- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1132-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04213-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 2.8.2.1Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų pripažinimas negaliojančiomis
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 1 542,61 Eur skolą, 138,13 Eur palūkanas, 21 procento dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 1 542,61 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 791,94 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,36 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 26 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų paruošiamųjų procesinių dokumentų.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo 1 542,61 Eur negrąžintą kredito dalį, 115,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 145,65 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,36 Eur sutartines palūkanas, apskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. sausio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. birželio 9 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 810,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,88 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K759154881, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 48 mėnesius ir sumokėti 972,64 Eur palūkanų bei 145,65 Eur tarpininkavimo mokestį. Kadangi atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, 2020 m. gegužės 27 d. pranešimu ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2020 m. birželio 2 d.
3.2. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų priteisimo yra pagrįsti, todėl iš atsakovo buvo priteista 1 542,61 Eur negrąžinto kredito ir 7,36 Eur sutartinių palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos.
3.3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. birželio 2 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 25 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 2 d.), t. y. už 128 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 115,18 Eur (1 542,61 Eur x 21 proc. / 360 d. x 128 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 138,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 115,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
3.4. Reikalavimą dėl 21 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 1 542,61 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas atmetė, kadangi, pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.
3.5. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 791,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, nors sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 145,65 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida. Teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 4,90 procento dydis nuo kiekvienos mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas). Teismo vertinimu, sutarties sudarymo metu atsakovui objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį jis privalės mokėti netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma sutartis atitinka jo poreikius ir finansines galimybes, numatyti galimų neigiamų įsipareigojimų nevykdymo teisinių pasekmių. Teismas nusprendė, kad tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui, todėl minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaikė, o ieškovei iš atsakovo priteisė sutartimi sulygtą 145,65 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.
3.6. Teismas nustatė, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 256 Eur, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (73 procentai) iš atsakovo ieškovei priteisė 186,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ir bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją ir iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateiktas 2020 m. birželio 9 d., t. y. praėjus neilgam laiko tarpui nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K- 7-823/2020, priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiko tarpą apeliantė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba išanalizuoti naujai sukurtą precedentą ir pateikti ieškinį teismui ieškinio reikalavimus bei jų motyvus suderinusi su naujuoju precedentu.
4.2. Nurodo, kad dar prieš dvi savaites iki ieškinio pateikimo teismui dienos apeliantės ieškinio dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, ir mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų buvęs pagrįstas ir tenkintinas.
4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos.
4.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais ir užtikrindamas proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas, vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo, kadangi, atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, buvo galima padaryti išvadą, jog ieškovas nėra susipažinęs su naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu.
4.5. Nurodo, kad reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 542,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir nenustatydamas apeliantei termino ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje 21 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
4.6. Ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir 21 procento dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo.
9. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K759154881, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 48 mėnesius, sumokėti 972,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21 proc.) ir 145,65 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. rugsėjo 25 d. bei vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl 2020 m. gegužės 27 d. pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateiktas 2020 m. birželio 9 d., t. y. praėjus neilgam laiko tarpui nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiko tarpą apeliantė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba išanalizuoti naujai sukurtą precedentą ir pateikti ieškinį teismui ieškinio reikalavimus bei jų motyvus suderinusi su naujuoju precedentu.
12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, įsigaliojo nuo jos paskelbimo dienos, taigi šia nutartimi sukurtas precedentas tapo privalomas visiems teismams nuo 2020 m. gegužės 25 d. ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. liepos 10 d. sprendimą už akių pagrįstai vadovavosi naujausia ir aktualiausia kasacinio teismo praktika.
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nuo 2016 m. birželio 2 d. yra atstovaujama profesionalių teisininkų – advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu ir pateikti ieškinį teismui ieškinio reikalavimus bei jų motyvus suderinusi su naujuoju precedentu. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų – advokatų, todėl turėjo realią galimybę pasitarti ir pasikonsultuoti dėl savo atliekamų teisinių veiksmų turinio ir pasekmių bei gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šalies ir jos profesionalaus atstovo (advokato) nežinojimas apie suformuotą naują kasacinio teismo precedentą, kuris ypatingai reikšmingas įmonėms teikiančioms profesionalias finansines, skolinimo paslaugas, nesudaro pagrindo atsakomybę perkelti teismui ir neatitinka sąžiningų profesionalių teisininkų – advokatų elgesio standarto.
14. Apeliantė nurodo, kad dar prieš dvi savaites iki ieškinio pateikimo teismui dienos apeliantės ieškinio dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, ir mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų buvęs pagrįstas ir tenkintas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. gegužės 25 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, toks ieškinio reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų patenkinimas yra vertintinas kaip iš dalies varžantis teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkantis kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujai suformuotu kasacinio teismo precedentu. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).
15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais ir užtikrindamas proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas, vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo, kadangi, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus, buvo galima padaryti išvadą, jog ieškovė nėra susipažinusi su naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu.
16. Teisėjų kolegija tokį apeliantės argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas šalių nustatytų ribų. Ieškovui tinkamai neįvykdžius pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, ribojama atsakovo teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/1999, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533- 84/2016, 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje naudojosi profesionalia teisine pagalba, buvo atstovaujama advokato, darytina išvada, kad ji turėjo visas galimybes tinkamai suformuoti savo ieškinio reikalavimus ir pasirinkti tinkamą savo teisių gynimo būdą. Turint omenyje, kad teismui yra draudžiama konsultuoti ir patarinėti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti, teismas negali būti nė vienos iš šalių advokatas, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
17. Apeliantė taip pat teigia, kad reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 542,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir nenustatydamas apeliantei termino ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje 21 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti pareikšto ieškinio reikalavimų ribų, apeliantės argumentas, kad teismas ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 542,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje 21 procento mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Apeliaciniu skundu taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės teigimu, šioje byloje ieškovei turėjo būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, atitinkamai nėra pagrindo keisti ginčijamos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.