Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 10 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent: 2019 m. balandžio 4 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas įsipareigojęs A. L. interesus žodiniu susitarimu atstovaujančiam G. L. pagal 2016 m. birželio 23 d. projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parengti naujo statinio (duomenys neskelbtini) statybos projektą su visomis reikalingomis projekto dalimis, turėdamas vieningą tyčią siekti turtinės naudos, t. y. gauti projektavimo sutartyje už projektavimo darbus sutartą 2 000 eurų atlygį, name, esančiame (duomenys neskelbtini) arba darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę įrangą, „Microsoft Word“ programą ir turėtą statybos leidimo šabloną, į jį įrašė visus projektuojamo statinio duomenis, pagamindamas netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir suformavęs žinomai netikro statybos leidimo neva elektroninio dokumento nuorašą jį panaudojo, 2019 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini), pateikdamas G. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio – vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas įsipareigojęs A. L. interesus žodiniu susitarimu atstovaujančiam G. L. pagal 2016 m. birželio 23 d. projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parengti statinio (duomenys neskelbtini) statybos projektą su visomis reikalingomis projekto dalimis, turėdamas vieningą tyčią siekti turtinės naudos, t. y. gauti projektavimo sutartyje už projektavimo darbus sutartą 2 000 eurų atlygį, name, esančiame (duomenys neskelbtini) arba darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir „Microsoft Word“ programą pagamino netikrą gyvenamosios paskirties pastato – vieno buto namo (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybos projektą, bendrojoje, sklypo plano ir statinio architektūros projekto dalyse, nebūdamas susitaręs su atestuotu architektu T. V. būti statinio projekto vadovu, įrašė jį kaip statinio projekto vadovą, prie statinio projekto dokumentų pridėjo iš anksčiau turėto (duomenys neskelbtini) T. V. išduoto tikro kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją bei imituodamas T. V. parašą 28 kartus pasirašė už jį statinio statybos projekte, tose vietose, kur turi pasirašyti projekto vadovas ir žinomai netikrą gyvenamosios paskirties pastato – vieno buto naujo statinio statybos projektą panaudojo, 2021 m. sausio – vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikdamas (duomenys neskelbtini), G. L..

4.14. Teismas ir prokurorė nenorėjo, kad G. L. bendrininkavimas būtų atskleistas ir tai patvirtina atsisakymas, priimti dokumentus, pagrindžiančius, kad namą G. L. pradėjo statyti 2016 m. birželį, neturėdamas Statybos leidimo ir suvokdamas, kad jo pateiktas Statybos leidimas ESO suklastotas / netikras, pašalindamas klausimą dėl susitarimo su kaimynais dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, tačiau naudodamasis šia aplinkybe kaltino S. M. ir teisino G. L.. Be to, teisiamojo posėdžio metu gynybai uždavus nepatogų klausimą G. L., teismas klausimą performulavo.

4.15. S. M., klastodamas kaltinime nurodytus dokumentus nesiekė turtinės naudos. Pagal sutartį statybos leidimo gavimas nebuvo S. M. pareiga, taigi neturėjo tikslo už tariamą atlygį klastoti statybos leidimą už kurį nebuvo atsakingas. Dokumento klastojimas su T. V. parašu buvo daromas siekiant, kad G. L. kuo greičiau paliktų S. M. ramybėje. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. L. būtų sumokėjęs S. M. 2 000 Eur, priešingai, yra duomenys, kad S. M. sumokėjo 8 000 Eur G. L., o G. L. parodymai dėl pinigų mokėjimo yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Prieštaravimus tarp savo parodymų G. L. grindžia tuo, kad tarp jo ir S. M. buvo sudaryta ne tik rašytinė sutartis, bet ir žodiniai susitarimai. Vis dėl to, teikdamas dokumentus, G. L. vykdė rašytinę 2016 m. birželio 23 d. sutartį. Apeliantui nesuprantama, kodėl S. M. turėjo atlikti tai, kas nebuvo numatyta Sutartyje, ir dar nemokamai. Be to, skunde pažymima, kad rašytinės sutartys yra keičiamos raštu abiejų šalių sutarimu, o ne žodžiu, pritariant tik vienai šaliai.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. M. atstovas advokatas Darius Novikas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, kai jis surašytas ir priimtas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės aktų normų, tuo tarpu laikomas pagrįstu – kai nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog S. M. suklastojo statybos leidimą pagamindamas netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir suformavęs žinomai netikro statybos leidimo neva elektroninio dokumentų nuorašą jį panaudojo, taip pat pagamino netikrą gyvenamosios paskirties pastato – vieno buto namo (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybos projektą, statinio projekto vadovu įrašydamas T. V., suklastodamas pastarojo parašus ir pridėdamas pastarojo tikro kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, ir šį suklastotą netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas G. L.. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių, ginčo nekilo, tačiau nuteistasis nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, jog šiuos minėtus dokumentus jis suklastojo siekdamas turtinės naudos sau, teigiant, jog šiuos neteisėtus veiksmus S. M. padarė būdamas sukurstytas G. L., dėl ko G. L., apelianto manymu, taip pat turėjo būti pareikšti kaltinimai. Siekiant ištaisyti šį procesinį trūkumą apelianto manymu, baudžiamoji byla turėtų būti grąžinama prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei ištaisyti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Darius Novikas pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti ir esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti (5 t., b. l. 177–183). Iš esmės šis prašymas buvo grindžiamas tuo, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamuoju turėjo būti patrauktas ir G. L., nes jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Gynybos manymu, nepatraukus visų asmenų kaltinamaisiais dėl vieno ir to paties nusikaltimo padarymo, teismas negalės išsamiai išnagrinėti bylos ir priimti teisingą nuosprendį ir tuo bus padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Kauno apylinkės teismas šio prašymo netenkino ir protokolinėje nutartyje išdėstė argumentus (5 t., b. l. 192–195). Nors skunde nesutinkama su teismo motyvais atsisakyti tenkinti pateiktą prašymą, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, pritaria Kauno apylinkės teismo nurodytiems argumentams, jog S. M. atsakomybei spręsti tai, kad šią nusikalstamą veiką galimai padarė ir kitas asmuo, netrukdo teismui išnagrinėti bylos dėl S. M. pareikštų kaltinimų ir tai nėra esminis pažeidimas trukdantis išspręsti S. M. atsakomybę. Pritariant šiems argumentams, aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

9. Pagal teismų suformuotą praktiką bei BPK nuostatas, teismo teisė perduoti bylą prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, trukdančias ir apsunkinančias bylos nagrinėjimą. Daugeliu atveju kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Nagrinėjamu atveju, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinį skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas nenustatė esminių kaltinamojo akto trūkumų, dėl ko nagrinėjamu atveju būtų pagrindas baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui. Kaip jau minėta šis prašymas grindžiamas tuo, jog nuteistojo ir jo gynėjo manymu, G. L. taip pat turėjo būti pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, padarymo. BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui galimybę, tais atvejais, kai nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, o apeliacine tvarka patikrinęs skundžiamą nuosprendį, aukštesnysis teismas priešingos išvados daryti taip pat neturi jokio pagrindo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog skunde didelis dėmesys skiriamas G. L. galimo nusikalstamo elgesio vertinimui, tačiau šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenys, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Ši nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-870/2024). Todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės nuteistojo S. M. kaltės vertinimui.

10. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas ir neobjektyvus pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas rungimosi principą, teisę į gynybą, teisę teikti įrodymus, ar vertindamas byloje esančius įrodymus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog šie teiginiai iš esmės grindžiami tuo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tenkinami visi gynybos prašymai. Netenkinus gynybos prašymų (nušalinti prokurorą ir teismą, prijungti teikiamus dokumentus), pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja tiek rašytine nutartimi, tiek protokoline nutartimi motyvuotai atsisakė tenkinti gynybos pareikštus prašymus. Gynyba pirmosios instancijos teisme teikė dokumentus, kurie teismo vertinimu yra pertekliniai, tai yra nesusiję su bylos ribomis. Priešingos išvados daryti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog proceso dalyvių prašymų tenkinimas yra teismo teisė, o ne pareiga kiekvieną iš jų tenkinti, juolab jei tokie prašymai nepagrįsti. Teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų. Tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus jam sprendimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Aukštesnysis teismas nenustatė apeliaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų, todėl apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu atmestini.

11. Kaip jau minėta, nuteistasis S. M. neneigia to, jog suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog G. L. sukurstė S. M. daryti neteisėtus veiksmus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su šia gynybos versija konstatavo, jog būtų nelogiškas sprendimas G. L. pačiam kurstyti S. M. dėl dokumentų klastojimo. Be to, teismas nenustatė, jog G. L. žinojo, kad Statybos leidimas suklastotas ar tai, kad G. L. galėjo sukurstyti S. M. suklastoti Statybos leidimą.

12. Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymas turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tai, kad S. M. buvo sukurstytas G. L. suklastoti kaltinime nurodytus dokumentus, patvirtina tai, jog G. L. žinojo, jog minėti dokumentai yra suklastoti, kadangi namo statybas pradėjo dar neturėdamas leidimo statyti. Visų pirma, atsakant į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti tik dėl S. M. neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju neišeinant iš kaltinimo ribų, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo vertinti, ar G. L. veiksmuose yra BK 300 straipsnio nusikalstamos veikos požymių, t. y. dėl suklastoto dokumento disponavimo. Skunde nurodomos aplinkybės, jog neva G. L. žinojo apie netikrus dokumentus, t. y., jog techninio projekto Statybos leidimas negalėjo būti gautas legaliai, kadangi techninis darbo projektas nebuvo parengtas, nes nebuvo sutarta su kaimynais dėl prisijungimo prie jų nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų, ar tai, kad negavęs įgaliojimo S. M. negalėjo užregistruoti techninio darbo projekto, vadinasi, negalėjo būti gautas / išduotas statybos leidimas, ar tai, kad L. nėra sumokėję žyminio mokesčio už projekto derinimo paslaugas informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko statybos leidimas negalėjo būti gautas, ar tai, kad techninis darbo projektas nebuvo pasirašytas L., nepatvirtina, jog G. L. žinojo, jog toks statybos leidimas negalėjo būti gautas. Atkreipiamas dėmesys, jog visos šios aplinkybės buvo žinomos ir ikiteisminio tyrimo metu. S. M. ir G. L. tarpusavio bendravimas, sutartys, dokumentai buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau duomenų, jog G. L. disponavimo žinomai suklastotais dokumentais ar tai, kad galėjo būti kurstytojas nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Nenustačius šių aplinkybių, kaltinimai suklastojus dokumentus buvo pareikšti tik S. M., o pirmosios instancijos teismui ištyrus įrodymus, pagrįstai nustatyta, jog minėtas kaltinimas pasitvirtino. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog iš esmės apeliaciniame skunde pateikti nuteistojo ir jo gynėjo deklaratyvūs samprotavimai, kurie, net ir pateikiant prie apeliacinio skundo eilę dokumentų, nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, jog namo statybos dokumentų parengimas reikalauja specifinių žinių, kurių liudytojas G. L. teigia, neturintis, dėl ko ir kreipėsi būtent į S. M. bei juo pasitikėjo. Tai, kad nagrinėjamu atveju G. L. nesiėmė konkrečių veiksmų, siekiant tinkamai vykdyti namo statybas, laikantis nustatytų tvarkų, nepatvirtina to, jog liudytojas žinojo, jog minėti dokumentai yra suklastoti bei juos panaudojo žinodamas, jog tai yra tikrovės neatitinkantys dokumentai. Be to, tai, kad kaip nurodoma apeliaciniame skunde, 2020 m. kovo 24 d. G. L. buvo statybų įmonės, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepatvirtina, kad jis suprato, kad jam pateiktas 2019 m. balandžio 4 d. statybos leidimas buvo suklastotas. Atkreiptinas dėmesys, jog G. L. vadovaujama statybų įmonė veikė visai kitoje šalyje, kurioje ir su statyba susijusi dokumentacija bei jos tvarka gali iš esmės skirtis nuo Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų.

13. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys sutelkiamas ir į pasirašytą sutartį tarp A. L. ir S. M.. Iš bylos duomenų matyti, jog 2016 m. birželio 23 d. projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta tarp užsakovo A. L. ir projektuotojo S. M., dėl vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto parengimo per 12 mėnesių ir projektavimui būtinųjų dokumentų pateikimo. Susitarė, kad sutarties pasirašymo dieną užsakovas moka 500 Eur už projektavimo darbus. Likusią sumą – 1500 Eur už projektavimo darbus užsakovas sumoką į projektuotojo nurodytą banko sąskaitą išdavus statybą leidžiantį dokumentą projektuojantiems statiniams (1 t., b. l. 27–28). Skunde teigiama, jog apylinkės teismas vertindamas minėtą sutartį paviršutiniškai ištyrė šią sutartį, nenurodydamas S. M. teisinančių ir G. L. kaltinančių Sutarties nuostatų. Teisėjų kolegija, šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Visų pirma, kaip jau ne kartą pasisakyta šioje nutartyje, baudžiamoji byla nagrinėjama kaltinimo ribose, todėl teismas neturėjo jokios pareigos vertinti neva G. L. kaltinančių įrodymų, kai šiuo atveju asmeniui nėra pareikšti jokie kaltinimai. Be to, nagrinėjamu atveju, iš esmės minėta sutartis yra aktuali tik tuo aspektu, jog tarp šalių buvo kilę civiliniai santykiai, t. y. S. M. įsipareigojo per 12 mėnesių parengti techninio darbo projektą. Liudytoju apklaustas G. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016-2017 m. žodžiu su S. M. buvo sutarę, kad S. M. išims leidimą namo statyboms. Statybos leidimas turėjo būti paruoštas 4-5 mėnesių bėgyje. S. M. pasakė, jam kad leidimas yra, tada ir prasidėjo statybos. Jis pastoviai S. M. prašė leidimo, tačiau S. M. vis atrasdavo pretekstų jo nepateikti, sakė, kad pristatys leidimą, kad trūksta tik parašo, kad jis gali statyti. Pats jis leidimo nematė, pasitikėjo S. M. žodžiu. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, jog A. L. vardu advokatė A. G. nurodė, jog A. L. pasikreipus į Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo paaiškėjo, kad 2019-04-04 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas. Patikrinus S. M. pateiktą Leidimą informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“, tokio Leidimo rasti nepavyko (1 t., b. l. 24–26). Byloje iš esmės nekilo ginčo, jog susitarimas tarp asmenų išties buvo sudarytas, o minėti dokumentai buvo suklastoti. Be to, byloje nustatyta, jog G. L. išties namo statybas pradėjo neturėdamas tokio leidimo. Pats liudytojas G. L. nurodė, jog statybas pradėjo 2016 metais, o S. M. pateiktas statybos leidimas išduotas tik 2019 m. balandžio 4 d. Visgi, tai nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog G. L. žinojo, jog šis leidimas yra suklastotas. G. L. paaiškino, jog pasitikėjo S. M., kuris tvirtino, jog leidimas yra gautas ir gali atlikti namo statybos darbus. Iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nelogiška, jog G. L. būtų prisidėjęs prie dokumentų klastojimo, žinodamas, jog vėliau tokio dokumento reikės priduodant namą. Aplinkybės, jog G. L. namo statybas galėjo pradėti dar neturint leidimo statyti namą, nėra šios bylos dalykas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė galėtų būti svarbi vertinant G. L. atsakomybę dėl nelegalaus statinio statymo ir su tuo įstatyme reglamentuotų teisės normų nesilaikymu, tačiau tai negali būti pagrindas spręsti, jog G. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių.

14. Tai, kad S. M. buvo neva kurstomas G. L., apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad G. L. pats neištraukė statybos leidimo iš „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, kas rodo, kad jis suprato, kad namas legalaus statybos leidimo neturi, todėl ir reikalavo iš S. M. gauti statybos leidimą. Tačiau vėlgi, pirmosios instancijos teismas įvertino tokį G. L. reikalavimą, kadangi buvo sudarytas rašytinis susitarimas, todėl logiška, jog G. L. nuolatos primygtinai reikalavo vykdyti susitarime nurodytus darbus, tačiau nelogiška tokius veiksmus laikyti kaip kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, juolab, jog ir pats nuteistasis S. M. nurodė, jog G. L. niekada nėra jam tiesiogiai nurodęs suklastoti reikiamus dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų, jog S. M. būtų patyręs psichologinę ar fizinę prievartą iš G. L.. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis bijojo G. L. dėl jo kriminalinės praeities taip pat yra nepagrįsti nuteistojo samprotavimai, kadangi byloje tokių duomenų nėra. Be to, tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, S. M. bet kada galėjo nutraukti bendradarbiavimą, tačiau priešingai, laiku nepavykus įvykdyti sutarties sąlygų, t. y. gauti reikiamus dokumentus ir leidimus, priėmė sprendimą kaltinime nurodytus dokumentus suklastoti, ko ir neneigia pats nuteistasis. Taigi, aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, jog S. M. buvo sukurstytas G. L. daryti nusikalstamą veiką, tokių duomenų šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, jų nebuvo surinkta ir ikiteisminio tyrimo metu.

15. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su skunde nurodytais argumentais, jog S. M. klastodamas kaltinime nurodytus dokumentus nesiekė turtinės naudos. Skunde akcentuojama tai, jog byloje nėra duomenų, jog G. L. būtų sumokėjęs S. M. 2000 Eur, o ir civilinėje byloje Nr. e2-2656-490/2022 konstatuota, jog S. M. už projektavimą negavo jokio atlygio. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas įvertino tai, jog iš 2016 m. birželio 23 d. projektavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šalys susitarė dėl 2000 Eur atlyginio už projektavimo darbus. Tai, kad G. L. nesumokėjo S. M. žadėtų 2000 Eur kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, nepaneigia tos aplinkybės, jog S. M. darydamas nusikalstamą veiką, siekė turtinės naudos. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas įvertino ir tas aplinkybes, jog pats nuteistasis S. M. nurodė, jog dokumentus klastojo, kadangi nenorėjo prarasti klientų, nenorėjo nuvilti kolegų, kurių rekomendacijomis gaudavo užsakymus. O ir minėtoje civilinėje byloje S. M. paaiškino, jog suklastojo T. V. parašą ir pateikė projektą G. L., bijodamas, kad gali nukentėti finansiškai. Tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ši aptarta aplinkybė, jog dokumentus S. M. klastojo siekdamas nenukentėti finansiškai nelaikytina BPK 255 straipsnio pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šias išvadas padarė remdamasis įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2656-490/2022, kuris yra prijungtas prie baudžiamosios bylos, ištirtas ir įvertintas lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ši aplinkybė nėra esminė. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos dispozicijoje nėra numatyta sąlyga, jog ši nusikalstama veika įvykdoma siekiant turtinės ar finansinės naudos, tai patvirtina ir teismo nustatyta aplinkybė, jog S. M. pripažino visas esmines faktines aplinkybes, dėl ko pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

16. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nagrinėjamu atveju grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ar priimti motyvuotą nutartį dėl galimai G. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, nėra jokio pagrindo. Byloje pareikštas S. M. kaltinimas pasitvirtino, pats nuteistasis neneigia klastojęs kaltinime nurodytos dokumentus. Be to, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nusikalstamą veiką S. M. padarė siekdamas turtinės naudos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas šiose dalyse atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

17. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu paskirtu baudos dydžiu, teigiant, jog S. M. pripažino suklastojęs dokumentus, tik nepripažino, kad tai darė dėl finansinės naudos. Pasiūlius ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir pasiūlius 60 MGL dydžio baudą, S. M. su ja sutiko. Tačiau bandydamas pasakyti tiesą, S. M. dėl to nukentėjo finansiškai.

18. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu bei visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. M. tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. M. paskirta bausmės rūšis bei jos dydis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

19. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad S. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, turi šeimą, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. M. dėl analogiškos nusikalstamos veikos jau buvo kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja. Teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. M. paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui.

21. Apeliaciniu skunde nėra ginčijama paskirtos bausmės rūšis, tačiau nesutinkama su paskirtos bausmės dydžiu, prašant paskirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. S. M. padaryta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorija (BK 11 straipsnis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu S. M. paskirta 80 MGL dydžio bauda, kas yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas S. M. bausmę atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo klaidų nepadarė, nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą, nėra aiškiai per didelė.

22. Pažymėtina ir tai, jog įstatyme numatyta, jog baudos bausmė turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas įprastai ir taikoma. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam išaiškinta, jog bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių. Taigi, teismas atsižvelgęs į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą negu numatyta įstatyme. Įvertinus tai, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, parinkęs S. M. artimą minimumui baudos bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Tai, jog pareiškimu dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. buvo siūloma 60 MGL dydžio bauda, neįpareigoja teismo, pripažinus asmenį kaltu ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, būtent ir skirti tokio dydžio baudą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Skundą nagrinėjantis teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Teisėjų kolegija aplinkybių susijusių su netinkamu bausmės individualizavimu nenustatė, dėl ko ir šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. M. gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.