Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-04-02 · Administracinė byla Nr. eAS-406-525/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
eAS-406-525/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00141-2025-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
„Betelgeuse“
Atsakovas
Audito
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-406-525/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00141-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų „Betelgeuse“ EOOD ir uždarųjų akcinių bendrovių „Krestan“ ir „Interlan“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų „Betelgeuse“ EOOD ir uždarųjų akcinių bendrovių „Krestan“ ir „Interlan“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai „Betelgeuse“ EOOD ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krestan“ ir „Interlan“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V4-117 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria: i) nemokumo administratoriui UAB „Lideres“ (toliau – ir Administratorius) paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus, apribojimas dvejiems metams; ii) nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ atsakingam darbuotojui ir vadovui K. B. paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus, apribojimas dvejiems metams; 2) skirti Administratoriui ir jo vadovui K. B. poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Netenkinus šio reikalavimo, įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti nemokumo administratoriui UAB „Lideres“ ir K. B. skirtinos poveikio priemonės klausimą, taikant griežčiausią poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. teismas pasiūlė pareiškėjams į proceso šalių sąrašą įtraukti UAB „Lideres“ ir jos vadovą K. B. bei nurodyti jų duomenis ir adresus.

Pareiškėjai, šalindami teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė UAB „Lideres“ ir K. B..

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad Įsakymo dalyje, kurią pareiškėjai prašo panaikinti, pareiškėjams nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl toks įsakymas (jo dalis) pareiškėjams savaime nesukelia kokių nors teisinių pasekmių; antrasis skundo reikalavimas yra susijęs su kitų asmenų (UAB „Lideres“ ir K. B.) teisėmis bei pareigomis, o ne su pareiškėjais, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtą teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi priėmė nagrinėti K. B. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Tarnybos 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V4-117 dalį, kuria K. B. skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus, apribojimas dvejiems metams (administracinė bylą Nr. eI2-7640-583/2025).

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodo, kad siekiamas ginčyti Įsakymas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjų skundus Tarnybai dėl neteisėtų bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ veiksmų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto procese. Pareiškėjai yra Bendrovės kreditoriai, jiems priklauso 52 procentai visų Bendrovės kreditorinių reikalavimų.

Pareiškėjų teigimu, Administratoriaus neteisėti veiksmai, susiję su itin didelės vertės Bendrovės lėšų iššvaistymu, tiesiogiai mažina kreditorių (šiuo atveju – pareiškėjų) galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Kadangi Administratoriaus veiksmai tiesiogiai lėmė Bendrovės turto mažėjimą, o būtent iš šio turto turėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, akivaizdu, kad pareiškėjų teisiniai interesai yra pažeidžiami. Betelgeuse“ EOOD jau yra pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime, o tai reiškia, kad valstybės institucija jau yra konstatavusi, jog Administratorius savo neteisėtais veiksmais padarė žalą būtent vienam iš pareiškėjų. Pareiškėjai yra tiesiogiai ir labiausiai nukentėję nuo Administratoriaus neteisėtų veiksmų, dėl to turi teisę skųsti Įsakymą, kuriuo Administratoriui taikyta poveikio priemonė.

