Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažinta kalta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. birželio 23 d. veikos) ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. veikos) ir jai paskirta 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, R. N. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 23 d. 17.30 val. iki 2019 m. birželio 24 d. 09.53 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios A. N. gydymo išlaidų tenkintas visiškai, iš R. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 170,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. N. nuteista už tai, kad ji 2019 m. birželio 23 d., apie 12.00 val., savo motinos A. N., gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto dėl pinigų metu, tyčia nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą A. N. į galvą, taip padarydama A. N. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujuojančia žaizda, ir sukėlė A. N. fizinį skausmą. Šie R. N. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat R. N. nuteista už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., savo motinos A. N., gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia delnu sudavė tris kartus A. N. į veidą, taip sukeldama A. N. fizinį skausmą, po ko, išsigandusi A. N. pabėgo iš savo gyvenamosios vietos. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus A. N. atžvilgiu A. N. gyvenamosios vietos kieme, R. N. liudytojos D. M. akivaizdoje tyčia rankomis pastūmė A. N. į krūtinę, dėl ko A. N. nukrito ant nugaros, ant betoninio grindinio dešine koja atsitrenkdama į betoninį bortelį, taip sukėlė A. N. fizinį skausmą. Šie R. N. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o nuteistajai paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl 2019 m. birželio 23 d. veikos

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nukentėjusios A. N., nuteistosios R. N., liudytojo V. V. parodymus, 2019 m. liepos 30 d. objektų apžiūros protokolą, 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadą Nr. G2739/2019 (01), 2019 m. gruodžio 17 d. pareigūno tarnybinį pranešimą, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad R. N. nukentėjusiajai A. N. tyčia sudavė vieną kartą nenustatytu daiktu, taip padarė A. N. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujuojančia žaizda. Kaltinime nurodytoms aplinkybėms – jog nukentėjusiajai į galvą buvo trenkta tris kartus su metaliniu puodeliu, kad nuteistoji trenkė vieną kartą A. N. į nugaros viršutinę dalį, taip padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kumščiu sudavė vieną kartą nuteistajai į dešinį petį – nepasitvirtinus, teismas jas pašalino, pabrėždamas, kad tokių aplinkybių pašalinimas neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.

17. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020).???

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje patikslintą R. N. veikos aprašymą, priešingai nei teigia apeliantė, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Pirmosios instancijos teismas susiaurino kaltinimą, pašalindamas, be kita ko, nuteistosios ginčijamas prieštaringas ir neįrodytas aplinkybes, nustatydamas, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad R. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto dėl pinigų metu, tyčia nenustatytu daiktu, kurį laikė rankoje, sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į galvą, taip padarė galvos sumušimą, pasireiškusį kraujuojančia žaizda, ir sukėlė fizinį skausmą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nuteistosios teisių į gynybą nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes jos neturėjo įtakos R. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai ir nėra pagrindo manyti, jog dėl taip pasikeitusių aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad perkvalifikavimo į lengvesnį nusikaltimą taisyklės taikymas iš esmės nepažeidžia gynybos teisių, jei perkvalifikuojant veiką tik pašalinami nusikaltimo sudėties požymiai, griežtinantys kaltininko baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir R. N. teisė į gynybą.

19. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pašalinus nuteistajai inkriminuotas aplinkybes susijusias su veikos padarymo įrankiu ir suduotų smūgiu skaičiumi, nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio laiko, vietos, veikos padarymo būdo ir lokalizacijos iš esmės buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 2019 m. birželio 23 d. apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 12.15 val., namuose, virtuvėje, jos dukra R. N. su ja susiginčijo ir dukra trenkė jai į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. 2019 m. liepos 4 d. apklausos metu papildomai nurodė, jog atėjusi į virtuvę nuteistoji pradėjo iš jos reikalauti pinigų; įvykus konfliktui, nuteistoji jai sudavė į galvą. Nukentėjusiajai pastebėjus, kad jai kraujuoja galva, ji nubėgo į netoliese esantį namą, kuriame sutiko kaimyną ir iškvietė policiją. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas V. V., kuris apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. pas jį į namus atėjo A. N. ir skundėsi, kad susipyko su dukra ir dukra jai praskėlė galvą; matė pas A. N. galvoje kraujuotą vietą. A. N. paprašė jo telefono, nes norėjo paskambinti į policiją. Tada jis surinko numerį 112 ir telefoną padavė A. N. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2019 m. birželio 23 d., 12.12 val., A. N. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl pinigų ją sumušė jos dukra R. N., jai yra traumuota galva, bėga kraujas. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše „download_10.102.186.21_2019-06-23_12-12-30_25.00.mp3“.

21. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

22. Kolegija atkreipia dėmesį, kad R. N. buvo nuteista už tai, kad, nenustatytu daiktu suduodama A. N., padarė nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį kraujuojančia žaizda, taip sukeldama nukentėjusiai fizinį skausmą, o fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama.

Dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. veikos

23. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog R. N. 2019 m. rugsėjo 6 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlė A. N. fizinį skausmą, analizavo nukentėjusiosios A. N., liudytojos D. M., nuteistosios R. N. parodymus, bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą, tačiau teismas patikslino kaltinimą, nustatydamas, jog nuteistoji nukentėjusiąją stūmė, o ne trenkė rankomis, dėl ko A. N. nukrito ant nugaros ant betoninio grindinio dešine koja atsitrenkdama į betoninį bortelį, taip R. N. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

24. Pabrėžtina, jog nurodytas kaltinimo patikslinimas, priešingai nei teigia apeliantė, nelaikytinas visiškai nauja kaltinančia aplinkybe, kadangi tai neturėjo įtakos R. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje R. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios A. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei jos parodymus patvirtinančia kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusioji 2019 m. gruodžio 6 d. apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 20.00 val. pas ją į namus, atvyko R. N., kuri įėjusi į butą, jai rankos delnu sudavė tris kartus per veidą. Nuo suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą. R. N. labai ant jos rėkė, ji išsigando, todėl pabėgo iš buto ir nubėgo už namo. Bijodama grįžti į butą, nuėjo pas netoli gyvenančią kaimynę. Kaimynei ji pasakė, kad prieš ją smurtauja dukra, prašė, kad kaimynė jai padėtų grįžti į butą, nes viena bijojo. Kaimynė kartu su ja nuėjo prie namo. R. N. kieme pykosi ir su kaimyne, nes kaimynė nukentėjusiąją gynė. Įsiutusi R. N. abejomis rankomis nukentėjusiajai trenkė į krūtinės sritį, nuo ko ji neišlaikė pusiausvyros ir krito kieme ant betoninio grindinio. Griūdama ji susitrenkė nugarą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Kaimynė ją pakėlė nuo grindinio, parvedė pas save į namus ir iškvietė policiją. 2019 m. rugsėjo 9 d. jai labai skaudėjo nugarą po šio įvykio, todėl ji nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. 2019 m. gruodžio 17 d. papildomos apklausos metu parodė, kad susimušė ne tik nugarą, bet ir dešinę koją, kuria griūdama atsitrenkė į betoninį bortelį.

27. Aptartus nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojos D. M. parodymai, jog 2019 m. rugsėjo 6 d., jai būnant namuose, apie 20.30 val. į jos namus įėjo kaimynė ir ėmė pasakoti, kad į jos butą atvažiavo jos dukra R., kuri daužė į duris ir norėjo patekti į butą. Jai įleidus R. į vidų, R. ją pastūmė ir delnu trenkė per veidą. Kaimynė parodė į veido kairį skruostą ir pasakė, kad čia jai trenkė dukra. Matė, kad kaimynės veidas buvo paraudęs, kaimynė buvo sušilusi ir atėjusi su kambarinėmis šlepetėmis. Ji nukentėjusiajai pasiūlė palydėti ją į namus. Daugiabučio namo kieme sutiko kaimynės dukrą R. Ji paklausė, kodėl močiutė ateina pas ją prašyti pagalbos. R. priėjusi prie nukentėjusiosios dešine ranka nukentėjusiąją pastūmė į krūtinę. Kaimynė krito ant nugaros, koja atsitrenkdama į betoninį bortelį. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, sakė, kad jai skauda dešinę koją, kuria ji trenkėsi į betoninį bortelį. Jos nuėjo pas (D. M.) į namus ir iškvietė policiją.

28. Nurodytus nukentėjusiosios A. N. bei liudytojos D. M. parodymus patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas „download_10.102.186.21_2019-09-06_20-50-03_25.00.mp3“, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji nurodė, kad ją muša dukra, mušė per veidą, trenkė lauke. Remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2019 m. rugsėjo 9 d., 18.27 val., Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja V. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui telefonu pranešė, kad į ligoninę 13.35 val. kreipėsi nukentėjusioji, kuriai nustatytas nugaros sumušimas (past. – A. N. skundžiasi stuburo juosmeninės dalies ir dešinio kelio skausmais), medicininiam personalui nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes, jog 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 22.00 val., ją sumušė dukra.

29. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistoji tyčia delnu sudavė tris kartus nukentėjusiajai A. N. į veidą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje ištirti ir įvertinti nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, bet ir kiti aptarti byloje esantys duomenys. Pabrėžtina, kad nukentėjusioji ne tik nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, kviesdama policijos pareigūnus, bet ir liudytojai D. M., kuri, be kita ko, parodė, jog matė, kad kaimynės veidas buvo paraudęs, kaimynė buvo atėjusi su kambarinėmis šlepetėmis. Šių aplinkybių kontekste pabrėžtina ir tai, kad nuteistajai inkriminuotą aplinkybę patvirtina ir nagrinėjamo įvykio situacija, t. y. bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistajai atvykus pas nukentėjusiąją į namus, pastaroji su šlepetėmis išbėgo iš namų ieškodama pagalbos ir kreipėsi į kaimynę liudytoją D. M., kuriai lydint nukentėjusiąją namo, pastaroji betarpiškai matė, kaip nuteistoji pastūmė savo senyvo amžiaus motiną, dėl ko ji nukrito ant nugaros, ant betoninio grindinio.

30. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. N. neneigia, jog pastūmė nukentėjusiąją, tačiau kvestionuoja, kaip pasireiškė nusikalstamos veikos padariniai – fizinio skausmo sukėlimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant, ar nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.)???

31. Šiuo aspektu atsižvelgtina ne tik į tai, kad liudytoja D. M. parodė, jog nuteistajai pastūmus nukentėjusiąją ir jai nukritus ant nugaros nukentėjusioji aiškiai nurodė, jog jai skauda dešinę koją, kuria ji trenkėsi į betoninį bortelį, bet ir į tai, kad nukentėjusioji 2019 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę skųsdamasi stuburo juosmeninės dalies ir dešinio kelio skausmais. Įvertinant tai, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (past. – gim. (duomenys neskelbtini) m.), aptartų aplinkybių pakanka konstatuoti fizinio skausmo sukėlimo faktą nukentėjusiajai. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta aplinkybė, kad betoninio bortelio aukštis yra apytiksliai vienas metras, atsižvelgus į aptartą nukentėjusiosios amžių, nepaneigia nustatyto fizinio skausmo sukėlimo fakto ir nepatvirtina apeliantės pozicijos, jog nukentėjusioji atsisėdo ant bortelio. Keliamos prielaidos dėl to, kaip nukritusi ant nugaros, nukentėjusioji nesusižalojo galvos, alkūnių ar kitų kūno dalių, šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės, kadangi nustatyta, jog nukentėjusioji krisdama ant grindinio koja atsitrenkė į betoninį bortelį ir patyrė atitinkamus sužalojimus. Tai, kad nukentėjusioji krisdama ant grindinio išvengė kitų sužalojimų, yra individuali, tuo metu buvusi savisaugos situacija.

32. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama ir nuteistosios kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodant, jog nuteistoji neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiosios. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

33. Įvertinusi nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. N. sąmoningai rankomis pastūmė nukentėjusiąją A. N. į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant nugaros ant betoninio grindinio. A. N. pastūmimas, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji buvo stumiama gyvenamosios vietos kieme, betoninio grindinio link, ir padarinių kilimo tikimybė buvo dėsningai numatoma (nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas). Nors, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistoji, aptartų padarinių ji ir nenorėjo, tačiau pastumdama nukentėjusiąją buvo abejinga galimiems padariniams ir sąmoningai leido jiems kilti. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog R. N. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jos parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, o jų visuma patvirtina R. N. veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog iš dalies patenkinus apeliantės gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą buvo išreikalautas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininis išrašas dėl nukentėjusiosios A. N. ligos istorijos ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl nukentėjusiosios A. N. mirties priežasties nustatymo. Įvertinus Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydymo stacionare išrašo kopiją nustatyta, jog nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 11 d. nutenėjusioji buvo gydyta gerontopsichiatrijos skyriuje, nukentėjusiajai diagnozavus (duomenys neskelbtini). Tačiau aptartų aplinkybių kontekste, t. y. byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Gauti duomenys dėl nukentėjusiosios A. N. mirties priežasties – nei patvirtinta, nei paneigia byloje įrodinėtas aplinkybes, todėl detaliau nevertinami.

Dėl bausmės dydžio

35. Nustatydamas konkrečią bausmės rūšį ir bausmių dydžius už R. N. padarytas abi nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė tos pačios rūšies dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat išsamiai vertino nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis tai, kad nuteistojo neteista, bausta administracine tvarka, tai, kad kaltinamoji nedirba, pajamų negauna, yra darbingo amžiaus, sveika, sutinka atlikti viešuosius darbus. Vien tai, kad nuteistoji yra ištekėjusi už Prancūzijos piliečio ir augina du nepilnamečius vaikus, jog reikia mokėti už nuomą, nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytus bausmės skyrimo pagrindus, daro išvadą, kad nuteistajai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos baudžiamajame įstatyme numatytos švelniausios viešųjų darbų bausmės, kurių dydžiai artimi šios bausmės rūšies vidurkiui, atitinka bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant taip pat yra pagrįstas ir atitinka baudžiamąjį įstatymą, t. y. pasirinktas iš esmės nuteistajai palankus bausmių bendrinimo būdas prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant nedidelę dalį švelnesnės bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo parinkto bausmės bendrinimo būdo ir pridedamos bausmės dalies parinkimą, tačiau, atsižvelgdamas į aptartą inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamas veikos motyvus ir tikslą, nuteistosios asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai parinko aptariamą bausmės bendrinimo būdą bei pridedamą bausmės dalį.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

37. 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. (12.32) PT-5505 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 126 Eur už R. N. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai apeliantei gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant išvardintoms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas iš nuteistosios nėra galimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš R. N. nepriteisiamos.

Dėl kitų aplinkybių

39. Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, jog R. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigodamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Iš nagrinėjamo nuosprendžio turinio ir jo konteksto akivaizdu, jog nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo skundžiamo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri neturi įtakos paskirtai bausmei, nekeičia nuosprendžio esmės, todėl šis netikslumas gali būti ištaisytas patikslinant nuosprendį: rezoliucinėje dalyje nurodant, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atliktina per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios R. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistosios R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, jog R. N. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.