Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui AAS „B.“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo AAS „B.“ filialo Lietuvoje priteisti 1 660,34 Eur draudimo išmoką turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 27 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo jai priklausantį automobilį ,,Audi A6 Avant S line“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė jo ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu KASKO draudimo kompanijos AAS „B.“ filiale Lietuvoje pagal 2021 m. vasario 6 d. Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą/polisą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį ieškovė informavo draudimo kompaniją ir kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, buvo užvesta draudimo žalos byla Nr. 1TPD/21/006627. Atsakovė ieškovei pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimą, pagal kurią pasiūlė išmokėti 1 135,88 Eur žalą, tačiau ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu ir kreipėsi į J. P. individualią įmonę (toliau – IĮ). Pagal vertinimo ataskaitą Nr. 21-518, automobilio atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą, yra 3 441,00 Eur ir tai neviršija 75 procentų automobilio rinkos 4 590,00 Eur vertės iki įvykio. Atsakovas žalos dydį paskaičiavo vadovaudamasis ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, o J. P. IĮ prieš rengiant vertinimo ataskaitą automobilį apžiūrėjo natūroje ir detaliai nustatė jo apgadinimus ir atstatymo kaštus. Vertintojas J. P. pažymėjo, kad atsakovo sąmatoje nurodyti ne visi keistini ar remontuotini mazgai, neįrašytos visos pažeistos detalės, nes pagal atsakovą keistinos tik 7 detalės, o pagal faktą jų kiekis sudaro 17 atskirų pozicijų, sumažinti remonto ir dažymo darbų įkainiai, visos trys bendrovės naudojo tą pačią „A.“ formą, tačiau visų jų sąmatos skiriasi, nes buvo pakeisti „A.“ duomenys, jos detalėms pritaikė nusidėvėjimą 70 procentų, o jis taiko 46,40 procentų. Ieškovė buvo pasirinkusi draudimo apsaugą su nusidėvėjimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad ginčo automobilis turėtų būti remontuojamas, panaudojant naudotas detales, kai nėra aiškus nei tų detalių eksploatavimo laikas, nei sąlygos, ir nėra jokių garantijų, kad jos yra patikimos ir jas sumontavus, bus galima saugiai automobilį toliau eksploatuoti. Ieškovė eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą vertina 3 441,00 Eur ir nesutinka su draudimo kompanijos sprendimu atlyginti 1 680,66 Eur turtinę žalą, nes mano, kad išmokos sumažinimas yra nepagrįstas, todėl iš atsakovo reikalauja likusios nesumokėtos 1 660,34 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl draudimo išmokos turtinės žalos atlyginimui priteisimo

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 27 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) ieškovė vairavo jai priklausantį automobilį ,,Audi A6 Avant S line“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl slidžios kelio dangos jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu KASKO draudimo kompanijos AAS „B.“ filiale Lietuvoje pagal 2021 m. vasario 6 d. Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą/polisą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė apie eismo įvykį informavo draudimo kompaniją ir kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas, gavęs pranešimą apie 2021 m. lapkričio 27 d. įvykusį draudžiamąjį įvykį, užvedė draudimo žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), surinko duomenis, būtinus įvykio pripažinimui draudžiamuoju ir ėmėsi veiksmų nustatyti žalos dydį. 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė ieškovei transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimą, pagal kurį pasiūlė išmokėti 1 135,88 Eur žalą, supažindino su galimybe pateikti papildomas nuotraukas ar pastebėjimus arba atlikti remontą servise. Ieškovė nesutiko su tokiu draudimo kompanijos pasiūlymu, naujos informacijos nepateikė ir remontui į servisą nevyko, tačiau kreipėsi į J. P. individualią įmonę dėl automobiliui padarytos žalos paskaičiavimo. Turto vertintojas J. P. 2021 m. gruodžio 13 d. surašė Kilnojamojo turto transporto priemonės ,,Audi A6 Avant S line“ vertinimo ataskaitą Nr. 21-118, pagal kurią automobilio atkuriamoji vertė yra 3 441,00 Eur su PVM (be PVM 2 843,83 Eur). Atsakovas nustatė 1 780,66 Eur be PVM dydžio draudimo išmoką, iš jos atėmė 100,00 Eur besąlyginę išskaitą ir 2022 m. sausio 22 d. pervedė ieškovei 1 680,66 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu 2021 m. lapkričio 27 d. buvo apgadintas automobilis ,,Audi A6 Avant S line“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad eismo įvykio metu atsiradusi žala pripažintina draudiminiu įvykiu ir ieškovei išmokėta 1 680,66 Eur turtinės žalos atlyginimui. Eismo įvykį pripažinus draudiminiu, nustačius ir išmokėjus draudimo išmoką pagal sudarytą draudimo sutartį, tarp šalių kilo ginčas dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

Iš 2021 m. vasario 6 d. Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimo/poliso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis sudaryta pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 017.3 (toliau – Taisyklės Nr. 017.3). Pagal draudimo sutartį ieškovė buvo pasirinkusi draudimo apsaugą su nusidėvėjimu. Taisyklių 6.1.2. punkte nurodyta, kad sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant BTA. Taip pat nurodyta, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Draudimo išmoka apskaičiuojama pagal 11.7 punktą, kuris numato, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (a)r dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, kainomis, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. Kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne draudiko rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kaštų apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kuomet draudiko rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 13 punkte nurodyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Iš byloje pateiktų 2021 m. gruodžio 17 d. sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 22 d. sąmatos Nr. TEM-3551 matyti, kad atsakovas kreipėsi į tris ieškovės regiono remonto įmones – UAB „D.“, UAB „D.“ ir UAB „T.“, kurios iš pateiktų duomenų nustatė automobilio remonto kaštus (1853,71 Eur be PVM, 1725,54 Eur be PVM ir 1762,73 Eur be PVM). Ieškovė pateikė J. P. IĮ 2021 m. gruodžio 13 d. vertinimo ataskaitą Nr. 21-118, iš kurios matyti, kad automobilio atkuriamoji vertė yra 2843,83 Eur be V. I. teigia, kad pagal atsakovą keistinos tik 7 detalės, o pagal faktą jų kiekis sudaro 17 atskirų pozicijų, tačiau detaliai išanalizavęs sąmatas teismas konstatuoja, kad visose sąmatose ir vertinimo ataskaitoje nurodomos tos pačios dalys, toks pats jų kiekis tik kaina ženklai skiriasi: UAB „D.“ – 1432,88 Eur, UAB „D.“ – 1475,72 Eur, UAB „T.“ – 1068,96 ir J. P. IĮ – 3748,12 Eur. Iš J. P. IĮ vertinimo ataskaitos Nr. 21-518 matyti, kad nepriklausomas vertintojas automobilio remontą skaičiavo didesniais įkainiais, nei tai gali pasiūlyti atsakovo nurodytos remontą vykdančios įmonės, taip pat vertintojas sugadintas dalis skaičiavo naujomis originaliomis dalimis. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktą, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Bylos duomenimis vertinimo ataskaitoje Nr. 21-518 turto vertintojas J. P. nurodė, jog transporto priemonės remonto kaštai buvo apskaičiuoti taikant Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos skyriuje „Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų nustatymas“ aptarta metodika. Atsakovo pasirinktos įmonės remonto sąmatas apskaičiavo kompiuterine „Audatex“ programa. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 numatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Minėta instrukcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 ir 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120. Instrukcijos 34 punkte numatyta, kad, skaičiuodamas remonto darbų išlaidas, transporto priemonių vertintojas taiko vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, ir vadovaujasi gamyklų gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais. Todėl teigti, kad atsakovo draudimo išmokos paskaičiavimas laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita, nėra pagrindo. Vertinant J. P. IĮ parengtos ataskaitos ir 2022 m. gruodžio 9 d. rašto turinį, akivaizdu, kad ataskaita yra parengta teoriniu pagrindu, originalių detalių kainoms taikytas 46,40 procentų nusidėvėjimas, kai tuo tarpu atsakovo nurodytos remonto įmonės taikė 70 procentų nusidėvėjimą, kaip ir buvo sutarta šalių draudimo sutartyje, o įvertinus taip pat ir tai, kad ieškovė nors ir automobilį remontavo, tačiau byloje nepateikė automobilio remonto sąnaudų, teismas sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad ataskaitoje nustatyta teorinė automobilio remonto kaina galėtų realiai atspindėti tokio automobilio remonto vertę jį faktiškai atlikus. Automobilio detalių ir papildomos įrangos nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis Taisyklėmis Nr.017.3, jų 11.5 punkte pateikta lentele ir draudimo liudijime įtvirtinta tvarka. Taisyklėse nustatyta tvarka nusidėvėjimas vertinamas pagal transporto priemonės amžių, o kadangi ieškovės automobilio amžius viršija 15 metų, nusidėvėjimas buvo nustatytas 70 procentų. Kokiu pagrindu ir kodėl vertintojas J. P. nurodo 46,40 procentų nėra aišku, nes toks skaičius niekuo nepagrįsta ir pačiame vertinime nėra tokio nusidėvėjimo skaičiavimo. Taigi šiuo atveju teismas, vertindamas žalos dydį, kaip labiau pagrįstu įrodymu remiasi ne J. P. IĮ ataskaita, bet draudiko į bylą pateiktais įrodymais ir jų skaičiavimo metodika.

Teismo vertinimu, atsakovas savo sprendimą nesivadovauti vertinimo ataskaita pagrįstai motyvavo tuo, kad objektyviausias žalos dydžio įvertinimas yra galimas tik tuomet, jeigu apgadintos transporto priemonės savininkas yra suinteresuotas atlikti transporto priemonės remontą, o ne gauti kompensaciją už padarytus apgadinimus pinigine išraiška. Tokiu atveju nukentėjusiam asmeniui žala nepatiriant papildomų išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, yra atlyginama su remonto paslaugas suteiksiančia įmone suderinus remonto darbų sąmatą pagal išrašytą faktinį remonto darbų atlikimą patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą. Teismas mano, jog 1 680,66 Eur (išskaičiavus besąlyginę 100,00 Eur išskaitą) dydžio draudimo išmoka apskaičiuota remiantis remonto įmonių, turinčių teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytomis sąmatomis, yra pakankama ir reali ieškovės nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti.

Ieškovė į atsakovą kreipėsi dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo pinigine išraiška, nepageidavo remontuoti transporto priemonės atsakovo partnerių įmonėse. Šiuo atveju, kai ieškovė pasirenka neremontuoti transporto priemonės, o gauti piniginę išmoką, nėra galimybės nustatyti faktinių remonto išlaidų, todėl būtinąsias remonto išlaidas atsakovas turi nustatyti pasitelkdamas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 13 punkte nustatytus būdus, vienas iš kurių yra įmonių, kurios turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateikti šio turto remonto išlaidų skaičiavimai. Kaip jau minėta, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, jam įvykį pripažinus draudiminiu, gavęs remonto įmonių UAB „T.“, UAB „D.“ ir UAB „D.“ darbų sąmatas, priėmė sprendimą nesivadovauti nepriklausomo vertintojo J. P. ataskaita, o draudimo išmokos dydį paskaičiavo pagal trijų remonto įmonių pasiūlytos sumos vidurkį – 1 780,66 Eur. Ieškovė nesutinka, kad jos automobilio remontui būtų naudojamos naudotas detales, kadangi jai nėra aiškus nei tų detalių eksploatavimo laikas, nei sąlygos ir nėra jokių garantijų, kad tos detalės yra patikimos ir jas sumontavus, bus galima saugiai automobilį toliau eksploatuoti. Tačiau ji neginčija, kad buvo pasirinkusi draudimo apsaugą su nusidėvėjimu, t. y., kad sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, nedidesnėmis nei naujų originalių detalių kaina, išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant atsakovui. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos transporto priemonė ,,Audi A6 Avant S line“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojama, tačiau pilnai nesuremontuota ir šiuo metu jau yra parduota, duomenų apie patirtas automobilio remonto išlaidas byloje nepateikė. Teismas daro išvadą, kad ieškovės automobilio atkūrimo (remonto) kaina, nurodyta turto vertintojo J. P. IĮ vertinimo ataskaita Nr. 21-518, nėra tiksli.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atliktu paskaičiavimu ir išmokėtu žalos dydžiu. Nė vienas teisės aktas neįpareigoja draudiko, nustatinėjant žalos dydį, vadovautis nepriklausomo turto vertintojo išvada, o šiuo atveju ieškovės pateikta ataskaita neturi didesnės įrodomosios vertės, negu kiti byloje esantys įrodymai, o šiuo atveju, negu remonto paslaugas teikiančių įmonių teikiami dokumentai (sąmatos ir pan.). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės pateiktoje ataskaitoje nurodyti tik hipotetiniai transporto priemonės remonto kaštai. Šiuo atveju ieškovė, siekdama gauti didesnę draudimo išmoką, negu išmokėjo atsakovas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog faktiškai patirti transporto priemonės remonto kaštai viršija draudimo išmoką. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tokių įrodymų neteikė, nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų aplinkybių, kurios leistų abejoti transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių įmonių paskaičiavimais. Teismas sprendžia, kad būtent įmonės, kurios teikia transporto priemonių remonto paslaugas, gali pateikti pakankamai objektyvų paskaičiavimą dėl transporto priemonės remonto sąnaudų, todėl abejoti pateiktomis remonto sąmatomis nėra pagrindo. Aplinkybė, jog remonto sąmatos parengtos pagal nuotraukas, neapžiūrėjus transporto priemonės, nelemia pačių sąmatų nepagrįstumo, svarbu, kad būtų užfiksuoti visi transporto priemonės apgadinimai, padaryti eismo įvykio metu, ir dėl jų paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kreipėsi į įmones gavęs J. P. IĮ 2021 m. gruodžio 13 d. vertinimo ataskaitą Nr. 21-118 ir joms pateikė tiek ieškovės nuotraukas, tiek ir nepriklausomo vertintojo apžiūros nuotraukas. Pažymėtina, kad ieškovė nei žalos bylos administravimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį transporto priemonės remontą už konkrečią kainą. Taigi, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas, vadovaudamasis aukščiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, tinkamai įvertino transporto priemonės sugadinimus ir nustatė atlygintiną žalos dydį, kuris buvo paskaičiuotas suvedus vidurkį trijų remonto įmonių – UAB „T.“, UAB „D.“ ir UAB „D.“ nustatytus faktinius remonto kaštus. Todėl nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad atsakovas tinkamai nustatė draudiminės išmokos dydį. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdamas gauti didesnę draudimo išmoką, negu išmokėjo atsakovas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog faktiškai patirti transporto priemonės remonto kaštai viršija draudimo išmoką. Kaip jau buvo minėta, tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir negalėjo pateikti, kadangi, kaip ji teigia, automobilis buvo parduotas iki galo nesuremontuotas.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nesusidarė (CPK 79 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.