoju P. R. dalyvavo vertėjai. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad visi dokumentai, kuriuos įtariamajam (kaltinamajam) būtina suprasti, kad jis galėtų pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą (pranešimai apie įtarimą (t. 1, b.l. 94-96, 101-104), kaltinamasis aktas (t. 1, b.l. 123-131), teismo nuosprendis (t. 2, b.l. 54-65, 69)) buvo išversti į rusų kalbą ir pasirašytinai įteikti P. R. . Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visuose teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 2, b.l. 13-18, 25-28) dalyvavo vertėjai, kurie, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą ar žinomai melagingą vertimą, vertė iš lietuvių kalbos į rusų kalbą ir iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įtariamajam (kaltinamajam) P. R. buvo sudarytos visos sąlygos suprantama kalba susipažinti su bylos medžiaga ir veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog siekiant užtikrinti tinkamą P. R. teisių ir teisėtų interesų gynybą, jam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas gynėjas, kuris procese dalyvavo nuo pat pranešimo apie įtarimą nuteistajam įteikimo dienos, taip pat dalyvavo visose įtariamojo apklausose (t. 1, b. l. 86-98, 91, 97, 105). Nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorės veiksmų nenurodė, jų veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų neskundė. Taip pat jokių pastabų P. R. nepateikė ir susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, kuriam susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga dalyvavo ir vertėja (t. 1, b. l. 109, 119). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nuteistasis ir jo gynėjai (advokatas Aleksandras Kuznecovas, o vėliau advokatė Svetlana Pronina) taip pat neprareiškė skundų dėl atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorės veiksmų. Taip pat nuteistasis nepareiškė skundų ir dėl jam paskirtų gynėjų veiksmų ginant jo interesus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, P. R. pareiškime išdėstytos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00053-14 buvo atliekamas iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, kadangi baudžiamosios bylos dokumentai nebuvo surašyti jam suprantama kalba, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi nuteistajam tinkamai buvo užtikrintos jo teisės į teisingą procesą, teisę teikti įrodymus, teisę užduoti klausimus, teisę į gynybą ir pan.
9.4. Iš nuteistojo tiek Vilniaus apygardos teismui, tiek Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų skundų matyti, jog juose nuteistasis išdėstydamas savo argumentus nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar Vilniaus apygardos teismo teisėjas priimdami nutarimą ir nutartį atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo šališki. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga bei išanalizavus nuteistojo argumentus dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir teisėjo šališkumo, galima daryti išvadą, jog nuteistojo teisė, kad jo pareiškimą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas prokuroras ir teisėjas pažeista nebuvo, faktinio pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo veiksmuose buvo šališkumo požymių - nėra. Vien ta aplinkybė, kad prokuroras ir teisėjas priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, negali būti vertintina kaip prokuroro šališkumas ar išankstinis nusistatymas dėl pareiškimo išnagrinėjimo. Todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo teiginiai dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo šališkumo yra nepagrįsti.
9.5. Taip pat nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog generalinio prokuroro suinteresuotumą dėl pareiškimo išnagrinėjimo patvirtina tai, kad jis nutarime linksniavo nuteistojo pavardę. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3 patvirtintų rekomendacijų „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ 4.1. punkte numatyta, jog rišliame tekste ar žodžių junginyje gramatinami vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi tariama priebalse, – prie jų dedamos galūnės -as (paprastai po kietojo priebalsio). Pagal lietuvių kabos taisykles lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis, todėl ir lietuviškuose tekstuose, šiuo atveju taip pat ir procesinių sprendimų dokumentuose, Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės gramatinami ir linksniuojami. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, jog P. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis (t. 1, b.l. 61), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas, nėra pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamame nutarime linksniuodamas nuteistojo vardą ir pavardę buvo šališkas nagrinėdamas nuteistojo pareiškimą.
9.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo P. R. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Visos skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo P. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo P. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.