- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- eAS-434-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01230-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ta apimtimi, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija; 2) VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“; 3) VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“; 4) biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2020 m. vasario 28 d. sprendimą, kurio pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą, išskyrus reikalavimą panaikinti Valstybės kontrolės 2020 m. vasario 28 d. sprendimą, kurio pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija. Taip pat teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Teismas nustatė, kad Valstybės kontrolės 2020 m. vasario 28 d. sprendimas, kurio pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija, nėra viešojo administravimo sprendimas, o tėra faktinė aplinkybė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė procese gali būti tik trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, pareiškėjo skundas išsiųstinas atsakovui VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, įpareigojant iki 2020 m. gegužės 25 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą bei visą susijusią medžiagą. Skundą nusprendė siųsti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės kontrolei, pasiūlant iki 2020 m. gegužės 25 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimų Nr. IT01, Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“, Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“ laikiną sustabdymą iki galutinio procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo, nes, pareiškėjo tvirtinimu, jam bus skaičiuojamos palūkanos bei delspinigiai, nurodė, kad teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, nustatė, jog palūkanos ir delspinigiai nėra taikomi, o kitos žalos pareiškėjas nepagrindė. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės teismas netaikė.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ta apimtimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Valstybės kontrolės 2020 m. vasario 28 d. sprendimą (toliau – ir sprendimas) bei kuria Valstybės kontrolė administracinės bylos procese įtraukta trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, bei prašo pripažinti, kad Valstybės kontrolės sprendimas yra savarankiškas viešojo administravimo sprendimas ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundo reikalavimą panaikinti Valstybės kontrolės sprendimą bei įtraukti administracinės bylos procese Valstybės kontrolę atsakovo statusu.
Pareiškėjo nuomone, Valstybės kontrolės sprendimo forma, kartu su Valstybės kontrolės sprendime bei jame nurodytame Valstybės kontrolės audite pateiktais faktais, teisiniais argumentais bei įrodymais, turėtų būti vertinama nagrinėjant skundą iš esmės. Valstybės kontrolės sprendimo forma yra svarbi vertinant Valstybės kontrolės sprendimo teisėtumą, tačiau ne kvalifikuojant Valstybės kontrolės sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo ar kitų taikytinų teisės aktų kontekste. Pareiškėjo nuomone, Valstybės kontrolės sprendimas pagal savo sukuriamas teisines pasekmes, Valstybės kontrolės sprendime nurodytiems subjektams, neabejotinai nurodo privalomai vykdytinus veiksmus (pareiškėjo atžvilgiu – konstatuoti pažeidimą), pareigas ir taikytinas sankcijas (pareiškėjo atžvilgiu – grąžinti, Valstybės kontrolės vertinimu, neteisėtai įsisavintas lėšas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Valstybės kontrolės sprendimas yra viešojo administravimo sprendimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 p. ir Valstybės kontrolės įstatymo 17 str. 2 d.). Atitinkamai į šios administracinės bylos nagrinėjimą Valstybės kontrolė turėtų būti įtraukta atsakovu (ABTĮ 46 str. 2 d.).
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs teisminę praktiką nagrinėjant skundus, kurių reikalavimai kyla iš kelių ir vienas kitą papildančių individualių administracinių aktų, tarp kurių yra ir audito dokumentai. Analogiškose situacijose, kuomet keli individualūs administraciniai aktai kartu pareiškėjui lemia neigiamas teisines pasekmes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nusprendęs, jog reikalavimai dėl tokių individualiųjų administracinių aktų turi būti nagrinėjami kartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-59/13; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2896/11)
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) reglamentavimo pakeitimus bei taikytiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatuoja, kad Valstybės kontrolės sprendimas yra VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis ir dėl šių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo teismai turėtų spręsti būtent vertinant abu sprendimus kartu.
Pareiškėjas pabrėžia, kad Valstybės kontrolės sprendimas negali būti prilyginamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-730/2010) išskirtam procedūriniam sprendimui, nes jis nėra tarpinis ar laikinas sprendimas. Priešingai, Valstybės kontrolės sprendimas pareiškėjo įgyvendinto projekto atžvilgiu yra galutinis ir imperatyvus, būtent dėl šio Valstybės kontrolės sprendimo savybių VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ir priėmė ginčijamą sprendimą. Valstybės kontrolės sprendimo, kaip galutinio nacionalinės audito institucijos sprendimo statusą liudija ir tai, kad kvalifikuojant Valstybės kontrolės sprendimą kaip procedūrinį ar tarpinį (su kuo pareiškėjas nesutinka) liktų neaišku, kokia institucija ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų priimti galutinį projekto audito institucijos vertinimą.
Apibendrindamas atskirojo skundo argumentus, pareiškėjas nurodo, kad jo skunde nurodytas reikalavimas panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ginčijamą sprendimą bei su juo susijusius sprendimus dėl grąžintinų lėšų negali būti tinkamai išnagrinėtas kartu nevertinant ir Valstybės kontrolės sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjo teisė į teisminę gynybą gali būti užtikrinta tik kartu vertinant nurodytų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir teismo prašo jį tenkinti.
Atsakovo nuomone, Valstybės kontrolės priimti sprendimai yra VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ginčijamo sprendimo sudedamoji dalis, todėl sprendžiant ginčą jie turi būti vertinami in corpore, todėl sprendžiant ginčą Valstybės kontrolė turi būti įtraukta atsakovu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo informuoja, kad Valstybės kontrolė pareiškėjo skunde minimo sprendimo, kaip ir jokio kito sprendimo, atitinkančio Valstybės kontrolės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus pareiškėjo ar atsakovo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atžvilgiu, nebuvo priėmusi. Todėl pareiškėjo skundo dalis, kuria skundžiamas menamas Valstybės kontrolės sprendimas, laikytina nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir administracinis procesas šios skundo dalies nagrinėjimo apimtyje būtų beprasmis. Valstybės kontrolės nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pareiškėjo atskirajame skunde, klaidingai remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pateikti argumentai yra nepagrįsti ir nevertintini, o dėl Valstybės kontrolės statuso byloje spręstina vadovaujantis teismų praktika analogiškose administracinėse bylose, kuriose Valstybės kontrolė į administracinį procesą nebuvo traukiama apskritai arba buvo įtraukta trečiojo suinteresuoto asmens statusu.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatai ir pareiškėjo menamas Valstybės kontrolės 2020 m. vasario 28 d. sprendimas (elektroninis laiškas), nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kurios kyla būtent dėl atsakovo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priimto ginčijamo sprendimo – individualaus pobūdžio administracinio akto. Tam, kad, anot pareiškėjo, jo teisė į teisminę gynybą būtų visiškai užtikrinta, pareiškėjui nėra būtina siekti į procesą dirbtinai įtraukti ir Valstybės kontrolę, ginčijant neprivalomojo pobūdžio rekomendacijas ar menamą sprendimą (elektroninį laišką), skirtą net ne pačiam pareiškėjui, o atsakovui, kaip audituojamam subjektui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir kuria Valstybės kontrolė administracinės bylos procese įtraukta trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakyta priimti, yra priimta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. Valstybės kontrolės sprendimas nėra viešojo administravimo sprendimas, o tėra faktinė aplinkybė, todėl ir Valstybės kontrolė procese įtraukta tik trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, pateikė atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/13).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriame prašoma panaikinti Valstybės kontrolės sprendimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo ginčijamas minėtas sprendimas nėra viešojo administravimo sprendimas, o tėra faktinė aplinkybė.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje pareiškėjas, prašydamas panaikinti Valstybės kontrolės sprendimą, kartu su 2020 m. balandžio 21 d. pranešimu pirmosios instancijos teismui pateikė VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ el. paštu susirašinėjimą su Valstybės kontrolės atstovais (2 priedas), kurį ir įvardina Valstybės kontrolės sprendimu. Pareiškėjo teigimu iš šio Valstybės kontrolės sprendimo matyti, kad VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ir Valstybės kontrolė, teisės aktais numatytos kompetencijos ribose, siekė nustatyti galimus projekto vykdymo pažeidimus. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent 2020 m. vasario 28 d. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ sužinojo apie Valstybės kontrolės galutinį sprendimą konstatuoti pažeidimus projekto viešojo pirkimo procedūrose.
Valstybės kontrolės veiklą reglamentuoja Valstybės kontrolės įstatymas (1 str.). Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (9 str. 1 d. 1–3 p.). Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Valstybės kontrolė audituoja pagal valstybinio audito mastą, kurį kasmet nustato valstybinio audito programose (9 str. 2 d., 14 str. 1 d.). Valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą (13 str.). Valstybinis auditas baigiamas įforminus valstybinio audito dokumentus. Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas – sprendimas. Valstybės kontrolės sprendimus pagal audito ataskaitas priima valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai. (17 str. 1–3 d.). Audituoto subjekto vadovai ar kiti sprendime nurodyti asmenys valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimą per dvidešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka gali apskųsti teismui (19 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Valstybės kontrolės sprendimą, konstatuoja, kad jis nėra Valstybės kontrolės įstatymo nuostatomis apibrėžtas galutinis sprendimas, kadangi neatitinka tokiam sprendimui keliamų reikalavimų, jis nėra tinkamai įformintas ir nėra priimtas tokius sprendimus priimančio asmens. Taigi, pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nėra ir negali būti laikytinas nei sprendimu, nei individualaus pobūdžio administraciniu aktu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, kadangi minėtame susirašinėjime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų (faktų) ir teisės aktų normų, nėra nurodyta taikytinų poveikio priemonių, nėra suformuluota nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nenustatyta apskundimo tvarka. Be to, teisę priimti Valstybės kontrolės sprendimus pagal audito ataskaitas dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų ir tik audituojamo subjekto (kuriuo pareiškėjas nėra) atžvilgiu, vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turi tik valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai. Kaip patvirtino Valstybės kontrolė pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, tokio sprendimo audituojamo subjekto (atsakovo) ar juo labiau pareiškėjo atžvilgiu nurodyti asmenys nėra priėmę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas – Valstybės kontrolės sprendimas, nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, šiame sprendime jokių teisiškai privalomų nurodymų pareiškėjui nesuformuluota, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Valstybės kontrolės 2020 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą, pagrįstai nustatė Valstybės kontrolės procesinę padėtį – trečiasis suinteresuotas asmuo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Valstybės kontrolės sprendimo panaikinimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.