Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-707-1109/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-05-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-10
Bylos Nr.
1-707-1109/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42856-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
S. M.
Advokatai
Darius Novikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-707-1109/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42856-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rūtai Balčiūnaitei, Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui Dariui Novikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. M. pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

2019 m. balandžio 4 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas įsipareigojęs A. L. interesus žodiniu susitarimu atstovaujančiam G. L. pagal 2016 m. birželio 23 d. projektavimo sutartį Nr. TDP 2016-06-23 parengti naujo statinio (duomenys neskelbtini) statybos projektą su visomis reikalingomis projekto dalimis, turėdamas vieningą tyčią siekti turtinės naudos, t. y. gauti projektavimo sutartyje už projektavimo darbus sutartą 2 000 eurų atlygį, name, esančiame (duomenys neskelbtini) arba darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę įrangą, „Microsoft Word“ programą ir turėtą statybos leidimo šabloną, į jį įrašė visus projektuojamo statinio duomenis, pagamindamas netikrą dokumentą – Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019-04-04 leidimą Nr. LSNS-24-190404-00190 ir suformavęs žinomai netikro statybos leidimo neva elektroninio dokumento nuorašą jį panaudojo, 2019 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini), pateikdamas G. L..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio – vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas įsipareigojęs A. L. interesus žodiniu susitarimu atstovaujančiam G. L. pagal 2016 m. birželio 23 d. projektavimo sutartį Nr. TDP 2016-06-23 parengti statinio (duomenys neskelbtini) statybos projektą su visomis reikalingomis projekto dalimis, turėdamas vieningą tyčią siekti turtinės naudos, t. y. gauti projektavimo sutartyje už projektavimo darbus sutartą 2 000 eurų atlygį, name, esančiame (duomenys neskelbtini) arba darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir „Microsoft Word“ programą pagamino netikrą gyvenamosios paskirties pastato – vieno buto namo (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybos projektą, bendrojoje, sklypo plano ir statinio architektūros projekto dalyse, nebūdamas susitaręs su atestuotu architektu T. V. būti statinio projekto vadovu, įrašė jį kaip statinio projekto vadovą, prie statinio projekto dokumentų pridėjo iš anksčiau turėto 2015-09-25 Lietuvos architektų rūmų T. V. išduoto tikro kvalifikacijos atestato Nr. A1960 kopiją bei imituodamas T. V. parašą 28 kartus pasirašė už jį statinio statybos projekte, tose vietose, kur turi pasirašyti projekto vadovas ir žinomai netikrą gyvenamosios paskirties pastato – vieno buto naujo statinio statybos projektą panaudojo, 2021 m. sausio – vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikdamas (duomenys neskelbtini), G. L..

Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. pavasarį pas jį kaip projektuotoją pagal kaltinamojo kolegų rekomendacijas kreipėsi G. L. ir buvo sutarta dėl gyvenamojo namo statybos projekto parengimo. Vėliau paaiškėjo, kad žemės sklypas, kuriame turėjo būti projektuojamas statinys, priklauso ne G. L., o jo tėvui A. L.. Su G. L. buvo aptartos visos sąlygos – ką turi padaryti jis, t. y. kaltinamasis, ir ką turi padaryti G. L.. Buvo numatyta, kad galima pradėti projektuoti, kai gaunamos visos reikalingos projektavimo sąlygos, prisijungimai prie inžinerinių tinklų. Visas šias prisijungimo sąlygas pagal susitarimą turėjo gauti G. L.. Jis (kaltinamasis) projektavimo darbus vykdė lygiagrečiai su sąlygų gavimu, kadangi inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygos architektūrinių sprendinių (pastato išplanavimo, išvaizdos, vietos sklype) neįtakoja. Paties pastato eskizus G. L. turėjo dar prieš gaudamas prisijungimo sąlygas. Vandentiekio ir nuotekų prisijungimo sąlygose, kurias gavo G. L., buvo nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklus reikia prijungti prie jau įrengtų už privačias lėšas kaimynų komunikacijų, tačiau ši sąlyga G. L. netiko, nes jam pasirodė per didelė kompensavimo suma. Nepaisant to, G. L. pradėjo namo statybas, nors jis (kaltinamasis) rekomendavo namo statybų nepradėti, kol nėra statybą leidžiančio dokumento. G. L. to nepaisė ir reikalavo toliau rengti statybos projektą. Nuo šito momento prasidėjo konfliktas tarp teisingo ir teisės aktais reglamentuojamo projektavimo ir to, ko iš jo prašė G. L., t. y. rengti projektą jau pradėtam statyti statiniui. Tokiu atveju turėjo būti ne naujo statinio projektas, o savavališkos statybos įteisinimo projektas, tačiau už savavališką statybą būtų reikėję susimokėti, o G. L. to nebūtų daręs. G. L. pats nusiženginėjo teisės aktams ir reikalavo tą daryti iš kaltinamojo. Nuo to laiko, kai prasidėjo statybos 2016 m. birželio mėnesį, realiai statybos projektas nebuvo įmanomas toks, kokio reikalavo G. L.. Tam, kad statinio projektą būtų galima pabaigti, kaltinamasis pasakė G. L., kad šis turi gauti prisijungimo sąlygas, kad būtų galima projektuoti individualius komunikacijų tinklus, t. y. artezinį vandens gręžinį žemės sklypo ribose ir vietinių nuotekų valyklą žemė sklypo ribose. Šios sąlygos buvo gautos 2016 m. spalio mėnesį. G. L. statybas tęsė toliau. Jis panaudojo gautas nuotekų prisijungimo sąlygas. 2019 m. beveik baigus statyti namą, reikėjo įvesti gamtinių dujų įvadą, o gamtinių dujų įvado projektavimo sąlygų gavimui buvo būtina statybą leidžiančio dokumento kopija, todėl G. L. kreipėsi į jį (kaltinamąjį), kad jis bet kokia kaina gautų leidimą, nors pats žinojo, kad to leidimo nėra ir kad tas gavimas nebus teisėtas ir legalus. G. L. reikalavo iš jo tą leidimą gauti. Tiesiogiai neliepė suklastoti tą dokumentą ar nunešti kokį nors kyšį, tačiau užuominų buvo (aiškino, kad jis, t. y. kaltinamasis, nemoka tartis dėl prisijungimo sąlygų, o štai jis, t. y. G. L., nuotekų prisijungimo sąlygas gavo). G. L. reikalavo iš kaltinamojo gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jei negaus, grasino pakenkti jam profesinėje srityje. Grasinimo fiziniu susidorojimu nebuvo, tačiau G. L. buvo sakęs, kad žino kaip paslėpti lavoną. Siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, jis (kaltinamasis) suklastojo statybos leidimą, kad G. L. pristatytų šį dokumentą į ESO ir gautų prisijungimo sąlygas. Klastodamas šitą dokumentą tikslo gauti finansinės naudos neturėjo, nes ir taip buvo aišku, kad G. L. neketina atsiskaityti. Taip elgėsi siekdamas išvengi kaltinamojo gyvuliško elgesio, žinojo, kad pastarasis buvo teistas. Statybos leidimą suklastojo paėmęs vieną iš buvusių užsakovų gautų leidimų ir ten esančius duomenis pakeitęs G. L. žemės sklypo duomenimis – pakeitė statybos adresą, žemės sklypo adresą ir kadastro duomenis. Buvo pakeista viskas, kas identifikuoja konkretų statybos atvejį. Statybos leidimo gavimas niekaip nesusijęs su projektuotojo pareigomis. Tai statytojo pareiga. Dėl statybos leidimo gavimo jie nesitarė. Tarėsi tik dėl statybos projekto. Pamatęs, kad jo požiūris dėl tam tikrų projektavimo dalykų nesutampa su G. L. požiūriu, santykių su G. L. nenutraukė, nes nenorėjo nuvilti kolegų, pagal kurių rekomendacijas šis klientas atėjo pas jį ir kurie jam užtikrindavo klientų srautą, nenorėjo neigiamų atgarsių apie save, nenorėjo pakenkti savo kaip projektuotojo reputacijai. Šį dokumentą G. L. pateikė kaip el. dokumento nuorašą, be fizinių parašų. G. L. šią dokumento kopiją pateikė ESO minėtoms sąlygoms gauti. Ar datą dokumente koregavo, nepamena, tačiau paties statybos leidimo šablonas yra toks, koks nurodytas kaltinamajame akte. Įgaliojimo iš statytojo, užsakovo derinti statybos projektą institucijose ir gauti statybą leidžiantį dokumentą jis nebuvo gavęs.

