- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-146-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01291-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- N. A.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-146-348/2012
Teisėja Ramunė Kuzmienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01291-2010-5
2012 m. balandžio 17d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: A. S. ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam N. A., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl 2011 m. lapkričio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 1. p. - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL (1040 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 6 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, kūno kultūros pamokos metu, prie sporto salės durų, tyčia sudavė vieną smūgį su ranka nukentėjusiajam mažamečiui T. T. į sprando sritį, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir susižalojo kairės rankos riešą, tuo padarė nukentėjusiajam T. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairio riešo sąnario sumušimo ir patempimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Skunde nurodo, jog teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Nuteistojo nuomone, nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių jo kaltę, o apkaltinamasis nuosprendis paremtas vien naudingo kaltinimui nukentėjusiojo ir prieštaringais liudytojų parodymais, bei fakto, kad vaikas susižalojo, konstatavimu. Taip pat apeliantas nurodo prieštaringą neturtinės žalos kompensacijos dydį, nurodytą nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse. Apelianto nuomone, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti paremtos įrodymais. Baudžiamojoje teisėje įtvirtintas pagrindinis principas, kad visi neatitikimai, prieštaravimai traktuojami kaltinamojo naudai. Netinkamai įvertinti liudytojo E. Ž. parodymai. Nurodo, kad teismas neteisingai traktuoja, jog jis pasikvietė vaikus. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, kurie yra prieštaringi. Apeliantas įsitikinęs, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų jo kaltės įrodymų. Teismas netinkamai įvertino liudytojų N. Š. ir E. S. paaiškinimus, rašytus gruodžio 7d. Visis apklausti vaikai kalba skirtingai, fantazuoja, o tiesioginio liudytojo, kuris būtų patvirtinęs teisme, kad matė kaip jis sudavė smūgį, nėra. Apelianto teigimu, tyrimui tiesioginės įtakos turėjo tai, kad nukentėjusiojo tėvas yra Alytaus AVPK pareigūnas. Kadangi buvo informuoti žiniasklaidos atstovai, buvo parodyti reportažai, tai iš anksto susidarė įspūdis, kad jis nusikaltėlis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas, nes netinkamai išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo (LR BPK 328 str. 4 d.). Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas spręsdamas prokuroro pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, motyvavo, kad pareikštas civilinis ieškinys 1000Lt. sumoje yra per didelis. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sunkių padarinių nebuvimą bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, nutarė, kad nukentėjusiajam, atstovaujamam įstatyminių atstovų turi būti priteista 500 Lt neturtinės žalos. Kolegija sutinka su teismo nurodytais motyvais dėl žalos sumažinimo, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad iš N. A. nukentėjusiajam T. T. turi būti priteista 700 Lt. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad rezoliucinėje dalyje teismas padarė apsirikimo klaidą, kuri turi būti ištaisyta.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes. Nuosprendyje padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir mano, kad nuteistojo N. A. kaltė nustatyta teisingai. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė kaltę, tačiau apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo T. T., liudytojų N. Š., E. S., J. S. ir L. P. parodymais. Liudytojų parodymais apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi, nepriklausomai nuo to, kad yra kai kurių neatitikimų (manoma, kad tai dėl amžiaus ir didelio susijaudinimo), tačiau iš esmės jie patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad būtent nuteistasis prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimas padarytas veikiant kairio riešo sąnarį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti padarytas krentant ant ištiesto rankos ir rankos riešo- plaštakos sritimi atsitrenkiant į kietą pagrindą; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Taigi, specialisto nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo parodymus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjęs T. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, patvirtino, kad smūgį per sprandą jam sudavė nuteistasis. Nuo smūgio jis parkrito, krisdamas kaire ranka nepatogiai atsirėmė. Apie įvykio aplinkybes jis papasakojo tėvui R. M., mamai L. T.. Liudytojai R. M. ir L. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sūnus jiems papasakojo kokiu būdu mokytojas N. A. jį sužalojo. Apie tai, kad kaltinamasis sužalojo T. T. parodė ir liudytoja D. G., kuriai apie Tomo sužalojimą papasakojo jo tėvas R. M.. Be to, D. G. parodymais nustatyta, kad kitą dieną po įvykio mokytojas N. A. kalbėjosi su Tomo klasiokais, nusivedė juos į kabinetą ir liepė rašyti pasiaiškinimus. Mokinys J. S. liudytojai pasakojo, kad mokytojas liepė rašyti tai, ką jis diktavo, bet jis nerašė, o kiti vaikai – rašė. Liudytojų E. S., N. Š., J. S., L. P. parodymais nustatyta, kad mokytojas N. A. liepė jiems rašyti pasiaiškinimus, kad Tomas pats užkliuvo ir nukrito. Vaikai bijojo, todėl rašė tai, ką mokytojas diktavo. Liudytojas N. Š. matė, kaip mokytojas N. A. priėjo prie nukentėjusiojo Tomo, paėmė jį už sprando ir papurtė. Tomo akyse jis matė ašaras. Liudytoja E. P. parodė, kad iš mokinių žodžių supratusi, kad Tomą sužalojo mokytojas N. A.. Nors liudytojai E. S., J. S., L. P. paties įvykio nematė, tačiau jie patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimo mechanizmą bei tai, kad kaltinamojo buvo priversti rašyti jam naudingą paaiškinimą.
Apylinkės teismas teisingai įvertino ir mokinių E. S. ir N. Š. rašytus paaiškinimus ir tuo klausimu išdėstė išsamius argumentus. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus pripažįsta teisingais, nes jų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Be to, kolegija pažymi, kad skirtingas aplinkybių nurodymas nepaneigia paties fakto. Liudytojai dėl savo amžiaus ir susijaudinimo bei, kad įvykis įvyko mokykloje, buvo apklausiami kelių mokytojų ir direktoriaus, po to buvo apklausiami pareigūnų ir teisėjo, galėjo aiškinti kai kurias įvykio aplinkybes skirtingai, tačiau tai esmės nekeičia.
Teismas teisingai įvertino liudytojos E. Š. parodymus, kad jos sūnus tris kartus rašė paaiškinimus. ir tik vieną kartą – direktoriui. Direktoriaus - liudytojo A. Lietuvninko parodymais nustatyta, kad pirmieji vaikų paaiškinimai buvo suplėšyti ir išmesti. Nustatyta, kad pirminiai vaikų paaiškinimai buvo suplėšyti, juose, kaip nurodė vaikai ir mokyklos direktorius, buvo parašyta, kad T. T. pats paslydo, o teismui pateiktuose E. S. ir N. Š. paaiškinimuose nurodyta, kad N. Š. matė kaip mokytojas papurtė T. T., o E. S. paaiškinime nurodyta, kad jis matė kaip kaltinamasis pagavo T. T. už kaklo ir palenkė. Iš to daroma išvada, kad paaiškinimai paimti vėliau (paaiškinimų surašymo data nenurodyta), jų turinys prieštaringas ir jie yra prieštaraujantys tų pačių liudytojų parodymams.
Apylinkės teismas teisingai įvertino liudytojo E. Ž. parodymus kaip prieštaraujančius objektyviai bylos medžiagai ir jais nesirėmė, nes liudytojas E. Ž. tiesiogiai įvykio nematė. Jis parodė, kad matė besikeliantį nukentėjusįjį, todėl pagalvojo, kad jis pargriuvo, tačiau dėl ko šis pargriuvo, nežino.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde nurodyti motyvai apie tai, kad nukentėjusiojo tėvas dirba Alytaus AVPK ir tai turėjo reikšmės nustatant jo kaltės klausimą, neturi ryšio su byla. Apeliantas nenurodė, kokią įtaką turėjo tai, kad R. M. dirba policijos komisariate. Pagal įstatymą, N. A. turėjo teisę prašyti ikiteisminį tyrimą atlikti kitam policijos komisariatui, jei manė, kad Alytaus AVPK yra šališka institucija. Tai, kad apie įvykį pranešė žiniasklaidos priemonės, neturi įtakos nei ikiteisminiam tyrimui, nei teismui, nes teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Skunde išdėstyti motyvai akivaizdžiai prieštarauja objektyviai bylos medžiagai. Apylinkės teismas gana išsamiai ir detaliai išdėstė motyvus dėl teismo padarytų išvadų, kurios nekelia abejonės dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Esant tokiom aplinkybėm, nuosprendis laikomas teisingu kiek tai liečia nustatant nuteistojo N. A. kaltę ir jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto klausimo dėl civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d.3 p.,328 str.4d.
nutarė:
2011m. lapkričio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš N. A. nukentėjusiajam T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminių atstovų R. M. ir L. T. 500 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.