Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-07-05 · Civilinė byla Nr. e2A-383-186/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-05Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-01-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
e2A-383-186/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01583-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
Krka
Atsakovas
AstraZeneca AB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-383-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01583-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Krka tovarna zdravil, d.d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Krka tovarna zdravil, d.d. ieškinį atsakovui AstraZeneca AB dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Krka tovarna zdravil, d.d. (toliau – Krka) prašė priteisti iš atsakovo AstraZeneca AB (toliau – AstraZeneca) 294 280 Eur dydžio nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2010 m. liepos 13 d. AstraZeneca pareiškė prevencinį ieškinį Krka dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius AstraZeneca teises į patentą Nr. 3287 „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ (toliau – Patentas). Toje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui Krka uždrausta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t. y. vaistinius preparatus „Escadra“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi priimtas AstraZeneca ieškinio atsisakymas ir laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 25 d. Krka apskaičiavo, kad dėl 5 metus 10 mėnesių ir 2 dienas galiojusio draudimo platinti vaistinius preparatus „Escadra“ patyrė 294 280 Eur dydžio nuostolių. Krka manymu, šiuos nuostolius privalo atlyginti AstraZeneca, nes atsakovas, minėtoje byloje prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir palaikydamas šį prašymą per visą bylos procesą, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 Patentas pripažintas negaliojančiu, o tai reiškia Patento negaliojimą nuo jo paraiškos padavimo datos. Išnykus ieškinio dalykui, AstraZeneca prevencinis ieškinys būtų buvęs atmestas. AstraZeneca prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu žinojo apie Krka pareikštą 2009 m. kovo 26 d. ieškinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu. Be to, AstraZeneca negalėjo nežinoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras netikrina išradimo patentabilumo kriterijų. AstraZeneca jau 1998 m. žinojo, kad Lietuvoje pateiktas išradimas yra galimai nepatentabilus. Kitose valstybėse identiškos apibrėžties patentas buvo pripažintas negaliojančiu, kaip neatitinkantis patentabilumo kriterijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui AstraZeneca AB iš ieškovo Krka tovarna zdravil, d.d. 20 566 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 034 Eur vertimo išlaidų.Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-241-560/2016, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo užbaigta atsakovui atsisakius ieškinio ne dėl to, kad patentas buvo pripažintas negaliojančiu, bet dėl to, kad baigėsi patento patentinės apsaugos ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas (prevencinis ieškinys ir buvo pareikštas būtent dėl šios apsaugos galiojimo). Atsakovas į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo kreipėsi paskutinę papildomos apsaugos liudijimo galiojimo dieną ir toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kitaip negu sąžiningas, rūpestingas ir nukreiptas ne tik į tinkamą savo teisių gynybą, bet ir į siekį nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Taigi civilinėje byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo ir nėra nustatytas koks nors atsakovo neteisėtas ar nesąžiningas elgesys.Ginčo patentas buvo pripažintas negaliojančiu tik 2016 m. sausio 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą civilinėje byloje dėl patento pripažinimo negaliojančiu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas susiaurino ne patento, o kitos patentinės paraiškos apibrėžtį, negali būti vertinama kaip atsakovo pripažinimas, kad patentu saugomas išradimas yra nepatentabilus, juo labiau kad atsakovas atskirtųjų paraiškų pagrindu užregistravo du patentus dėl optiškai grynų omeprazolo druskų – EP1020461 ir EP1020460, kurie liko galioti praėjus protesto ir apeliacijos procedūras 2012 m. Todėl bent jau iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo atsakovas turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad ieškovo vaistinis preparatas „Escadra“ pažeidžia jo kaip patento savininko teises.Ieškovo minimi Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiškos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti nevertinant Europos Patentų Tarnybos sprendimų dėl patentų EP1020461 ir EP1020460, kuriais nurodyti Europos patentai buvo palikti galioti, todėl jais atsakovas iš esmės pagrįstai nesivadovavo, o vadovavosi kitų valstybių (Lenkijos, Olandijos, Norvegijos) teismų / patentų biuro sprendimais, kurių ieškovas nemini ir kuriais ginčo patentui analogiški patentai buvo palikti galioti šiose valstybėse. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas, priešingai nei teigia ieškovas, tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu teikimo metu, tiek iki pat patento papildomos apsaugos liudijimo C 3287 galiojimo pabaigos negalėjo žinoti, kad patentu saugomas išradimas gali būti vertinamas kaip nepatentabilus (atvirkščiai, nesant jokių objektyvių įrodymų, kad prevencinio ieškinio pareiškimo dieną atsakovas negalėjo nežinoti, kad patentu saugomas išradimas yra nepatentabilus, teismas darė išvadą, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad išradimas yra patentabilus), todėl, pasak teismo, konstatuoti, kad, tiek reiškiant ieškinį dėl patento pažeidimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu, tiek palaikant šį prašymą vėliau, atsakovas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nėra jokio pagrindo.Preziumuojama, kad patentas galioja, kol nėra nuginčytas, ir patento savininkas turi teisę naudotis visomis patentu suteiktomis išimtinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikru momentu teisėti veiksmai ginant pažeistas teises į patentą dėl teismo sprendimo atgalinio veikimo tampa nepagrįsti, ieškinio dėl patento pažeidimo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas civilinės atsakomybės už žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste darytinas per ieškinio dėl patento pažeidimo pagrįstumo bei teisėtumo jo pateikimo dieną įvertinimą. Tik toks vertinimas atitinka sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principus. Teismo vertinimu, šiuo atveju prevencinio ieškinio kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dieną atsakovo ieškinys buvo pagrįstas, nes iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje dėl patento pripažinimo negaliojančiu priėmimo patentas buvo laikomas galiojančiu ir atsakovas, kaip jo savininkas, galėjo teisėtai naudotis visomis patentu suteikiamomis išimtinėmis teisėmis, įskaitant teisę drausti pardavinėti gaminius, pažeidžiančius patentą.Tiek Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. „Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights“, toliau – TRIPS) 50 straipsnio 7 dalyje, tiek 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48/EB) 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kompensacija už nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo, taikoma „kai laikinosios priemonės atšaukiamos, arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiškėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo“. Pasak teismo, tai reiškia, kad šios teisės normos reikalauja, kad būtų kompetentingos institucijos (Lietuvos atveju – teismo) įsiteisėjęs sprendimas dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo. Tokį aiškinimą suponuoja Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, nustatanti galimybę reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siejamą su „įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatančiu, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo“. Tokio sprendimo nagrinėjamu atveju nėra.Teismas konstatavo, kad atsakovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir palaikydamas šį prašymą per visą civilinės bylos dėl patento pažeidimo procesą, nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios priežasties teismas nepasisakė dėl kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Krka tovarna zdravil, d.d. apeliaciniame skunde prašo panaikini Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:Teismo išvada, kad atsakovas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, yra nepagrįsta ir prieštarauja specifiniam intelektinės nuosavybės apsaugos reglamentavimui. Teismas turėjo analizuoti ir vertinti ne atsakovo subjektyvų elgesį, tačiau objektyvius faktus, be kita ko, buvo ar ne Patento pažeidimas ir ar laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos pagrįstai. Objektyvi aplinkybė, kad AstraZeneca ieškinys nebuvo pagrįstas, ir Krka įrodė savo veiksmų teisėtumą Patento pažeidimo byloje, tiesiogiai sąlygoja Krka nuostolių atlyginimą ir tokia sąlyga yra įtvirtinta TRIPS sutartyje bei Direktyvoje 2004/48/EB. AstraZeneca prevencinis ieškinys būtų atmestas, nes ieškovas nebūtų galėjęs įrodyti civilinės atsakomybės – Krka neteisėtų veiksmų – sąlygos, nes Patentas, dėl kurio pažeidimo buvo pareikštas ieškinys, buvo pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių). Šios aplinkybės turėtų pakakti, kad būtų konstatuotas AstraZeneca bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, t. y. neteisėti veiksmai dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas nepagrįstai sprendė, kad AstraZeneca atsisakė ieškinio dėl pasibaigusio papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino, todėl nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškinio atsisakymo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl Patento pripažinimo negaliojančiu ir, atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu buvo ginčijamas papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas, priežastis, dėl kurios AstraZeneca atsisakė ieškinio po Patento pripažinimo negaliojančiu, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant, ar AstraZeneca nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokiomis išvadomis teismas iš esmės patvirtino atsakovo kaip neteisėto monopolininko poziciją be jokių jam taikomų teisinių pasekmių. AstraZeneca vilkino bylą dėl Patento pripažinimo negaliojančiu, o įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti Patentą negaliojančiu, vis tiek prieštaravo Krka prašymui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. AstraZeneca, reikšdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo būti visiškai tikras dėl savo išimtinių teisių, nes Europos patentai EP1020461 ir EP1020460, analogai Patentui, kurių apsaugos apimtis buvo siaurinama dėl galimo nepatentabilumo, buvo ginčijami Europos patentų tarnyboje. Ginčai dėl analogiškų nacionalinių patentų galiojimo vyko įvairiose valstybėse. Tokios aplinkybės negali būti aiškinamos atsakovo naudai, kaip įrodančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Be to, EP1020461 patento apsauga nebuvo išplėsta į Lietuvą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu vyko ir šio patento pripažinimo negaliojančiu opozicijų nagrinėjimas, todėl atsakovas, kaip rūpestingas ir atidus verslininkas, turėjo pagrindą manyti, kad ieškovo vaistinis preparatas „Escadra“ labai tikėtina, kad nepažeidžia jo, kaip patento savininko, teisių.Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nuostolių dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų bylose taikytina ne CPK 146 straipsnio 2 dalis, bet Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, kuri turi būti aiškinama pagal TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies nuostatas. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, ta aplinkybė, kad AstraZeneca atsisakė ieškinio neišnagrinėjus bylos iš esmės, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl nuostolių dėl nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti arba buvo panaikintos būtent dėl pareiškėjo AstraZeneca veiksmų ir yra nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, reikalaudamas nuostolių dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, intelektinės nuosavybės bylose turi įrodinėti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, žinojo ar turėjo žinoti, kad patentas, kuriuo grindžiamas ieškinys, yra nepatentabilus. Minėtos teisės aktų nuostatos tokios pareigos atsakovui nenumato.Priešingas Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalies, TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d.), pažeistų teisinę pusiausvyrą tarp numatytos teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias galima taikyti neįrodžius intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, ir atitinkamos teisės reikalauti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kai toks pažeidimas taip ir nebuvo įrodytas. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsižvelgiant į patento galiojimo specifiką ieškovo veiksmų teisėtumą reikia vertinti per ieškinio dėl patento pažeidimo pagrįstumo bei teisėtumo jo pateikimo dieną įvertinimą.Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB nuostatas reikalingas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo. Pagal minėtas nuostatas būtinos tokios alternatyvios sąlygos, kurias nustačius atsakovui atsiranda teisė reikalauti kompensacijos: 1) laikinosios apsaugos priemonės atšaukiamos dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo, arba 2) laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo, arba 3) po to nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo. Šioje byloje Krka įrodė, kad nebuvo nei patento pažeidimo, nei grėsmės pažeidimui, todėl yra visos teisės normos taikymo sąlygos.Teismas priteisė atsakovui per dideles bylinėjimosi išlaidas, vertinant pagal kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Didžioji dalis išlaidų priskirta advokatui Ž. Kvietkui, kuris byloje nedalyvavo.Atsakovas AstraZeneca AB atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Atsakovas prevencinio ieškinio atsisakė ne dėl Patento negaliojimo, bet dėl pasibaigusio Patento patentinės apsaugos ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino.Ieškinio dėl patento pažeidimo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas civilinės atsakomybės už žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turėtų būti atliekamas per tokio ieškinio pagrįstumo bei teisėtumo jo pateikimo dieną įvertinimą. To reikalauja principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) turinys bei taikymo kriterijai. Pateisinus teisės retroaktyvų poveikį, suinteresuotų asmenų galimybės prognozuoti teisinius įpareigojimus taptų neįmanomos, būtų pažeisti teisinio tikrumo ir stabilumo principai, kurie yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalis.Prevencinio ieškinio pateikimo dieną šio ieškinio pagrįstumą patvirtina tai, kad tuo metu Patentas buvo laikomas galiojančiu. Ieškovo vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga ezomeprazolas pateko į Patento apimtį, todėl prekyba šiuo vaistu pažeidė Patentą.Apelianto TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies nuostatų aiškinimas reikštų teisinį neapibrėžtumą ir neaiškumą, nes leistų reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo net tais atvejais, kai klausimas dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo nėra galutinai išspręstas ar iš viso nebuvo kompetentingų institucijų įvertintas. Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalis yra visiškai perkelta į Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalį, todėl nepaisant to, kad direktyvos nuostatoje yra naudojama formuluotė „vėliau paaiškėja“, o Patentų įstatyme – „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, jų esmė yra tapati – reikia kompetentingos institucijos įsiteisėjusio sprendimo dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo.Atsakovas Prevencinio ieškinio teikimo metu negalėjo žinoti, kad Patentu saugomas išradimas yra nepatentabilus. Patentas buvo pripažintas negaliojančiu tik 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1332-565/2014. Galutinai klausimas dėl Patento patentabilumo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo išspręstas tik 2016 m. spalio 12 d. Išradimo, saugomo Patentu, patentabilumui įvertinti byloje iš viso buvo atliktos trys ekspertizės. Toks ekspertizių skaičius, kaip ir faktas, kad byla buvo priimta nagrinėti kasacine tvarka, patvirtina, jog Patentu saugomas išradimas nebuvo akivaizdžiai nepatentabilus. Aplinkybė, jog pats atsakovas susiaurino ne Patento, o kitos patentinės paraiškos apibrėžtį, nereiškia, kad atsakovas pripažino, jog Patentu saugomas išradimas (optiškai grynos omeprazoloenantiomerų druskos) yra nepatentabilus. Dar daugiau, atsakovas atskirtųjų paraiškų pagrindu užregistravo du patentus – EP1020460 ir EP1020461, kurie liko galioti praėjus protesto ir apeliacijos procedūras. Europos patentas EP1020461 kaip tik saugo optiškai gryną omeprazolo (-)-enantiomero magnio druską, kuri yra ieškovo vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga. Ieškovo paminėti Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiškos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti nevertinant minėtų Europos Patentų. Ieškovas nutyli, kad kompetentingi Lenkijos, Olandijos ir Norvegijos teismai ar patentų biurai priėmė sprendimus, kuriais Patentui analogiški patentai atitinkamose valstybėse buvo palikti galioti.Byla dėl patento pažeidimo nebuvo laiku išnagrinėta ir laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki Patento papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pabaigos dėl paties apelianto veiksmų. Jeigu minėta byla apelianto prašymu nebūtų buvusi sustabdyta, Prevencinis ieškinys nebūtų atmestas, nes tuo metu galutinio teismo sprendimo dėl Patento pripažinimo negaliojančiu dar nebuvo ir tiek Patentas, tiek Patento papildomos apsaugos liudijimas visa apimtimi galiojo. Ieškovas kaip rūpestingas ir atidus verslininkas turėjo iš pradžių nuginčyti Patentą ir tik po to pradėti prekybą vaistu „Escarda“.Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas. Atsakovui pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas, nes byla yra sudėtinga tiek teisės, tiek faktinių aplinkybių aspektu, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų analizė ir atsakovo procesinių dokumentų rengimas civilinėje byloje pareikalavo nemažai atsakovui atstovaujančios advokatų kontoros laiko bei pastangų. Advokatas Ž. Kvietkus yra kontoros partneris, atsakingas už visus darbus su atsakovu, todėl jis nurodomas visose atsakovui išrašomose sąskaitose už suteiktas teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra sudėtinga dėl teisinių ir faktinių aplinkybių visumos, nuostolių dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patento pažeidimo byloje nustatymo ir apskaičiavimo specifikos, nagrinėjamo klausimo naujumo. Atsakovas žodinio bylos nagrinėjimo nepageidauja. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju nebūtina skirti žodinio bylos nagrinėjimo, nes šalys procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė savo argumentus dėl bylos aplinkybių vertinimo ir taikytinos teisės aiškinimo, jokių naujų įrodymų ištirti nereikalauja, abiejų šalių atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, todėl turėjo galimybę išsamiai pasisakyti ginčui svarbiais aspektais.

Dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo

Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – atsakovo neteisėtų veiksmų.Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. <…> atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo instituto paskirtį – kompensuoti dėl kreditoriaus veiksmų, kurių pagrįstumas nepatvirtintas teismo sprendimu, skolininko patirtus turtinius praradimus, ieškinio atmetimas kaip nuostolių atlyginimo sąlyga gali būti suprantama kaip ieškinio nepagrįstumas. <…> Nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-241-560/2016, kurioje pagal AstraZeneca prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Krka atžvilgiu, buvo užbaigta AstraZeneca atsisakius savo prevencinio ieškinio. Iš toje byloje 2016 m. gegužės 17 d. pateikto AstraZeneca pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo matyti, kad prevencinio ieškinio, kuriame buvo reikalaujama iki Patento ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pabaigos uždrausti Krka gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus „Escadra“, AstraZeneca atsisakė dėl to, kad 2016 m. gegužės 17 d. pasibaigė AstraZeneca kaip Patento savininko teisių apsauga, todėl objektyviai išnyko ginčo dalykas.Bylose dėl išradimų teisinės apsaugos atsakovo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reglamentuoja ne tik CPK 146 straipsnio 2 dalis, bet ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, pagal kurią, jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo. Šios nuostatos įgyvendina Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį, kurios formuluotė nėra visiškai identiškai, bet iš esmės labai artima, t. y. Direktyvos 2004/48/EB nuostatos Patentų įstatyme labiau detalizuotos atsižvelgiant į nacionalinės teisės ypatumus. Taip pat analogiškos nuostatos įtvirtintos ir TRIPS 50 straipsnio 7 dalyje.Toks reglamentavimas neturi būti aiškinamas taip, kad ieškinio, kuriam užtikrinti buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsisakymas savaime reikštų šių priemonių nepagrįstumą. Tokiu atveju sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimą, reikia įvertinti, dėl kokių priežasčių atsisakyta ieškinio, ir nustatyti, ar tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų atsisakęs ieškinio, jo reikalavimai būtų atmesti kaip nepagrįsti.Apeliantas teigia, kad Patentas, kuriuo remdamasis AstraZeneca pareiškė prevencinį ieškinį Krka, pripažintas negaliojančiu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016, todėl šis sprendimas patvirtina AstraZeneca reikalavimų nepagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytas teismo sprendimas nesudaro pagrindo teigti, kad AstraZeneca ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pareikšti nepagrįstai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kol Patentas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, AstraZeneca turėjo teisę naudotis šios intelektinės nuosavybės suteikiama apsauga ir ginti savo pažeistas teises, be kita ko, kreipiantis į teismą su prevenciniu ieškiniu. Pažymėtina ir tai, kad pasibaigus Patento bei papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminui, nebeliko ginčo dalyko. Kadangi AstraZeneca tą pačią dieną pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, toks procesinis elgesys nelaikytinas bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.Atmestinas apelianto argumentas, kad AstraZeneca, reikšdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo būti visiškai tikras dėl savo išimtinių teisių dar ir dėl to, kad tiek Europos patentai EP1020460 ir EP1020461, tiek nacionaliniai patentai kitose valstybėse, analogiški Patentui, taip pat buvo ginčijami. Minėtoje byloje dėl Patento pripažinimo negaliojančiu išradimo patentabilumui įvertinti buvo atliktos kelios ekspertizės, dėl toje byloje priimto Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo buvo paduotas kasacinis skundas, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti, todėl, įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad Patentu saugomas išradimas buvo akivaizdžiai nepatentabilus. Be to, apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad AstraZeneca atskirtųjų paraiškų pagrindu užregistruoti Europos patentai EP1020460 ir EP1020461 liko galioti po protesto ir apeliacijos procedūrų ir kad pastarasis patentas saugo optiškai gryną omeprazolo (-)-enantiomero magnio druską, kuri yra Krka vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga. AstraZeneca taip pat pažymi, kad apelianto nurodyti Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiškos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti nevertinant minėtų Europos Patentų, o kompetentingi Lenkijos, Olandijos ir Norvegijos teismai / patentų biurai priėmė sprendimus, kuriais Patentui analogiški patentai atitinkamose valstybėse buvo palikti galioti.Apeliantas taip pat akcentuoja, kad AstraZeneca ieškinio atsisakymo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl Patento pripažinimo negaliojančiu, tačiau, kaip minėta, šis sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka. Galutinį procesinį sprendimą toje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2016 m. spalio 12 d., t. y. jau po to, kai AstraZeneca atsisakė savo prevencinio ieškinio. Kasacinio skundo nagrinėjimas AstraZeneca leido pagrįstai tikėtis, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo Patentas pripažintas negaliojančiu, gali būti panaikintas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad AstraZeneca ieškinio atsisakė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. priimto sprendimo pripažinti Patentą negaliojančiu, o ne dėl to, kad pasibaigė Patento ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog AstraZeneca, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir palaikydamas šį prašymą viso proceso metu, nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų Krka atžvilgiu. Neįrodžius šios būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, išvados dėl AstraZeneca veiksmų teisėtumo nepaneigia, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas, nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui AstraZeneca priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas dydį. Atsakovas AstraZeneca prašė priteisti iš ieškovo 20 566 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Iš pateiktų atliktų darbų išklotinių matyti, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis patikslintina, sumažinant atsakovui priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 5 168,57 Eur (CPK 98 str.).AstraZeneca pateikė prašymą priteisti 8 780 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 344 Eur dokumentų vertimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui priteistina dalis šių išlaidų, t. y. 1 090,31 Eur (CPK 98 str.). Iš viso AstraZeneca priteistina 1 434,31 Eur (1 090,31 Eur + 344 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovui AstraZeneca AB (kodas 556011-7482, buveinės adresas S – 151 85 Sodertalis, Švedija) iš ieškovo Krka tovarna zdravil, d.d. (Novo mesto, Šmarješkacesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija) priteista 20 566 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šią sumą sumažinant iki 5 168,57 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 57 ct).

Priteisti atsakovui AstraZeneca AB (kodas 556011-7482, buveinės adresas S – 151 85 Sodertalis, Švedija) iš ieškovo Krka tovarna zdravil, d.d. (Novo mesto, Šmarješkacesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija) 1 434,31 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Gintaras PečiulisEgidija TamošiūnienėEgidijus Žironas