G. L. taip pat reikalavo iš jo pristatyti statinio statybos projektą. Projektas buvo nepilnas, jame nebuvo perdavimo-priėmimo akto. Kadangi jis pats tuo metu neturėjo reikalingos atestacijos, pats statinio statybos projekte negalėjo pasirašyti kaip projekto vadovas. Dėl šios aplinkybės buvo sutaręs su vienu projektuotoju, kad šis pasirašys, tačiau šis atsisakė. Kadangi G. L. jau buvo sakęs, kad turi, kas pasirašys, o G. L. skubino jį, rašinėjo žinutes, liepė atvežti statybos projektą, tada jis statybos projekte projekto vadovu įrašė T. V. be pastarojo žinios, pridėjo T. V. atestato kopiją ir tose vietose, kur turėjo būti projekto vadovo parašas, ranka pats už jį pasirašė. Šį statybos projektą perdavė G. L. fiziškai. Taip elgėsi ne siekdamas turtinės naudos, o vengdamas neprognozuojamo G. L. elgesio. Pasirašydamas už T. V. tikėjosi gauti T. V. sutikimą ir parašus. Gailisi dėl viso šito bendradarbiavimo. 2019 m. G. L. reikalavo tik statybos leidimo, o 2021 m. jau viso projekto. Savo kaltės neneigia, neneigia, jog suklastojo dokumentus, tačiau tai buvo darome ne siekiant turtinės naudos. 2000 eurų atlygis pagal sutartį nebuvo sumokėtas. Kai tapo aišku, kad statybos leidimo negaus, vienintelė išeitis buvo savavališkos statybos legalizavimas. Kaltinamajam sutikus dalinai mokėti už įteisinimą, projektas pakeitė savo esmę - tapo savavališkos statybos įteisinimo projektu.

Dėl netinkamo G. L. elgesio į teisėsaugą kreipėsi tik 2022 m. dėl turto prievartavimo, kai ikiteisminis tyrimas šioje byloje jau buvo pradėtas.

Liudytojas T. V. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš policijos. Policijoje jam parodė statybos leidimą ir statybų projektą, kuriame jis buvo nurodytas kaip projekto vadovas ir juose buvo jo parašai, kurie nebuvo panašūs į jo parašus. Į patį projektą nesigilino, iki tol jo nebuvo matęs, matė tik kad parašai yra ne jo. Statybos leidime taip pat buvo jo pavardė prie Projekto vadovo grafos ir jo parašas, nors tai net nereikalinga, nes leidimą išduoda savivaldybė. Su S. M. buvo grupiokai, kartais susirašydavo per „Facebook“, susiskambindavo. Kartu nedirbo, jis dirba savo mažojoje bendrijoje. Jo ir S. M. išsilavinimas toks pat, tačiau S. M. neturi atestato, kad galėtų būti projekto vadovu. Jis (liudytojas) yra pasirašęs kaip projekto vadovas S. M. ant 5-10 projektų, kuriuos S. M. jam atsiųsdavo, jis juos peržiūrėdavo. Apie šį konkretų projektą kalbos su S. M. nebuvo, apie jį sužinojo tik iš policijos. Statybos leidimas išduodamas elektroninis – parengiamas statybos projektas, kurį pasirašo užsakovas, įkeliamas į „infostatyba“ pasirašytas el. parašais ir, kai patikrina atitinkamos institucijos, išduodamas statybos leidimas. Dokumentus į „infostatyba“ turi sukelti užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Dažniausiai tai būna projektuotojai, nes reikia sukelti daug visokios informacijos, įgaliojimas taip pat įkeliamas. Kai S. M. paklausė, kodėl jį įrašė į tuos dokumentus, šis atsakė, kad užsakovui tikslu atsivesti dujas į sklypą reikėjo statybos leidimo, užsakovas jo labai prašė, todėl S. parašų pridėjo norėdamas pagelbėti užsakovui. S. M. tokiu elgesiu jį nuvylė, krito pasitikėjimas.

Liudytojas G. L. parodė, kad su S. jį supažindino pažįstami, kurie bendrai nuomojo patalpas. Pastarieji žinojo, kad jis ruošiasi statyti namą ir S. M. jam rekomendavo kaip architektą. S. M. turėjo suprojektuoti jam namą (duomenys neskelbtini). Norėjo, kad S. M. suprojektuotų namą, išimtų leidimus. Viską sutarė žodžiu. Ar pasirašė sutartį, nepamena. Jis pats gyveno Anglijoje, į Lietuvą tik atvažiuodavo. S. M. buvo sakęs, kad jis viską sutvarkys ir žodžiu buvo sutarę, kad S. M. išims leidimą statyboms. Šitas susitarimas buvo 2016-2017 m. Statybos leidimas turėjo būti 4-5 mėnesių bėgyje. S. M. pasakė jam, kad leidimas yra, tada ir prasidėjo statybos. Jis pastoviai S. M. prašė leidimo, tačiau S. M. vis atrasdavo pretekstų jo nepateikti, sakė, kad pristatys leidimą, kad trūksta tik parašo, kad jis gali statyti. Pats jis leidimo nematė, pasitikėjo S. M. žodžiu. Statybos leidimas jam buvo pateiktas kai įvedinėjo dujas, nes įvedant dujas reikėjo leidimo. S. M. nuolat tempė laiką ir leidimą pateikė tik tada, kai jis (liudytojas) pasakė, kad kreipsis į institucijas. Iki to laiko S. M. jam vis sakė, kad leidimas yra ir jis pasitikėjo S. M.. Namas buvo statomas etapais. Kai reikėdavo statybų planų, S. M. pateikdavo projektus – statant pamatus, rodė, kaip atrodys pamatai, po to viską teikdavo etapais. Prijungiant dujas nuvežė S. M. pateiktą statybų leidimą, jam dujas prijungė, todėl galvojo, kad viskas tvarkoje. Tačiau, kai norėjo priduoti namą, sužinojo, kad statybos leidimo nėra, kad dokumentas suklastotas. Pagrindinis užsakovas ir projekto savininkas buvo jo tėvas A. L., kuris šiai dienai yra miręs. Tėvas tuo metu gyveno Lietuvoje, o liudytojas – Anglijoje. Su S. M. buvo sutartas 2000 eurų atlygį. Susitarimo metu S. M. davė 500 eurų, likusius pinigus sumokėjo kai buvo atvežtas leidimas priduodant dujas. Bendrai S. M. sumokėjo 2000 eurų. Jie nebuvo sutarę, ką jis (liudytojas) turėtų daryti. Viskas vyko ekspromtu. Kai reikėjo elektrą, vandenį pajungti, viskuo rūpinosi, visur važinėjo liudytojas, dujas – taip pat. Jis tose institucijose pateikdavo, ko iš jo prašydavo. Ko neturėdavo, jis reikalaudavo pas S. M.. Galutinį projektą taip pat gavo, tačiau jis buvo net ne jo namo. Tuo metu jų santykiai jau nebuvo draugiški, jis buvo pasipiktinęs S. M. darbu, kad buvo apgautas ir buvo pateiktas netikras leidimas. Jis pats namų nestato ir šito namo nestatė, tik prižiūrėjo statybas.

Liudytojas V. B. parodė, kad šiuo metu dirba Statybos inspekcijos Panevėžio skyriuje, yra vyriausiais specialistas 2 grupės. Statybų leidimus išduoda savivaldybės. Parengus statybos projektą, kreipiamasi į savivaldybę dėl leidimo išdavimo. Tada projektas derinamas, tikrinamas. Kai visi pritaria, pasirašo projektą vykdymui ir tada savivaldybė išduoda statybą leidžiantį dokumentą. Statybos projektas pateikiamas popierinis arba elektroninis. Projektą pateikti turėtų statytojas, užsakovas, nes leidimas išduodamas būtent jam. Projekto rengėjas taip pat gali pateikti projektą, jeigu taip sutarta. Statybos leidimą pasirašo jį išdavusi institucija, o projekto rengėjas pasirašo ant projekto, kad jis yra rengėjas. Ant leidimo rengėjo parašai nereikalingi. Kai leidimas yra elektroninis, išduotas per „infostatyba“, ranka rašytų parašų ten nebūna, atsispausdina metaduomenys.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad norint gauti statybos leidimą turi būti pateiktas projektas Kauno rajono savivaldybės administracijai, o ši turi patikrinti projektą ir įtraukti atitinkamas insititucijas, kurios taip pat turi patikrinti projektą (pvz. gyvenamojo namo statybos projektas) ir jei viskas tvarkoje, Kauno raj. savivaldybė išduoda leidimą. Leidimas nuo 2016 m., dabar tiksliai nurodyti negali, galėjo būti išduotas ir popierine forma bei elektroniniu būdu. Nuo 2016 m. Kauno raj. savivaldybė įkelia leidimą į IS „Infostatyba“. Statytojui ir/ar jo įgaliotam asmeniui suteikiama prieiga prie šios sistemos IS (išorinė sistema) „Infostatyba“ ir asmuo gali pasitikrinti, kad jam teisėtai išduotas leidimas statyti. Norint statyti namą turi būti paruoštas jo projektas, jis turi būti suderintas su inžinerinėmis institucijomis, tada tas projektas gali būti teikiamas el. forma arba popierine forma Kauno raj. savivaldybės administracijai. Tokia tvarka buvo ir 2016 m. ir išliko iki šiol. Originalūs popieriniai leidimai atiduodami statytojui ar/ir jo įgaliotam asmeniui. Kauno raj. savivaldybė pasilieka kopijas. Jei pateikiama el. forma, tai elektroninis nuorašas pateikiamas statytojui ar/ir jo įgaliotam asmeniui, o el. dokumentas lieka el. sistemoje. Jo manymu, A. L. sudarė su S. M. projektavimo sutartį, pagal kurią S. M. turėjo paruošti gyvenamojo namo projektą, o statytojas, t. y. A. L. ar jo įgaliotas asmuo, tą projektą turėjo pateikti Kauno raj. savivaldybės administracijai dėl leidimo išdavimo. Tokiu atveju, pareiga gauti leidimą tenka statytojui ar jo įgaliotam asmeniui, o ne S. M.. Pagal pateiktą susipažinimui leidimą gali paaiškinti, kad T. V. rengė projekto architektūrinę dalį, o S. M. patvirtino šį projektą kaip tinkamą. Jei S. M. turi architekto atestatą, tai atestatas tokius įgaliojimus suteikia, jei neturi atestato, tokie įgaliojimai jam nesuteikiami. Pateiktame leidime kaip projekto vadovas įrašytas T. V., o projekto tvirtintojas - S. M.. Pagal sudarytą tarp A. L. ir S. M. projektavimo sutartį, t. y. 8 p., S. M. buvo įpareigotas parengti projektą pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir kalbos apie įpareigojimą dėl leidimo gavimo nėra. T. V. taip pat nėra pareigos gauti leidimą iš savivaldybės administracijos. Leidimą turėjo išsiimti pats statytojas ar jo įgaliotas asmuo. Statytojas į sistemą turi įkelti leidimą, jame turi būti nurodytas numeris, tada turi būti nurodyta statybos pradžia - ir tokia prievolė tenka statytojui ar jo įgaliotam asmeniui pranešti per 3 dienas. Turi pateikti projektą, valdininkai sutikrina tai per sistemas, taip pat statytojas, o jei jis turi įgaliotą asmenį, turi įkelti įgaliojimą, arba visą tai pateikti tiesiogiai Statybos inspekcijai. Jis netikrina, ar leidimas suklastotas pagal išorinius požymius, todėl jam pateikto leidimo autentiškumo apibūdinti negali, jis sutikrindavo leidimus pagal jų registraciją (datą, numerį ir ar yra sistemoje). Nuo 2016 m. neypatingiems statiniams, tokiam kaip nurodytam A. L. gyvenamajam namui, leidimas buvo ir yra privalomas. Jei leidimo nėra, tokios statybos yra neteisėtos, už neteisėtas statybas gali būti numatyta bauda, nugriovimas ir kt. Šiuo atveju yra pastatytas neypatingos paskirties statinys ir už jo nelegalias statybas atsakomybė tenka statytojui. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kas, kada pasirašė sutartis ir kas numatyta įgaliojime. Dar 2021 m. lapkričio mėn. į jų instituciją kreipėsi A. L. advokatė, kuri prašė patikrinti Nr. LSNS-24-190404-00190 ar šis dokumentas yra galiojantis. Jis patikrino per IS „Infostatybą“ ir nustatė, kad sistemoje tokio dokumento nėra. A. L. ar jo įgaliotas asmuo taip pat turėjo galimybę tai pasitikrinti per IS „Infostatyba“. Ar A. L. pateikė kitus su statybomis reikalingus dokumentus, jis netikrino, nes pagal kompetenciją jam buvo suteikta tik tokia funkcija ir įgaliojimas, t. y. patikrinti konkretaus dokumento galiojimą. Techninis darbo projektas gali būti pasirašytas ir el. būdu, nebūtinai turi būti „gyvas“ parašas (2 t., b. l. 173–174).

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Jis tikrino „Infostatyba“ sistemoje ar yra toks statybos leidimas pagal numerį, datą. Nei pagal numerį, nei pagal statinio adresą toks leidimas nebuvo rastas.

Liudytoja N. K. parodė, kad dirba Kauno r. savivaldybėje, Urbanistikos skyriuje. Per „Infostatyba“ sistemą prašymai dėl leidimų išdavimo buvo teikiami ir 2015 m. ir 2016 m. Pradžioje buvo taip, kad prašymai buvo pateikiami per sistemą, buvo derinami, tada išrašomas popierinis leidimas, kurį pasirašydavo vedėjas ar įgaliotas asmuo, tada skanuotą dokumentą darbuotojai įkeldavo į sistemą. Tas popierinis variantas būdavo įteikiamas žmogui, už kurio gavimą asmuo pasirašydavo specialiame žurnale. Tik el. būdu leidimai teikiami nuo 2019 m., gal kiek anksčiau. Prie sistemos gali prisijungti statytojas arba jo įgaliotas asmuo, dažniausiai tai būna architektai. Įgaliojimas turi būti pridėtas prie dokumentų. Supildžius visus dokumentus, visas skiltis, architektas, įgaliotas asmuo pasirašo el. būdu – suformuojami metaduomenys. Ar išorinis vartotojas gali atsispausdinti statybos leidimą, ji negali atsakyti. Policijoje jai buvo rodomas dokumentas- statybos leidimas. Tai buvo toks dokumentas, kokį šiuo metu išduoda, skirtumas tik toks, kad jai rodomame dokumente buvo įrašytas numeris ir data. Sistemoje patikrinus pagal datą ir numerį matai, kad nėra tokio leidimo arba jis išduotas kitam asmeniui. Patvirtino, kad ji tikrino sistemoje byloje esantį statybos leidimą (2 t., b. l. 19-20). Toks leidimas nebuvo išduotas. Sistema pati nei datos, nei numerio neparašo. Šie duomenys elektroniniame dokumente matosi tik metaduomenyse.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad nuo 2016 metų priėmimas, leidimų išdavimas vyksta per VTPSI IS „Infostatyba“. Viskas atliekama atliekama elektroniniu būdu. Pagrindiniai teisės aktai, kurie reglamentuoja šį procesą, yra LR statybos įstatymas ir Statybos techniniai reglamentai: „Statybą leidžiantys dokumentai“, „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“. Tokia tvarka vykdoma iki šiol. 2016 m. dar nebuvo galimybės pačiam statytojui (jo įgaliotam asmeniui) pateikti prašymą su projektu išduoti statybos leidimą per išorinę sistemą „Infostatyba“. Statytojas ar jo įgaliotas asmuo galėdavo pateikti Urbanistikos skyriui popierines versijas, t. y. prašymo ir projekto popierines versijas. Urbanistikos darbuotojas suvesdavo duomenis į sistemą. Ji negali tiksliai nurodyti, turėtų pasitikslinti, bet mano, kad 2018 m. ar 2019 m. atsirado galimybė pačiam statytojui ar jo įgaliotam asmeniui per išorinę IS pateikti prašymą ir suvesti visus papildomus dokumentus. Kada per išorinę sistemą suvedama, Urbanistikos darbuotojas elektroniniu būdu patvirtina, kad yra gautas prašymas su reikiamais dokumentais. Jei statytojas ar įgaliotas asmuo neturi galimybės suvesti prašymo ir dokumentų elektroniniu būdu per IS, iki šiol išliko galimybė pateikti prašymą su dokumentais „gyvai“, pateikiant į Kauno rajono savivaldybės gyventojų priėmimo skyrių. Darbuotojas, pareiškėjui paprašius, patvirtina dokumentų gavimą ir po to į el. paštą išsiunčia pateikėjui suteiktą registracijos numerį. Jei el. pašto pateikėjas neturi, tai darbuotojas pateikia gavimo pažymą (antspaudas, parašas). Leidimai ir projektai, prašymai pateikiami Kauno rajono sav. administracijai. Nuo 2016 m. originalūs dokumentai yra tie, kurie yra popieriniai ir jie yra saugomi Kauno raj. savivaldybės administracijos archyve, o tie kurie pateikiami per sistemą, saugomi sistemoje (el. dokumentai). Dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų, nuo 2016 m. jų buvo tikrai labai daug, bet leidimų išdavimo tvarka išliko ta pati. Iki 2021 m. nesudėtingam gyvenamajam namui (iki 80 kv. metrų) statybos leidimo nereikėjo, o nuo 2021 m. visiems, tame tarpe ir nesudėtingos paskirties gyvenamiesiems namams, leidimas tapo privalomas. Pagal jai pateiktą kaip pavyzdį leidimą, kurį neva išdavė Kauno raj. savivaldybė, tokiam statiniui leidimas buvo/yra privalomas. Apžiūrėjusi S. M. pasirašytą leidimą, gali paaiškinti, kad 1) statybos leidimas nepasirašytas jokiu parašu, nei elektroniniu, nei fiziniu, tai yra, jo nepasirašė leidimą išdavęs asmuo; 2) išduodant elektroninio dokumento nuorašą duomenys apie leidimo išdavimo datą, leidimo numerį, išdavusio asmens vardą pavardę, pareigas yra pateikiami metaduomenyse. Šiuo atveju metaduomenų nėra. Dėl to leidimo išdavimo data ir numeris pateiktame pavyzdyje nurodyti neturi būti. Kaip pavyzdį, kaip turi atrodyti tikras nesuklastotas statybų leidimas prie apklausos ji pateikia statybos leidimo elektroninio dokumento nuorašo pavyzdį: t. y. taip turi atrodyti tikras teisėtas leidimas. Pridėtuose pavyzdžiuose atkreiptinas dėmesys į metaduomenis, kuriuose matyti, kad tikruose el. dokumentuose yra nurodyta data 2019-04-05 ir Nr. suteiktas 00190. S. M. pateiktame leidime nurodyta išdavimo data yra 2019-04-04 ir suteiktas taip pat Nr. 00190, kas visiškai neatitinka tikrovės. Gali patvirtinti kaip specialistė, kad S. M. pateiktas vadinamasis statybos leidimas yra klastotė. Kad būti projekto vadovu, tam reikalingas architekto kvalifikacijos atestatas, kurį išduoda Architektų rūmai. S. M. galėjo samdyti T. V., nes S. M. galėjo neturėti galiojančio kvalifikacijos atestato. Architektas, neturintis atestato, negali būti projekto vadovu. S. M. galėjo samdyti kitą specialistą, kad atliktų projekto vadovo funkcijas. Formaliai atsakingas už projektą yra projekto vadovas. Esamu momentu, kadangi leidimas yra suklastotas, tai atsakomybė tenka statytojui. Sutartyje turėjo būti nurodyta kas yra įpareigotas teikti prašymą ir gauti leidimą statyboms. Pagal LR statybos įstatymą statytojui ar jo įgaliotam asmeniui yra pareiga per tris dienas pranešti Statybų inspekcijai apie statybų pradžią (2 t., b. l. 157–158).

Liudytoja patvirtino, jog šie jos parodymai yra teisingi.

Nukentėjusysis A. L., kurio raštu pateikti parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, nes asmuo miręs, parodė, kad atvykti į vietą parodymų duoti negali, kadangi sunkiai vaikšto, jis yra 98 metų ir yra labai prasta jo sveikata. Dėl šių priežasčių teikia parodymus raštu. A. L. interesus santykiuose su architektu S. M. atstovavo jo sūnus G. L.. A. L. gyvai S. M. nėra matęs. Jo sūnus G. L. jam perduodavo iš S. M. gautą informaciją bei dokumentus, jei reikdavo, A. L. juos pasirašydavo ir perduodavau atgal savo sūnui. Kadangi tiesiogiai nebendravo su architektu S. M., tai daugiau jokių kitų reikšmingų aplinkybių ikiteisminiam tyrimui nurodyti negali. Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių išsamiai galėtų pasisakyti A. L. sūnus G. L., kuris tiesiogiai bendravo su architektu S. M., veikdamas A. L. interesas (1 t., b. l. 177).

Iš 2019-04-04 Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimo Nr. LSNS-24-190404-00189 statyti naują statinį matyti, kad jis išduotas statiniui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio projekto vadovė yra architektė A. K. (2 t., 161–163).

Iš 2019-04-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimo Nr. LSNS-24-190405-00190 statyti naują statinį matyti, kad jis išduotas statiniui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio projekto vadovas yra architektas V. V. (2 t., 164–166).

Iš 2021 m. lapkričio 29 d. A. L. pareiškimo matyti, kad jo atstovė advokatė A. G. kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. M. atžvilgiu (1 t., b. l. 24–26).

Iš 2016-06-23 projektavimo sutarties Nr. TDP 2016-06-23 matyti, kad užsakovas A. L. susitarė su projektuotoju S. M. dėl vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto parengimo per 12 mėnesių ir projektavimui būtinųjų dokumentų pateikimo. Susitarė, kad sutarties pasirašymo dieną užsakovas moka 500 eurų už projektavimo darbus. Likusią sumą – 1500 eurų už projektavimo darbus užsakovas sumoka į projektuotojo nurodytą banko sąskaitą išdavus statybą leidžiantį dokumentą projektuojamiems statiniams (1 t., b. l. 27–28).

Iš 2022 m. kovo 31 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. L. pateikė namo projekto dokumentus, 118 lapų (2 t., b. l. 23–24).

Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. techninio darbo projekto matyti, kad statytojas yra A. L., adresas (duomenys neskelbtini), statinys - gyvenamosios paskirties pastatas - vieno buto namas, projekto vadovas T. V. (kval. dok Nr. (duomenys neskelbtini)), architektas S. M., IDV pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentuose eilę kartų yra pasirašęs architektas S. M. ir projekto vadovas T. V.(1 t., b. l. 29–153; 2 t., b. l. 25–148 (originalas)).

Iš 2022 m. kovo 28 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. L. pateikė 2019-04-04 leidimą Nr. LSNS-24-190404-00190, 2 lapai (2 t., b. l. 17–18).

Iš 2019-04-04 Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimo Nr. LSNS-24-190404-00190 elektroninio dokumento nuorašo matyti, kad yra leidžiama statyti vieno buto pastatą (gyvenamosios paskirties) adresu: (duomenys neskelbtini). Statytojas: A. L., projekto vadovas: T. V., projektuotojas: S. M.. Leidimą fiziniu parašu pasirašė S. M., leidimą išdavęs darbuotojas nenurodytas, nepasirašęs (2 t., b. l. 19–20).

Iš 2021 m spalio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. L., gim. 1924 m., ir J. V. L., gim. 1936 m. (1 t., b. l. 154–156).

Iš 2021 m. lapkričio mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymos matyti, kad 2019-04-04 Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-24-190404-00190 statytojui A. L. nebuvo išduotas ir yra negaliojantis, galimai suklastotas (1 t., b. l. 159).

Iš 2021 m. lapkričio mėn. Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad prašymas (duomenys neskelbtini), statyboms nebuvo pateiktas ir statybų leidimas Nr. LSNS-24-190404-00190 nebuvo išduotas (1 t., b. l. 162).

Iš 2022 m. sausio 24 . įgaliojimo matyti, kad A. L. įgalioja sūnų G. L. prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausantį bet kokį nekilnojamąjį turtą ir jį atstovauti, sudaryti sutartis. Įgaliojimas patvirtintas notarės A. U. (2 t., b. l. 3–5).

Iš 2022 m. liepos 2 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos Nr. 50301 matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 2 d. A. L. pateikė naujo buitinio vartotojo dujų sistemos prijungimo prie bendrovės dujų sistemos paraišką Nr. 19-11827D. 2019 m. liepos 4 d. parengtos prijungimo sąlygos Nr. 19-11827D ir prijungimo sutartis Nr. 19-11827D. Bendrovė 2019 m. Liepos 22 d. gavus apmokėjimą pagal parengtą prijungimo sutartį Nr. 19-11827D perdavė rangovui vykdyti prijungimo darbus. Prijungimo projektas suderintas ir patvirtintas. Prie atsakymo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pridėjo priedus: 1. Objekto savininko pateikti dokumentai teikiant paraišką, 14 lapų. 2. Prijungimo sąlygos Nr. 19-11827D ir Objekto savininko pasirašyta prijungimo sutartis Nr. 19-11827D, 4 lapai. 3. Skirstomojo dujotiekio įrengimo dokumentacija, 64 lapai. 4. Kliento požeminio dujotiekio įrengimo dokumentacija, 48 lapai. 5. Kliento pastato dujotiekio įrengimo dokumentacija, 47 lapai (3 t., b. l. 1–172).

Iš 2022 m. birželio 9 d. pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22130-22 pagal S. M. pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog G. L. 2021 m. kovo 19 d. neturėdamas teisėto pagrindo ir panaudodamas psichinę prievartą savo naudai vertė S. M. atlikti turtinio pobūdžio veiksmus, dėl ko laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. birželio 1 d. į G. L. sąskaitą S. M. atliko tris bankinius pavedimus, dėl to patyrė 8631,52 eurų turtinę žalą (3 t., b. l. 176–180, 181–197).

Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2656-490/2022 matyti, kad ieškovo A. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinys atmestas. Priteista ieškovui A. L. iš atsakovo S. M. 10000 baudos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteista ieškovui A. L. iš atsakovo S. M. 482,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 37–51).

Iš 2021 m. kovo 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius matyti, kad S. M. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. dėl to, kad jis suklastojo dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą, kaip tikrą, panaudojo, o būtent: vykdydamas individualią veiklą, siekdamas gauti sau turtinės naudos, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2018-03-21, suklastojo dokumentą - „Gyvenamosios paskirties pastato - vieno buto gyvenamojo namo 1A1m, Unik. Nr.:1995-5013-8013, Kauno m., sav., Sąnašos g. 8, rekonstravimo projektas“ Nr. 2016-08-10-TDP, kurio lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje, pasinaudojęs nukentėjusiosios N. B. asmens duomenimis, vardu ir pavarde bei kaip projektuotojos atestato numeriu, panaudodamas kompiuterinę techniką, pasirašė (skaitmeniniu būdu įkomponavo iš interneto naršyklės „Google“) pamėgdžiodamas nukentėjusiosios N. B. parašus, po ko šį suklastotą dokumentą, kaip tikrą, pasirašęs sertifikuotu elektroniniu parašu, 2018-03-21 elektronine forma pateikė į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros išorinę informacinę sistemą „Infostatyba“. Šiuose S. M. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Be to, vykdydamas individualią veiklą, siekdamas gauti sau turtinės naudos, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2019-03-28, suklastojo dokumentą - „Gyvenamosios paskirties trijų pastatų-vieno buto namų Lubinų g. 154, Kaune naujų statinių statybos projektas“ projektą Nr. 2017-04-10-SSP, kurio lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje, pasinaudojęs nukentėjusiosios N. B. asmens duomenimis, vardu ir pavarde, bei kaip projektuotojos atestato numeriu, panaudodamas kompiuterinę techniką, pasirašė (skaitmeniniu būdu įkomponavo iš interneto naršyklės „Google“) pamėgdžiodamas nukentėjusiosios N. B. parašus, po ko šį suklastotą dokumentą, kaip tikrą, pasirašęs sertifikuotu elektroniniu parašu, 2019-03-28 elektronine forma pateikė į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros išorinę informacinę sistemą „Infostatyba“. Šiuose S. M. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Įtariamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiąja N. B. (4 t., b. l. 80–86).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas iš šiame BK straipsnyje nurodytų veiksmų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Tokiu atveju kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką, t. y. kaip tikrą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai S. M. suklastojus dokumentus, t. y. statybų leidimą ir statybų projektą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos, bei šiuos suklastotus dokumentus panaudojus, t. y. perdavus statytojo atstovui G. L., pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų G. L., T. V., V. B., N. K. parodymais, G. L. pateiktais rašytiniais dokumentais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, kad jis suklastojo kaltinime nurodytą statybos leidimą dėl naujo statinio (duomenys neskelbtini) kaime statybos ir šį netikrą dokumentą panaudojo, t. y. pateikė G. L., taip pat pripažino, jog suklastojo ir minėto statinio statybos projektą ir šį netikrą dokumentą panaudojo, t. y. pateikė G. L.. Kaltinamasis paaiškino, jog statybos leidimą sukalstojo pagal turėtą leidimų šabloną, pakeitęs jame statinio rekvizitus, kitus duomenis, identifikuojančius objektą, o statybos projekte be T. V. žinios įrašė T. V. projekto vadovu ir suklastojo šio paršą, t. y. pasirašė už jį. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai atitinka ir kiti įrodymai: liudytojo T. V. parodymai, kad jis dėl kaltinime nurodyto statinio projekto su S. M. nesitarė dėl jo kaip projekto vadovo įrašymo, kad S. M. jį projekto vadovu įrašė be liudytojo žinios ir prie jo pavardės esantis paršas yra ne jo; liudytojo G. L. parodymai, kad įvedant dujas reikėjo statybų leidimo, todėl prašė S. M., kuris iki to laiko tvirtino, jog statybų leidimas yra, tą leidimą pateikti ir S. M. jį pateikė, tačiau kai norėjo namą priduoti, paaiškėjo, jog statybų leidimas nebuvo išduotas, o jam S. M. pateiktas leidimas yra suklastotas; liudytojos N. K. parodymai, kad S. M. pateiktas statybos leidimas yra klastotė, nes neatitinka rekvizitų išduodamiems statybos leidimams, jame nėra išduodančio leidimą asmens parašo – nei fizinio, nei elektroninio, išduodant elektroninį dokumentą, leidime nei data, nei registracijos numeris neįrašomas, visi šie duomenys matosi iš metaduomenų, be to, S. M. pateiktame leidime nurodytu numeriu 00190 statybos leidimas yra išduotas ne 2019 m. balandžio 4 d., o balandžio 5 d., patvirtino, kad ji tikrino sistemoje byloje esantį statybos leidimą (2 t., b. l. 19–20) ir nustatė, jog toks leidimas nebuvo išduotas; liudytojo V. B. parodymai, kad patikrinus S. M. G. L. pateiktą statybos leidimą Nr. LSNS-24-190404-00190, nustatė, jog toks dokumentas neegzistuoja, nei pagal dokumento numerį, nei pagal datą, nei pagal statinio adresą toks leidimas nebuvo rastas, be to, ant elektroniniu būdu išduodamų leidimų ranka rašytų parašų nebūna, atsispausdina metaduomenys.

Šių asmenų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Iš savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. L. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2019-04-04 leidimą, kurio Nr. LSNS-190404-001901, iš kurio matyti, kad nurodyta Elektroninio dokumento nuorašo žyma, kuri turėtų reikšti, kad tai elektroniniu būdu išduoto dokumento nuorašas, tačiau jame yra S. M. fizinis parašas prie projektuotojo rekvizitų ir nėra jokio leidimą išduodančio asmens parašo. Be to, iš N. K. pateiktų Kauno rajono savivaldybės išduotų leidimų matyti, kad 2019 m. balandžio 4 d. leidimas su tokiu numeriu, kuris nurodytas S. M. G. L. pateiktame leidime, nebuvo išduotas, tą dieną buvo išduotas leidimas, kurio Nr. LSNS-24-190404-00189, statyti naują statinį esantį (duomenys neskelbtini), o 2019 m. balandžio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-24-190405-00190 statyti naują statinį (duomenys neskelbtini), nurodyti visai kiti architektai. Tiek iš Kauno r. savivaldybės, tiek ir iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymų matyti, kad prašymas statyboms (duomenys neskelbtini), nebuvo pateiktas ir toks statybų leidimas su Nr. LSNS-24-190404-00190 nebuvo išduotas.

Visi šie aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog tiek statybų leidimas, kurio nurodyta data 2019-04-04 Nr. LSNS-24-190404-00190, tiek ir statinio projektas buvo suklastoti, t. y. pagaminti netikri dokumentai šablonuose įrašant neteisingą informaciją. Tiek statybų leidimas, tiek ir statinio projektas atitinka dokumentų klastojimo dalyką, nes juose nurodyti faktai, informacija sukuria teisiškai reikšmingus faktus – statybos leidimas patvirtina, jog statinys yra tinkamai suprojektuotas, nepažeisti jokie teisės aktų reikalavimai ir gali būti pradėtos statybos, t. y. suteikia teisę pradėti statybas, o statinio projektas yra vienas iš esminių ir būtinų dokumentų statybos leidimui gauti, todėl šių dokumentų klastojimas yra pavojinga veika.

Kaltinamasis, būdamas pakaltinamas, turėdamas architekto išsilavinimą, neabejotinai suvokė, jog tiek statybos projekto, tiek ir statybos leidimo klastojimas yra pavojinga, neteisėta, baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kad tokia veika kėsinamasi į normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis teigia, kad jis dokumentus suklastojo ne savo valia, o siekdamas išvengti neprognozuojamo G. L. elgesio, tačiau duomenų, kad faktiškai kaltinamojo valia buvo įtakota kokiais nors neteisėtais G. L. veiksmais, nenustatyta. Pažymėtina, jog kaltinamasis paaiškino, jog statybos leidimą pateikė G. L. nors rašytinėje sutartyje tokia sąlyga ir tokia pareiga jam net nebuvo numatyta. Pažymėtina, jog, nesant tokio susitarimo kaltinamasis galėjo pagrįstai atsisakyti vykdyti tokį prašymą ar reikalavimą. Be to, kaltinamasis paaiškino, jog taip elgėsi, nes nenorėjo susigadinti savo įvaizdžio, nenorėjo pakenkti karjerai, nenorėjo pasirodyti nepatikimu prieš kolegas, kurie jį rekomendavo G. L..

Be to, nors kaltinamasis teigia, kad jis elgėsi neteisėtai dėl G. L. psichologinio spaudimo, t. y. turėjo rengti naujo statinio projektą, kai statybos jau faktiškai buvo pradėtos, tačiau tai prieštarauja objektyviems duomenims. Kaltinamasis teigė, kad statybos buvo faktiškai pradėtos 2016 m. birželio mėnesį. Pažymėtina, jog projektavimo sutartis pasirašyta 2016 m. birželio 23 d. ir tai leidžia pagrįstai manyti, jog jau pasirašydamas projektavimo sutartį kaltinamasis žinojo, jog statinio projektą jis nuo pat pradžių rengs neteisėtai.

Nors kaltinamasis teigia, kad šioje byloje bendrininku dėl dokumentų klastojimo turėtų būti patrauktas G. L., kad jis sukurstė S. M. suklastoti dokumentus, tačiau tokių objektyvių duomenų byloje nesurinkta. G. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai parodė, jog su S. M. buvo sutarta, kad šis pasirūpins ir statybos leidimu. Liudytojas parodė, kad jis teisinių dalykų neišmanė ir viską patikėjo S. M., bendrais bruožais suprato, kad statybos negali vykti be leidimo, tačiau nurodė, jog S. M. jį žodžiu patikino, jog leidimas yra ir statybas vykdyti galima. Ji pats išmanė ir prižiūrėjo statybų techninę dalį. Be to, kaip matyti, jis gyveno užsienyje ir tik kartais grįždavo į Lietuvą. Kaip matyti pagal projektavimo sutartį buvo numatyta projektą parengti per 12 mėnesių, tačiau iš teisme ištirtų įrodymų nustatyta, kad per 12 mėn. projektas nebuvo parengtas. Pažymėtina, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2656-490/2022 teismas nustatė šias faktines aplinkybes, t. y., kad G. L. pagal pažįstamų žmonių rekomendaciją kreipėsi į. S. M., kad šis parengtų vienbučio gyvenamojo namo projektą ir gautų leidimą statybai. Pradžioje tarp šalių buvo žodinė sutartis. Rašytinė projektavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 2016 m. birželio 23 d. Nr. TDP 2016-06-23. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas, t. y. S. M., pagal sutartį iki 2017 m. birželio mėnesio pagal sutartį leidimo statybai negavo, o po to, pasikeitus tvarkai, jau neturėjo teisės jį gauti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 15 d. atmetus S. M. apeliacinį skundą.

Kaltinamasis parodė, kad projektą suklastojo G. L. primygtinai šio reikalaujant. Teismas vertina logišku reikalavimą vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, nes sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys turi ją vykdyti, ypač kai įvykdymas yra uždelstas ir vėluoja pagal terminus, todėl vertinti tai kaip kurstymą daryti nusikaltimą, t. y. klastoti dokumentus, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. L. žinojo, kad statybos projekto kaltinamasis negali pabaigti, nes neturi būtinos atestacijos ir kad kaltinamasis ryšis klastoti duomenis projekte, projekto vadovu nurodydamas apie tai nieko nežinantį asmenį T. V. bei klastodamas pastarojo parašą.

Pažymėtina, jog kaltinamasis, kaip teigė, matydamas, kad turės elgtis neteisėtai, nesiėmė priemonių sutarčiai nutraukti, ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų aktyviai aiškinęs, siuntęs el. laiškus ar raštus G. L., kad egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios laiku parengti projektą. Be to, G. L. nuosekliai parodė, kad jis apie tai, jog statybų leidimas yra netikras, suklastotas, sužinojo, kai reikėjo namą priduoti, tada paaiškėjo, jog statybų leidimas nebuvo išduotas. Visa tai paneigia kaltinamojo aiškinimus, kad jis dokumentus suklastojo prieš savo valią ir apie jo neteisėtus veiksmus žinojo G. L.. Pažymėtina, jog nelogiška, kad G. L. prisidėtų prie statybos leidimo ar projekto klastojimo, t. y. sukūrimo netikro, niekur realiai neregistruoto dokumento, žinodamas, jog vėliau tokio dokumento reikės priduodant namą ar atliekant kitus sandorius su namu. Visa tai leidžia tikėti būtent G. L., kad šis pasitikėjo S. M. dėl projekto parengimo bei statybų leidimo gavimo.

Remiantis aptartais įrodymais teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ir įrodyta, jog S. M. 2019 m. balandžio 4 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas turtinės naudos, sukalstojo statybos leidimą pagamindamas netikrą dokumentą – Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019-04-04 leidimą Nr. LSNS-24-190404-00190 ir suformavęs žinomai netikro statybos leidimo neva elektroninio dokumento nuorašą jį panaudojo, 2019 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini), pateikdamas G. L., o taip pat pagamino netikrą gyvenamosios paskirties pastato – vieno buto namo (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybos projektą, statinio projekto vadovu įrašydamas T. V., suklastodamas pastarojo parašus ir pridėdamas pastarojo tikro kvalifikacijos atestato Nr. A1960 kopiją, ir šį suklastotą netikrą dokumentą panaudojo, 2021 m. sausio – vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikdamas (duomenys neskelbtini), G. L..

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji dokumento klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis neigia nusikalstamos veikos tikslą – gauti pagal projektavimo sutartį numatytą atlygį, tačiau tai laikytina jo gynybine versija, kuri nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais. Pažymėtina, jog projektavimo sutartis buvo atlygintinė, G. L. patvirtino, jog S. M. iš pradžių buvo sumokėtas avansas, o vėliau, ir likusi sutarta suma. Nors S. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog neturėjo tikslo klastodamas šiuos dokumentus gauti atlygį pagal sutartį, tačiau iš esmės neneigė, jog klastojimo motyvai iš dalies buvo ir finansinio pobūdžio. S. M. paaiškino, jog dokumentus klastojo dėl to, kad nenorėjo nuvilti kolegų, su kuriais bendradarbiaudavo ir kurių pagalba gaudavo klientų. Pažymėtina, jog ir civilinėje byloje S. M. aiškino, jog suklastojo T. V. parašą ir pateikė projektą G. L., bijodamas, kad gali nukentėti finansiškai, kad nebegalės daugiau projektuoti. Jau minėtame Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2656-490/2022, teismas taip pat nustatė, kad S. M. G. L. pateikė suklastotą leidimą statyboms ir projektą vengdamas jam nepalankių ekonominių ir profesinių pasekmių. Kaip jau minėta, šis sprendimas nebuvo pakeistas ir yra įsiteisėjęs. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad S. M. tikslas klastojant dokumentus buvo taip pat ir turtinio pobūdžio, finansinio pobūdžio – nenukentėti finansiškai. Teismas pažymi ir tai, kad tikslas ir motyvas nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jų pobūdis nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi ir veikos kvalifikavimo nekeičia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., b. l. 87–95). Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė/nesilankė (4 t., b. l. 95), psichiatrinėje ligoninėje nebuvo gydytas (4 t., b. l. 94), dirba, turi šeimą, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

S. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika nukreipta į dokumentų teisingą, tikrą apyvartą ir iš to sekančių sandorių tikrumą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant asmens pavojingumą atsižvelgtina taip pat į tai, kad kaltinamasis dėl analogiškos veikos jau buvo kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, veika padaryta panašiu laikotarpiu, t. y. 2019 m., tačiau tuo metu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja (4 t., b. l. 80–86). Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant 80 MGL, t. y. 4000 eurų dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su laikmena, kurioje yra garso įrašas iš civilinės bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 80 MGL, t. y. 4000 eurų, dydžio baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su laikmena, kurioje yra garso įrašas iš civilinės bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė