Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei Aušrai Štrimaitienei,

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo 2024 m. sausio 17 d. teikimą Nr. 7S-339 dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atstovė teikime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigotas dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 29 d.

Nuteistojo elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. lapkričio 30 d., jis 2023 m. gruodžio 11 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, išaiškinta gyvenamosios vietos keitimo tvarka. Laisvės apribojimo laikotarpiu 2024 m. sausio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 2024 m. sausio 3 d. pripažintas įtariamuoju (2024 m. sausio 17 d. ĮKNR duomenimis). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2024 m. sausio 17 d. SODRA išrašas), tačiau nuteistasis informavo, kad parašė prašymą išeiti iš darbo, kadangi atimta teisės vairuoti transporto priemones, registruosis Užimtumo tarnyboje.

Nuteistasis A. K. nevykdo draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų:

2024 m. sausio 15 d. atvyko į Probacijos tarnybą individualiam darbui, informavo, kad 2024 m. sausio 1 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Patikrinus ANR išrašą paaiškėjo, jog 2024 m. sausio 1 d. 14.50 val. jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį: „būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 2,18 prom. girtumas, savo įžūliu elgesiu bei aktyviais veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi sulaikomas, stangrino rankas bei sulaikymo metu vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, t. y. žodžiais išreiškė įžeidžiančio pobūdžio keiksmažodžius siekdamas pažeminti policijos pareigūnės garbę ir orumą“, priimto sprendimo nėra. Taip pat žodžiu paaiškino, kad 2024 m. sausio 11 d. išduotas apsaugos nuo smurto orderis artimoje aplinkoje, konfliktavo su sese, teigia, kad buvo apsvaigęs, nepamena kiek promilių jam nustatė Šakių PK. Individualaus pokalbio metu dar kartą aptarta alkoholio žala pačiam vartojančiam ir aplinkiniams, suteikti Priklausomybių konsultanto kontaktai, sutiko pradėti dalyvauti programoje asmenims kenčiantiems nuo priklausomybių „Russamtalen“ bei aptarta galimybė kreiptis medikamentiniam-psichoterapiniam ilgalaikės abstinencijos alkoholio palaikymo metodui. Informuotas, kad bus kreiptasi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Probacijos tarnybos nuomone, kurią atstovė palaiko teikime nurodytais motyvais ir pagrindais, kadangi A. K. nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nuteistasis, žinodamas teisines pasekmes, visgi pažeidė bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, siūloma pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu A. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu.

Nuteistasis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikimo turinį suprato, teikime nurodytus pažeidimus visiškai pripažįsta ir nieko papildomai paaiškinti neturi. Atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, kad dėl visko kaltas alkoholis, todėl dalyvauja programoje asmenims kenčiantiems nuo priklausomybių „Russamtalen“. Atsisakė medikamentinio-psichoterapinio ilgalaikės abstinencijos alkoholio palaikymo metodo taikymo programos, nes mano, kad ji jam dar nereikalinga. Ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviu dar nebaigtas, o administracine tvarka pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį yra nubaustas bauda, kurios neskundė. Orderis dėl smurto jo atžvilgiu taikytas kaip ir be pagrindo – buvo išgėręs, išėjo parūkyti, o sesuo pagalvojo, kad gali smurtauti grįžęs, tai ir išsikvietė policijos pareigūnus. Gyventi dabar padeda močiutė. Su prašymu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu sutinka.

Prokuroras Audrius Ažukas teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pasitvirtino tos aplinkybės, kurios nurodytos teikime, todėl prašo teikimą tenkinti visiškai ir laisvės apibojimo bausmę pakeisti 45 paromis arešto.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas nepagrįstas ir netenkintinas.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-150-557/2017).

Be to, pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), BVK 461–48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas) (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi, įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, neturintis nepilnamečių išlaikytinių, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), tikrai yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigotas dirbti arba būti užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 29 d.

Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo probuojamajam pakeitimo klausimą, patikrino, ar A. K. turėjo realią galimybę įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis draudimų ir ar jis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtomis priemonėmis siekiamas tikslas.

Išnagrinėto teikimo duomenimis pasitvirtino teikime nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. lapkričio 30 d., jis 2023 m. gruodžio 11 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, išaiškinta gyvenamosios vietos keitimo tvarka. Laisvės apribojimo laikotarpiu 2024 m. sausio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 2024 m. sausio 3 d. pripažintas įtariamuoju (2024 m. sausio 17 d. ĮKNR duomenimis). Ikiteisminis tyrimas 2024 m. vasario 19 d. duomenimis dar nebaigtas ir galutinis sprendimas A. K. atžvilgiu nepriimtas. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį A. K. yra nubaustas 130 Eur bauda, kurios neapskundė. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2024 m. sausio 17 d. SODRA išrašas), tačiau nuteistasis informavo, kad pats parašė prašymą išeiti iš darbo, kadangi jam atimta teisės vairuoti transporto priemones, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Šiame teikime nurodyta, kad nuteistasis nevykdo probacijos sąlygų, kadangi užfiksuoti nuteistojo alkoholio vartojimo ir apsvaigimo faktai, kuriuos nuteistasis teismo posėdžio metu visiškai nuoširdžiai pripažino. A. K. pripažino, kad 2024 m. sausio 1 d. tikrai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, už tai jam tą pačią dieną surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, 2024 m. sausio 11 d. buvo išduotas apsaugos nuo smurto orderis artimoje aplinkoje, nes nuteistasis konfliktavo su seserimi, būdamas apsvaigęs.

Teismo vertinimu, pagal esamus duomenis nuteistasis supranta ir laiko save priklausomu nuo alkoholinių gėrimų vartojimo ir tikslu šiai priklausomybei įveikti jis šiuo metu dalyvauja programoje „Russamtalen“ – asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių. Taip pat netekęs darbo dėl negalėjimo vairuoti transporto priemonių, nuteistasis užsiregistravo užimtumo tarnyboje. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis nuo jo probacijos termino pradžios teismo įpareigojimą ir probacijos sąlygas pažeidė ir dėl jo kreipiamasi į teismą pirmą kartą.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl būtinumo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, privalu įvertinti ne tik Probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus, tačiau apskritai įvertinti probuojamojo asmens elgesį probacijos taikymo laikotarpiu, taip pat ir tai ar yra galimybė bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) pasiekti nekeičiant nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės į arešto bausmę, kuri iš esmės yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Laisvės apribojimo bausmės pagrindiniai tikslai yra nubausti asmenį, kas atliekama suvaržant jo laisvę skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus, ir tuo pačiu šiais teismo skirtais įpareigojimais ir draudimais siekiant prevencinių bausmės tikslų – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat bausmės tikslas yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo įpareigojimų ir draudimų vykdymo kontrolę atlieka probacijos skyrius, vykdydamas nuteistojo priežiūrą probaciją. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, t. y. bausmės prevencinių tikslų įgyvendinimas, kas leidžia teigti, kad laisvės apribojimo bausmės pagrindinis tikslas yra prevencinis. Laisvės apribojimo bausmė nėra keičiama į areštą, formaliai nustačius jos sąlygų pažeidimus, tačiau nustačius, kad nuteistasis vengia – sąmoningai be pateisinamų priežasčių jos nevykdo, nededa jokių pastangų ją atlikti, dėl ko jos tolesnis atlikimas nepadės pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslų, dėl ko ji keičiama į arešto bausmę, kuri labiau atlieka ne prevencinę paskirtį, o nubaudimo. Šiuo atveju sprendžiant dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, teismas atsižvelgia į visą bausmės vykdymo laikotarpiu buvusį nuteistojo elgesį, tai yra kelintą kartą nagrinėjamas teikimas nuteistojo atžvilgiu, ar nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, ar lankosi pas priklausomybių konsultantą ir ar sutinka gydytis nuo priklausomybės bei bandyti pasiekti rezultato – nebevartoti alkoholio.

Teismas, nurodytų aplinkybių kontekste atkreipia dėmesį į tai, jog teisme toks probacijos tarnybos teikimas pakeisti A. K. teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu yra gautas ir nagrinėjamas pirmą kartą. Be to, iš teikimo bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis yra apsisprendęs gydytis ir dalyvauja programoje „Russamtalen“ – asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, jog padaryti probuojamojo pareigų nurodyti pažeidimai yra tokie reikšmingi, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę, tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės bei pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Ir netgi priešingai – nurodytas A. K. paskutinio meto elgesys, siekiant išsivaduoti nuo jo paties pripažįstamos priklausomybės alkoholiniams gėrimas, registravimasis Užimtumo tarnyboje, patvirtina aplinkybę, kad nuteistojo motyvacija spręsti piknaudžiavimo alkoholiu problemą, normaliai gyventi ir dirbti, yra pakankamai aukšta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Teikimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Nutarties nuorašą siųsti Probacijos tarnybai, prokurorui, nuteistajam.