- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eAS-487-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07514-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“
- Atsakovas
- Audito
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Globersa“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, AVNT, atsakovas) sprendimą dėl 2023 m. birželio 6 d. prašymo Nr. (10.4. Mr) D2-1340 (toliau – ir Raštas arba Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą atlikti nemokumo administratorių – UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ ir A. L. - neplaninį veiklos patikrinimą, administruojant UAB „Construction ACE“ bankroto procesą; 3) įpareigoti Tarnybą taikyti nemokumo administratoriams UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ bei A. L. griežčiausias įstatymuose numatytas nuobaudas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Globersa“ skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. birželio 6 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) ir jame pateiktą informaciją, pareiškėjui atsakė 2023 m. birželio 21 d. raštu „Dėl 2023-06-06 prašymo“, kuriame nurodė, jog įvertinusi Prašyme pateiktą informaciją, nustatė, kad nėra pagrindo pradėti neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ (toliau – ir Administratorius) veiklos patikrinimo, kadangi nuo Prašyme nurodytų pažeidimų padarymo (2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. balandžio 13 d.) yra praėję daugiau kaip 5 metai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ arba Įstatymas) 136 straipsnio 6 dalimi, yra suėjęs senaties terminas Administratoriaus atsakomybei Tarnybos kompetencijos srityje taikyti. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba skundžiamu Raštu nusprendė neplaninio UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ veiklos patikrinimo nepradėti.
Teismas nurodė, kad Įstatymo 132 straipsnio 1 dalis nustato, jog nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija (nagrinėjamu atveju – Tarnyba).
Pagal Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 (toliau – ir Taisyklės), 3.2. papunkčiu, AVNT tikrina administratorių veiklą organizuodama neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami Tarnybos vadovo sprendimu esant Taisyklėse nustatytiems pagrindams. Taisyklių 30.2. papunktyje įtvirtinta, kad Tarnybai gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, AVNT vadovo sprendimu gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas. Taisyklių 31 punktas nustato, kad Tarnyba, gavusi 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nurodytų asmenų prašymą (skundą), jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, taikyti kitas priežiūros priemones ir Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį. Šis punktas nustato, kad apie nurodytus AVNT sprendimus administratorius ir kiti suinteresuoti asmenys informuojami raštu popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, jei šiose Taisyklėse nenustatytas kitoks terminas; informacija kitiems suinteresuotiems asmenims pateikiama, jei AVNT pateiktame kreipimesi nurodytas asmens vardas ir pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, adresas arba kiti duomenys ryšiui palaikyti, kreipimasis pasirašytas ar yra galimybė kitaip identifikuoti jį pateikusį asmenį, patikrinti kreipimosi autentiškumą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą teismui ir pirmuoju skundo reikalavimu ginčydamas Tarnybos Raštą, nesutinka su Tarnybos atsisakymu pradėti neplaninį veiklos patikrinimą Administratoriaus atžvilgiu. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą paminėtų faktinių aplinkybių kontekste, sprendė, kad Tarnybos sprendimas, kuriuo sprendžiama dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo/nepradėjimo ir kuriuo atsakovas turi tik pareigą informuoti apie galimą pažeidimą pranešusį asmenį ar instituciją, kaip buvo reaguota į jo prašymą (skundą), kurį atlikus ir nustačius pažeidimus gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, gali lemti tik tikrinamo subjekto, o ne kitų asmenų, tarp jų ir pranešimą apie galimą pažeidimą pateikusio pareiškėjo, teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl ginčijamą Raštą vertino kaip dokumentą, nedarantį jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms, taip pat kaip tarpinį procedūrinį dokumentą, kuris nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms ir kuriuo nepriimtas sprendimas dėl pažeidimo nustatymo ir /ar poveikio priemonės taikymo, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Atsisakęs priimti reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius skundo reikalavimus įpareigoti Tarnybą atlikti nemokumo administratorių UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ ir A. L. neplaninį veiklos patikrinimą, administruojant UAB „Construction ACE“ bankroto procesą, bei taikyti minėtiems nemokumo administratoriams griežčiausias įstatymuose numatytas nuobaudas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal JANĮ 136 straipsnio 1 dalį Tarnyba, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Taigi būtent Tarnybos kompetencijai pavesta spręsti, ar nemokumo administratoriaus vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, o juos nustačius – spręsti dėl nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratoriui ar juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 2-4 dalys).
Teismas pažymėjo, kad nors skundžiamame Rašte nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). JANĮ 138 straipsnis nustato, kad Priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau ši nuostata yra taikoma tuo atveju, kai Priežiūros institucija, atlikusi patikrinimą, nustato pažeidimą ir taiko atitinkamas poveikio priemones pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, o ne tuo atveju, kai priimamas tarpinis procesinis sprendimas pradėti/nepradėti neplaninį patikrinimą, kas yra konstatuota nagrinėjamu atveju.
III.
Pareiškėjas UAB „Globersa“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas ne tik sukelia, bet jau ir sukėlė jam teisinių pasekmių, o teismas nesilaikė skundo priėmimo taisyklių, kurias yra suformulavę teismai savo praktikoje.
Taisyklių 30.2. papunktyje įtvirtinta, kad Tarnybai gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, AVNT vadovo sprendimu gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas. Taigi įstatymas numato, kad kreiptis į AVNT su skundu dėl nemokumo administratorių veiksmų turi teisę bet kuris suinteresuotas asmuo. Šiuo atveju į AVNT kreipėsi pareiškėjas, kuris yra bankrutuojančios UAB „Construction ACE" kreditorius.
Pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį, nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis.
Pareiškėjas, kaip BUAB „Construction ACE“ kreditorius, kreipėsi į AVNT su skundu dėl buvusio BUAB „Construction ACE" nemokumo administratoriaus veiksmų. Pareiškėjas skunde išsamiai išdėstė susiklosčiusią situaciją (pagrįstą išsamiais rašytiniais įrodymais), o būtent tai, kad buvęs BUAB „Construction ACE" nemokumo administratorius ir jo įgaliotas asmuo iš BUAB „Construction ACE“ banko sąskaitos pervedė dideles sumas pinigų už net nesuteiktas buhalterines ir archyvavimo paslaugas su nemokumo administratoriumi susijusioms įmonėms. Tokiais pavedimais, kuriuos atliko BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo, buvo padaryta tiesioginė žala BUAB „Construction ACE“ kreditoriams – taip pat ir pareiškėjui. Taigi esant akivaizdiems nemokumo administratoriaus pažeidimams, piktnaudžiavimo apraiškoms, AVNT privalėjo spręsti klausimą dėl nemokumo administratoriaus patikrinimo ir atsakomybės, tikėtina, kad už šių veikų slepiasi dar daugiau nemokumo administratoriaus pažeidimų ir, atitinkamai, dar daugiau padarytos žalos BUAB „Construction ACE“ kreditoriams. Taigi teismas nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad neva Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju yra priešingai - AVNT pripažinus, kad BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorius veikė neteisėtai, pareiškėjas su tokiu sprendimu galėtų kreiptis į teismą dėl žalos BUAB „Construction ACE“ kreditoriams iš buvusio nemokumo administratoriaus atlyginimo.
Šiuo atveju pareiškėjo interesas akivaizdus – buvęs BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorius ir jo įgaliotas asmuo BUAB „Construction ACE“ ir jos kreditoriams padarė didelės žalos, kuri turi būti atlyginta. Neteisėtų nemokumo administratoriaus veiksmų skundimas ir siekis, kad už neteisėtas veikas nemokumo administratorius būtų nubaustas, yra objektyviai įmonės kreditoriaus interesas.
Pareiškėjo vertinimu, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-1062/2020).
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos.
Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo skundo priėmimo klausimą, skundo priėmimo stadijoje nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų šiuo klausimu, padarė klaidingas išvadas neva Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms ir kuriuo nepriimtas sprendimas dėl pažeidimo nustatymo ir /ar poveikio priemonės taikymo, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, kad teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis ginčo šaliai – pareiškėjui keliamų reikalavimų. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia ne teisę reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-66-629-2021).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas, kuriuo Tarnyba nusprendė nepradėti neplaninio UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ veiklos patikrinimo, nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė savo suinteresuotumo susidariusioje situacijoje. Akcentuotina, kad siekiant įrodyti teisinį suinteresuotumą, pareiškėjui nepakanka vien deklaratyviai tvirtinti, kad ginčijamas Raštas turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Tarnybos Rašte nėra suformuluotų jokių pareiškėjui privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jam nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jo subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu.
Pareiškėjas atskirajame skunde savo teisių pažeidimą, patirtą žalą sieja ne su Rašto priėmimu, o su nemokumo administratoriaus veiksmais. Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasikeistų jo teisių ir pareigų apimtis, Tarnybai inicijavus neplaninį UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ veiklos patikrinimą ir/ar jei nemokumo administratoriui būtų pritaikyta kuri nors iš JANĮ 136 straipsnyje numatytų poveikio priemonių. Pareiškėjas teigia, kad pripažinus nemokumo administratoriaus veiksmus neteisėtais, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis yra BUAB „Construction ACE“ kreditorius, todėl turi JANĮ nurodytas teises, be kita ko, ir teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl nemokumo administratoriaus kaltės (43 str. 5 p.).
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.