Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1099-601/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: e2A-1099-601/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02397-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Evaldas Burzdikas
Ieškovas: R. Č.
Atsakovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1099-601/2023Teisminio proceso Nr.

2-13-3-02397-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-221-922/2023 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 1 660,34 Eur draudimo išmoką turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 27 d. apie 11.50 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. ji vairavo jai priklausantį automobilį ,,Audi A6 Avant S line“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė jo ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu KASKO draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje pagal 2021 m. vasario 6 d. Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą/polisą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ieškovei pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimą, pagal kurią pasiūlė išmokėti 1 135,88 Eur žalą, tačiau ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu ir kreipėsi į J. P. individualią įmonę, kurioje buvo nustatyta (pagal vertinimo ataskaitą Nr. 21-518), kad automobilio atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą, yra 3 441,00 Eur.

3. Atsakovė, gavusi ieškovės reikalavimą, vadovaudamasis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 13 punktu kreipėsi į tris ieškovės regiono remonto įmones uždarąją akcinę bendrovę (toliau –UAB) „Temis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Dažyti verta“, joms pateikė ieškovės pateiktas nuotraukas, taip pat nepriklausomo vertintojo apžiūros nuotraukas. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyti automobilio remonto kaštai be PVM – 1 762,73 Eur, 1 725,54 Eur ir 1 853,71 Eur. Įvertintos sąmatų sumos tarpusavyje skyrėsi keliais procentais dėl skirtingų įmonių darbo įkainių, o į sąmatą įtrauktos detalių kainos buvo skaičiuotos pagal kiekvieno serviso turimų naudotų dalių kainas. Pagal draudimo sutartį ieškovė buvo pasirinkusi draudimo apsaugą su nusidėvėjimu, todėl apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant atsakovei. Atsakovė nustatė 1 780,66 Eur be PVM dydžio draudimo išmoką, atėmė 100,00 Eur besąlyginę išskaitą ir 1 680,66 Eur išmokėjo ieškovei.

Šalies argumentai

4. Ieškovė eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą vertina 3 441,00 Eur ir nesutinka su draudimo kompanijos sprendimu atlyginti 1 680,66 Eur turtinę žalą, nes mano, kad išmokos sumažinimas yra nepagrįstas, todėl iš atsakovės reikalauja likusios nesumokėtos 1 660,34 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad iš 2021 m. vasario 6 d. Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimo/poliso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis sudaryta pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 017.3 (toliau – Taisyklės Nr. 017.3). Pagal draudimo sutartį ieškovė buvo pasirinkusi draudimo apsaugą su nusidėvėjimu. Taisyklių 6.1.2. punkte nurodyta, kad sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant BTA. Taip pat nurodyta, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Draudimo išmoka apskaičiuojama pagal 11.7 punktą, kuris numato, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (a)r dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, kainomis, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. Kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne draudiko rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kaštų apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kuomet draudiko rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 13 punkte nurodyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

7. Teismas sprendė, kad atsakovės draudimo išmokos paskaičiavimas nelaikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita. Vertinant J. P. IĮ parengtos ataskaitos ir 2022 m. gruodžio 9 d. rašto turinį, akivaizdu, kad ataskaita yra parengta teoriniu pagrindu, originalių detalių kainoms taikytas 46,40 procentų nusidėvėjimas, kai tuo tarpu atsakovės nurodytos remonto įmonės taikė 70 procentų nusidėvėjimą, kaip ir buvo sutarta šalių draudimo sutartyje, o įvertinus taip pat ir tai, kad ieškovė nors ir automobilį remontavo, tačiau byloje nepateikė automobilio remonto sąnaudų, teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad ataskaitoje nustatyta teorinė automobilio remonto kaina galėtų realiai atspindėti tokio automobilio remonto vertę jį faktiškai atlikus. Automobilio detalių ir papildomos įrangos nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis Taisyklėmis Nr.017.3, jų 11.5 punkte pateikta lentele ir draudimo liudijime įtvirtinta tvarka. Taisyklėse nustatyta tvarka nusidėvėjimas vertinamas pagal transporto priemonės amžių, o kadangi ieškovės automobilio amžius viršija 15 metų, nusidėvėjimas buvo nustatytas 70 procentų. Kokiu pagrindu ir kodėl vertintojas J. P. nurodo 46,40 procentų nėra aišku, nes toks skaičius niekuo nepagrįstas ir pačiame vertinime nėra tokio nusidėvėjimo skaičiavimo. Teismas, vertindamas žalos dydį, kaip labiau pagrįstu įrodymu rėmėsi ne J. P. IĮ ataskaita, bet atsakovės į bylą pateiktais įrodymais ir jų skaičiavimo metodika.

8. Teismo vertinimu, atsakovė savo sprendimą nesivadovauti vertinimo ataskaita pagrįstai motyvavo tuo, kad objektyviausias žalos dydžio įvertinimas yra galimas tik tuomet, jeigu apgadintos transporto priemonės savininkas yra suinteresuotas atlikti transporto priemonės remontą, o ne gauti kompensaciją už padarytus apgadinimus pinigine išraiška. Ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo pinigine išraiška, nepageidavo remontuoti transporto priemonės atsakovo partnerių įmonėse. Šiuo atveju, kai ieškovė pasirenka neremontuoti transporto priemonės, o gauti piniginę išmoką, nėra galimybės nustatyti faktinių remonto išlaidų. Tokiu atveju nukentėjusiam asmeniui žala nepatiriant papildomų išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, yra atlyginama su remonto paslaugas suteiksiančia įmone suderinus remonto darbų sąmatą pagal išrašytą faktinį remonto darbų atlikimą patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą. Teismas sprendė, jog 1 680,66 Eur (išskaičiavus besąlyginę 100,00 Eur išskaitą) dydžio draudimo išmoka apskaičiuota remiantis remonto įmonių, turinčių teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytomis sąmatomis (jų vidurkį), yra pakankama ir reali ieškovės nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės R. Č. ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:

9.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo J. P. IĮ pateikta vertinimo ataskaita Nr.21-118, kurioje pažymėta, kad automobilio Audi A6 Avant S line, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis-originaliomis detalėmis, yra paskaičiuota įvertinus nusidėvėjimą. Remonto sąmatose nurodyti tie patys keistinų detalių pavadinimai, tačiau skiriasi jų kainą septyniose pozicijose, ir tai yra viena iš priežasčių ieškovės ir atsakovo pateiktų sąmatų skirtumų. Antra kainų skirtumo priežastis, tai nevienodai taikytas nusidėvėjimo procentas, atsakovė originalių detalių kainoms taikė 70 procentų nusidėvėjimą, kai tuo tarpu apeliantė pagrįstai mano kad turi būti taikomas 46,40 proc.;

9.2. apeliantei nėra priimtinos atsakovės remonto įmonių pateiktų sąmatų keistinų detalių kainos, nes vien tik iš kainos galima spręsti, kad jos yra dėvėtos arba neoriginalios (iš pateiktų dokumentų nėra aišku), kurių eksploatavimo trukmė yra labai trumpa, nėra aiškus nei atsakovės siūlomų keistinų naudotų detalių eksploatavimo laikas, nei eksploatavimo sąlygos, ar iš viso jos gal buvo remontuotos ankščiau, todėl atsakovės teiginiai, jog tokios naudotos detalės atitinka techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, yra niekuo nepagrįsti ir klaidinantys;

Žemesnės instancijos teismas

9.3. teismo nurodytas įsakymas, 2020-09-21 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr.3-560/lK-311, pripažintas netekusiu galios. Minėtą teisės aktą pripažinus negaliojančiu, nuo 2020-09-24 įsigaliojo kitas teisės aktas t. y. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020-09-22 įsakymas Nr.Vl-118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kuriuo ir vadovavosi J. P. IĮ rengiant vertinimo ataskaitą. Šiuo aktu privalo vadovautis ne tik J. P. IĮ įmonė, bet ir atsakovė bei atsakovės pasirinktos įmonės, rengdamos automobilio remonto sąmatas, tačiau kaip matyti šiuo teisės aktu nesivadovavo nei atsakovė, nei atsakovės pasirinktos įmonės, nei galiausiai ir pats teismas savo galutiniame sprendime. Jau vien šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes teismas taikė negaliojantį teisės aktą;

9.4. atsakovės pateiktose sąmatose nepagrįstai taikytas 70 procentų nusidėvėjimas detalėms, kas buvo numatyta jau minėtame negaliojančiame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. / 2000 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 120 /Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Nuo 2020-09-24 įsigaliojusio Aprašo nuostatos, nustatė visiškai kitą nusidėvėjimo procento taikymo metodiką, kuria būtent ir vadovavosi J. P. IĮ įmonė rengdama vertinimo ataskaitą;

9.5. atsakovės naudojamas terminas „.apsauga su nusidėvėjimu“ reiškia, kad turi būti skaičiuojama originaliomis detalių kainomis, įvertinus nusidėvėjimą. Atsakovė čia manipuliuoja sąvokomis;

9.6. UAB „Temis“ sąmatoje neįrašytas detalės kodas 4457 (sausintuvo bakelis), o nurodytos kainos ne „Audatex“ pateikiamos originalių detalių, o išgalvotos. Sumažinti remonto ir dažymo darbų įkainiai atitinkamai 24 Eur/val. ir 25 Eur/val., nors realiai pagal AUDATEX vidutinius įkainius Lietuvoje 2021 m. IV ketvirčiui remonto darbų įkainis 30,11 Eur/val., dažymo darbų – 30,79 Eur/val.;

9.7. UAB „Delondas“ sąmatoje paimtos tik 9 detalių originalios kainos, kitų 8 brangesnių detalių kainos išgalvotos; originalių detalių kainoms taikytas 70 procentų nusidėvėjimas, kai tuo tarpu turi būti 46,40 proc. Sumažinti remonto ir dažymo darbų įkainiai atitinkamai 24 Eur/val. ir 25 Eur/val.;

9.8. UAB „Dažymo verta“ sąmatoje paimtos 6 originalių detalių kainos ir brangesnių 11 detalių kainos koreguotos. Sumažinti remonto ir dažymo darbų įkainiai atitinkamai 23,72 Eur/val.;

9.9. ieškovės pateikti duomenys, įskaitant ir J. P. vertinimo ataskaitą yra pakankami, padarytos žalos pobūdžiui, jo mastui ir atstatymo kaštams pagrįsti. Atsakovės pateiktų įrodymų trūkumai, jų ydingumas daugiau nei akivaizdus, jų turinys prieštarauja teisiniam reguliavimui, tuo tarpu J. P. vertinimo ataskaita, kurią teismas savo sprendime kritikuoja, parengta vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Teismo toks ieškovės pateiktų įrodymų vertinimas neatitinka ir prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė, kad:

10.1. pagal galiojantį ir aktualų teisinį reguliavimą, turto vertinimo ataskaita yra tik vienas iš galimų žalos dydžio nustatymo šaltinių, ji vertintina kompleksiškai, kartu su kitais žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą ir CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą ekonomiškumo principą. Žalos dydžio nustatymo pareiga ir prerogatyva teisės aktais priskirta draudikui (atsakovei). Šiuo atveju nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, pagal trijų realiai veikiančių servisų nurodytų darbų įkainių vidurkį, pažeistų ieškovės interesus ar neužtikrintų automobilio atkūrimo į iki įvykio buvusią būklę. Taip pat nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad esą apklaustų, realiai veikiančių remonto įmonių nurodytų darbų įkainių vidurkis neatitinka vidutinių remonto rinkos darbų įkainių sampratos. Svarbu pažymėti, kad atsakovės taikytas žalos skaičiavimo būdas labiau atitinka CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą sutarčių vykdymo ekonomiškumo principą, todėl jam teiktinas prioritetas ką teisingai ir konstatavo ir pirmosios instancijos teismas;

Šalies argumentai

10.2. apeliantės nurodomas Aprašas yra dokumentas, skirtas aprašyti kaip turėtų būti atliekamas teorinis transporto priemonės vertinimas. Juo vadovaujasi tie kam tas aktualu pagal vykdomą profesinę veiklą, šiuo konkrečiu atveju – kilnojamojo turto vertintojai. Auto transporto remonto įmonėms (autoservisams), nėra nustatyto imperatyvo šiuo dokumentu vadovautis ir jos šiuo dokumentu nesivadovauja. Remonto įmonės vykdo komercinę veiklą, ir sudarinėja sąmatas pagal realią rinkos kainą, pagal savo pačių patvirtintus įkainius, pagal realiai patiriamas darbo laiko išeigas, ir pagal rinkoje esančias detalių kainas. Dėl šių priežasčių, byloje pateikta kilnojamojo turto vertintojo ataskaita ir remonto įmonių sąmatos skiriasi. Nepriklausomo vertintojo ir servisų paskaičiuotos sumos susidarė dėl skirtingų vertinimų, t. y. nepriklausomas vertintojas automobilio remontą skaičiavo didesniais įkainiais, nei tai gali pasiūlyti realiai praktiškai remontą vykdančios įmonės. Taip pat vertintojas sugadintas dalis skaičiavo naujomis originaliomis dalimis, nors servisai gali pasiūlyti apeliantės automobiliui tinkamų naudotų detalių, bet neprastesnės būklės, nei buvusios detalės;

10.3. pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagristai įvertino aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą ir padarė išvadą, kad draudikas draudimo išmokos sumą tinkamai pagrindė vadovaujantis programa DAT skaičiavimais, taip pat apklaustų remonto įmonių darbų įkainių vidurkiu bei dalių kainomis iš „Audatex“ sistemos pagal Taisyklių 13 punktą, kuris suteikia teisę atsakovei žalos dydį nustatyti pagal remonto įmonių pateiktus skaičiavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių

13. Nustatyta, kad apeliantė 2021 m. lapkričio 27 d. apie 11.50 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. vairavo jai priklausantį automobilį ,,Audi A6 Avant S line“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė jo ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu KASKO draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje pagal 2021 m. vasario 6 d. Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą/polisą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė apeliantei pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimą, pagal kurią pasiūlė išmokėti 1 135,88 Eur žalą, supažindino su galimybe pateikti papildomas nuotraukas ar pastebėjimus arba atlikti remontą servise. Tačiau apeliantė nesutiko su tokiu pasiūlymu ir kreipėsi į J. P. individualią įmonę, kurioje buvo nustatyta (pagal vertinimo ataskaitą Nr. 21-518), kad automobilio atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą, yra 3 441 Eur, kurią ir prašo priteisti.

14. Tuomet atsakovė kreipėsi į tris apeliantės regiono remonto įmones: UAB „Temis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Dažyti verta“, joms pateikė ieškovės pateiktas nuotraukas, taip pat nepriklausomo vertintojo (J. P. individualios įmonės) apžiūros nuotraukas. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyti automobilio remonto kaštai be PVM – 1 762,73 Eur, 1 725,54 Eur ir 1 853,71 Eur. Pagal draudimo sutartį apeliantė buvo pasirinkusi draudimo apsaugą su nusidėvėjimu, todėl apskaičiuojant žalos dydį atsakovė keičiamų detalių kainas apskaičiavo pagal kiekvieno serviso turimų naudotų dalių kainas arba naujų detalių kainas pritaikius 70 proc. nusidėvėjimą (nes automobilis senesnis nei 15 metų). Atsakovė nustatė 1 780,66 Eur be PVM dydžio draudimo išmoką, atėmė 100 Eur besąlyginę išskaitą ir 1 680,66 Eur išmokėjo ieškovei.

Dėl ginčo esmės

15. Byloje kilo ginčas dėl draudiminės išmokos dydžio.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Teismas vadovavosi atsakovės pateiktais, draudiminės išmokos dydį pagrindžiančiais įrodymais, o ne apeliantės pateikta J. P. individualios įmonės pateikta vertinimo ataskaita.

17. Apeliacinio skundo esmė,- pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis pateikta J. P. individualios įmonės pateikta vertinimo ataskaita.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

20. Iš 2021 m. vasario 6 d. Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) matyti, kad: 1) draudimo sutartis sudaryta pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 017.3, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis; 2) draudimo variantas su nusidėvėjimu, nemažėjančia draudimo suma.

21. Iš Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.3 (toliau – Taisyklės) matyti, kad:

21.1. draudimo sutartis – susitarimas tarp BTA ir Draudėjo, pagal kurį Draudėjas įsipareigoja sumokėti draudimo sutartyje nustatytais terminais sutarto dydžio draudimo įmoką, vykdyti kitas draudimo sutartyje įtvirtintas pareigas, o BTA įsipareigoja mokėti draudimo išmoką asmeniui, nurodytam draudimo sutartyje, įvykus draudžiamajam įvykiui, sutinkamai su draudimo sutarties nuostatomis (Bendrųjų sąlygų 1.9 punktas);

21.2. vienas iš draudimo variantų yra su nusidėvėjimu – sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant Mums (Specialių sąlygų 6.1.2 punktas);

21.3. transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal faktines remonto išlaidas, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių (detalių) vertė, bei kurios yra būtinos atkurti sugadintą transporto priemonę, ar jos detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Transporto priemonei (papildomai įrangai) padaryta žala nėra atlyginama pagal Nepriklausomų vertintojų padarytas ataskaitas. Jeigu yra nustatoma, kad apgadintos detalės gali būti remontuojamos ir jų keitimas nėra privalomas, transporto priemonės remontas turi būti atliekamas tik šiuo metodu (Specialių sąlygų 11.4 punktas);

21.4. transporto priemonės detalių ir papildomo įrangos nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis žemiau pateikta lentele arba draudimo liudijime įtvirtinta tvarka: transporto priemonės amžius >15 metai – dalių nusidėvėjimas 70 procentų (Specialių sąlygų 11.5 punktas);

21.5. Mes užtikriname galimybę atlikti apgadintos transporto priemonės atitinkamos kokybės remontą Mūsų patvirtintoje remonto įmonėje, kurioje būtų atkurta transporto priemonės būklė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį. Jeigu transporto priemonė apdrausta variantu „be nusidėvėjimo”, naujos, tokios pačios detalės montavimas transporto priemonės būklės pagerinimu nelaikomas (Specialių sąlygų 11.6 punktas);

21.5. jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesniais nei Mūsų rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiais, ir Mūsų nurodytomis keičiamų detalių ir/ar dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, kainomis, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir/ar dalis sumokėtume Mes. Kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne Mūsų rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kaštų apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kuomet Mūsų rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus (Specialių sąlygų 11.7 punktas).

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis, t. y. buvo sudaryta savanoriško draudimo, o ne privalomojo draudimo sutartis. Ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant sudarytos draudimo sutarties sąlygas bei teismų praktika, kuri susijusi su nagrinėjama byla (Vilniaus apygardos teismo 2017m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-951-340/2017; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-69-933/2022). Atlyginamų draudėjui (šiuo atveju apeliantei) nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis (Sutartis) ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Taisyklės).

23. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

24. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o šios straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

25. Taigi, draudimo išmoka negali būti didesnė nei išlaidos, objektyviai reikalingos nukentėjusio asmens turtui suremontuoti. Žala ir ją atlyginantys nuostoliai turi būti apskaičiuoti teisingai, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta visa jo patirta žala, tačiau nukentėjęs trečiasis asmuo neturi gauti didesnės draudimo išmokos, nei reikia turtui suremontuoti, antraip jis nepagrįstai praturtėtų draudiko sąskaita, o šis išmokėtų per didelę draudimo išmoką. Be to, kaip jau minėta, šalys turi būti sąžiningos ir vadovautis ekonomiškumo principu. Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad, esant galimybei turto būklę iki eismo įvykio atkurti už mažesnę kainą, būtent taip ir turėtų būti elgiamasi.

26. Nagrinėjamu atveju, apeliantė automobilio neremontavo atsakovės (draudiko) patvirtintose remonto įmonėse, o jį pardavė bei siekia gauti piniginę draudimo išmoką pagal sudarytą Sutartį už automobilio sugadinimą.

27. Kaip jau minėta, apeliantė žalos dydį, sugadinus automobilį, grindžia pateikta J. P. individualios įmonės pateikta vertinimo ataskaita ir mano, kad atsakovės pateiktais įrodymais (UAB „Temis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Dažyti verta“ remonto sąmatomis), nustatant žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįstai.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesutinka su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo J. P. individualios įmonės pateikta vertinimo ataskaita, nes:

28.1. pirma, apeliantės pateikta vertinimo ataskaita yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018);

28.2. antra, apeliantė (draudėjas) pasirinko draudiminį variantą „su nusidėvėjimu“, kuris numato, kad apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant atsakovei (draudikui). Tuo atveju, jeigu apeliantė siekė, kad detalės būtų keičiamos naujomis originaliomis detalėmis ji turėjo pasirinkti kitokį savanoriškojo draudimo variantą. Taigi apeliantės pateikta vertinimo ataskaita, kurioje automobilio atkuriamoji vertė nustatyta, keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą, neatitinka šalių Sutarties sąlygų (žalos apskaičiavimo principų);

28.3. trečia, Sutarties sąlyga apskaičiuojant žalos dydį, pasirinkus draudiminį variantą „su nusidėvėjimu“, yra aiški ir suprantama, apeliantė su ja supažindinta.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė nepagrįstai automobilio detalėms taikė 70 proc. nusidėvėjimą. Pažymėtina, kad būtent toks taikytinas nusidėvėjimo procentas yra numatytas tarp šalių sudarytoje ir galiojusioje Sutartyje (Specialių sąlygų 11.5 punktas), todėl ne atsakovės pateiktuose įrodymuose (remonto sąmatose), o apeliantės pateiktoje vertinimo ataskaitoje yra pasirinktas netinkamas detalių nusidėvėjimo procentas, kuris neatitinka šalių susitarimo. Primintina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas <...> (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

30. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės pateiktose remonto sąmatose (UAB „Temis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Dažyti verta“) nurodytos detalių kainos atitinka Sutartyje numatytus apskaičiavimo principus. O tai, kad vienoje iš remonto sąmatų, t. y. UAB „Temis“ remonto sąmatoje neįrašytas detalės kodas 4457 (sausintuvo bakelis), nesudaro pagrindo šios remonto sąmatos laikyti netinkamu įrodymų, nes šios detalės kaina yra tik apie 33-35 Eur, kas iš esmės nekeičia apeliantei išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

31. Be to, darytina išvada, kad apeliantė, atsisakydama automobilį remontuoti atsakovės patvirtintose remonto įmonėse, kurių nurodomi automobilio remonto kaštai yra du kartus mažesni (pvz.: UAB „Delondas“ remonto sąmata - 1 725,54 Eur), negu apeliantė prašo priteisti žalos (3 441,00 Eur), nebendradarbiavo su atsakove, nesiekė kuo ekonomiškesnio Sutarties vykdymo. Apeliantė, manydama, kad automobilio remontui nepakanka atsakovės išmokamos draudimo išmokos, turėjo teisę atiduoti automobilį remontuoti atsakovės patvirtintai įmonei ir gauti suremontuotą automobilį tokiame stovyje, koks jis buvo iki jo sugadinimo (ką pagal Sutartį privalo užtikrinti atsakovė), tačiau apeliantė tuo nepasinaudojo. Kaip matyti, automobilio remontas atsakovės patvirtintose įmonėse, atstatant automobilį iki jo būklės buvusios iki sugadinimo (kad to negali užtikrinti atsakovė, byloje duomenų nėra), atsakovei kainuotu du kartus mažiau, negu prašo priteisti apeliantė, kas leidžia spręsti, jog, priteisus apeliantei jos prašomą žalą, ji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, t. y. būtų atlyginti hipotetiniai nuostoliai, o ne tikrieji.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

33. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas