- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- eA-405-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00119-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas) atsisakymo tirti pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą; 2) panaikinti Departamento Imuniteto valdybos 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 5-S-8390, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą; 3) panaikinti Departamento Imuniteto valdybos 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 5-S-116, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundą; 4) įpareigoti Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir ištirti 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) KPS KPB vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi surašant oficialius dokumentus ir atliekant minėtus tarnybinius veiksmus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 6 d. savo skunde nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes dėl policijos pareigūnų D. B. ir J. S. veiksmų 2015 m. spalio 14 d. fiksuojant greičio buvimo, kyšio davimo faktus, dėl kurių anksčiau nebuvo teikiami skundai, todėl Departamento atsisakymas nagrinėti naujai nurodytas aplinkybes tuo pagrindu, kad pateiktas skundas tuo pačiu klausimu, prieštarauja skundo turiniui ir negali būti nenagrinėjamas. Be to, Komisija nepagrįstai Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašte nurodytą faktą dėl atsisakymo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą įvertino kaip informacinio pobūdžio raštą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų patikrintas Telšių AVPK sprendimas dėl poveikio priemonių netaikymo pareigūnų J. S. ir D. B. atžvilgiu bei nurodytos papildomos aplinkybės prašant jas ištirti, nes Departamentas tą atlikti atsisakė. Nors ginčijami sprendimai nėra pagrįsti jokiomis teisės aktų normomis, juose iš esmės yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia – t. y. atsisakoma nagrinėti pareiškėjo skundus ir priimti sprendimus. Atsakymų turinys neatitinka pareiškėjo išdėstytų kreipimusi esmės, juose nepasisakyta dėl pareiškėjo dėstomų argumentų. Teikiant atsakymą į 2016 m. gruodžio 28 d. skundą, vadovautasi išgalvotais argumentais, nes nei administracinio teisės pažeidimo, nei baudžiamąją bylas nagrinėję teismai nenagrinėjo pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ir teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi, t. y. nesprendė pareigūnų atsakomybės klausimų, nenagrinėjo pareiškėjo skunduose Departamentui nurodytų aplinkybių.
4. Teigė, kad 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skunduose aiškiai nurodė, kokią konkrečią subjektinę teisę ir įstatymo saugomą interesą jis siekia apginti, kuo pasireiškia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Taigi pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo instituciją su prašymu ištirti policijos pareigūnų 2015 m. spalio 14 d. veiksmus, įstatymo nustatyta tvarka nefiksuojant ir neišsaugant pareiškėjo vairuojamo automobilio greitį, jo filmavimo asmeniniu mobiliuoju telefonu bei policijos tarnybiniame automobilyje teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimą sąlygojusių svarbių įrodymų nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bei baudžiamąją bylas neišsaugojimą ar nuslėpimą, į kurį institucija turi pareigą atsakyti, remdamasi paminėtų teisės aktų nuostatomis. Minėtos faktinės aplinkybės ne tik patvirtina pareiškėjui įstatymais garantuotų teisių pažeidimą, jų įtaką priimtiems sprendimams, bet ir galimą jų įtaką galutiniams teismo sprendimams, t. y. jų ištyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės gali sudaryti prielaidas bei sąlygas pareiškėjo teisių ir pareigų, susijusių su nubaudimu, pakeitimu.
5. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti prašymai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip prašymai priimti administracinį sprendimą, o atsakymai vertintini kaip nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numatytas pagrindines procedūras, neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, todėl naikintini. Atsakovas, gavęs minėtus pareiškėjo prašymus, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl pareikšto prašymo.
6. Pabrėžė, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Komisijos išvada, kad atsakovo 2016 m. spalio 24 d. raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nėra tinkamai motyvuota, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodė, jog Departamentas skundžiamu 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. 5-S-8390 atsisakė nagrinėti skundą ir atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skunde buvo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skunduose, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos Telšių AVPK 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 86-S-30581 „Dėl skundo tyrimo“. Iš skundžiamo Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašto Nr. 5-S-8390 turinio matyti, kad jame nenurodoma, jog atsisakoma nagrinėti pateiktą skundą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Departamentas priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo, nors pareiškėjas tai vertina kaip atsisakymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti Departamento veiksmus kaip neveikimą.
Šalies argumentai
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė Departamentui ne skundą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą apie kito asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad skunduose atsakovui pareiškėjas iš esmės pranešė apie, jo manymu, esamus pareigūnų tarnybos tvarkos pažeidimus, o tuo gali būti pažeidžiamos tik tos institucijos teisės ir teisėti interesai, kurioje tokie pažeidimai daromi. Todėl darytina išvada, kad institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi tik pareigą pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui pranešti, kaip buvo reaguota į jo pranešimą.
10. Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo teisinio instituto prasme pareiškėjo kreipimasis nėra susijęs su paties pareiškėjo teisės ar teisėto intereso pažeidimu, todėl, kaip ir nurodyta Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime, skundžiamas Departamento raštas jam teisių ar pareigų nesukuria.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodė, kad teisme, nagrinėjant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, nebuvo nagrinėjamas pareigūnų veiksmų, fiksuojant leistino greičio viršijimą, teisėtumo klausimas. Iš teismo procesinių sprendimų matyti, kad teismai tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek baudžiamojoje byloje nagrinėjo ir vertino šiose bylose surinktų įrodymų visumą.
12. Teigė, kad skundžiamas Departamento raštas nėra laikytinas individualiu administraciniu aktu ar administraciniu sprendimu VAĮ prasme, kadangi nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų, nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent policijos pareigūnų 2015 m. spalio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio surašymo aplinkybes vertino teismai, nagrinėdami pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, administracinėje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo konstatuoti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisėti veiksmai, vykdant administracinių teisės pažeidimų tyrimo funkcijas. Esant galiojančiai teismo nutarčiai, nėra jokio pagrindo kvestionuoti policijos pareigūnų veiksmų ir tikrinti šioje teismo nutartyje konstatuotų faktų.
13. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo tikslas susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Toks patikrinimas sudaro valstybės valdymo institucijų vidaus valdymo ir darbo kokybės funkcijų dalį, taigi, jį gali įtakoti asmenų prašymai (skundai). Tačiau pats tokios funkcijos dalies atlikimo rezultatas siejamas su institucijos darbo gerinimu, o ne su įtakos darymu konkretaus asmens teisinei padėčiai. Taigi tarnybinio nusižengimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos pažeminimas, t. y. vidaus sistemos tarnybos autoritetas. Todėl tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėjas neturi.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu bylos dalį dėl Departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 5-S-116 panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
15. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), Departamento Imuniteto valdybos 2016 m. spalio 24 d. rašto Nr. 5-S-8390 ir Departamento Imuniteto valdybos 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 5-S-116 teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 23 d. pateikė Vidaus reikalų ministerijai skundus dėl Telšių AVPK pareigūnų D. B. galimo pareigūno vardo žeminimo ir dėl J. S. atitikimo užimamoms pareigoms. Vidaus reikalų ministerija 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 1D-4120 informavo pareiškėją, kad jo skundai perduoti nagrinėti Departamentui. Departamento Imuniteto valdyba 2016 m. liepos 1 d. raštu Nr. 5-S-5497 skundus persiuntė tirti Telšių AVPK, kuris 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 86-S-30581 informavo, kad D. B. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, todėl jo veiksmai tarnybiniame patikrinime nevertinti. D. B. grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jo atžvilgiu bus užbaigtas tarnybinis patikrinimas ir apie rezultatus informuotas pareiškėjas. Tarnybinis patikrinimas dėl J. S. veiksmų nutrauktas.
17. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. pateikė skundą Vidaus reikalų ministrui, kuriame nurodė, kad Departamentas jo teiktų skundų nenagrinėjo ir atsisako juos nagrinėti. Departamentas 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. 5-S-8390 informavo pareiškėją, kad Vidaus reikalų ministerijai adresuotą pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą pavesta išnagrinėti Departamento Imuniteto valdybai. Nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu susipažinus su Telšių AVPK atlikto tarybinio patikrinimo medžiaga dėl pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skundų, nenustatyta duomenų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir pareigūnų veiksmai buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus.
18. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas įpareigoti Departamentą ištirti 2016 m. spalio 6 d. pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK KPS KPR vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi atliekant minėtus tarnybinius veiksmus. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skundą, 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Departamentą ir Policijos Generalinį komisarą su skundu dėl Telšių AVPK pareigūnų veiksmų, kuriuo prašė iškelti jiems drausmines bylas ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Departamentas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 5-S-116, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundą, nurodė, kad joks tyrimas nebus atliekamas, nes tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
20. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad Komisija skundžiamame 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime nustatė, jog 2016 m. spalio 24 d. Departamento raštas Nr. 5-S-8390 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, kadangi jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, turinčių įtakos pareiškėjo teisėms ir teisiniam statusui, juo nėra nustatyta, todėl teismas su tokia išvada sutiko, kadangi iš ginčijamo Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašto matyti, jog jame yra pateikti tik informacinio pobūdžio duomenys apie atliktą tarnybinį patikrinimą, kurio pareiškėjas reikalavo 2016 m. birželio 23 d. skundais. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra Telšių AVPK pareigūnų, nagrinėjusių pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skundus, atžvilgiu nebus pradedama. Jokių teisių ir pareigų pareiškėjui 2016 m. spalio 24 d. raštu nebuvo sukurta. Be to, pareiškėjas turėjo tik teisę būti informuotas apie jo inicijuotus tarnybinius patikrinimus, tokių patikrinimų atlikimas teisinius padarinius sukelia tik pareigūnams, kurių atžvilgiu jie yra atliekami.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal AGKĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 5-S-8390 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, Komisija, remdamasi nurodytomis AGKĮ nuostatomis, turėjo bylą nutraukti, kadangi ji nėra priskirtina Komisijos kompetencijai. Nepaisant to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), kadangi jis, nagrinėjamu atveju, laikytinas kaip neturintis įtakos pareiškėjo teisiniam statusui.
22. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 5-S-116, nurodė, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog Departamentas atsisakė atlikti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skunde prašomus tyrimus dėl Telšių AVPK pareigūnų veiksmų, kadangi tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Toks atsakymas laikytinas informacinio pobūdžio ir nedarantis įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Pažymėjo, kad atliekami tarnybiniai patikrinimai teisinius padarinius sukelia tik tikrinamiems pareigūnams ir tik jie gali skųsti su tokiais patikrinimais susijusius sprendimus ir tikrintojų veiksmus. Patikrinimus inicijavę asmenys turi tik teisę būti apie juos informuoti. Tokio informacinio pobūdžio sprendimo nagrinėjimas nėra priskirtinas teismo kompetencijai, todėl bylą dalyje dėl Departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir ištirti 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK KPS KPB vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi surašant oficialius dokumentus ir atliekant minėtus tarnybinius veiksmus, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Departamento bei Komisijos sprendimus. Konstatavęs, kad ginčijamus Departamento bei Komisijos sprendimus panaikinti nėra teisinio pagrindo, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir ištirti 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK KPS KPB vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi surašant oficialius dokumentus ir atliekant minėtus tarnybinius veiksmus.
III.
24. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Departamento Imuniteto valdyba 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. 5-8-8390 bei 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 5-S-116 informuodama, kad atsisako nagrinėti 2016 m. spalio 6 d. bei 2016 m. gruodžio 28 d. skundus, tiek Komisija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdami sprendimus netinkamai vertino pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skundų turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nulėmusias neteisėtų sprendimų priėmimą.
26. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skunduose nurodė naujas aplinkybes dėl policijos pareigūnų veiksmų vykdant jiems pavestas tarnybines pareigas 2015 m. spalio 14 d., šios aplinkybės Departamento ir jam pavaldžių institucijų iki tol nebuvo nagrinėjamos, todėl minėti skundai negali būti vertintini kaip pakartotiniai. Atsakovas, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais piliečių pareiškimų ir skundų nagrinėjimo tvarką, nukrypo nuo teismų jurisprudencijos sprendžiant tokio pobūdžio ginčus. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, gero administravimo principo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymų reikalavimų. Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, ir jo priimamiems sprendimams taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.
27. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skunduose nurodė esminiai skirtingas aplinkybes dėl policijos pareigūnų D. B. ir J. S. veiksmų 2015 m. spalio 14 d. fiksuojant greičio buvimo, kyšio davimo faktus, dėl kurių anksčiau nebuvo teikiami skundai, todėl Departamento atsisakymas nagrinėti naujai nurodytas aplinkybes tuo pagrindu, kad pateiktas skundas tuo pačiu klausimu, prieštarauja skundo turiniui ir negali būti nenagrinėjamas. Komisija nepagrįstai Departamento rašte nurodytą faktą dėl atsisakymo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą įvertino kaip informacinio pobūdžio raštą su tuo sutiko ir teismas.
28. Pareiškėjo teigimu, Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštas, kaip ir 2017 m. sausio 5 d. raštas, atsižvelgiant į dokumento sąvoką, yra dokumentas, priimtas vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimais. Atsisakydamas nagrinėti skundus (prašymus) Departamentas atliko administracinę procedūrą priimdamas administracinės procedūros sprendimą ir tokiu būdu išreikšdamas savo, kaip viešojo administravimo subjekto, valią.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų patikrintas Telšių AVPK sprendimas dėl poveikio priemonių netaikymo pareigūnų J. S. ir D. B. atžvilgiu bei nurodytos papildomos aplinkybės prašant jas ištirti, ką buvo atsisakyta atlikti. Tokia teisė kreiptis į viešojo administravimo subjektą - Departamentą - įstatymais neapribota. Taigi buvo skundžiami pareigūnų J. S. ir D. B. veiksmai įgyvendinant jiems suteiktas teises ir pareigas, dėl galbūt jų padarytų pažeidimų, turėjusių įtakos pareiškėjo teisėms, todėl 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 5 d. raštais buvo išreikšta administravimo subjekto valia netaikyti teisės normų, reglamentuojančių tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką ir pagrindus minėtų pareigūnų atžvilgiu.
30. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę nepradėti tarnybinių patikrinimų pagal pareiškėjo skundus, nes tai neliečia jo teisių ir pareigų. Tiek Komisijos, tiek teismo išvados, kad 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 5 d. raštai nelaikytini individualiais administraciniais aktais, kadangi jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, turinčių įtakos pareiškėjo teisėms ir teisiniam statusui, juo nėra nustatyta, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų jurisprudencijai, nes teisės aktai nesieja viešojo subjekto pareigų atlikti tarnybinius patikrinimus vien su pareiškėjo teisių įgyvendinimu. Neatitinka įstatymų reikalavimų ir teismo išvada, kad atliekami tarnybiniai patikrinimai teisinius padarinius sukelia tik tikrinamiems pareigūnams ir tik jie gali skųsti su tokiais patikrinimais susijusius sprendimus ir tikrintojų veiksmus.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skunduose aiškiai nurodė kokią konkrečią subjektinę teisę ir įstatymo saugomą interesą jis siekia apginti, kuo pasireiškia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Taigi pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo instituciją su prašymu ištirti policijos pareigūnų veiksmus 2015 m. spalio 14 d. įstatymo nustatyta tvarka nefiksuojant ir neišsaugant pareiškėjo vairuojamo automobilio greitį, jo filmavimo asmeniniu mobiliuoju telefonu bei policijos tarnybiniame automobilyje teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimą sąlygojusių svarbių įrodymų nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bei baudžiamąją bylas, neišsaugojimą ar nuslėpimą, į kurį institucija turi pareigą atsakyti remdamasi teisės aktų nuostatomis. Minėtos faktinės aplinkybės ne tik patvirtina pareiškėjui įstatymais garantuotų teisių pažeidimą, jų įtaką priimtiems sprendimams, bet ir galimą jų įtaką galutiniams teismo sprendimams, t. y. jų ištyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės gali sudaryti prielaidas bei sąlygas jo teisių ir pareigų, susijusių su nubaudimu, pakeitimu.
32. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo pateikti prašymai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip prašymai priimti administracinį sprendimą, todėl atsisakymas nagrinėti prašymus vertintinas kaip nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, todėl naikintinas. Atsakovas, gavęs minėtą pareiškėjo prašymą, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl pareikšto prašymo. Toks sprendimas turi atitikti VAĮ nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti.
33. Komisija, vadovaudamasi AGKĮ ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais pagal jai suteiktą kompetenciją netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, t. y. ginčijamas sprendimas nepagrįstas tiek faktų, tiek teisės aktų tinkamu taikymu. Komisijos išvada, kad atsakovo raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nėra tinkamai motyvuota, įvertinus rašto esmę bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką formuojamą šiuo klausimu. Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodytos aplinkybės, dėl kurių ginčijamas sprendimas, sudaro pagrindą jį panaikinti.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, atliko netinkamai, neišnagrinėjo visų byloje iškilusių teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.) ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, nebuvo atskleista bylos esmė, buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos ir nukrypta nuo teismų jurisprudencijos įrodymų vertinimo klausimu, sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra išsamių argumentų, nepasisakyta dėl pareiškėjo teikiamų esminių argumentų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
35. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
36. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skundų turinį ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, lėmusias neteisėto sprendimo priėmimą. Rašytinė bylos medžiaga paneigia apelianto teiginį, kad apeliantas skunduose nurodė naujas aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų veiksmais, fiksuojant jo 2015 m. spalio 14 d. įvykdytą teisės pažeidimą. Iš atsakovo atsiliepimo į skundą priede pateiktos Telšių AVPK 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-95 matyti, kad apelianto 2016 m. birželio 23 d. skundo pagrindu 2016 m. liepos 1 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti pareigūnų veiksmai, susiję tiek su greičio buvimo fakto, tiek su galimo kyšio davimo fakto nustatymu 2015 m. spalio 14 d., ir konstatuota, kad nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia policijos pareigūnų procesinius veiksmus, kurių teisėtumą vertina teismai. Iš Telšių AVPK 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsakymo Nr. 86-S-30581 „Dėl skundo tyrimo“ matyti, kad apeliantas buvo informuotas apie tarnybinio patikrinimo rezultatus ir apie tai, kad skundžiami pareigūnų procesiniai veiksmai, fiksuojant greičio viršijimą ir galimo kyšio davimo faktą yra tiek administracinio teisės pažeidimo bylos, tiek baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas ir vertinamoji aplinkybė, kurios buvimą ar nebuvimą turi motyvuoti šiose bylose sprendimus priimantys teismai.
Žemesnės instancijos teismas
37. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamas atsakovo 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 5-S-8390 ir 2017 m. sausio 5 d. raštas Nr. 5-S-116 laikytini informacinio pobūdžio ir nedarančiais įtakos apelianto teisiniam statusui, dėl to nelaikytini individualiais administraciniais aktais. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamais raštais atsakovas atsisakė nagrinėti jo 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skundus, kadangi iš skundžiamo 2016 m. spalio 24 d. rašto Nr. 5-S-8390 matyti, kad atsakovas vertino, kaip Telšių AVPK įvertino skundžiamus policijos pareigūnų veiksmus 2015 m. spalio 14 d. fiksuojant apelianto daromą teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
38. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamais raštais atsakovas išreiškė valią netaikyti teisės normų, reguliuojančių tarnybinės atsakomybės taikymą, kadangi iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, jog apeliantas tiesiog buvo informuotas, kad jo skundo pagrindu patikrinus tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatyta duomenų, jog pareigūnų veiksmai buvo įvertinti netinkamai. Iš Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatų matyti, jog tarnybinio patikrinimo tikslas susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Toks patikrinimas sudaro valstybės valdymo institucijų vidaus valdymo ir darbo kokybės funkcijų dalį, taigi jį gali įtakoti asmenų prašymai (skundai). Tačiau pats tokios funkcijos dalies atlikimo rezultatas siejamas su institucijos darbo gerinimu, o ne su konkretaus asmens teisinės padėties įtakojimu. Taigi tarnybinio nusižengimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos ar pareigūno vardo pažeminimas, t. y. vidaus sistemos tarnybos autoritetas. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas apelianto teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo apeliantas neturi. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise pranešti apie galimą įstatymo pažeidimą ir, laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, gavo tiek Telšių AVPK, tiek Departamento atsakymą į tokį pareiškimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tais atvejais, kai apie priimtą sprendimą pareiškėjui pranešama kaip asmeniui, pateikusiam informaciją, toks asmuo negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuriam būtų suteikta teisė skųsti bet kurios institucijos raštus, kuriais pranešama apie atsisakymą pradėti tyrimą, teismui, nes pareiškėjas šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo pareiškimo dėl tarnybinio nusižengimo nagrinėjimo baigtimi.
39. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tik samprotavimais ir pamąstymais, tačiau nenurodė jokių konkrečių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, nes tinkamai išaiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo patenkinti apeliacinį skundą. Pažymi, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendime pateikta argumentacija ir faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau tokia jo pozicija nėra pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas yra neargumentuotas (nemotyvuotas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), Departamento Imuniteto valdybos 2016 m. spalio 24 d. rašto Nr. 5-S-8390 ir Departamento Imuniteto valdybos 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 5-S-116 teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skundų turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nulėmusias neteisėtų sprendimų priėmimą. Atsakovas, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais piliečių pareiškimų ir skundų nagrinėjimo tvarką, nukrypo nuo teismų jurisprudencijos sprendžiant tokio pobūdžio ginčus.
43. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 23 d. su skundu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą dėl pareigūno D. B., prašydamas Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. B. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, padarymo, ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Taip pat pareiškėjas 2016 m. birželio 23 d. su skundu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą dėl pareigūno J. S., prašydamas Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado J. S. atžvilgiu pradėti tarnybinį tyrimą dėl netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų bei įvertinti, ar jis atitinka užimamoms pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus, ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. VRM Bendrasis departamentas 2016 m. birželio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo skundai perduoti nagrinėti Policijos departamentui.
44. Departamento Imuniteto valdyba 2016 m. liepos 1 d. raštu Nr. 5-S-5497 pareiškėjo skundus persiuntė tirti Telšių AVPK ir 2016 m. liepos 1 d. raštu apie tai informavo pareiškėją.
45. Telšių AVPK, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 86-S-30581 pareiškėjui nurodė, kad pareigūnui D. B. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl jo veiksmai tarnybiniame patikrinime nevertinti, jam grįžus iš atostogų, tyrimas jo atžvilgiu bus užbaigtas ir apie jo rezultatus pareiškėjas bus informuotas. Taip pat nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl J. S. veiksmų įvertinimo nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 10.3 punktu, nustatančiu, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Taip pat informavo pareiškėją, kad tarnybinio patikrinimo rezultatus turi teisę skųsti tik pareigūnas, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, nes tik jam tyrimo išvadoje pateikti siūlymai gali sukelti tam tikras teisines pasekmes, pareiškėjas neturi teisės skųsti tarnybinio tyrimo rezultatų, nes tarnybinio patikrinimo išvada jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jo teisėms įtakos nedaro.
46. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. pateikė skundą vidaus reikalų ministrui, kuriame nurodė, kad Departamentas jo skundų nenagrinėjo, todėl prašė atlikti išsamų skunde nurodytų aplinkybių ištyrimą, esant pažeidimams, taikyti įstatymų nustatytas poveikio priemones.
47. Departamento Imuniteto valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą, 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. 5-S-8390 „Dėl skundo“ nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu susipažinus su atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga dėl pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skundo, nenustatyta duomenų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir pareigūnų veiksmai įvertinti netinkamai ar pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Informavo pareiškėją, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra Telšių AVPK pareigūnų, nagrinėjusių pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skundą, atžvilgiu nebus pradedama.
48. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Departamentą ištirti 2016 m. spalio 6 d. pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK KPS KPR vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi atliekant minėtus tarnybinius veiksmus.
49. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamu 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu, įvertinusi Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašto, kuriuo atsisakyta tirti pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą, turinį, nustatė, kad jame nėra jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, turinčių įtakos pareiškėjo teisėms, teisiniam statusui viešojo administravimo srityje juo nėra nustatyta. Komisija nurodė, kad Departamentas pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių privalomojo pobūdžio veiksmų, administracinių patvarkymų, o tik pateikė informacinio pobūdžio atsakymą, šis raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos individualaus administracinio akto sąvokos, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
50. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. su skundu kreipėsi į Departamentą ir Policijos generalinį komisarą, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad Telšių AVPK pareigūnai J. S. ir D. B. bei I. B. atliekant tarnybines pareigas pažeidė įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, kas sąlygojo jo įstatymais garantuotų teisių pažeidimą, prašė dėl jų veiksmų iškelti drausminę bylą ir taikyti jiems įstatymo numatytas poveikio priemones.
51. Departamentas 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 5-S-116, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3-971/2016, pripažino pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau jokių Telšių AVPK policijos pareigūnų netinkamai atliktų proceso veiksmų nenustatė, nepriėmė dėl to jokios atskiros nutarties. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė jokių Telšių AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimu pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas, todėl naujų įrodymų, proceso veiksmų vertinimas nėra galimas. Departamentas nurodė, kad joks tyrimas dėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundo nebus atliekamas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.
52. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2016 m. spalio 24 raštą Nr. 5-S-8390, Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-431(AG-362/05-2016) bei Departamento 2017 m. sausio 5 d. raštą Nr. 5-S-116 ir įpareigoti Departamentą ištirti pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skunduose nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK pareigūnų J. S. ir D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi surašant oficialius dokumentus ir atliekant minėtus tarnybinius veiksmus.
53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 5-S-8390 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau Komisija turėjo bylą nutraukti, o ne atmesti pareiškėjo skundą. Taip pat nurodė, kad Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), nagrinėjamu atveju, laikytinas kaip neturintis įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nėra pagrindo jį naikinti, todėl šią pareiškėjo reikalavimo dalį atmetė. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas Departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 5-S-116 yra informacinio pobūdžio ir nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, todėl bylą šioje dalyje nutraukė.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis laiduoja piliečiams teisę kritikuoti valdžios įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė, šis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11 – 443/2005, Nr. A502-884/2008, Nr. A602-1017/2013 ir kt.). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Nr. A602-1017/2013).
55. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje įtvirtinta, kad nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012, Nr. A602-1017/2013).
56. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti Departamento 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 5 d. raštus, kuriais atsakyta atitinkamai į pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skundus ir atsisakyta atlikti tarnybinius tyrimus dėl Telšių AVPK pareigūnų J. S., D. B. ir I. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu bei nusikaltimu. Tokio reikalavimo tenkinimas nedarytų įtakos pareiškėjo teisėms ar interesams, nes iš esmės jis galėtų daryti įtaką tik asmens, kurio atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir vadovo, davusio nurodymą, teisėms.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skundų bei Departamento atsakymų (2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 5 d.) turinį, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiami raštai, kuriais iš esmės atsisakyta pradėti tyrimus dėl Telšių AVPK pareigūnų J. S., D. B. ir I. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu bei nusikaltimu, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, taip pat prieiti prie išvados, kad Departamentas atsisakė tirti pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes. Departamentas skundžiamais raštais atsakė pareiškėjui remdamasis asmenų skundų dėl policijos veiksmų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo nuostatomis ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui teisės aktai nesuteikia teisės skųsti policijos pareigūnų priimtų sprendimų dėl pareiškėjo skundais inicijuotų tyrimų. Taip pat, kad Telšių rajono apylinkės teismui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamąją bylas, ir nenustačius jokių Telšių AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas, todėl naujų įrodymų, proceso veiksmų vertinimas nėra galimas.
58. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Nutarties 54 punktas), skundžiamo rašto teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus, bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek 2016 m. spalio 6 d., tiek ir 2016 m. gruodžio 28 d. skunduose prašė iškelti Telšių AVPK pareigūnams drausmines bylas ir taikyti jiems teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Departamentas 2016 m. spalio 24 d. rašte nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra Telšių AVPK pareigūnams nebus pradedama, o 2017 m. sausio 5 d. rašte nurodė, kad joks tyrimas nebus atliekamas, kadangi Telšių rajono apylinkės teismas, 2016 m. vasario 2 d. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3-971/2016, pripažino pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau jokių Telšių AVPK policijos pareigūnų netinkamai atliktų proceso veiksmų nenustatė, nepriėmė dėl to jokios atskiros nutarties. Telšių rajono apylinkės teismas, 2016 m. spalio 13 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė jokių Telšių AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimu pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas, todėl naujų įrodymų, proceso veiksmų vertinimas nėra galimas
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija skundžiamame sprendime iš esmės teisingai sprendė, kad Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas dėl jo skundo, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos jo teisėms ir jų nepažeidžia, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl Komisijos sprendimo nepagrįstai nurodė, kad Komisija, nustačiusi, jog Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, turėjo bylą nutraukti, o ne skundą atmesti, tačiau iš esmės pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašto bei Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo atmetė.
60. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir nusprendęs bylą dalyje dėl Departamento 2017 m. sausio 5 d. rašto Nr. 5-S-116, kuriame nurodyta, kad tyrimas dėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundo nebus atliekamas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, panaikinimo, nutraukti, neteisingai pritaikė ABTĮ normas. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą buvo įsitikinęs, jog skundžiamas aktas pažeidžia jo teises ir, kad tarnybinis tyrimas turėjo įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms. Teismas, priėmęs pareiškėjo skundą, turėjo nustatyti, ar objektyviai pažeistos asmens teisės ir tokiu atveju apginti jas vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs tokių aplinkybių, teismas turėjo vadovautis ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu ir skundą atmesti.
61. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2017 m. sausio 5 d. raštą nutraukė, tačiau teismo sprendimo motyvuose išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo pagal šį reikalavimą priėmimui, t. y. iš esmės teisingai pasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo teisės, būtent dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamo reikalavimo, negalinčio pareiškėjui sukurti pasekmių, kontekste. Dėl to nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, ši bylos dalis išsprendžiama iš esmės – pareiškėjo reikalavimas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
62. Vertindama pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir ištirti 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Departamento 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 5 d. raštus bei Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą, todėl pagrįstai šį pareiškėjo reikalavimą atmetė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2017 m. sausio 5 d. ratą Nr. 5-S-116 nutraukta, panaikinti ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.