Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimas

2022-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-90-743/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
II-90-743/2022
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00031-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Asta Vailionienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. Č.
Institucija
Alytau apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Vytas Kantaravičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-90-743/2022
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00031-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.10.1; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teismo teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. Č., jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Virginijui Pileckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Č. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2022 m. birželio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2749-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – ir Lazdijų r. PK) (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. 52-ANR_N-2749-2022 J. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta 60 Eur bauda, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, už kurį paskirta 30 Eur bauda, ANK 415 straipsnio 3 dalyje, už kurį paskirta 60 Eur bauda, ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje, už kurį paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pateiktu skundu J. Č. prašo nutarimą iš dalies panaikinti, nurodo, kad savo kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1–3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pripažįsta visiškai, dėl šios dalies nutarimo neskundžia, o su nutarimu dėl nubaudimo jo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nesutinka, prašo nutarimą šioje dalyje panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Skunde taip pat išreikštas prašymas priteisti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato jo patirtas išlaidas advokatui (b. l. 2–6). Teisminio nagrinėjimo metu reikalavimo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsisakė.

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje nebuvo atliktas bylos įrodymų vertinimas, kaip tai numatyta ANK 569 straipsnio 4 dalyje, nebuvo laikomasi šioje dalyje įtvirtintos pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Skundžiamame nutarime tik išvardijami bylos duomenys, tačiau nepateikiama šių duomenų analizė ir vertinimas. Jeigu Institucijos atstovai būtų tinkamai įvertinę ir analizavę bylos medžiagą ir jiems pateiktą prašymą su priedais dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies nutraukimo, pareiškėjo veiksmai būtų kitaip įvertinti. Atkreipia dėmesį, kad jo paaiškinimai policijos pareigūnams iš karto po sustabdymo, teikti raštu, o taip pat parodymai, duoti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, taip ir liko neįvertinti. Tai lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad kai pareigūnai jį stabdė ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu, t. y. per garsiakalbį liepdami sustoti, jis tinkamai įvykdė jų reikalavimą. Iki to momento jis negirdėjo tokio pareigūno reikalavimo, atitinkančio ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, specialūs šviesos ir garso signalai nėra įstatyme įtvirtintas stabdymo būdas ir dėl to negali kilti atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Šią poziciją grindžia Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-348/2020.

Nurodo, kad jis nubaustas dėl to, kad 2022 m. gegužės 2 d. 11.10 val. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau pridėti vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. 11 val. pareigūnams per garsiakalbį davus nurodymą sustoti, jis sustabdė automobilį po 16 sekundžių, t. y. reikalavimą įvykdė tinkamai, o dėl ankstesnių nepaklusimo sustabdyti automobilį jis net nebuvo kaltintas.

Pažymi ir tai, kad jo vairuojamas automobilis yra labai senas, iš esmės be garso izoliacijos, įvykio metu buvo prikrautas įvairiausių rakandų (metalinių kibirų, kauptukų ir t. t., kurie kėlė salone atitinkamą triukšmą), važiavo smėlėtu, dulkėtu, siauru ir prastos būklės miško keliuku, todėl ir dėl triukšmo natūraliai negirdėjo garsinių signalų. Kardiolitos klinikoje jam konstatuoti klausos sutrikimai, kurie taip pat apsunkino aplinkos girdėjimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas policijos pareigūno R. I. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja filmuotoje medžiagoje užfiksuotiems faktams. Policijos pareigūnas R. I. tuo metu, kai pareiškėjas sustojo, priėjo prie jo, neprisistatė, kaip to reikalauja Patrulių veiklos instrukcija, ir nieko nepaaiškinęs, iš karto išsakė savo išankstinę nuomonę, jog jis nesustojo. Naudodamas psichologinį spaudimą, vertė jį prisipažinti, kad neva sąmoningai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, nurodė prisipažinti, kitu atveju konfiskuos mašiną, grasino ateityje būsimomis problemomis. Tokiu būdu pareigūnas R. I. bandė suklaidinti pareiškėją, kad neva jau Viktarinos kaime nesustojo policijos pareigū­nams. Atkreipia dėmesį, kad ir po psichologinio spaudimo prisipažinti to, ko nepadaręs, pareiškėjas nuoširdžiai ir nuosekliai daug kartų kartojo tikrąsias faktines aplinkybes, kad tikrai policijos pareigūnų nematė, o juo labiau, kad jie jį stabdytų. Policijos pareigūnui R. I. provokuojant, jis ramiai ir nuosekliai jam aiškino, kad Viktarinoje tikrai nebuvo, kad važiavo ne iš Viktarinos, o pro Ivanauskų kaimą nuo bulvių lauko. Paminėtos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad policijos pareigūno R. I. tarnybiniame pranešime nurodomos ne objektyvios faktinės aplinkybės, o pačio pareigūno subjektyvus vertinimas, todėl toks tarnybinis pranešimas negali būti vertinamas, kaip patikimas ir juo labiau pareiškėjo kaltę patvirtinantis įrodymas.

Pažymi, kad iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad net patys pareigūnai nežinojo, kaip kvalifikuoti pareiškėjo veiksmus, nebuvo tikri, ar jo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Tai atsiskleidžia policijos pareigūnų tarpusavio diskusijoje, kuri užfiksuota vaizdo įraše. Polici­jos pareigūnė moteris (kaip dabar galima suprasti G. B.) pradžioje siūlo surašyti administracinio nusižengimo protokolą tik už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurios valstybiniai ženklai yra negaliojantys. Kiek vėliau R. I. nutraukia kolegę, liepia jai palaukti, vėliau nutaria surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Institucija, priėmusi nutarimą – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumen­tais. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nenustatyti transporto priemonių stabdymo būdai. Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai yra reglamentuojami Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo apraše, o pareigūnai transporto priemonę stabdo ANK nustatyta tvarka. KET 16 punkte nurodyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Policijos pareigūnas, vykdydamas eismo priežiūrą ir tikrindamas transporto priemones, pats pasirenka transporto priemonės sustabdymo vietą, atsižvelgdamas į savo, stabdomos transporto priemonės vairuotojo ir tarnybinės transporto priemonės saugumą. Tai reiškia, policijos pareigūno nurodymas sustabdyti transporto priemonę turi būti vykdomas nedelsiant. Policijos pareigūnas gali nurodyti per garsiakalbį kur sustabdyti transporto priemonę arba važiuoti paskui iki saugios vietos ir tada išreikšti minėtą nurodymą. Pareiškėjo atveju, policijos reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turėjo būti vykdomas nedelsiant ir jis buvo išreikštas taip, kaip to reikalauja ANK, t. y. atlikus visus privalo­mus veiksmus. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis negalėjo girdėti ir matyti švyturėlių šviesų ir garso, vertinti kritiškai, kad transporto priemonės važiavo mišku lauko keliu, eismo nebuvo, triukšmo faktorius atmestinas. Pažymi, kad vertinant Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK RS ekipažo pamainos (12 val.) ataskaitas, vienas ekipažas per pamainą paprastai patikrina 20–30 transporto priemonių (prevencinių priemonių metu šis skaičius gali būti kelis kartus didesnis). Faktiškai daugumos transporto priemonių stabdymas vyksta panašiu, kaip pareiškėjo atveju, būdu, t. y. šviesos ir garso signalais bei nurodymais žodžiu. Faktiškai virš 99,9 procentų atvejais visi vairuotojai sustabdo transporto priemones, todėl pareiškėjo paaiškinimas, jog jis nesuprato, jog yra stabdomas, vertintinas kritiškai. Taip pat pažymi, kad policijos pareigūnams persekiojant nestojusias transporto priemones, dažniausiai viso to rezultate, stabdomos ir nestojusios transporto priemonės vairuotojas: 1) sustabdo transporto priemonę pamatęs realią ar tariamą kliūtį; 2) nepavykus atitrūkti nuo policijos ekipažo, sustabdo transporto priemonę; 3) padaro eismo įvykį. Būtent pareiškėjo atveju, iš vaizdo registratorių įrašo darytina išvada, kad pastarasis sustabdė transporto priemonę tik pamatęs, jog nepavyko atitrūkti nuo policijos pareigūnų ir privažiavęs miško kelią.

Taip pat pažymi, kad policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įraše akivaizdžiai matyti, jog asmuo stabdomas policijos, kaip to reikalauja ANK, nesustabdo transporto priemonės. Institucija sutinka, kad įraše nėra užfiksuota stabdymo eiga, tačiau tokį įrašą policijos įstaigai pateikė PD informacinių sistemų specialistai. Kitas dalykas akivaizdžiai matyti, kad pats stabdymo procesas buvo daug ilgesnis, kadangi įrašas prasideda važiuojant abiem transporto priemonėm ganėtinai dideliais greičiais.

Taip pat pažymi, kad net ir darant prielaidą, jog pareiškėjas negirdėjo garsiakalbio komandos, jis privalėjo vykdyti KET 12 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamo­sios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

Institucijos nuomone, dėl pareiškėjo veiksmų policijos pareigūnai rizikavo savo sveikata bei tarnybiniu transportu (pažymi, kad pareiškėją vijosi neasfaltuotu, duobėtu lauko keliu tarnybiniu virš 2 tonų sveriančiu mikroautobusu).

Taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pažeidimo fiksavimo metu skiriasi nuo tų, kurias nurodo skunde, kadangi bylos nagrinėjimo metu pateiktame prašyme J. Č. nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. važiavo iš Vilkininkų kaimo į Viktariną ir kelyje tarp Valančiūnų ir Abarauskų pamatė atvažiuojantį policijos ekipažą, su juo prasilenkė. Kada ir kur vėliau policijos automobilis apsisuko ir važiavo link jo vairuojamo automobilio, jis negalėjo matyti ir netgi nesitikėjo, kad bus stabdomas. Išgirdęs garsinius signalus, nematant policijos automobilio ir nereikalaujant per garsiakalbį sustabdyti automobilį, jis ne iš karto suprato, kad privalėjo tuoj pat sustoti.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo, jog atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį pritaikyta už policijos pareigūnų reikalavimą, kuris neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, nepaneigia jo padaryto nusižengimo, todėl mano, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, jis yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 2 d. J. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2022 m. gegužės 2 d. 11 val. 10 min. Lazdijų r. sav. Veisiejų sen. Abarauskų k. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonės valstybinio numerio ženklai yra negaliojantys; nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, kai stabdymo būdas buvo išreikštas važiuojant tarnybiniu policijos automobiliu, kuris pažymėtas specialiomis spalvomis, su ant jo esančiais užrašais „POLICIJA“, įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, matomus 360 laipsnių kampu, įjungus garsinį signalą, t. y. matydamas, jog yra stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, tarnybiniu policijos automobiliu, padidino važiavimo greitį, bandė atitolti nuo paskui važiuojančio su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais ir garsiniu signalu tarnybinio policijos automobilio, Lazdijų r. sav. Veisiejų sen. Viktarinos ir Abarauskų kaimuose, t. y. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 5 dalį (administracinio nusižengimo byla ROIK 22166715106, b. l. 6–8). 2022 m. birželio 17 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK nutarimu J. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta 60 Eur bauda, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta 30 Eur bauda, ANK 415 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta 60 Eur bauda, ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje, už kurį jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams (administracinio nusižengimo byla ROIK 22166715106, b. l. 1–4). Nuotraukose matyti, kad vairuotame J. Č. automobilio salone sukrauti įvairūs kibirai, dėžės ir kitokios talpos (administracinio nusižengimo byla ROIK 22166715106, b. l. 19). Iš konsultacijos išrašo matyti, kad 2022 m. birželio 13 d. J. Č. nustatytas mišrus abipusis prikurtimas (administracinio nusižengimo byla ROIK 22166715106, b. l. 17). Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška patvirtina, kad J. Č., kaip ūkininkas, 2022 m. gegužės 31 d. deklaravo7,52 ha naudmenų, dalyje jų yra auginamos bulvės (b. l. 28). Užklausos duomenys patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. 14.02 val. buvo sukurta užduotis dėl vaizdo įrašų išėmimo automobilyje 3046, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašai reikalauti nuo 2022 m. gegužės 2 d. 11 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 11.14 val.; 2022 m. gegužės 4 d. 16 val. prašymas įvykdytas (b. l. 22–23). Patrulinio automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo ir greičio duomenys patvirtina šias aplinkybes: automobilis judėjo nuo Veisiejų link Leipalingio, ties Abarauskų k. (Lazdijų r. sav.) automobilis apsisuko ir važiavo link Viktarinos k.; apie 10.56 val. automobilis pradeda judėti, jo greitis pasiekia 125 km/h, po to staiga krenta iki minimalaus, tada automobilis juda ne didesniu nei 60–75 km/h greičiu, apie 11 val. pradeda stabdyti ir 11.01.13 val. visiškai sustoja (b. l. 24–26). Vaizdo ir garso įrašai patvirtina šias aplinkybes: iš vaizdo ir garso įrašų Nr. A3046-KUC056-220502-110000-110207-2001200 ir Nr. 2022_0502_110059_002 matyti miško keliu važiuojantis raudonos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu važiuojantys policijos pareigūnai, girdėti įjungtas policijos automobilio garsinis signalas ir policijos pareigūnės reikalavimas vairuotojui sustoti, matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos automobilis sustoja, girdėti, kaip policijos pareigūnė 11:01:05 praneša, kad jau susistabdė (įrašai Nr. A3046-KUC056-220502-110000-110207-2001200, Nr. 2022_0502_110059_002(1) ir Nr. 2022_0502_110059_002); iš įrašų matyti, kaip iš automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs vairuotojas prieina prie policijos tarnybinio automobilio, kalbasi su pareigūnais, girdėti, kaip policijos pareigūnai sako, kad vairuotojas akivaizdžiai nestojo, bėgo, viskas yra užfiksuota kamerose, aiškiai išreiškė, buvo kelis kartus prie pat privažiavę, stabdė ir švyturiais, ir balsu; vairuotojas nuosekliai tvirtina, kad jis policijos pareigūnų nematė, nebėgo, matė pareigūnus važiuojančius iš priekio, asfaltu, važiuoja iš bulvių lauko, mašina netvarkinga, jeigu būtų matęs, kad pareigūnai stabdo, būtų sustojęs, negirdėjo, kad pareigūnai buvo įjungę sireną, nes dunda, viskas dreba, kleba (įrašai Nr. Nr. A3046-KUC056-220502-110207-111130-2001200, Nr. 2022_0502_110149, Nr. 2022_0502_110920, Nr. 2022_0502_111557_005, Nr. 2022_0502_112056_006, Nr. 2022_0502_111309, Nr. 2022_0502_112640, Nr. 2022_0502_114028_010) (administracinio nusižengimo byla ROIK 22166715106, b. l. 23). J. Č. neteistas, turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinio nusižengimo byla ROIK 22166715106, b. l. 27–30). Liudytoja G. B. patvirtino, kad prisimena, kaip tarnybos metu stabdė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotą automobilį. Tą kartą ji dirbo su R. I., kuris vairavo tarnybinį automobilį, pažymėtą skiriamaisiais policijos ženklais. Jie važiavo link Leipalingio, tačiau prasilenkė su J. Č. vairuojamu ,,VW Golf“ automobiliu, važiavusiu nuo Leipalingio pusės link Veisiejų. Ji, patikrinusi informacinėje sistemoje, pastebėjo, kad automobilis nedraustas privalomuoju draudimu, neatlikta jo techninė apžiūra, negaliojantys numeriai, todėl nusprendė apsisukti ir automobilį sustabdyti. Jie apsisuko, iš karto ji įjungė specialius šviesos signalus. Po kurio laiko, tiksliai įvardinti negali, įjungė ir garsinius signalus taip stabdydami automobilį, tačiau jis nestojo, nuvažiavo link Viktarinos k. R. I. padidino greitį, kurį laiką jie vijosi nestojusią transporto priemonę, jis įvažiavo į lauko keliuką, garso ir šviesos specialieji signalai buvo įjungti, ji per garsiakalbį davė nurodymą vairuotojui sustoti ir netrukus jis sustojo. Stabdomas automobilis sustojo tik po kurio laiko (b. l. 32). Liudytojas R. I. patvirtino, kad tarnybos metu, specialiai pažymėtu tarnybiniu policijos automobiliu, 2022 m. gegužės 2 d. stabdė J. Č. vairuojamą automobilį ,,VW Golf“ dar Lazdijų r. sav. Viktarinos k., tačiau jis nestojo. Tiksliai stabdymo laiko neprisimena, tačiau iki sustojimo vairuotojas kurį laiką nestojo, jis turėjo padidinti greitį ir vytis jį. J. Č. buvo stabdomas specialiais šviesos signalais, po to buvo įjungti ir garso signalai įvairiais rėžimais, tačiau J. Č. sustojo tik Lazdijų r. sav. Abarauskų k., kai, jo nuomone, toliau jau neturėjo kur važiuoti. Jis garso įraše kalbėjo apie liudytojus, nes pravažiuojant matė šalikelėje žmones, vėliau jų ieškojo, bet jų jau nebuvo (b. l. 32). Liudytojas E. S. patvirtino, kad prisimena tą įvykį, jis reikalavo pateikti vaizdo įrašą. Paprastai, reikalaudamas vaizdo įrašo, pažiūri administracinio nusižengimo protokole nurodomą galimo pažeidimo laiką ir prašydamas pateikti įrašus, paprašo įrašo už ankstesnį laikotarpį nei protokole nurodomas galimas pažeidimo laikas. Nors išreikalautame vaizdo įraše matyti tik J. Č. stabdymas prieš jam sustojant, tačiau jis tiki pareigūnų parodymais, kad J. Č. automobilis buvo stabdytas daug anksčiau ir jis nestojo. Prieš teismo posėdį jis domėjosi ir sužinojo, kad 2022 m. gegužės 2 d. pažeidimą fiksavusio automobilio įrašai jau neišlikę, todėl ankstesnio laiko įrašų gauti nėra galimybės, o šio automobilio metaduomenų, kuriuose atsispindėtų, kada buvo įjungti garso ir šviesos specialieji signalai, nėra, yra tik duomenys apie greitį (b. l. 32). Bendruomenė J. Č. charakterizuoja kaip aktyvų bendruomenės narį, draugišką, visiems padedantį, besirūpinantį šeima, vertinantį ir puoselėjantį šeimos vertybes (administracinio nusižengimo byla ROIK 22166715106, b. l. 16).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl policijos reikalavimo sustabdyti transporto priemonę atitikimo ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimams

Byloje kilo ginčas, ar policijos pareigūnų reikalavimas J. Č. sustabdyti transporto priemonę, išreikštas jiems važiuojant specialiai pažymėtu tarnybiniu automobiliu, kuris pažymėtas specialiomis spalvomis, su ant jo esančiais užrašais POLICIJA, įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, matomus 360 laipsnių kampu, įjungus garsinį signalą, buvo tinkamas ANK 426 straipsnio 6 dalies kontekste taikant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi, pagal ANK426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdymas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų); patrulis turi būti sudarytas nemažiau nei iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Šiame kontekste pripažintina, kad policijos pareigūnų naudotas J. Č. stabdymo būdas – važiuojant specialiai pažymėtu tarnybiniu automobiliu, kuris pažymėtas specialiomis spalvomis, su ant jo esančiais užrašais POLICIJA, įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, matomus 360 laipsnių kampu, įjungus garsinį signalą, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nenumatytas ir neatitinka šios teisės normos reikalavimų.

Atsakydamas į Institucijos argumentus, kad toks būdas yra pakankamas vairuotojo dėmesiui atkreipti, o įvertinus tai, kad įjungti specialieji garso ir šviesos signalai suponuoja vairuotojo pareigą sustoti, J. Č. privalėjo sustabdyti transporto priemonę, teismas pasisakys dėl šių argumentų.

ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reguliavimas ir jame negali būti detaliai sureguliuoti visi uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, KET, žinybiniuose teisės aktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje, be kita ko, numatyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, o šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. KET 12 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjan­čioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šių taisyklių 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereguliuojami transporto priemonių stabdymo būdai.

Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, transporto priemonių stabdymo būdai tamsiuoju paros metu yra nustatyti Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo apraše, patvirtinta­me Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 10 d., TAR, 2021, Nr. 2021-15671) (toliau – Aprašas). Policijos pajėgų vienetas (toliau – PPV) gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti; reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones, taip pat vykdant migracijos kontrolę (Aprašo 22.1, 22.2 punktai). Pagal Aprašo 24 punktą PPV pareigūnai transporto priemonę stabdo ANK nustatyta tvarka.

Šiame kontekste pažymėtina, kad jokiuose kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas koks nors kitas stabdymo būdas nei nustatytas ANK 426 straipsnio 6 dalyje.

Pagal KET 186 punktą specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Taigi mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialieji garso signalai specialiosiose transporto priemonėse naudojami ne tik sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, bet ir kitais atvejais. Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnyje yra aiškiai apibrėžti policijos veiklos teisiniai pagrindai, kur nedviprasmiškai yra nurodyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais, todėl akivaizdu, kad įstatymas policijos pareigūnams nenumato galimybės savo veikloje naudoti veiksmus ir priemones, kurios nėra reglamentuotos atitinkamais teisės aktais.

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia teismui spręsti, kad pareigūnų reikalavimas sustabdyti J. Č. vairuojamą transporto priemonę nagrinėjamu atveju neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimų, todėl negali būti pagrindas taikyti ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą atsakomybę. Priešingas aptartų teisės normų aiškinimas prieštarautų aukščiau nuodytam ir ANK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisingumo principui bei neužtikrintų ANK 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų uždavinių.

Net ir pripažinus, kad pagal KET 12 punkte nustatytą teisinį reguliavimą nurodytu būdu reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę yra aiškiai išreiškiamas, nes kiekvienas eisme dalyvaujantis transporto priemonės valdytojas turi pareigą duoti kelią ir sustoti, tačiau šiuo atveju J. Č. nekaltinamas dėl KET 12 punkto reikalavimų nevykdymo, o plečiamai aiškinti ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytų būdų KET 12 punkto kontekste, negalima.

Tai, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turi būti išreikštas laikantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų pripažįstama ir formuojamoje teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A-18-689/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-348/2020).

Šiame kontekste teismas sprendžia, kad net tuo atveju, jei byloje ir būtų įrodytas J. Č. vairuojamos transporto priemonės stabdymas specialiaisiais šviesos ir garso signalais, nesuponuotų jo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Dėl šių aplinkybių įrodytumo teismas pasisakys žemiau.

II. Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį

Taigi, kai minėta aukščiau, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.

Liudytojos G. B. ir R. I. parodymais nustatyta, kad G. B. informacinėje sistemoje patikrinus duomenis apie J. Č. vairuojamą transporto priemonę, buvo nustatyti KET taisyklių pažeidimai, todėl policijos pareigūnų sprendimas sustabdyti šią transporto priemonę buvo teisėtas.

Sprendžiant, ar buvo aiškiai išreikštas policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę ir ar jis atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, pažymėtinos šios aplinkybės. Iš liudytojos G. B. parodymų matyti, kad informacinėje sistemoje pastebėjus, kad J. Č. vairuojama transporto priemonė dalyvauja eisme pažeidžiant nustatytas taisykles, R. I. apsuko automobilį, padidino greitį, ji įjungė specialius šviesos signalus, po kurio laiko – ir garso signalus, kurį laiką persekiojo važiuojantį automobilį, o šiam įvažiavus į lauko keliuką, ji per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustoti ir vairuotojas sustojo. Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojas R. I., nė vienas iš liudytojų negalėjo tiksliai laiko ir vietos atžvilgiu apibrėžti, kada šviesos ir garso signalai buvo įjungti, kokį atstumą su jais nuvažiavo, taigi, lieka neaišku, kada buvo įjungti ir specialūs garso signalai. Šiuos liudytojų parodymus sugretinus su automobilio greičio duomenimis matyti, kad automobilis išskirtinai dideliu greičiu, siekiančiu 125 km/h, pradėjo važiuoti tarp 10.56 val. ir 10.57 val., apie 11 val. automobilio greitis staiga mažėja, o 11.01 val. fiksuotas sustojimas. Taigi, J. Č. automobilis buvo persekiojimas neilgą laiko tarpą, apie 3 min., ir nėra galimybės nustatyti, kada buvo įjungti specialūs garso signalai, kol tarp 11 val. ir 11.01 val. per garsiakalbį išsakius reikalavimą sustabdyti automobilį, J. Č. jį sustabdė, be to, specialių garso ir šviesos signalų įjungimas grindžiamas tik liudytojų – policijos pareigūnų parodymais. Institucijos atstovas pripažino, kad 11.01 val. sustabdydamas transporto priemonę J. Č. tinkamai įvykdė policijos pareigūnų reikalavimą sustoti. Taigi, nors tyrimo rezultatai patvirtina, kad J. Č. nustatytas abipusis prikurtimas, o jo automobilyje buvo įvairių metalinių talpų, kėlusių triukšmą, jis puikiai girdėjo reikalavimą sustabdyti transporto priemonę ir tą reikalavimą įvykdė. Institucija išreikalavo įrašus tik nuo 11 val., nors atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, turėjo galimybę pateikti ir ankstesnius įrašus, iš kurių būtų galimas spręsti apie ankstesnius pareigūnų veiksmus. Šiandien tokių įrašų gauti nėra galimybės ir nėra galimybės nustatyti, kada gi apskritai buvo įjungti specialieji šviesos ir garso signalai. Iš liudytojo G. B. ir R. I. parodymų bei duomenų apie automobilio greitį, negalima spręsti, kada tiksliai buvo išreikštas reikalavimas sustabdyti automobilį, nes J. Č. neigiant girdėjus, kad jis buvo stabdomas iki to momento, kai išgirdo reikalavimą sustoti per garsiakalbį, surinkti įrodymai nepakankami pripažinti, kad buvo aiškiai išreikštas policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti J. Č. vairuojamą transporto priemonę naudojant specialus garso ir šviesos signalus. Ši J. Č. iškelta abejonė – kad jis nebuvo stabdomas iki tol, kol išgirdo reikalavimą sustoti – būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei laiku būtų išreikalauti ir prie administracinio nusižengimo bylos pridėti garso ir vaizdo įrašai, o to nepadarius, ši abejonė lieka nepaneigta.

Svarbu ir tai, kad J. Č. pripažintas kaltu nevykdęs reikalavimo Lazdijų r. sav. Abarauskų k. sustabdyti transporto priemonę 11.10 val., tačiau įrašai patvirtina, kad jau 11.01 val. transporto priemonė buvo sustabdyta, o iš liudytojų parodymų matyti, kad jie kaltina J. Č. nestojus dar Lazdijų r. sav. Viktarinos k. Taigi nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nustatytų bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįsti J. Č. skunde nurodyti argumentai, kad jis nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 d. už tai, kad tinkamai įvykdė policijos pareigūnų reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, o dėl nevykdymo anksčiau – jis nėra kaltinamas.

ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikala­vimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitiki­nimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-36-511/2022 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019 17 punktas; 2019 m. birželio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019 9 punktas; 2022 m. balandžio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-36-511/2022 15 punktas; Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020).

Šia kontekste pažymėtina, kad Institucija turėjo visas galimybes ištirti visus galimus įrodymus, taip pat ir vaizdo ir garso įrašus nuo 10.45 val., tačiau ji tyčia (ar dėl nerūpestingumo) jų neišreikalavo, taip sudariusi sąlygas šiuos garso ir vaizdo įrašus prarasti, netiksliai nurodė galimo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, o priimdama nutarimą, jų nesiaiškino. Atsižvelgus į tai, teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo tyrimas atliktas paviršutiniškai, pažeidžiant ANK reikalavimus, nenustačius visų būtinų aplinkybių ir priimtas nepagrįstas nutarimas, kuris negali būti pripažintas teisėtu.

Atsižvelgus į anksčiau aptartus argumentus, teismų praktiką, į įrodinėjimo naštos paskirsty­mo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administra­cinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, pripažintina, kad šioje byloje nėra jokių objekty­vių duomenų, patvirtinančių, kad J. Č. 2022 m. gegužės 2 d. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, todėl dėl šios dalies nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

III. Dėl procesinės bylos baigties

Visi aukščiau pateikti argumentai, leidžia teismui spręsti, kad skundžiamas nutarimas dėl J. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, yra neteisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas, administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies nutrauktina, nes J. Č. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). J. Č. bausmės subendrinta ANK 38 straipsnio pagrindu, todėl dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies administracinio nusižengimo bylą nutraukus, šioje dalyje naikintinas ir bausmių subendrinimas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2022 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-2749-2022 skundžiamas tik dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, todėl likusioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, tačiau panaikinus bausmių subendrinimas pagal ANK 38 straipsnį, galutinė bausmė nustatytina iš naujo pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

J. Č. skundą tenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2022 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2749-2022 dalį, kuria J. Č. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams panaikinti ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2022 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2749-2022 dalį, kuria vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams ir J. Č. nustatyti galutinę administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė