- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1967-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01050-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus prekyba“
- Skolininkas
- M. B.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko) M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1652-90/2014 panaikinimo pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus prekyba“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims: skolininkui M. B., skolininko sutuoktinei M. B., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Alytaus prekyba“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko M. B. ir jo sutuoktinės M. B. turto dalis bendrojoje nuosavybėje, nurodydama, kad jiems priklauso po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto. Pareiškėja pateikė antstolio S. V. kontorai vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1687-230/2013, išduotą Kauno apygardos teismo, dėl 120 996 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. B.. Vykdymo eigoje antstolis areštavo skolininko bei jo sutuoktinės vardu registruotą turtą ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, jog M. B. ir jo sutuoktinei M. B. priklauso po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto bei priteisė iš M. B. pareiškėjai 100 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, bei įvertinęs tai, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį. Apelianto nuomone, nėra teisinio pagrindo remtis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, jog skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį areštuoto turto. Nurodo, kad jo ir jo sutuoktinės santuokoje įgytas turtas yra nepadalintas ir turto dalys neatskirtos. Gyvenant santuokoje apelianto indėlis įsigyjant turtą buvo labai mažas, nes jis yra netekęs 65 proc. darbingumo, serga sunkia ir nepagydoma liga – šizofrenija, nuo 1999 m. yra invalidas, nedirbantis. Turtas įgytas iš asmeninių apelianto žmonos pajamų. Be to, prie dalies turto įsigijimo prisidėjo ir jo sūnus. Šiuo metu apeliantą išlaiko sutuoktinė, o jo pajamos per visą tą laikotarpį sudarė tik 358, 42 Lt per mėnesį gaunama nedarbingumo išmoka. Todėl skundžiama teismo nutartis, nenustačius sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalių, yra neteisinga. Be to, apelianto nuomone, CK 3.116 straipsnis galioja tik tada, kai teismo sprendimu nėra nustatyta kitaip. Išieškotojai UAB „Alytaus prekyba“ buvo pasiūlyta raštu kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, ko ji nepadarė iki šiol, taigi tik nustačius skolininko turto dalį bus galima teisingai įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Alytaus prekyba“ prašo apelianto skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis ir yra priimta pareiškėjos iniciatyva, jai kreipusis į teismą dėl skolininko turo dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad turtas bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso tik sutuoktiniams M. B. ir M. B.. Abejoti šių dokumentų tikrumu nėra pagrindo. Be to, šios kategorijos bylose yra nusistovėjusi teismų praktika, kad turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, yra dalijamas lygiomis dalimis, t. y. po ½.
Atsiliepimu į atskirąjį skindą suinteresuotas asmuo M. B. prašo patenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas skundžiamą nutartį priėmė visapusiškai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų ir neištyręs visų aplinkybių. Pažymėjo, jog jos su skolininku santuokoje įgytas turtas yra nepadalintas ir turto dalys neatskirtos. Gyvenant santuokoje jos indėlis prie įsigyto turto buvo ženkliai didesnis nei jos sutuoktinio, kuris nuo 1999 m. neteko 65 proc. darbingumo, yra invalidas, serga sunkia liga, todėl yra pilnai jos išlaikomas. Tuo tarpu turtas įsigytas jau po 1999 m., iš jos ir sūnaus asmeninių lėšų. Todėl tik nustačius skolininko turto dalį, bus galimas teisingas skolos išieškojimo iš skolininko įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio S. V. kontorai yra pateiktas vykdyti Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1687-230/2013 dėl 120 996 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojos UAB „Alytaus prekyba“ naudai. Vykdymo eigoje antstolis areštavo bendrą sutuoktinių turtą: 3,9100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 2,3400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 0,8600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., Pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bendras plotas – 116,61 kv. m, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3950 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-25). Antstolis S. V. 2014 m. kovo 13 d. raštu pasiūlė UAB „Alytaus prekyba“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ką išieškotoja ir padarė, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui M. B. priklauso pusė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine M. B. ankščiau minėto turto.
Apeliantas atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismo nutartyje įvardytas turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau įrodinėja, kad nustatant skolininkui tenkančią turto dalį turi būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog pagal CPK 667 straipsnį padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, t. y. pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Minėta, kad turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas vadovaujasi CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatomis. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja nepriklausomai nuo to, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokių atvejų pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus, t. y. nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, 306 straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei apeliantas, nei jo sutuoktinė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomos skolininko turo dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Be to, nors vykusiuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apeliantas dalyvavo, argumentų, susijusių su poreikiu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teismui neišdėstė. Pažymėtina, jog klausimą dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) apeliantas iškėlė tik apeliacinė instancijos teisme ir pateikė, apelianto nuomone, tokią galimybę pagrindžiančius naujus įrodymus. Kadangi atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pateiktos tirrti pirmosios instancijos teismui ir dėl jų teismas nepasisakė, apelianto atskirasis skundas jau vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas, kadangi apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).
Apeliantas būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo grindžia tuo, jog jo indėlis prie įsigyto bendro turto buvo labai mažas, kadangi jam nuo 1999 m. nustatytas invalidumas, jis yra netekęs 65 proc. darbingumo, serga nepagydoma liga, yra bedarbis, išlaikomas sutuoktinės, kas, apelianto nuomone, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Iš pateiktų kartu su apeliaciniu skundu įrodymų matyti, jog M. B. 35 proc. nedarbingumo lygis nustatytas nuo 2011 m. lapkričio 4 d. (b. l. 46), apeliantas gauna vidutiniškai per mėnesį 358 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 47). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nors abu sutuoktiniai savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, jog bendras sutuoktinių turtas buvo įsigytas už skolininko sutuoktinės bei iš dalies jų sūnaus lėšas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie turimą sutuoktinės turtą, gaunamas pajamas turto įsigijimo laikotarpiu, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog prie turo įsigijimo apeliantas neprisidėjo arba prisidėjo labai maža dalimi (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Todėl yra pagrindas išvadai, kad skolininiko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Apelianto nurodytos aplinkybės apie ligą ir gaunamas pajamas, sutuoktiniams neįrodžius kitų svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo iš esmės pagrįstą išvadą, jog sutuoktinių bendro turto idealinės dalys nagrinėjamu atveju yra lygios.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įvertinus tai, jog skolininko turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra nustatinėjama vykdymo procese, tikslintina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, nustatant, jog M. B. ir M. B. priklauso: po ½ dalį 3,9100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); po ½ dalį 2,3400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; po ½ dalį 0,8600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); po ½ dalį Pastato – Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); po ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).; po ½ dalį 1,3950 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį ir nustatant, jog M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso: po ½ dalį 3,9100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); po ½ dalį 2,3400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; po ½ dalį 0,8600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); po ½ dalį Pastato – Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); po ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); po ½ dalį 1,3950 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.