Pareiškėjai pažymi, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti, ar jų teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negalėjo atsisakyti priimti skundo formaliai konstatuojant, jog pareiškėjų teisės nėra pažeistos. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, be kita ko, motyvuodamas tuo, jog Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-7640-583/2025 pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl Tarnybos Įsakymo. Pareiškėjų teigimu, vien tai, kad yra nagrinėjama kita byla dėl to paties Įsakymo, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Kiekvienas skundas turi būti nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į jo dalyką ir pareikštus reikalavimus. Pareiškėjų teigimu, jų ir K. B. skundų reikalavimai yra priešingi, nes K. B. skunde prašo panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o pareiškėjai prašo sugriežtinti paskirtas poveikio priemones. Be to, nustačius, kad teisme yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas), paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti teismo nutartimi sujungti į vieną bylą (ABTĮ 68 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjai pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kuriais siekia pagrįsti savo suinteresuotumą šia byla ir Tarnybos paskirtomis poveikio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia ginčyti Tarnybos Įsakymo dalį, kuria nemokumo administratoriui UAB „Lideres“ ir jo atsakingam darbuotojui bei vadovui K. B. paskirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais, administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus, apribojimai dvejiems metams. Pareiškėjų vertinimu, Tarnyba šiuo atveju paskyrė per švelnias poveikio priemones, todėl pareiškėjai prašo poveikio priemones sugriežtinti ir taikyti Administratoriui ir jo vadovui teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), spręsdamas, kad pareiškėjų ginčijama Įsakymo dalis nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių, nes Įsakymas ir juo taikomos poveikio priemonės yra susiję su UAB „Lideres“ ir K. B. teisėmis ir pareigomis.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje vertino, jog pareiškėjų teisės nėra pažeistos. Pareiškėjai teigia, kad ginčijama Įsakymo dalis yra susijusi su jų teisiniais interesais, nes pareiškėjai yra Bendrovės, kurios nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Lideres“, kreditoriai, o UAB „Lideres“ patikrinimą Tarnyba pradėjo pagal pareiškėjų skundą. Pareiškėjai akcentuoja, kad neteisėti UAB „Lideres“ veiksmai yra susiję su itin didelės vertės Bendrovės lėšų iššvaistymu, kas mažina pareiškėjų, kaip kreditorių, galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, todėl jų (pareiškėjų) teisiniai interesai yra pažeidžiami.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia ne teisę reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; kt.). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-66-629/2021; 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-487-1188/2023; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Akcentuotina, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija Tarnybos Įsakymo dalį, kuria nemokumo administratoriui UAB „Lideres“, administruojančiam Bendrovės, kurios kreditoriai yra pareiškėjai, nemokumo procesą, paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus, apribojimas dvejiems metams, ir Įsakymo dalį, kuria nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ atsakingam darbuotojui ir vadovui K. B. paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus, apribojimas dvejiems metams. Pareiškėjai nesutinka su Administratoriui ir K. B. paskirta poveikio priemone, prašo jiems skirti griežtesnę poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais jie siekia pagrįsti teisę ginčyti UAB „Lideres“ ir jos vadovui K. B. taikytas poveikio priemones, pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012; 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1017/2013; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-525/2019; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų kartu su skundu pateiktų priedų matyti, kad Tarnyba apie baigtą patikrinimą pareiškėjus informavo Tarnybos 2024 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. D2-3029. Įsakymas pareiškėjams nebuvo siųstas, pareiškėjai ginčijamo Įsakymo nėra pridėję ir prie skundo priedų. Kaip matyti iš Tarnybos 2024 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. D2-3029, Įsakymu buvo skirtos poveikio priemonės, be kita ko, UAB „Lideres“ ir jos vadovui K. B., kurių veiksmus pareiškėjai skundė Tarnybai, taigi Įsakymo (jo dalies dėl taikytų poveikio priemonių) panaikinimas šiuo atveju nedarytų įtakos pareiškėjų teisėms ar interesams, nes jis (Įsakymas) galėtų daryti įtaką tik asmenims, dėl kurių veiksmų buvo atliktas patikrinimas ir kuriems Įsakymu paskirtos poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai neįrodė savo suinteresuotumo susidariusioje situacijoje. Pareiškėjų argumentai, kad jie yra kreditoriai nemokumo procese, kurį administravo UAB „Lideres“ ir kurio atlikti neteisėti veiksmai yra susiję su itin didelės vertės Bendrovės lėšų iššvaistymu, tiesiogiai mažinant kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, taip pat teiginiai dėl Administratoriui galbūt paskirtos per švelnios poveikio priemonės, nepagrindžia ginčijamo Įsakymo įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Įsakyme nebuvo suformuluota jokių pareiškėjams privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, todėl Įsakymas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos jų teisėms bei jų nepažeidžia, dėl to reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį dėl poveikio priemonių taikymo negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 43 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl nemokumo administratoriaus kaltės. Be to, pagal JANĮ 136 straipsnio 1 dalį Tarnyba, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Taigi būtent Tarnybos kompetencijai pavesta spręsti, ar nemokumo administratoriaus vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, o juos nustačius – spręsti dėl nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratoriui ar juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 2–4 dalys).

Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų reikalavimas panaikinti Tarnybos Įsakymo dalį dėl UAB „Lideres“ ir jos vadovui K. B. paskirtų poveikio priemonių nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos jų teisėms bei jų nepažeidžia. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat nepagrindė, kaip šis aktas daro įtaką jų teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip konkrečiai pasikeistų jų teisių ir pareigų apimtis, UAB „Lideres“ ir jos vadovui K. B. pritaikius griežtesnę, nei taikyta Įsakymu, poveikio priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino jų keliamo ginčo pobūdį, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų skundo priėmimo, t. y. administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjų naudai nebuvo priimtas joks galutinis teismo sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.), pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų „Betelgeuse“ EOOD ir uždarųjų akcinių bendrovių „Krestan“ ir „Interlan“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusJolanta MalijauskienėSkirgailė Žalimienė