- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eAS-66-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04029-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. K., A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Audito, Lietuvos valstybė atstovaujama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. V.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. K. ir A. K. 2020 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. V4-231 „Dėl nemokumo administratorės R. V. neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti R. V. veiklos patikrinimą.
Pareiškėjai, be kita ko, paaiškino, jog jie 2020 m. gegužės 7 d. pateikė skundą Tarnybai dėl R. V. veiksmų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „AMBER LOGISTICS“ bankroto procese. Nors atliekant neplaninį veiklos patikrinimą nustatyta, kad nemokumo administratorė pažeidė teisės aktų nuostatas, Įsakymu nutarta netaikyti jai poveikio priemonių. Pareiškėjai teigė, kad patikrinimas atliktas netinkamai, nes, pavyzdžiui, ištirti duomenys tik apie 5 iš 9 įvykusių kreditorių susirinkimų, nepatikrintas nemokumo administratorės pateiktos informacijos apie už taikos sutarties sudarymą balsavusius kreditorius teisingumas, netinkamai išnagrinėtos pareiškėjų pretenzijos dėl neteisėto nuolatinio jų duomenų tikrinimo. Pareiškėjai tvirtino, jog jie, kaip BUAB „AMBER LOGISTICS“ akcininkai ir kreditoriai (R. K. – ir kaip bendrovės vadovė), galbūt sąmoningai nebuvo informuoti apie kreditorių susirinkimus, įvykusius 2017 m. liepos 21 d. ir 2018 m. kovo 19 d., bei negavo šių susirinkimų metu planuojamų pateikti balsavimui projektų (dėl kreditorių informavimo, dėl kreditorių komiteto ir t. t.). R. K. nebuvo informuota ir apie 2019 m. liepos 26 d., 2020 m. birželio 25 d. ir 29 d. bei 2020 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimus, o A. K. nebuvo informuotas apie nė vieną kreditorių susirinkimą. Pareiškėjų nuomone, tokiais veiksmais R. V. grubiai pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkime patvirtintą Informacijos teikimo tvarką, bet ir pareiškėjų turtines bei neturtines teises, tačiau atsakovas neįvertino pastarosios aplinkybės. Pareiškėjai pažymėjo, kad, nebūdami informuoti apie kreditorių susirinkimus, jie negalėjo dalyvauti jų bendrovės bankroto procese ir gauti visą su tuo susijusią informaciją, savalaikiai pateikti prašymą dėl jų įtraukimo į kreditorių sąrašą (dėl to bendrovė liko skolinga R. K. didelę sumą, pareiškėjai į kreditorių sąrašą įtraukti tik kaip pirmos eilės kreditoriai dėl neišmokėto darbo užmokesčio), balsuoti dėl taikos sutarties sudarymo ir pan. Pareiškėjų įsitikinimu, visiškas poveikio priemonių nemokumo administratorei netaikymas ne tik turėjo įtaką BUAB „AMBER LOGISTICS“ bankroto procesui, bet ir pažeidė viešąjį interesą, t. y. Tarnyba turėjo užtikrinti, kad administratoriais dirbtų kvalifikuoti, nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų R. K. ir A. K. skundą.
Teismas iš Įsakymo turinio nustatė, kad 2020 m. gegužės 7 d. ir birželio 10 d. gautų skundų pagrindu nuspręsta atlikti neplaninį nemokumo administratorės R. V. veiksmų administruojant BUAB „AMBER LOGISTICS“ nemokumo procesą patikrinimą. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad R. V. pažeidė pažeidimų padarymo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau nuspręsta jai netaikyti poveikio priemonių, numatytų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnyje. Teismo vertinimu, Įsakyme nėra suformuluotų jokių pareiškėjams privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jiems nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jų subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, o pareiškėjų teisinė padėtis niekaip nepasikeistų net ir teismui priėmus jiems palankų sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjai R. K. ir A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjų nuomone, skundžiama nutartimi teismas, netirdamas byloje esančių duomenų, iš esmės išsprendė ginčą. Pareiškėjai teigė, kad jie pagrindė pakankamas procesines prielaidas kreiptis į teismą ir nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jų subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjai yra BUAB „AMBER LOGISTICS“ akcininkai, kreditoriai ir skolininkai, o R. K. – ir bendrovės direktorė. Pareiškėjai atsakovo prašė patikrinti daugybę neteisėtų R. V. veiksmų, atliktų administruojant BUAB „AMBER LOGISTICS“, kuriais tiesiogiai pažeidžiami skunde nurodyti pareiškėjų turtiniai ir neturtiniai interesai, tačiau atsakovas pareigą atlikti administratoriaus veiksmų priežiūrą atliko netinkamai ir neišsamiai. Pareiškėjai neturi kito būdo patikrinti nemokumo administratoriaus veiklos teisėtumą nei kreipiantis į Tarnybą dėl veiklos patikrinimo. Pareiškėjai tvirtina, kad skundžiama nutartimi pažeidžiama jų teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pabrėžia, kad skunde išvardyti konkretūs R. V. pažeidimai (neinformavimas apie kreditorių susirinkimus ir kt.), kuriais pažeisti pareiškėjų interesai. Įsakymo, kuriuo įforminti neteisingai ir aplaidžiai atlikto nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatai, palikimas galioti ne tik turi įtakos BUAB „AMBER LOGISTICS“ bankroto procesui, bet ir pažeidžia pareiškėjų turtinius ir neturtinius interesus, viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis ginčo šaliai – pareiškėjui keliamų reikalavimų. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia ne teisę reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai neįrodė savo suinteresuotumo susidariusioje situacijoje. Akcentuotina, jog, siekiant įrodyti teisinį suinteresuotumą, pareiškėjams nepakanka vien deklaratyviai tvirtinti, kad ginčijamas Įsakymas turi įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Įsakyme nėra suformuluotų jokių pareiškėjams privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jiems nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jų subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu. Pareiškėjai tiek skunde, tiek atskirajame skunde savo teisių pažeidimą, patirtą žalą sieja ne su Įsakymo priėmimu, o su nemokumo administratorės veiksmais. Pareiškėjai nepaaiškino, kaip konkrečiai pasikeistų jų teisių ir pareigų apimtis, jei nemokumo administratorei būtų pritaikyta kuri nors iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnyje numatytų poveikio priemonių. Pareiškėjai užsiminė apie viešojo intereso pažeidimą, tačiau neįvardijo jokio teisinio pagrindo, suteikiančio jiems teisę kreiptis į teismą dėl tokio intereso gynybos. Pastebėtina, kad pareiškėjai yra įtraukti į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintą BUAB „AMBER LOGISTICS“ kreditorių reikalavimų sąrašą (civilinė byla Nr. eB2-1755-866/2017), todėl jie turi Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodytas teises, pavyzdžiui, nustatyta tvarka kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atstatydinti nemokumo administratorių (39 str. 1 d. 5 p.) arba reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl nemokumo administratoriaus kaltės (43 str. 5 p.), taigi atskirojo skundo teiginiai, kad pareiškėjai neturi kito būdo patikrinti nemokumo administratoriaus veiklos teisėtumą nei kreipiantis į Tarnybą dėl veiklos patikrinimo, nepagrįsti. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog net tuo atveju, jei pareiškėjų skundas būtų patenkintas, jų teisinė padėtis pasikeistų.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. K. ir A. K. (A. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.