- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-459-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20922-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- I. M., V. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovams I. M. ir V. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. M. ir V. M., prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 92,19 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi byloje 2022 m. lapkričio 22 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis.
Šalies argumentai
4. 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir civilinė byla nutraukta, 2022 m. lapkričio 22 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis atšauktas, ieškovei iš atsakovų priteistos ieškovės patirtos 67,64 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (25 proc. žyminio mokesčio, kurį sudaro 5 Eur; 60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane).
5. 2022 m. gruodžio 12 d. byloje gautas ieškovės prašymas priimti papildomą procesinį sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovų papildomai 423,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato padėjėjos A. T. pasirengimą 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą minėtame posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl 423,50 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir šias išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios išlaidos nebegali būti priteisiamos remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 98 straipsnio 1 dalimi.
Šalies argumentai
8. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad yra pagrindas priimti papildomą sprendimą, kadangi ieškovei nebuvo pranešta apie rašytinį posėdį. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl ieškinio atsisakymo, jame nurodė visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovų. Ieškovei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad tokie prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka gavus prašymą, nenustatant rašytinio posėdžio datos. Neigiami padariniai susiję su tuo, kad ieškovė nepateikė įstatymo nustatyta tvarka visų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tenka pačiai ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (nors jame nedalyvavo; parengiamasis teismo posėdis nevyko), be to, atsižvelgiant į bylos apimtį bei joje esančius įrodymus, laikytinos kaip neatitinkančios bylos sudėtingumo ir advokato padėjėjos išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui.
III. Atskirojo skundo argumentai
2. Ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį, priimti papildomą nutartį ir priteisti ieškovei 423,50 Eur advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, iš anksto neinformuodamas šalių, o remiantis kasacinio teismo praktika, kai teismas priima sprendimą rašytinio proceso tvarka, neinformuodamas šalių, pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, rodančios, kad ieškovas objektyviai neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl, ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą procesinį sprendimą, išsprendžiant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą civilinėje byloje atlyginimo klausimą.
10.2. Teismai laikosi praktikos, kad kliento interesų atstovavimas apima ne vien faktinį atstovo buvimą teismo salėje nagrinėjant bylą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su kliento atstovavimu: susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atvykimą į teismo posėdį ir pan. Vien susipažinimas su procesiniais dokumentais, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, ir bylos apimtį, jų įvertinimas bei strategijos parengimas užtrunka objektyviai daugiau nei kelias valandas. Ieškovės atstovo sąskaitoje – ataskaitoje nurodytas laikas, skirtas tiek bylos pasirengimui, tiek dalyvavimui teismo posėdžiuose, yra pagrįstas, objektyvus ir realus, nes ieškovės atstovas sugaišo daugiau laiko nei faktiškai buvo prašoma atlyginti civilinėje byloje.
10.3. Ieškovė vertina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas civilinėje byloje buvo išnagrinėtas nepagrįstai, subjektyviai bei jos nepriteistos itin formaliais kriterijais, teismui tokio sprendimo tinkamai nemotyvavus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręstas papildomos nutarties priėmimo klausimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
2. Papildomo procesinio sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.).
3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-25857-1101/2022 pagal ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams I. M. ir V. M. dėl skolos priteisimo baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismui nutarus bylą nutraukti dėl to, kad ieškovė atsisakė atsakovų atžvilgiu pareikšto ieškinio. Taigi, byla buvo baigta teismui nepriėmus sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės.
4. 2022 m. gruodžio 12 d. byloje gautas ieškovės prašymas priimti papildomą procesinį sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovų papildomai 423,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato padėjėjos A. T. pasirengimą 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą minėtame posėdyje. Taigi, prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo gautas teisme nepraleidus 20 dienų termino, skirto klausimui dėl papildomos nutarties priėmimo iškelti.
5. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
6. Remiantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, kad nėra pagrindo spręsti ieškovės atstovavimo byloje išlaidų priteisimo klausimo, kadangi ieškovės prašymas dėl 423,50 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, nesant tai pateisinančių priežasčių, teismui nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė praleido CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą.
8. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017, 29 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla užbaigta pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi tenkinus ieškovės 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl ieškinio atsisakymo.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės atstovavimo išlaidų nepateikimo per 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą priežasčių reikšmingumą, atkreipia dėmesį, kad ieškovė byloje buvo atstovaujama advokatų profesinės bendrijos AVOCAD, taigi teisines paslaugas teikiančio savo srities profesionalo, kuriam taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo, apdairumo ir atidumo standartai civiliniame procese.
12. Pažymėtina, jog CPK 140 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai ir aiškiai (lot. expressis verbis) nurodyta, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai rašytinio proceso tvarka nėra nagrinėjama byla iš esmės, tačiau nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. CPK 140 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bylos nutraukimo tvarką ieškovui atsisakius ieškinio, nėra nurodyta, kad apie teismo posėdį, kurio metu rašytinio proceso tvarka sprendžiamas ieškinio atsisakymo klausimas, teismas turi informuoti byloje dalyvaujančius asmenis. Apie nurodytą klausimo dėl ieškinio atsisakymo tvarką, ieškovei, atstovaujamai teisines paslaugas teikiančio savo srities profesionalo, turėjo būti žinoma.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėta advokatų profesinė bendrija nuolatos teikia ieškovei atstovavimo teisme teisines paslaugas civilinėse bylose dėl skolų už ieškovės suteiktas patalpų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas priteisimo, taigi, be kita ko, išmano (turi išmanyti) tokių civilinių bylų nagrinėjimo specifiką, tipinius bylų užbaigimo pagrindus bei bylų užbaigimo teisines pasekmes.
14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju bylos nutraukimą (pagal pareiškimą dėl ieškinio atsisakymą) inicijavo būtent ieškovė, taigi žinojo (turėjo ir galėjo žinoti), kad teismui patenkinus tokį prašymą, byla bus užbaigta ir atitinkamai pasibaigs CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas prašymui dėl atstovavimo išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų pateikti.
15. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika, kuria remiasi ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-207-313/2015, Nr. 3K-3-35-248/2016, Nr. 3K-3-194-684/2018) nesudaro pagrindo aptartos situacijos vertinti kitaip nei nurodyta aukščiau.
16. Šiame kontekste Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti, jais remtis reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta praktika suformuota esant skirtingoms bylos faktinėms aplinkybėms (lot. ratio decidendi) nei šioje civilinėje byloje – nurodytose byloje taikant papildomo sprendimo institutą atstovavimo išlaidas prašė priteisti ne bylos nutraukimą inicijavusi proceso šalis (ieškovas), tačiau šalis, kurios atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys / pareiškimas (t. y. atsakovas / skolininkas). Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovas negalėjo kontroliuoti ieškovo veiksmų ir/ar nuspėti, kokiu konkrečiu metu ieškovas pateiks (jei pateiks) ieškinio atsisakymą ir dėl to nespėjo per CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos kontekste, kaip minėta, ieškovė pati inicijavo bylos nuraukimą, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl turėjo ir galėjo numatyti savo veiksmų teisines pasekmes, įskaitant ir tai, kad kartu su prašymu dėl ieškinio atsisakymo nepateikus visų atstovavimo išlaidų, byla bus užbaigta ir pasibaigs CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas prašymui dėl atstovavimo išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų pateikti.
19. Be to, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalį ieškovės nurodytu būdu (t. y. kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė netaikoma visais atvejais, jei byla užbaigiama rašytinio proceso tvarka) būtų paneigtas šios teisės normos tikslas (skatinti šalis procese veikti operatyviai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu), vien teismo posėdžio forma, nevertinant kitų atstovavimo išlaidų nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių, besąlygiškai lemtų tokios normos (ne)taikymo galimybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aptartos teisės normos aiškinimas neatitiktų ir bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) reikalavimų.
20. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad sąskaita už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-25857-1101/2022 ieškovei buvo išrašyta 2022 m. lapkričio 16 d., taigi įrodymus apie atstovavimo išlaidų dydį ieškovė galėjo pateikti kartu su 2022 m. lapkričio 21 d. teismui pateiktu pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės elgesys per CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą nepateikiant prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų neatitiko civiliniame procese taikomų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) su teismu principų reikalavimų. Ieškovės nesavalaikis procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimas negali būti pripažįstamas nuo ieškovės valios nepriklausančia aplinkybe, suteikiančia ieškovei pasinaudoti teise, kurią ieškovė prarado dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo (CPK 75 str. 1 d.).
22. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad ieškovė, nesant reikšmingų tokį neveikimą pateisinančių priežasčių, dėl savo nerūpestingumo ir neatidumo praleido CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą prašymui dėl atstovavimo išlaidų ir jas pagrindžiantiems įrodymams pateikti. Nustačius, kad ieškovė dėl savo neveikimo praleido nurodytą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neegzistuoja teisinis pagrindas papildomos nutarties priėmimui. Kadangi nustatyta, kad neegzistavo teisinis pagrindas papildomos nutarties byloje priėmimui, nėra pagrindo analizuoti ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo klausimų.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu priimant papildomą nutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl ko skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, o atsakovai neteikė atsiliepimo į atskirąjį skundą ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.