Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (R. Ž. daiktų vagystė) ir nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (S. Š. daiktų vagystė) ir nuteistas 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam skirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu D. I. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai. Iš D. I. ir M. V. priteista solidariai 1204,96 EUR R. Ž. nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Iš D. I., V. V. ir M. V. priteista solidariai 524 EUR S. Š. nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Iš D. I. ir V. V. priteista solidariai 258 EUR J. J. nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis ir D. I. veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė į patalpą - A. B., N. V., M. M., R. Ž., A. V., D. B. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. Ž. daiktus: elektrinę kepyklę, 28,96 eurų vertės, bulvių tarkavimo mašinėlę, 24 eurų vertės, dėžutę su šešiais paauksuotais arbatiniais šaukšteliais, 72,41 eurų vertės, elektrinį virdulį, 12 eurų vertės, 2 staltieses, kurių kiekvienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės. Tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tikslą ir tyčią užvaldyti svetimą turtą, nulaužę ūkinio pastato pakabinamos spynos tvirtinimo kilpelę, kitą spyną atrakinę, įsibrovė į tos pačios sodybos ūkinį pastatą, iš kur pagrobė R. Ž. daiktus: savaeigę žoliapjovę „T and K 60353“, 434,43 eurų vertės, žoliapjovę, 347,54 eurų vertės, trimerį, 289,62 eurų vertės. Nukentėjusiajai R. Ž. padaryta bendra 1228, 96 eurų turtinė žala. Be to D. I., M. V. ir V. V., veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išėmę langą, įsibrovė į patalpą - S. Š. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė S. Š. daiktus: dulkių siurblį, 185 eurų vertės, 6 butelius degtinės, kurių kiekvieno vertė 6 eurai, butelį brendžio „Bučeš“, 10 eurų vertės, krosnies lentą, 60 eurų vertės, elektrinį grąžtą, 20 eurų vertės, 20 m. ilgio elektros kabelį, 10 eurų vertės, skaitmeninį televizoriaus priedėlį su 2 nuotolinio valdymo pulteliais, 43 eurų vertės, lovos užtiesalą, 7 eurų vertės, 2 fotelių užtiesalus, kurių kiekvieno vertė po 5 eurus, žirkles „Wilkinson Sword“, 8 eurų vertės, 2 poras žirklių, kurių kiekvienos vertė po 2 eurus, bendros 4 eurų vertės, materialiai nevertinamą kareivišką kepurę. Tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tikslą ir tyčią užvaldyti svetimą turtą, ištraukę namo garažo pakabinamos spynos kilpą, įsibrovė į tos pačios sodybos garažą, iš kur pagrobė S. Š. daiktus: suvirinimo aparatą, 240 eurų vertės, aliumininį bidoną, 15 eurų vertės, aliuminio katilą, 15 eurų vertės, 50 m. ilgio oranžinės spalvos elektros ilgintuvą, 20 eurų vertės, 5 m. ilgio rudos spalvos elektros ilgintuvą, 6 eurų vertės, smūginį grąžtą, 20 eurų vertės, kūjį malkoms kapoti, 40 eurų vertės, reples metalui kirpti, 5 eurų vertės, grąžtų, antgalių, kurių vertė 7 eurai. Tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tikslą ir tyčią užvaldyti svetimą turtą, sulaužydami lango rėmą su užraktais, įsibrovė į tos pačios sodybos lauko virtuvę, iš kur pagrobė S. Š. daiktus: krosnies lentą, 60 eurų vertės, 6 keptuves konditerijos gaminiams kepti, kurių kiekvienos vertė po 5 eurus, bendros 30 eurų vertės. Nukentėjusiajam S. Š. padaryta bendra 851 eurų turtinę žala. Alytaus rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad surinktais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamieji D. I. ir M. V. padarė baigtą vagystę iš R. Ž. ir kitiems asmenims priklausančios sodybos, veikoje yra kvalifikuojantis įsibrovimo požymis, todėl jų veiksmai atitinka LR BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį.Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamieji D. I., V. V., M. V. tyčia, be savininko S. Š. leidimo, pašalindami fizines kliūtis ir įsibraudami į patalpas pavogė svetimus daiktus, t.y. juos neteisėtai užvaldė, o vėliau realizavo ir gavo turtinę naudą. Kaltinamieji suvokė, kad pagrobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, ir norėjo taip veikti. Taigi, apylinkės teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji tyčia, neteisėtai, įsibraudami į patalpą slapta užvaldė svetimą turtą, priklausantį S. Š.. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nagrinėjant skundą į teisiamąjį posėdį kviesti: D. I. ir V. V. ir išklausyti jų parodymus; kviesti (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoją J. G. – V., galinčią duoti parodymus apie tai ar jis turėjo realią galimybę vaikščioti, įlipti ir išlipti iš automobilio ir nešioti krūvius praėjus 19 dienų po kojos tempimo. Skunde nuteistasis nurodo, kad baudžiamoji byla buvo grįsta D. I. ir V. V. melu, kuris klaidino tyrėją ir prokurorą tyrusį bylą. Tokiu būdu M. V. tapo jų padaryto nusikaltimo bendrininku. Nuteistojo teigimu, prokuratūros pozicija, kad jis turi atsakyti vien todėl, kad anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, teismui dabar leidžia manyti, kad jis yra prisidėjęs prie jam inkriminuotų nusikaltimų. Taip pat nuteistojo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jis prisidėjo prie nusikaltimo, tai ikiteisminio tyrimo metu nustatyta jo sportinių batų antspaudai sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. M. V. skunde rašo, kad teismas paviršutiniškai vertino tą aplinkybę, kad vagystės įvykdymo metu jis buvo po traumos, jam buvo lūžęs klubo sąnaris. Teismas rėmėsi vien tik D. I. duotais parodymais, kad jis vaikščiojo be ramentų ir krovė į automobilį daiktus. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo šeimos gydytoja nurodo, kad 2015 metų vasario, kovo, balandžio mėnesiais jo būklė buvo sunki. Esant tokioms aplinkybėms nuteistasis kelia klausimą, kaip jis 2014 m. lapkričio 11-31 d. d. galėjo vaikščioti be ramentų. Nuteistasis M. V. apygardos teismo prašo dar kartą įvertinti D. I. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus. Nuteistojo skunde dėstoma nuomone D. I. klaidino teisėsaugą norėdamas apsaugoti savo tikrąjį bendrininką ir todėl apšmeižė M. V..Skunde nurodoma, kad D. I. 2014-12-16 atvirame prisipažinime nurodė kas jam parodydavo negyvenamąsias sodybas, kur dėdavo pavogtus daiktus ir gautus pinigus. D. I. aiškiai nurodė, kad buvo skolingas kažkokiam „K“, jam mirus jo skolą perėmė „K“ su kuriuo D. I. ir vogė. Nuteistasis rašo, kad D. I. teistumuose kituose miestuose ir dominavo tokie parodymai. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad po 2015-02-17 V. V. sulaikymo ir po pas apeliantą atliktos kratos, D. I. parodymai pasikeitė. M. V. teigimu, planą, kad jis su D. I. ir V. V. dalyvavo vagystėje sumastė D. I. ir V. V.. Apeliantas skunde teigia, kad tyrėjas patikėjo D. I. ir V. V. parodymais, todėl paėmė jo kedus. Po šio įvykio D. I. pradėjo jį tvirčiau sieti su jo padarytais nusikaltimais, taip nuslėpdamas savo tikrąjį bendrininką K. – „K.“. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis per tyrimą bandė nurodyti tikrąjį bendrininką „K.“, kuris ir yra V. V., apie kurį žinojo iš D. I. sugyventinės, tačiau tyrėjai nekreipė dėmesio. Nurodo, kad jo kedais galėjo naudotis V. V., nes kuomet jis gyveno pas M. V. turėjo jo buto raktą. Nuteistasis skunde rašo, kad D. I. parodymai melagingi: jis pirma nurodė, kad M. V. su juo vogė, paskui, kad nešiojo daiktus į mašiną, teisme nurodė, kad M. V. buvo prie mašinos, nes jam skaudėjo klubą. Todėl nuteistasis kelia klausimą kaip jo kedai galėjo atsirasti namo viduje. Skunde taip pat nurodo, kad prie bylos pridėta D. I. parašyta žinutė M. V., kurioje garsinama šmeižtu. M. V. skunde nurodo, kad D. I. parodymais buvo paremta byla, o V. V. teismo posėdyje nurodė, kad apkalbėjo M. V., nes tarp jų buvę pykčių dėl buto. Nuteistojo skunde dėstoma nuomone, nei prokuroras, nei teismas nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti ar jis tuo metu galėjo vaikščioti, neiškvietė ir neapklausė gydytojos, o rėmėsi D. I. parodymais. Nuteistojo manymu, teismas jį nuteisė neobjektyviai remdamasis daug kartų kaitaliotais D. I. parodymais. Skunde nurodoma, kad akistatoje D. I. nurodė, kad M. V. dalyvavo tik vagystėje iš Š. sodybos, bet 2015-04-17 jam buvo pareikštas įtarimas ir dėl dalyvavimo vagystėje (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodo, kad 2016-01-06 posėdyje D. I. parodė, kad pyko ant M. V., nes jis D. I. sesei pasakė kad jis vartoja narkotikus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistąjį apeliantą M. V., jo gynėją advokatą Juozą Šarką, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, kuris prašė skundą atmesti. Teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, kurio metu, kaip kaltinamuosius apklausė V. V. ir D. I.. M. V. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pripažindamas M. V. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, LR BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu M. V. veika pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Byloje nustatyta, kad M. V. kartu su D. I. veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė į patalpą - A. B., N. V., M. M., R. Ž., A. V., D. B. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. Ž. turtą. Taip pat kartu su D. I. ir V. V. veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išėmę langą, įsibrovė į patalpą - S. Š. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė S. Š. turtą. Nuteistasis M. V. neigia padaręs nusikaltimus numatytus LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir prašo jį išteisinti, skunde nurodo, kad D. I. ir V. V. jį apšmeižė, nes su abiem buvo susipykęs. Tokią nuteistojo poziciją, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir M. V. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Nuteistasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu teismas paviršutiniškai vertino tą aplinkybę, kad vagystės įvykdymo metu jis buvo po traumos, jam buvo lūžęs klubo sąnaris ir neišreikalavo dokumentų ir teismo posėdyje neapklausė gydytojos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats M. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė medicininę pažymą apie tai, kad jis nuo 2014-08-20 iki 2014-08-25 buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl klubo traumos (t. 3, b. l. 32), vėliau išleistas namo ambulatoriniams gydymui. D. I. teikdamas paaiškinimus teisme nurodė, kad M. V. žoliapjovės nenešė, nes jam buvo išniręs klubas, skaudėjo, prieš vagystę gulėjo ligoninėje, nurodė, kad M. V. skaudėjo koją, tačiau jis buvo be ramentų. Iš D. I. paaiškinimų turinio aišku, kad M. V. po stacionaraus gydymo vengė vaikščioti su ramentais (4 t., b. l. 113-115). Aplinkybę, kad M. V. buvo susižalojęs klubą pavirtino ir V. V.. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad M. V. patyrė klubo traumą, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes tai nepaneigia fakto, kad M. V. galėjo judėti ir įvykdė vagystes. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai neapklausė nuteistąjį gydžiusios gydytojos ir apygardos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą protokoline nutartimi prašymą apklausti gydytoją taip pat atmetė, nes dėl aukščiau minėtų aplinkybių teismui nekyla jokių neaiškumu, kuriems reikėtų papildomo patikrinimo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo M. V. skundo argumentus ir jo prašymą patikrinti D. I. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nutarė apklausti nuteistuosius D. I. ir V. V. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įrodymų tyrimą, apklausus D. I. ir palyginus D. I. parodymus duotus skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, juos sugretinus tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais bei faktais apie vagystes įvykdytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (S. Š. sodybos), darytina išvada, kad iš esmės D. I. parodymai apie nusikalstamų veikų aplinkybes neprieštarauja apylinkės teismo padarytai išvadai dėl M. V. kaltės įvykdžius jam inkriminuotas vagystes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad D. I. duoti paaiškinimai skiriasi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo paaiškinamai dėl faktinių aplinkybių iš esmės sutampa, o skiriasi dėl nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų. Dėl ko apygardos teismas išanalizavęs D. I. parodymus šiuo aspektu, neturi pagrindo netikėti D. I. 2015-03-26 ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duotais parodymais (2 t., b. l. 126-128) ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme duotais paaiškinimais, kuriuose jis nurodė, kad pirminiuose parodymuose nenurodė vagysčių bendrininkų, nes tikėjosi švelnesnės bausmės. Byloje esančiame akistatos protokole tarp D. I. ir M. V. užfiksuoti duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad M. V. dalyvavo vagystėje S. Š. sodyboje (2 t., b.l. 150, 151). Priešingai, apeliacinės instancijos teisme duoti D. I. paaiškinimai, kad M. V. nedalyvavo vykdant vagystę (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai, kaip nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.Vertindamas V. V. parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti V. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 100,101,107,108). Dėl vagystės iš S. Š. sodybos V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutampa, juose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad vagystę jie įvykdė trise – jis, D. I. ir M. V., kurio pravardė „Š.“ ir apie kurį jis parodė ikiteisminio tyrimo teisėjui. O duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu V. V. patvirtino, kad „Š.“ yra M. V. pravardė. Apylinkės ir apygardos teismuose V. V. duoti parodymai skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, juos V. V. pakeitė nurodant, kad jis apkalbėjo M. V. norėdamas jam atkeršyti dėl asmeninių nesutarimų. Tačiau tuo pačiu jis patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apygardos teisme duodamas parodymus V. V. negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. Š. sodyboje vogė kartu su M. V.. Teisėjų kolegija įvertinusi V. V. duotus parodymus, juos palyginus tarpusavyje ir sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, apygardos teisme duoti V. V. parodymai vertintini kritiškai, todėl jais nesivadovautina, tačiau įvertinus jo ankstesnius parodymus visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, kad jie iš esmės patvirtina faktą, kad M. V. dalyvavo vagystėje S. Š. sodyboje. Nuteistasis skunde kelia įvairias versijas, kaip jo avalynės (kedo) pėdsakas atsirado sodybos esančios (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo verandoje, nurodo, neva jo avalynę dėvėjo D. I. ir V. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. V. keliamos versijos paneigtos byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus trasologinį tyrimą, nustatyta, kad ištirtas kairės kojos bato pado pėdsakas atitinka M. V. pateikto ištirti bato padą (1 t., b. l. 68-71). M. V. sugyventinė E. Ž. nurodė, kad D. I. M. V. batais avėjo tik kartą, kai netyčia, būdamas girtas, juos apsiavė po naujųjų 2015 metų sutikimo, kai tuo tarpu vagystė iš R. Ž. sodybos padaryta 2014 m. lapkritį. Taip pat D. I. ir V. V. nurodė, kad M. V. batais neavėjo (4 t., b. l. 110-119). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas skunde, jam D. I. atsiųstos SMS žinutės turinys (3 t., b. l. 36), patvirtina aplinkybę, kad D. I. pirminiuose parodymuose nutylėjo apie M. V. dalyvavimą vagystėje iš S. Š. sodybos. Žinutės turinys atskleidžia, kad D. I. rašė atskleisiantis teisybę apie M. V. dalyvavimą vagystėje iš jo dėdės S. Š. sodybos, o ne grasino M. V. melagingai apšmeižti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas kaltinamųjų parodymus vertino kitaip, negu juos vertina apeliantas ir kaltinamųjų parodymų nelaikė M. V. nekaltumą patvirtinančiais įrodymais, savaime nereiškia, kad kaltinamųjų parodymai buvo įvertinti neteisingai.Taigi, visuma paminėtų duomenų neabejotinai patvirtina, kad M. V. kartu su D. I. veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė į patalpą - A. B., N. V., M. M., R. Ž., A. V., D. B. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. Ž. turtą. Taip pat kartu su D. I. ir V. V. veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išėmę langą, įsibrovė į patalpą - S. Š. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė S. Š. turtą. Todėl apygardos teismas, konstatuoja, kad M. V. pripažintas kaltu pagrįstai ir jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. V. paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas M. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, LR BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į tai kad M. V. pripažintas recidyvistu, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto bendrininkų grupe (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 69,48 Eur. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. V. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.