Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-59 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 7 d. (į bausmės laiką įskaityta 1 mėnesis 20 dienų).

2018 m. vasario 28 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-59 nutarė nuteistajam M. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu siekia prasmingo užimtumo – šiuo metu jis mokosi profesinio rengimo centre, tačiau, vertinant visas kitas aplinkybes, stebimas labiau neigiamas pokytis nuteistojo elgesyje bei mąstyme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs 5 kartus. Nuteistojo savęs vertinimas žemas, kartais jis stokoja pasitikėjimo savimi. Nuteistasis turi priteistų baudų, skirtų ankstesniais teistumais, tačiau jis pats tiksliai nežino bendros jų sumos, teigia, jog gali būti apie 15 000 Eur. Pagal paskutinį teismo nuosprendį iš nuteistojo taip pat priteistas ir civilinio ieškinio atlyginimas. Turimų finanzinių įsipareigojimų nuteistasis nesprendžia. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką vertinama kaip aukšta – 105 balai. Anot Komisijos, visos nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

2018 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo M. V. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog jis atitinka visus formaliuosiu lygtinio paleidimo kriterijus, bausmės atlikimo metu jis mokėsi profesinio rengimo centre, lankė socialinių ryšių programą. Nuteistasis pabrėžė, jog jis pasikeitė į gerąją pusę, o išėjęs į laisvę, jis ketina įsidarbinti į paskutinę savo darbovietę, kurioje dirbo 2015 metais. Laisvėje jis norėtų padėti savo mažamečiams vaikams, gyventų pas savo motiną. Nuteistasis nurodė, jog jis nesutinka su Komisijos nutarime išdėstytais motyvais, kadangi jie nėra teisingi. Nuteistasis paaiškino, jog jis buvo priverstas raštiškai atsisakyti savo būrio, kuriame jis atlikinėjo bausmę, kadangi tame būryje jam grėsė pavojus. Todėl už tai jam paskirtos drausminės nuobaudos neturėtų būti traktuojamos kaip drausminės nuobaudos. Be to, Komisija neteisingai sprendė, jog jis nevykdo finansinių įsipareigojimų. Bausmės atlikimo metu jis neturi galimybių dengti turimas skolas, kadangi pataisos namų administracija jam neparūpina darbo. Nuteistasis patikino, jog ateityje jis akylai laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl prašo jo skundą tenkinti.

2018 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės atsiliepimas į nuteistojo M. V. skundą. Atsiliepime prokurorė prašo nuteistojo M. V. skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodė, jog, sprendžiant nuteistojo M. V. lygtinio paleidimo klausimą, iš tikrųjų teigiamai vertinama tai, kad jis bausmės atlikimo metu siekia prasmingo užimtumo ir šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, tačiau, įvertinus visas kitas aplinkybes, yra pastebimos labiau neigiamos nuteistojo elgesio bei mąstymo savybės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs 5 kartus. Nuteistojo savęs vertinimas žemas, kartais jis stokoja pasitikėjimo savimi. Nuteistasis turi paskirtų piniginių baudų ankstesniais teistumais, tačiau tikslios priteistos sumos nežino net pats nuteistasis, mano, jog gali būti apie 15 000 Eur, pagal paskutinį teismo nuosprendį iš nuteistojo taip pat priteistas civilinio ieškinio atlyginimas. Turimų finansinių įpareigojimų nuteistasis nesprendžia. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką įvertinta kaip aukšta – 105 balai. Prokurorė pabrėžė, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kriminogeninių veiksnių nustatymas, aukšta nusikalstamo elgesio rizika ir šios rizikos pokyčio nebuvimas rodo, jog pažangos, mažinant kriminogeninius veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Prokurorė pabrėžė, jog Komisija, spręsdama nuteistojo M. V. lygtinio paleidimo klausimą, išsamiai išnagrinėjo bei išvardino aplinkybes, kuriomis remiasi, ir teisingai įvertino reikšmingų aplinkybių visetą, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Prokurorė reziumavo, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Nuteistasis M. V. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, Komisijos 2018 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 357-59 bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog nuteistasis M. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. balandžio 14 d. Šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Iš 2018 m. vasario 28 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-56 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai ir visi posėdyje dalyvavę nariai vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis M. V. anksčiau yra teistas net 15 kartų. Vien jau ši aplinkybė nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net 15 kartų, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs 9 klasių išsilavinimą, profesijos įgijęs neturi, tačiau šiuo metu jis mokosi profesinio rengimo centre suvirintojo specialybę. Nuteistasis teigia, jog, išėjęs į laisvę, jis planuoja įsidarbinti Alytuje veikiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių dokumentų jis neturi. Nuteistasis praeityje dažnai dirbdavo įvairius trumpalaikius darbus, nes jam dažnai tekdavo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Dažnai nuteistasis dirbdavo nelegaliai. Pataisos namuose nuteistasis nedirba, tačiau jis buvo krepęsis dėl įdarbinimo, bet įdarbintas nebuvo, kadangi jis neturėjo profesinį pasiengimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nuteistasis buvo kreipęsis dėl darbo be sargybos, tačiau dėl turimų galiojančių drausminių nuobaudų jo prašymas nebuvo patenkintas.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių bausmės atlikimo metu jis nevykdo. Ypač svarbu pažymėti, jog net pats nuteistasis tiksliai nežino bendros turimų finansinių prievolių sumos, teigia, jog jo turimi finansiniai įsipareigojimai gali siekti 15 000 Eur. Ši aplinkybė leidžia spręsti, jog nuteistasis yra visiškai apatiškas turimiems finansiniams įsipareigojimams, nededa maksimalių pastangų jų sprendimui, netgi nesidomi ir nežino, kokio dydžio jis turi skolas. Ir tai vėlgi jokiu būdu neileidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. vasario 7 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 027,12 Eur ir visus juos išleido savo reikmėms. Vertinant nuteistojo turimą darbinę patirtį (įvairūs trumpalaikiai darbai), įpročius (dažnai dirbo nelegaliai) bei turimus finansinius įsipareigojimus, kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo ketinimų, išėjus į laisvę, legaliai įsidarbinti.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo savęs vertinimas žemas, jis kartais stokoja pasitikėjimo savimi. Nuteistasis atvirauja, jog jis yra nelaimingas, nusivylęs, daugeliu aspektų jaučia neteisybę. Teigia, jog neturi artimų draugų, turi tik kelis pažįstamus, tačiau santykiai su jais yra formalūs, kadangi jis nėra linkęs pasitikėti kitais. Nors nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau jis jaučiasi vienišas, netgi neneigia ankstesnių mėginimų nusižudyti. Pats nuteistasis pripažino, jog gyveinime buvo situacijų, kai jis prarasdavo savitvardą, tai yra grasindavo smurtu, smurtaudavo, užpuolinėdavo kitus. Nuteistajam būdingas impulsyvumas, jis elgdavosi neapgalvodamas galimų ilgalaikių savo elgesio pasekmių, todėl jam kildavo problemų pasirenkant problemų sprendimo būdus. Nuteistasis atpažįsta tik kai kuriuos veiksnius, dariusius įtaką jo nusikaltamumui. Nuteistasis kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties, teigia, jog laisvėje jis kūrė savo gyvenimą, „stojosi ant kojų“. Nuteistasis stengiasi spręsti turimas problemas, tačiau, nepavykus jų išspręsti, jis išgyvena daugelį neigiamų emocijų. Nuteistasis ne visada teisingai vertina susidariusias socialines situacijas. Nuteistasis turi dvejopą požiūrį į priežiūros reikalingumą, jis linkęs pateisinti kriminalinį elgesį tam tikrose gyvenimiškose situacijose.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju viso bausmės atlikimo metu nuteistasis paskatintas nebuvo. Bausmės atlikimo nuteistasis buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka ir dar 2 kartus buvo apsiribota pokalbiu. Labai svarbu pabrėžti ir akcentuoti aplinkybę, jog nuteistasis šiuo metu dar tebeturi 3 galiojančias drausmines nuobaudas. Teismas pažymi, jog vien aplinkybės dėl bendro drausminių nuobaudų skaičiaus bei galiojančių drausminių nuobaudų buvimo negali lemti lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, tačiau tarp visų šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių, šis faktorius yra labai svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju faktas, jog nuteistasis lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu dar tebeturi galiojančių drausminių nuobaudų, jokiu būdu neleidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. Tiesa, skunde nuteistasis akcentuoja, jog jis nesutinka su jam skirtomis drausminėmis nuobaudomis, teigia, jog jos skirtos nepagrįstai. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog drausminių nuobaudų skyrimas yra skundžiamas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka ir šiuo atveju teismas nenagrinėja jų skyrimo teisėtumo bei pagrįstumo. Be to, iš nuteistojo asmens byloje esančių nutarimų, kuriais jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, matyti, jog pats nuteistasis pasirašytinai gavo šių nutarimų kopijas, o nutarimuose yra aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka.

Ypač svarbu pabrėžti ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika dar ir šiuo metu vertinama kaip aukšta – 105 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 45 balus sudaro statiniai veiksniai ir net 60 balų – dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistojo pastangomis dar būtų galima sumažinti. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – ankstesni teisės pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti jauname amžiuje, nusikaltimai dažnai kartojasi), išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti (neturi profesijos, laisvėje dirbo įvairius trumpalaikius darbus), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje), emocinė gerovė (jaučiasi vienišas, yra labiau užsisklendęs savyje, nepasitikintis aplinkiniais, ne kartą mėginęs nusižudyti), mąstymas ir elgesys (nusikaltimai buvo daromi impulsyviai, negalvojant apie pasekmes, pasitaikydavo situacijų, kai prarasdavo savitvardą, būdavo agresyvus), kriminalinės nuostatos (tam tikrose gyvenimiškose situacijose jis yra linkęs pateisinti kriminalinį elgesį).

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė – daugiau kaip 1 metai 1 mėnuo (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi vertinant visas nustatytas bei aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis M. V. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis M. V. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo M. V. skundas dėl 2018 m. vasario 28 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-59 panaikinimo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. V. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.