- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-559-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00921-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko Agrotech“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), I. S.,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko Agrotech“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Račkausko Agrotech“ dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės 17 396,61 Eur žalos atlyginimo dėl pagal nuomos sutartį išnuomotų ir prarastų statybinių pastolių; 2) 251,27 Eur žalos dėl sugadintų pastolių; 3) 1235,31 Eur skolos už suteiktas, bet neapmokėtas nuomos bei transportavimo paslaugas; 4) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 25 d. su atsakove sudarė statybinių pastolių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią perdavimo - priėmimo aktais atsakovei buvo perduoti įvairūs statybiniai pastoliai bei jiems priklausantys priedai. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. išnuomotus pastolius ieškovei grąžino, tačiau paaiškėjo, kad atsakovė grąžino ne visus pagal nuomos sutartį jai perduotus pastolius: dalis pastolių buvo sulaužyti ir nebetinkami naudoti, o dalis pastolių iš viso negrąžinti. Dėl to šalių atstovai 2017 m. liepos 10 d. pasirašė sulaužytų dalių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį sulaužytų pastolių kiekis - 12 vienetų, vertė 251, 27 Eur. Taip pat 2017 m. birželio 30 d. šalys pasirašė trūkstamų dalių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. patikslintą trūkstamų dalių aktą, pagal kurį nustatyta, kad atsakovas negrąžino ieškovui 397 vienetų perduotų pastolių, kurių vertė 17396,61 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovė neatsiskaitė už pastolių nuomą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. 182,61 Eur ir už transporto paslaugas 1052,70 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei su jos atstovu suderintą ir pasirašytą PVM sąskaitą – faktūrą apmokėjimui, tačiau atsakovė nevykdo pareigos atlyginti ieškovui patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažino, kad negrąžino ieškovei visų pastolių, tačiau nesutiko su prašomų priteisti nuostolių dydžiu, kadangi ieškovės išnuomoti pastoliai buvo naudoti, nusidėvėję, turėjo deformacijų, todėl jų vertė ne 17 396,61 Eur, o 5 000 Eur.
4. Pirmosios instancijos teismui 2017 m. spalio 9 d. nutartimi nutarus pasirengti nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovė nepagrįstai nesutinka su negrąžintų pastolių verte, kadangi šalys perduodamos pastolius viena kitai pasirašydavo aktus, kuriuose nurodyta ne tik pastolių būklė, bet ir pastolių vertė perdavimo momentu. Ieškovė nesutiko su atsakovės teiginiu, jog pastoliai iki jų perdavimo momento atsakovei buvo nusidėvėję ir turėjo deformacijų, kadangi tarp šalių sudarytoje pastolių nuomos sutartyje buvo numatyta, jog atsakovei perėmus pastolius, ji turėjo teisę per 48 valandas nuo pastolių perėmimo momento pareikšti pretenzijas dėl pastolių kiekio ir kokybės neatitikimų, tačiau atsakovė niekada tokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė prašė tenkinti ieškinį visiškai, kadangi jos patirti nuostoliai yra pagrįsti, dėl jų nustatymo ir apskaičiavimo tvarkos šalys buvo sudariusios rašytinę sutartį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismui pateiktame triplike nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti tokio dydžio nuostolius, kokie buvo nurodyti aktuose, kadangi turi būti priteista tiek, kiek buvo realiai patirta žalos. Taip pat nurodė, jog dėl dingusių pastolių atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog pastoliai iš statybvietės nebuvo išvežti ir nėra dingę, todėl, atsižvelgiant į faktą, kad pastolius atvežė, sumontavo, o paskui išmontavo ir išsivežė ieškovė, atsakovė darė išvadą, kad pastoliai faktiškai yra grąžinti ieškovei visa apimtimi, o tariamas pastolių trūkumas yra susidaręs dėl neteisingų duomenų ieškovės parengtuose perdavimo aktuose. Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 17 396,61 Eur žalos dėl prarastų Pastolių atlyginimo, 251,27 Eur žalos dėl sugadintų pastolių atlyginimo, 1235,31 Eur skolos už suteiktas pastolių nuomos ir transportavimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. rugsėjo 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1450 Eur atstovavimo išlaidų ir 617 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo iš statybinių pastolių nuomos sutarties teisinių santykių. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo pozicija, kad pastoliai buvo naudoti, iš esmės nusidėvėję, o jų vertė galėtų siekti 5000 Eur, bet ne 17 396,61 Eur, neva ieškovė nepateikė pastolių vertės įrodymų, be to, atsakovo darbuotojas – statinio statybos darbų vadovas, A. D., nebuvo įgaliotas atstovauti atsakovą nustatant daiktų rinkos vertę bei nuostolių dydį, pasirašinėti ant trūkstamų ir sugadintų pastolių aktų ir 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, kurioje fiksuoti ieškovės patirti nuostoliai ir ši sąskaitą nėra ieškovės nuostolių įrodymas.
8. Nurodė, kad šalys nuomos santykius įformino rašytine nuomos sutartimi, kuria detaliai aptarė ne tik nuomojamo turto perdavimo ir grąžinimo sąlygas, bet ir sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę. Visi pastoliai ir jų sudedamosios dalys pagal sutarties reikalavimus, atsakovei buvo perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktus, o atsakovė juos grąžino pagal grąžinimo – priėmimo aktus. Perduodant pastolius atsakovei aktuose buvo aiškiai nurodyta pastolių būklė, detali specifikacija, kaina, kurią, pagal sutarties 2.3 punktą nuomininkas privalėtų sumokėti, pastolių sugadinimo atveju.
9. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo išnuomoti (perduoti) nauji pastoliai ir sprendė, kad pagrindo teigti, jog pastoliai atsakovei buvo perduoti deformuoti ar nekokybiški, nėra. Tokias išvadas teismas darė, įvertinęs teisme apklaustų liudytojų parodymus, bei byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriuos ir laikė patikimesniais. Taip pat, nustatęs, kad atsakovė nepareiškė pretenzijos nei dėl nuomojamų pastolių būklės, kokybės ir kainos. Visuose atsakovės atstovo pasirašytuose perdavimo – priėmimo aktuose fiksuota, kad „nuomininkas neturi nuomotojui pretenzijų dėl išnuomotų pastolių techninės būklės“.
10. Teismas pripažino įrodytu, kad atsakovė negrąžino ieškovei 397 vnt. išnuomotų pastolių dalių, o 12 vnt. grąžino sugadintus, taip pat neatsiskaitė už transportavimo paslaugas bei nesumokėjo pastolių nuomos mokesčio už 2017 m. birželio mėn.
Šalies argumentai
11. Pažymėjo, kad trūkstamų detalių kiekio atsakovas iš pradžių neginčijo, pateikė įrodymus, kad kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl galimos pastolių vagystės, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad pastoliai iš statybvietės nebuvo išvežti ir nėra dingę, o dokumentinis pastolių trūkumas atsirado, nes A. D. nesutikrino ieškovo pateiktų aktų pagal perduodamų pastolių kiekį, o kadangi pastolius atvežė ir sumontavo, paskui išmontavo pats ieškovas, tai pastoliai nėra dingę ir faktiškai yra grąžinti ieškovui visa apimtimi, pastolių trūkumas yra tariamas. Teismas atsakovo atstovo teiginį, jog tariamas pastolių trūkumas yra susidaręs dėl neteisingų duomenų ieškovo parengtuose priėmimo- perdavimo dokumentuose, laikė nepagrįstu. Tokias išvadas darė remdamasis ikiteisminio tyrimo nutarimu, kuriame nurodyta, kad liudytojas A. D. parodė, jog jis trūkstamų detalių aktą pasirašė susipažinęs su šio akto turiniu, be to ir kita bylos medžiaga, patvirtina, jog priimamos pastolių dalys visuomet buvo suskaičiuojamos. Teismas taip pat vertino, liudytojo A. D. parodymus, iš kurių matosi, kad jis pasirašė ant pastolių perdavimo priėmimo bei pastolių grąžinimo aktų, atvežamus ir išvežamus pastolius pats skaičiavo, tačiau ne kiekvieną kartą, kartais padėdavo skaičiuoti kiti UAB „Agrotech“ darbuotojai, dirbę tame objekte, tačiau kaip atsirado trūkumas paaiškinti negali, apie trūkumą informavo bendrovės direktorių P. R.. Teismas nurodė, kad liudytojo paaiškinimus iš esmės patvirtino ir liudytojai G. A. bei E. V., kurie nurodė, kad padėdavo kartais A. D. suskaičiuoti pastolius, o bylos nagrinėjimo metu iškelta versija, kad galimai pastoliais naudojosi kitos tame pačiame objekte dirbusios įmonės ir pan., nėra ieškovės kaip nuomotojo atsakomybės klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atsakovės atstovo teiginį, kad liudytojas A. D. buvo įgaliotas pasirašyti tik perdavimo - priėmimo aktus, bet nebuvo įgaliotas pasirašyti grąžinimo - priėmimo aktų, taip pat jokių dokumentų, susijusių su nuostolių nustatymu, vertintino kritiškai. Nurodė, kad atsakovė neinformavo ieškovės, kad gražinimo - priėmimo aktus pasirašys kuris nors kitas atsakovės atstovas, bet ne A. D.. Pasirašant pastolių nuomos sutartį atsakovės direktorius P. R. nurodė, kad pagal sutartį veikti įgaliotas asmuo yra A. D. ir per visą pastolių perdavimo ir gražinimo laikotarpį nebuvo nurodytas joks kitas asmuo, o išaiškėjus trūkumui apie tai buvo informuotas A. D., kuris pasakė atsiųsti dar vieną mašiną ir ją „pakrovė“ pastoliais bei pasirašė dar vieną grąžinimo aktą, tačiau pastolių vis tiek trūko. Apie trūkumus buvo pirmiausia informuotas A. D., kaip darbų vadovas, po to, trūkumų aktas buvo nusiųstas UAB „Agrotech“, susisiekta su direktoriumi P. R., kuris žadėjo trūkumus apmokėti, tačiau vėliau atsisakė tai padaryti. A. D. pats nurodė, kad turėjo įgaliojimus pasirašyti pastolių priėmimo ir grąžinimo, bei trūkstamų dalių aktus. Teismas pažymėjo ir tai, kad pastolių trūkumą ir sulaužymą fiksuojančiuose aktuose, kuriuos pasirašė A. D., yra nurodyta ta pati pastolių dalių kaina kaip ir perdavimo- priėmimo aktuose; A. D. buvo ir yra atsakovės darbuotojas, atsakovė A. D. įgaliojimų pasirašinėti aktus nei pačių aktų neginčijo. Be to teismų informacinės sistemos duomenimis ( LITEKO) atsakovė yra pateikusi ieškinį A. D. dėl nuostolių atlyginimo dėl ieškovės prarastų pastolių, kas patvirtina, jog ieškovės pastoliai, galimai, buvo prarasti dėl atsakovės darbuotojo kaltės.
13. Teismas atmetė atsakovės atstovo teiginį, kad nuostoliai ieškovei turi būti priteisti tokio dydžio, kokie buvo realiai patirti. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovės nuostoliai – tai pagal nuomos sutartį perduoto, bet negrąžinto taip pat grąžinto, tačiau nebetinkamo naudoti turto piniginė išraiška (kaina), kuri buvo nurodyta šalims pasirašant atitinkamus perdavimo - priėmimo aktus. Pažymėjo, kad ieškovės pateikta ir anksčiau aptarta pastolių pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovei nuomai buvo pateikti nauji pastoliai, jų negrąžinimas ieškovei turi būti kompensuotas priteisiant negrąžinto turto vertę pinigine išraiška.
14. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad pastolių nuomos bei transportavimo paslaugas apmokėtos ar kad jos buvo nesuteiktos.
15. Dėl atsakovės pareiškimo apie įrodymo suklastojimą CPK 184 straipsnio 1 dalies tvarka, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. pastolių pirkimo pardavimo sutartis ir 2016 m. spalio 3 d. šios sutarties priedas tarp UAB „Vaistena“ ir UAB „ Layher Baltic“ yra suklastota ir siūlymo nelaikyti šios sutarties bei jos priedo įrodinėjimo priemone, teismas pasisakė tai, kad atsakovės nurodytas aplinkybes kodėl, jos manymu, sutartis yra suklastota ir surašyta atgaline data, tikslu pateikti ją teismui civilinėje byloje, o būtent: sąskaitos faktūros nesutampa su sutarties suma, nepateikta pastolių pirkimo pardavimo sutarties specifikacija, nei viena PVM sąskaita faktūra neišrašyta 2016-09-12 sutarties pagrindu, PVM sąskaitose - faktūrose prie prekių pavadinimų nurodomi sutrumpinimai vokiečių kalba išvertus reiškia “nuolaidą“ ir kt., kas reiškia, kad pastoliai buvo ne nauji, pirkti su nuolaida, taikant 42 proc. sumažintą kainą, paneigiama UAB „Layher Baltic“ generalinio direktoriaus pažyma apie UAB „Vaistena“ parduotus pastolius, kurioje nurodyta, kad UAB „Vaistena“ pardavus pastolius ir jų dalis laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. vasario mėnesio buvo taikomos nuolaidos tik dėl UAB „Vaistena“ įsigyto didelio kiekio pastolių; bendrovės vidinėje apskaitos sistemoje vartoti nuolaidų trumpiniai tokie kaip: GEBRDISC, RABA, NUOLAIDA - identifikuoja nuolaidas, UAB „Vaistena“ parduoti pastoliai buvo nenaudoti.
16. Pabrėžė, kad teismas tenkindamas ieškinį svarbiausiu įrodymu pripažino šalių pasirašytus pastolių perdavimo ir grąžinimo aktus, aktuose nurodytą kainą laikė atitinkančią nuomojamų pastolių būklę, kadangi jokių prieštaravimų dėl perduotų pastolių ir jų vertės santykio atsakovė ieškovei nebuvo pareiškusi, nors pagal sutartį turėjo tokią teisę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl atsakovės darbuotojo A. D. materialiųjų teisių ir pareigų ir be pagrindo atsisakė tenkinti atsakovės prašymą įtraukti A. D. dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.
17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai apklausė atsakovės darbuotoją A. D. kaip liudininką.
17.3. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškas išvadas ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad:
18.1. Naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais nėra pagrindo. Teismas nepasisakė dėl neįtraukto asmens – atsakovės darbuotojo teisių ir pareigų: sprendimas niekaip nepaveikia atsakovės darbuotojo teisių ir pareigų. Sprendimu nėra konstatuoti minėto asmens neteisėti veiksmai, kurie sąlygoja materialinės ar civilinės atsakomybės pastarajam kilimą bei suponuoja žalos atlyginimą. Darbuotojo galimi neteisėti veiksmai nebuvo šios bylos tyrimo dalykas.
18.2. Atsakovė niekada neišreiškė prieštaravimų dėl jo darbuotojo liudininko A. D. apklausos.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ieškovei buvo grąžinti visi pastarajai priklausantys ir atsakovei nuomos sutarties bei priėmimo – perdavimo aktų pagrindu perduoti pastoliai, taip pat pastoliai buvo grąžinti tokios pat būklės, kokios buvo perduoti nuomos santykiu metu.
18.4. Ieškovės reiškiami reikalavimai dėl prarastų pastolių vertės pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Šalys dėl parduodamų daiktų vertės buvo susitarusios ir ji nustatyta šalių pasirašytuose dokumentuose.
18.5. Atsakovė jokių pretenzijų dėl pastolių būklės, kokybės, vertės niekada nereiškė.
18.6. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės pastoliai būtų nurašyti.
18.7. Aktų fiksavimo procedūra buvo sulygta sutartimi, kurią pasirašė pats atsakovės direktorius. Todėl atsakovei turėjo būti žinoma kokiu būdu bus fiksuojami grąžintų pastolių trūkumai ir kokias pasekmes tai gali sukelti nuomininkui (atsakovei). Be to, atsakovė neginčija fakto, kad darbų vadovas, atsakovės darbuotojas A. D. buvo įgaliotas pasirašyti pastolių perdavimo ir grąžinimo aktus. Būtent šių aktų – kaip pirminių dokumentų pagrindu ir buvo surašomi prarastų ir sugadintų detalių aktai.
18.8. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią neapmokėjus pastolių nuomos bei transportavimų išlaidų, kadangi byloje pateikta atsakovės pasirašyta PVM sąskaitą, kurioje išskirta ir atskirai fiksuota pastolių nuomos kaina bei transportavimo paslaugų kaina.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovės UAB „Račkausko Agrotech“ apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
20. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo ir skolos pagal statybinių pastolių nuomos sutartį priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
21. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.477 straipsniu, CK 6.499 straipsnio 1dalimi, CK 6.500 straipsniu.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.
23. Atsakovė UAB „Račkausko Agrotech“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad skundžiamu sprendimu tesimas nusprendė dėl atsakovės darbuotojo A. D. materialiųjų teisių ir pareigų ir be pagrindo atsisakė tenkinti atsakovės prašymą įtraukti A. D. dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu bei nepagrįstai ir neteisėtai apklausė atsakovės darbuotoją A. D. kaip liudininką.
24. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame pasakyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo tiesioginės įtakos atsakovės UAB „Račkausko Agrotech“ darbuotojo A. D. teisėms ar pareigoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje ginčas tarp šalių kilo iš statybinių pastolių nuomos sutarties teisinių santykių. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 25 d. tarp ieškovės UAB „Vaistena“ ir atsakovės UAB „Račkausko Agrotech“ buvo sudaryta Statybinių pastolių nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui laikinai už užmokestį naudotis nuosavybės teise ieškovei priklausančius statybinius pastolius “Layher“ kartu su jiems priklausančiais priedais, o atsakovė įsipareigojo naudoti pastolius pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Sutartyje 2.2 ir 2.3 punktuose numatyta, kad pastolių priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje įforminamas surašant perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodoma pastolių būklė, detali specifikacija bei pastolių kaina, kurią nuomininkas privalėtų sumokėti pastolių sugadinimo atveju. Pagal Sutartį laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. kovo 1 d. perdavimo -priėmimo aktais atsakovei buvo perduota įvairūs pastoliai ir jų dalys, nustatyta, kad perdavimo – priėmimo aktus iš ieškovės pusės pasirašė UAB „Vaistena“ direktorius Artūras Tupikas, o iš atsakovės pusės – UAB „Agrotech“ statinio statybos darbų vadovas A. D.. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. atsakovė Pastolius grąžino. 2017 m. birželio 30 d. šalių atstovai pasirašė Trūkstamų dalių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes patikrinus grąžintų pastolių kiekį rasta, kad grąžinti ne visi Pastoliai, trūksta 402 skirtingų pastolių dalių, kurių vertė 18589,91 Eur.
26. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad perdavimo – priėmimo aktus iš ieškovės (nuomotojos) pusės pasirašė UAB „Vaistena“ direktorius Artūras Tupikas, o iš atsakovės (nuomotojos) pusės – UAB „Račkausko Agrotech“ statinio statybos darbų vadovas A. D. bei 2017 m. birželio 30 d. šalių atstovai pasirašė Trūkstamų dalių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu apklausė minėtus asmenis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos nebuvo paveikta konkrečiai atsakovės darbuotojo A. D. teisinė padėtis ar jam sukelti kokie nors teisiniai padariniai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje atmeta. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi dėl savo darbuotojo A. D. apklausos pirmosios instancijos teisme.
27. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Atsakovė nesutinka, kad jai buvo perduoti nauji pastoliai, teigia, jog teismas privalėjo nesivadovauti šalių sudarytoje Sutartyje nurodytomis pastolių kainomis, bet teikti pirmenybę įrodymams, patvirtinantiems naudotų pastolių realias rinkos kainas.
28. Nagrinėjau atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas nuomojamų pastolių vertę, rėmėsi šalių sudaryta nuomos santykius įforminančia rašytine nuomos sutartimi, kurioje detaliai aptartos nuomojamojo turto perdavimo ir grąžinimo sąlygos, šalių kaip nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos, atsakomybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, visi pastoliai ir jų sudedamosios dalys pagal sutarties reikalavimus, atsakovei buvo perduoti pagal perdavimo – priėmimo aktus, o atsakovė juos grąžino ieškovei pagal grąžinimo – priėmimo aktus. Perdavimo – priėmimo aktuose aiškiai nurodyta pastolių būklė, specifikacija, kaina. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pasinaudojusi sutartyje numatyta teise pareikšti pretenzijas dėl pastolių būklės, kiekio, kainos. Taigi, atmestinas atsakovės teiginys, kad teismas privalėjo nesivadovauti šalių sudarytoje Sutartyje nurodytomis pastolių kainomis.
Dėl bylos procesinės baigties.
29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes tai nesudaro teisinio pagrindo peržiūrėti apskųsto teismo sprendimo apeliacine tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
31. Kadangi atsakovės UAB „Račkausko Agrotech“ apeliacinis skundas atmestas, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos ieškovės turėtos 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Račkausko Agrotech“ (j. a. k. 162402010) ieškovei UAB „Vaistena“ (j. a. k. 175880576) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.