- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2K-505-489/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00639-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Audronė Kartanienė, Tomas Šeškauskas (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžio.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. gegužės mėnesį padaryta vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. spalio 7 d. vagystė) laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. spalio 7 d. vagystė) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos laisvės atėmimo dvejiems metams keturiems mėnesiams ir dvejiems metams bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta šešiasdešimties parų arešto bausme ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 70 straipsnį, A. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant nuteistajam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant atlikti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse, ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. gegužės mėnesį padaryta vagystė), panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. dėl šio kaltinimo išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Be to, panaikinta ir šio nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Kita Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis pakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta šešiasdešimties parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta šešiasdešimties parų arešto bausmė. Kita su A. B. nuteisimu ir jam skirta bausme susijusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu A. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. gegužės 19 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužęs S. J. naudojamo garažo, esančio Joniškyje, (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į garažą ir pagrobė S. J. priklausiusius daiktus: automobilinę stogo bagažinę, keturias žiemines padangas „Bridgestone“ ir kitus daiktus, padarydamas nukentėjusiajam S. J. 4915 Lt (14234,82 Eur) turtinę žalą.
Išteisindama A. B. dėl pirmiau nurodyto kaltinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. padarė kaltinime nurodytą veiką, nėra neginčijamai patvirtinta įrodymais.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Šioje byloje įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti A. B. bei V. K., tačiau 2014 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminis tyrimas dėl V. K. buvo atskirtas, nes jis tuo metu buvo suimtas Latvijos Respublikoje. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nedavė parodymų apie bylos aplinkybes, o pagal Europos arešto orderį jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai tik 2015 m. kovo 5 d., todėl ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant šią bylą Joniškio rajono apylinkės teisme V. K. parodymai negalėjo būti ištirti bei įvertinti. Tai buvo galima padaryti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes tuo metu V. K. jau buvo perduotas Lietuvos Respublikai ir buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad po to, kai V. K. buvo perduotas Lietuvos Respublikai, dėl jo atskirta ikiteisminio tyrimo dalis, surašius kaltinamąjį aktą, buvo perduota nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui. Šiam teismui nagrinėjant bylą 2015 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio metu V. K. jam reiškiamus kaltinimus pripažino, parodė, kad 2013 m. spalio 7 d. nuvyko prie garažų Joniškyje kartu su J. K., A. B. ir dar vienu Andriumi, kad A. B. jau anksčiau ten buvo buvęs, jis žinojo, kad pusė garažų yra apleista, kad A. B. turėjo kamufliažinę striukę, kurią buvo apsivilkęs. A. B. kaltė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiama 2013 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje rasta nukentėjusiajam S. J. priklausanti kamufliažinė striukė, kitais įrodymais, pagal kuriuos ši striukė pagrobta iš S. J. garažo dar 2013 m. gegužės mėnesį, kad šia striuke naudojosi ir nukentėjusysis S. J., ir nuteistasis A. B., taip pat duomenimis, kad 2013 m. spalio 7 d. padarytos vagystės mechanizmas atitinka 2013 m. gegužės mėnesį padarytos vagystės aplinkybes (įsibrauta į tuos pačius garažų masyvus, kaltininkai turėjo įrankius garažų palėpių sienoms griauti, įsibrovė tokiu pat būdu), o tai rodo, jog vagystės kaltininkas žinojo įvykio vietos ypatumus, pro kur ir kaip galima įsibrauti, numatė, kokių įrankių reikės vagystei padaryti, ir tai žinojo, nes anksčiau buvo toje pačioje vietoje. Šių duomenų kontekste V. K. parodymai vertintini kaip svarbūs sprendžiant dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už 2013 m. gegužės mėnesį padarytą vagystę ir juos ištirti buvo galima apeliacinės instancijos teisme, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, neapklausęs V. K., ištyrė ne visas teisiniu požiūriu reikšmingas faktines bylos aplinkybes, ne iki galo ištyrė įrodymus, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nes, tik atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus V. K. apeliacinės instancijos teisme, bus galima pagrįstai spręsti dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės padarius vagystę 2013 m. gegužės mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikimo BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015).
Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytos įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, neapklausęs V. K., ištyrė ne visas teisiniu požiūriu reikšmingas bylos aplinkybes.
Kolegija visų pirma pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. K. nedavė parodymų apie bylos aplinkybes, prokuroro surašytame kaltinamajame akte šio asmens parodymais A. B. kaltumas nebuvo įrodinėjamas. Nagrinėjant A. B. bylą pirmosios instancijos teisme V. K. buvo užsienio valstybėje, todėl šio asmens parodymų negalėjo ištirti ir įvertinti nei ikiteisminio tyrimo institucijos, nei pirmosios instancijos teismas. Iki 2015 m. kovo 27 d. V. K. apklausos Akmenės rajono apylinkės teisme buvo neaiškus ne tik šio asmens parodymų turinys, bet ir tai, ar šis asmuo sutiktų duoti parodymus apie 2013 m. gegužės mėnesį iš S. J. naudojamo garažo padarytos vagystės aplinkybes.
Antra, pagal Europos arešto orderį V. K. buvo perduotas Lietuvos Respublikai tik 2015 m. kovo 5 d., o A. B. baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo nagrinėjama 2015 m. kovo 12 d. Byloje tuo metu nebuvo jokios informacijos, kad apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma apie V. K. perdavimą Lietuvos Respublikai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusi prokurorė jokios informacijos apie V. K. perdavimą Lietuvos Respublikai apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė, atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu būtų apklaustas V. K., neprašė.
Trečia, A. B. byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal šio nuteistojo apeliacinį skundą, neperžengiant BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtų ribų, nei A. B., nei kitiems dalyvavusiems asmenims teismo neprašant A. B. kaltumą ar nekaltumą patikrinti pagal faktus ar aplinkybes, kurias nurodo V. K., nustatyti šio asmens buvimo vietą, jį apklausti.
Taigi negalima prokuroro kasaciniame skunde siūlomų BPK pažeidimų įžvelgti apeliacinės instancijos teismo neveiklume nustatant bylos aplinkybes, t. y. netikrinant įrodymų, kurių A. B. bylos nagrinėjimo teismuose metu net nebuvo. Siekdamas nustatyti tikrąsias 2013 m. gegužės mėnesį padarytos vagystės aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokių galimybių aktyviai veikti, rinkti A. B. kaltumą patvirtinančius duomenis taip, kaip prašoma prokuroro kasaciniame skunde. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad šis teismas išvadas apie bylos aplinkybes padarė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, neįvertino visų proceso metu surinktų A. B. bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų.
Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nustatyti šiame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendį naikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą.