Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-199-464/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-03Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
2A-199-464/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00077-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė, Tomas Venckus
Ieškovas
J. G., uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK statyba“
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-199-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00077-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G., J. G. (J. G.) (jaunesniojo) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. G., J. G. (jaunesniojo) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK statyba“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. G., J. G. (jaunesnysis) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, bendrovė) ,,JGK statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 2–41), kurį patikslinę (6 t., b. l. 14–15), kiekvienas jų pareiškė atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tokius reikalavimus:

1.1. ieškovė UAB ,,JGK statyba“:

1.1.1. pripažinti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A502-289/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1919-827/2014, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-398-104/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4619-629/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-1219-502/2017 buvo išnagrinėtos pažeidžiant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, 14 straipsnį, 1 Protokolo 1 straipsnį;

1.1.2. priteisti iš atsakovės 174 133,15 Eur tiesioginių nuostolių, 188 796,60 Eur netiesioginių nuostolių, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;

1.2. ieškovas J. G.:

1.2.1. pripažinti, kad nagrinėjant 1.1.1 papunktyje nurodytas bylas buvo pažeistos Konvencijos 8 straipsnio ir 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos;

1.2.2. priteisti iš atsakovės 54 535,25 Eur turtinės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;

1.3. ieškovas J. G. (jaunesnysis):

1.3.1. pripažinti kad nagrinėjant 1.1.1 papunktyje nurodytas bylas buvo pažeistos Konvencijos 8 straipsnio ir 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos;

1.3.2. priteisti iš atsakovės 18 874,10 Eur turtinės, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė UAB ,,JGK statyba“, kurios steigėjas ir pagrindinis akcininkas yra ieškovas J. G., o ieškovas J. G. (jaunesnysis) – valdybos narys ir akcininkas, vykdė statybų projektą ,,JGK (duomenys neskelbtini)“, kurio tikslas buvo pastatyti individualius, mažaaukščius ir daugiabučius gyvenamuosius namus bei kitus bendrojo naudojimo objektus (duomenys neskelbtini) sankirtoje, apgyvendinant 1 500 gyventojų. Ieškovė UAB ,,JGK statyba“, vykdydama šį projektą, savo lėšomis ir medžiagomis 1992 m. – 1994 m. pastatė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) g., kurie, ieškovų vertinimu, turėjo būti pripažinti bendrovės nuosavybe. Tačiau trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus vandenys“ sudaryta komisija 2006 m. spalio 26 d. Nekilnojamo turto objekto patikrinimo aktu Nr. 1168 konstatavo, kad 477,70 m ilgio vandentiekio ir 627 m ilgio buitinių nuotekų tinklai, pastatyti (duomenys neskelbtini) g., yra tinkami naudoti ir nuosavybės teisės į šiuos tinklus gali būti registruojamos trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus vandenys“ vardu. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras 2006 m. gruodžio 28 d. išdavė UAB ,,Vilniaus vandenys“ pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

3. Siekdama apginti savo, kaip inžinerinių tinklų savininkės, teises ieškovė UAB ,,JGK statyba“ 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti 2006 m. spalio 26 d. akto dalį dėl tinklų (duomenys neskelbtini) g. įregistravimo trečiojo asmens vardu, išreikalauti iš VĮ Registrų centro visus dokumentus, kurių pagrindu tinklai buvo įregistruoti trečiojo asmens vardu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės skundą ir įpareigojo ją sukonkretinti skundo reikalavimą, nurodyti tinkamą atsakovą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2255-580/2011, skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti akto įrašus dėl (duomenys neskelbtini) g. (įrašai Nr. 1 ir Nr. 9), patenkino, o kitą skundo dalį atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A502-289/2012, 2011 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad bendrovės reikalavimas panaikinti 2006 m. spalio 26 d. akto dalį nenagrinėtinas teisme.

Žemesnės instancijos teismas

4. Ieškovams 2011 metais tapo žinoma, kad kitas juridinis asmuo, vystantis analogišką statybos projektą, ketina naujai apgyvendinto kvartalo namus prijungti prie ieškovės pastatytų inžinerinių tinklų, visiškai išnaudojant (duomenys neskelbtini) g. tinklų pralaidumą, todėl ieškovė UAB ,,JGK statyba“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prevenciniais ieškiniais dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, savivaldybės teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, statybos padarinių pašalinimo, 2006 m. spalio 26 d. akto panaikinimo ir nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g. esančius tinklus jai pripažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014, atsisakė nagrinėti reikalavimą dėl 2006 m. spalio 26 d. akto panaikinimo, konstatavęs, jog jis nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl toks ginčas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, šią bylos dalį teismas nutraukė, o kitus reikalavimus, kaip išvestinius, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015, pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi Nr. 3P-747/2015 ieškovės kasacinį skundą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

5. Ieškovų teigimu, 2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovė pateikė naują skundą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) g. tinklų teisinę, įskaitant nuosavybės teisių į juos, registraciją, tačiau administracinių ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. cspr1-205 jos skundą atmetė tuo pagrindu, kad jis paduotas praleidus tokiam veiksmui atlikti nustatytą terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4619-629/2016, atsisakė nagrinėti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) g. tinklų teisinės registracijos panaikinimo, o skundo dalį dėl 2015 m. spalio 7 d. sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1219-502/2017, pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6. Ieškovų nuomone, egzistuoja visos sąlygos kilti atsakovės civilinei atsakomybei už žalą, padarytą neteisėtais teisėjų ir teismų veiksmais, atliktais nagrinėjant pirmiau aptartas administracines ir civilines bylas. Tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotiems teismams bylose Nr. A502289/2012, Nr. 2-1919-827/2014, Nr. 2A-398-104/2015, Nr. eI-4619-629/2016 ir Nr. eA-1219-502/2017 nepagrįstai atsisakius revizuoti neteisėtą inžinerinių tinklų nusavinimą per nekilnojamojo turto registracijos procedūras ir nepagrįstai pripažinus, kad aktas nėra ginčytinas administraciniame ir bendrosios kompetencijos teismuose, buvo šiurkščiai pažeistos ieškovės teisės į nuosavybės gynybą bei pati nuosavybės į tinklus teisė, kurias saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir Konvencija. Teismai neteisėtai vengė išreikalauti iš VĮ Registrų centro visus dokumentus, kurių pagrindu nebaigti statyti tinklai buvo laikomi senais statiniais, kuriais buvo apmokėtas UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinio kapitalo padidinimas. Bendrovė dėl neteisėtų teismų veiksmų neteko efektyvių gynybos priemonių, o tai įrodo Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatų pažeidimą. Su bendrove be pagrindo buvo elgiamasi kitaip, nei su kitais subjektais, bei kitaip, nei reikalauja vidaus teisė ir Konvencija, buvo pažeistos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos, kartu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir Konvencijos 14 straipsniu. Be to, teismai neįvykdė Konvencijos 6 straipsnyje nustatyto reikalavimo išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, nes teismų procesas tęsėsi nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. balandžio 26 d.

Šalies argumentai

7. Ieškovė UAB ,,JGK statyba“ nurodė, kad dėl teismų neteisėtų veiksmų ji neteko savo lėšomis ir medžiagomis pastatyto turto – vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurių rinkos vertė pagal 2019 m. balandžio 8 d., 2021 m. vasario 2 d. teismo ekspertizės aktų išvadas ir 2021 m. balandžio 6 d. UAB ,,Verus auditas“ pateiktą specialisto išvadą yra 140 405 Eur (455 419 Eur + 94 986 Eur). Be to, nurodė patyrusi 33 728,15 Eur išlaidas, susijusias su ieškinyje nurodytų bylų nagrinėjimu. Jai 174 133,15 Eur suma (140 405 Eur + 33 728,15 Eur) priteistina kaip tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų. Be to, bendrovė patyrė ir 188 792,60 Eur netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos už tinklų (duomenys neskelbtini) g. eksploataciją laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2017 m. balandžio 26 d. Taip pat teigia patyrusi 10 000 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl nepagrįstai užtrukusių teisminių procesų bendrovės teisinė situacija buvo nežinoma, negalėdama toliau plėtoti projekto ji prarado klientų pasitikėjimą, turėjo atleisti dalį darbuotojų, buvo pakenkta jos dalykinei reputacijai.

8. Ieškovai J. G. ir J. G. (jaunesnysis) nurodė, kad dėl neteisėtų teismų veiksmų, nusavinus bendrovės turtą bei suvaržius jų šeimos verslą, kuris yra vienintelis jų pajamų šaltinis, jie ne tik negavo planuotų pajamų, bet ir patyrė papildomas išlaidas, susijusias su bendrovės įstatinio kapitalo padidinimu. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014 priėmimo sumažėjo ieškovės smulkiųjų akcininkų, verslo partnerių, bendrovės klientų, paslaugų gavėjų ir kitų vartotojų pasitikėjimas ieškovais. Ieškovas J. G. dėl patirto streso susirgo sunkia liga, neteko pajamų, teisės į didesnę senatvės pensiją. Be to, buvo pažeista ieškovų teisė realizuoti savo, kaip bendrovės akcininkų, teises, suvaržyta jų teisė į privatų gyvenimą, netrukdomą šeimos verslo turėjimą ir plėtimą, naudojant kontrolinį bendrovės akcijų paketą arba bent jį parduoti už minimalią kainą, kuri po įstatinio kapitalo padidinimo nuo 12 122,78 Eur (41 823 Lt) iki 90 918,39 Eur (313 923 Lt) siekė 73 409,35 Eur. Tačiau dėl neteisėtų teismų veiksmų ieškovų J. G. ir J. G. (jaunesniojo) akcijos nuvertėjo nuo 73 409 Eur iki 0 Eur. Kadangi akcijų nuvertėjimas yra lygus sumai, kurią ieškovai sumokėjo už jų įsigijimą, ieškovai prašo priteisti iš atsakovės jų patirtos žalos, kuri lygi jų turimų akcijų nominalios vertės sumai, atlyginimą, t. y. ieškovui J. G. 54 535,25 Eur, o J. G. (jaunesniajam) – 18 874,01 Eur. Taip pat prašo priteisti ieškovui J. G. 10 000 Eur, o J. G. (jaunesniajam) – 7 000 Eur neturtinės žalos, patirtos pažeidus jų teisę į privatų gyvenimą, atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu (6 t., b. l. 197–200) ieškovų J. G., J. G. (jaunesniojo) ir UAB ,,JGK statyba“ ieškinį atmetė.

10. Teismas visų pirma nurodė, kad ieškovai J. G. ir J. G. (jaunesnysis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatomis, neturi nuosavybės teisių į bendrovės turtą, jiems nuosavybės teise priklauso tik bendrovės akcijos. Bendrovei veikiant pelningai jie turi teisę gauti dividendus, o likvidavus bendrovę dėl bankroto ir pardavus bendrovės turtą bei patenkinus visų kreditorių reikalavimus, atlyginus administravimo išlaidas akcininkams perduodamas likęs turtas.

11. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai J. G. ir J. G. (jaunesnysis) tik kaip ieškovės UAB ,,JGK statyba“ akcininkai bei valdybos nariai, t. y. nebūdami bendrovės turto savininkais, neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje. Taigi vien šiuo pagrindu ieškinio dalis dėl ieškovų, fizinių asmenų, patirtos žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta. Teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl, ieškovų vertinimu, nepagrįsto UAB ,,JGK statyba“ nuosavybės teisių į jos sukurtus inžinerinius tinklus ribojimo turi tik pati bendrovė, o ne jos akcininkai. Juolab kad akcininkai nebuvo ir šalimis bylose, kurias nagrinėjant, jų manymu, teismai atliko ieškinyje nurodytus galimai neteisėtus veiksmus.

12. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje UAB ,,JGK statyba“ ir G. prieš Lietuvą, Nr. 3330/12, 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime, kuris buvo priimtas dėl kitų nei nagrinėjamoje byloje nurodyti teisminių procesų teisėtumo, taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas J. G. nelaikytinas pažeidimo auka pagal Konvencijos 34 straipsnį, kadangi jis neinicijavo tų bylų savo vardu.

13. Teismo vertinimu, ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių visuma bei joms pagrįsti pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų veiksmai, priimant nagrinėti skundus dėl administracinių aktų, o vėliau bylas nutraukiant pripažinus, kad pareiškimo patenkinimas nesukels ieškovei UAB ,,JGK statyba“ teisinių pasekmių, negali būti vertinami kaip akivaizdi ir šiurkšti teisės aiškinimo bei taikymo klaida, padariusi bendrovei žalą, tarp įvardytos žalos bei teismų veiksmų nėra ir priežastinio ryšio. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad administracinėse bylose ieškovus atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, ruošę ieškovams visus procesinius dokumentus, kurių pareiga buvo konsultuoti ieškovus, pasirinkti tinkamą ir efektyviausią ieškovų teisių ir interesų gynimo būdą. Ieškovė ir jos atstovai turėjo žinoti, kad teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre savaime nesukuria nuosavybės teisių į objektą, kad ji atliekama tam tikro sandorio, kuriuo įgyjamas nekilnojamasis turtas, ar akto, kuriuo jis perduodamas savininkui, akto apie statybos užbaigimą ir pripažinimą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, įgaliotų valstybės institucijų ar teismo sprendimų pagrindu. Todėl, siekiant teisme nuginčyti kito asmens nuosavybės teisę, turi būti ginčijama ne pati registracija, o jos pagrindas (aktas, sprendimas ar kitas dokumentas). Taip pat advokatams žinoma arba turi būti žinoma, kokie ginčai teismingi administraciniams teismams, o kokie – bendrosios kompetencijos teismams.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu nauju ieškiniu ieškovai siekia įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtų ginčų naujo išnagrinėjimo, t. y. kitokio, nei teismų padarytas, faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo. Ieškovai bando revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie šių bylų šalims yra privalomi ir iš naujo neperžiūrimi.

15. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad teismai, netaikydami tiesiogiai tarptautinių teisės aktų, pažeidė ieškovų teises. Ieškovų nurodytos Konvencijos nuostatos yra inkorporuotos į Lietuvos teisę, o ieškinyje nurodytas bylas teismai sprendė vadovaudamiesi nacionalinės teisės nuostatomis, kurios neprieštarauja nei Konvencijai, nei Konstitucijai.

16. Teismas nesutiko ir su ieškovų pozicija, kad jų teisės buvo pažeistos dėl per ilgo bylų nagrinėjimo, teismo procesui užsitęsus nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. Ieškovai tris teismo procesus, t. y. dvi bylas, išnagrinėtas administraciniuose teismuose, ir vieną civilinę bylą, išnagrinėtą bendros kompetencijos teisme, nepagrįstai vertina kaip vieną teismo procesą. Pati ieškovė, atstovaujama advokatų, pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, savo teisėms ginti inicijuodami tris bylas, todėl dėl to, kad visų šių ginčų nagrinėjimas užtruko beveik 7 metus, nėra teismų kaltės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovai J. G., J. G. (jaunesnysis) ir UAB ,,JGK statyba“ apeliaciniuose skunduose (6 t., b. l. 207–214, 219–220) prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai sutapatino fizinių asmenų ir juridinio asmens pareikštų reikalavimų pagrindą ir dalyką. Ieškovai, fiziniai asmenys, įrodinėjo tai, kad dėl neteisėtų teisėjų ir teismų veiksmų buvo pakenkta jų šeimos statybos verslui, sumažėjo kontrolinio akcijų paketo vertė, buvo pažeista jų teisė į asmeninio gyvenimo gerbimą ir apsaugą (Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „JGK statyba“ įrodinėjo tai, kad teismai pažeidė jos teisę į teisingą teismą ir nuosavybės teisių apsaugą (Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio l dalis, 13 straipsnis). Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino ieškovų, fizinių asmenų, nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su jų teisių pažeidimu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jie neturi reikalavimo teisės.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Teismo išvados dėl ieškovų, fizinių asmenų, teisės reikšti ieškinį padarytos vadovaujantis nagrinėjamam klausimui neaktualiais EŽTT byloje Nr. 3330/12 pateiktais išaiškinimais dėl aukos statuso pagal Konvencijos 34 straipsnį. Teismo sprendimas nėra suderinamas su šalių lygybės ir subsidiarumo principais.

17.3. Priimtas teismo sprendimas nėra suderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, suformuota praktika. Teismas pažeidė teisinio stabilumo principą, ieškovų J. G. ir J. G. (jaunesniojo) teisę į teisingą bylos nagrinėjimų, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

17.4. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovų, fizinių asmenų, teisės į asmeninį gyvenimą, kurią garantuoja Konvencijos 8 straipsnis, pažeidimu. Neįvertino esminės aplinkybės, tiesiogiai paneigiančios visų teismų ankstesniuose procesiniuose sprendimuose padarytą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) g. tinklais buvo apmokėtas UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinio kapitalo padidinimas. Būtent šis naujai viešojo registro duomenų administravimo subjekto – VĮ Registrų centro – atskleistas juridinis faktas turi lemiamą reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui.

17.5. Priešingai nei sprendė teismas, ieškinyje nurodytas bylas išnagrinėję bendrosios kompetencijos bei specializuoti teismai, priimdami išimtinai UAB ,,Vilniaus vandenys“ palankius sprendimus, padarė aiškias fakto ir grubias teisės taikymo klaidas.

17.6. Teismams buvo aiškiai žinomas faktas, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, dėl kurių nusavinimo ir reikalaujama žalos atlyginimo, savo vardu užregistravo 2006 m. spalio 26 d. senų statinių patikrinimo akto Nr. 1168 pagrindu ir jokių kitų įstatyme numatytų pagrindų nuosavybės teisės registravimui UAB „Vilniaus vandenys“ neturi. Tačiau administraciniai teismai 2006 m. spalio 26 d. akto ginčyti neleido dėl tariamų procedūrinio pobūdžio terminų pasibaigimo, o bendrosios kompetencijos teismai šį aktą įvertino kaip nepažeidžiantį UAB „JGK statyba“ teisių ir nesukeliantį jai teisinių pasekmių.

17.7. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovė UAB ,,JGK statyba“ turėjo ginčyti ne konkretų dokumentą, kurio pagrindu įregistruota nuosavybės teisė UAB „Vilniaus vandenys“, bet neįvardintus nuosavybės registravimo pagrindus, apie kuriuos nėra duomenų šioje byloje ir nebuvo duomenų anksčiau išnagrinėtose bylose. Teismai UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisę gynė nesant įstatymu numatyto jos registravimo pagrindo.

17.8. EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime byloje UAB ,,JGK statyba“ ir G. prieš Lietuvą, aiškiai nurodyta, kad dėl vieno ir to paties pagrindo vykstantys procesai turi būti laikomi vienu procesu sprendžiant dėl proceso trukmės, todėl teismo išvada, kad kiekvieno ginčo nagrinėjimo trukmė vertintina atskirai, yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

18. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus (6 t., b. l. 227–230) prašo juos atmesti, skundžiamą 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

18.1. Akcininkai neturi nuosavybės teisių į bendrovės turtą, kadangi jiems pagal ABĮ nuostatas nuosavybės teise priklauso tik bendrovės akcijos, o bendrovei veikiant pelningai jie turi teisę gauti dividendus. Teismo išvada, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą, yra pagrįsta.

18.2. Pagrįstos ir teismo išvados, kad ieškovai iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytus argumentus ir teismų atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, kritikuodami jų pagrindu teismų padarytas išvadas, pateikdami sau naudingą byloje nustatytų faktų vertinimą ir išvadas. Teismas pagrįstai tokius ieškovų argumentus įvertino kaip bandymą kitoje byloje revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie šių bylų šalims yra privalomi ir iš naujo neperžiūrimi.

Šalies argumentai

18.3. Ieškovų nurodyti inžineriniai tinklai niekada nebuvo UAB „JGK statyba“ nuosavybė, todėl jų teiginiai dėl Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimo yra aiškiai nepagrįsti. Nepagrįsti ir ieškovų argumentai dėl Konvencijos 8 ir 13 straipsnių pažeidimo, kadangi jų atžvilgiu nebuvo priimtas nė vienas teismų procesinis sprendimas, ribojantis jų veiklą, o teisė užsiimti pasirinkta veikla suprantama kaip teisė į darbą, bet ne teisė gauti pelną ar turtą. Be to, visuose procesuose ieškovei UAB „JGK statyba“ buvo užtikrinta teisė į efektyvią teisinę gynybą. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad civilines ir administracines bylas nagrinėję teismai pažeidė Konvencijos nuostatas.

Atsiliepimas

19. Ieškovė UAB ,,JGK statyba“ atsiliepime į ieškovų J. G. ir J. G. (jaunesniojo) apeliacinį skundą (6 t., b. l. 234) nurodo palaikanti jų apeliacinio skundo reikalavimus ir su jais visiškai sutinkanti.

20. Trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundu (6 t., b. l. 235–236) prašo juos atmesti, skundžiamą 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

20.1. Reikalavimai nagrinėjamoje byloje yra pareikšti dėl teismų galbūt neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, teismo sprendimas neturės jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, todėl jis į bylą įtrauktas be jokio objektyvaus pagrindo.

20.2. Pareikštu ieškiniu ieškovai siekia dar kartą (pakartotinai) pernagrinėti bylas, kurios užbaigtos priėmus įsiteisėjusius sprendimus. Ieškovai iš naujo kelia tuos pačius klausimus, kurie jau buvo nagrinėti bendrosios kompetencijos bei administraciniuose teismuose. Vien ieškovams nepalankių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip galbūt neteisėtas elgesys jų atžvilgiu.

20.3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015, konstatavo, kad ieškovės UAB ,,JGK statyba“ prielaida, jog ji sukūrė infrastruktūros tinklus, savaime nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybės teisės į juos. Todėl teiginiai dėl trečiojo asmens vardu nuosavybės teise priklausančių objektų tariamai neteisėto registravimo neturi teisinės reikšmės. Juo labiau kad ieškovai jokiais neabejotinais dokumentais nepagrindžia aplinkybės, jog būtent ieškovei nuosavybės teise priklauso ar priklausė ginčo tinklai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bendrovei padarytos žalos, kylančios iš teisėjo ir teismo (ne)teisėtų veiksmų, atlyginimo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantai pareikštu valstybei ieškiniu dėl žalos, jų siejamos su dviem administracinės teisenos tvarka ir vienu civilinio proceso tvarka pradėtais procesais bei juose priimtais procesiniais sprendimais, atlyginimo iš esmės siekia jiems nepalankių teismų sprendimų peržiūrėjimo ir kitokio nei buvo padarytas faktinių aplinkybių, susijusių su jų inicijuotu ginču dėl nuotekų ir vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g., nuosavybės įvertinimo. Apeliantų argumentai tiek dėl nacionalinės, tiek dėl tarptautinės teisės aktų pažeidimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo kilti atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl teismų atliktų procesinių veiksmų.

24. Savo reikalavimą apeliantai grindė aplinkybėmis, susiklosčiusiomis dar 1990 m. gegužės 25 d., kai perdavimo aktu apeliantei UAB ,,JGK statyba“ buvo perduota nuolatiniam naudojimui 42,8 ha ploto žemės ūkio veiklai valstybinės žemės sklypas, tuo metu apėmęs buvusias Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos dalis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijas, šių teritorijų perdavimo tikslas – 1 500 gyventojų ,,JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statyba (1 t., b. l. 42–46). Apeliantų teigimu, plėtodama gyvenamųjų namų statybą aptartoje teritorijoje bendrovė savo lėšomis ir medžiagomis laikotarpiu nuo 1992 metų iki 1994 metų pastatė vandentiekio ir nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) g., kuriuos valstybė nepagrįstai nusavino, o teismai nepagrįstai atsisakė apginti bendrovės teisę į nuosavybę.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmasis ieškinyje įvardytas teisminis procesas administracinės teisenos tvarka buvo pradėtas dėl 2006 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto patikrinimo akto Nr. 1168 (2 t., b. l. 72–74) dalies, kuria, be kita ko, (duomenys neskelbtini) g. esantys 627 m ilgio tinklai pripažinti tinkamais naudoti bei pripažinta, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisės į šiuos tinklus gali būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo. Ieškinyje nurodytą administracinę bylą Nr. A502-289/2012 išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi (2 t., b. l. 190–193) patenkino tos bylos atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino, o administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,JGK statyba“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl akto dalies panaikinimo nutraukė.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A502-289/2012 konstatavo, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilo administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, yra civilinio pobūdžio, nepasižymintys jokiais viešojo administravimo veiklai būdingais elementais. 2006 m. spalio 26 d. akte Nr. 1168 nėra numatytas nei vienas privalomas vykdyti įpareigojimas, neduotas nurodymas, nėra kitų tos bylos atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų, galinčių daryti poveikį pareiškėjos teisėms ir pareigoms, t. y. jame tik išdėstytos turto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta vertintojų (komisijos) pozicija. Todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose.

27. Taigi, įsiteisėjusia ir neskundžiama nutartimi buvo konstatuota tai, kad apeliantės UAB ,,JGK statyba“ inicijuotas ginčas nenagrinėtinas administracinės teisenos tvarka. Apeliantė UAB ,,JGK statyba“, siekdama apginti savo teises, kurios, jos manymu, buvo pažeistos, 2013 m. kovo 13 d. pateikė papildomą reikalavimą jos iniciatyva 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014 dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 dalies pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į 627 m ilgio nuotekų bei 477 m. ilgio vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) g., pripažinimo ir išreikalavimo iš UAB ,,Vilniaus vandenys“, kurį šis teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi priėmė ir nagrinėjo kartu su kitais toje byloje pareikštais reikalavimais (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esantys civilinės bylos Nr. 2-1919-827/2014 duomenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014, be kita ko, bylos dalį dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 dalies pripažinimo negaliojančia nutraukė, o ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisės į nuotekų ir vandentiekio tinklus pripažinimo atmetė (2 t., b. l. 201–226). Teismas nurodė, kad ginčijamame akte konstatuotos (t. y. užfiksuotos) faktinės aplinkybės, jog konkretus nekilnojamo turto objektas, nurodytas kadastrinių duomenų bylose, atitinka nekilnojamo turto objektus, nurodytus Vilniaus miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1528V patvirtintame sąraše, jame išreikštas komisijos vertinimas, kad nustatyti nekilnojamo turto objektai yra tinkami naudoti ir gali būti toliau naudojami bei UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuosavybė gali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre. Civilinę bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad akte nurodytos faktinės aplinkybės atspindi UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir jos akcininkės Vilniaus miesto savivaldybės civilinius teisinius santykius. Be to, teismas pažymėjo, kad akto pripažinimas negaliojančiu nepakeistų paties fakto, t. y. to, koks turtas yra numatytas 1999 m. rugsėjo 9 d. valdybos sprendimu Nr. 1528V patvirtintame UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto, iš kurio formuojamas bendrovės įstatinis kapitalas, sąraše, o jo nuginčijimas ieškovės UAB ,,JGK statyba“ teisėms neturės jokios įtakos, nes gali būti surašytas kitas analogiškas aktas. Teismas taip pat išaiškino, kad ieškovės teisėms įtakos turi ne šis aktas, o faktas, kad konkretus turtas, kurį ieškovė vertina kaip savo turtą, yra įtrauktas į UAB „Vilniaus vandenys“ turto sąrašą, todėl bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kitą ieškinio dalį – dėl nuosavybės teisės į nuotekų ir vandentiekio tinklus pripažinimo – teismas atmetė konstatavęs, kad tos bylos ieškovė UAB ,,JGK statyba“ neįrodė, jog būtent ji pastatė nuotekų ir vandentiekio tinklus. Teismas tokios išvados priėjo išsamiai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus – 1990 m. UAB „Archprojektas“ parengtą projektą, 1990 m. gegužės 24 d. išduotą statybos leidimą Nr. 183/86, 1999 m. atliktos tinklų inventorizacijos aktą, 2010 m. liepos 29 d. matininko atliktą vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos vamzdynų, esančių (duomenys neskelbtini) g., inventorizaciją, 2010 m. rugpjūčio 5 d. statybos inspekcijos išduotą pažymą, patvirtinančią lietaus kanalizacijos, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos 98 proc. baigtumą bei jų pastatymą be esminių nukrypimų nuo projekto.

30. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą (2 t., b. l. 236–260). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168, nurodė, kad iš VĮ Registrų centro duomenų aiškiai matyti, jog UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisė į ginčo tinklus buvo įregistruota Vilniaus miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 1528V pagrindu, kuris nėra ginčijamas, todėl net ir panaikinus 2006 m. spalio 26 d. akto dalį tai nesukeltų ieškovės siekiamų materialinių teisinių padarinių. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad UAB ,,JGK statyba“ neįrodė, jog būtent ji pastatė ginčo objektu tapusius tinklus. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi Nr. 3P-747/2015 (2 t., b. l. 261) atsisakė priimti UAB ,,JGK statyba“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties.

31. Taigi, priėmus aptartus procesinius sprendimus buvo užbaigtas procesas tiek dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168, tiek dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą UAB ,,JGK statyba“ nepripažinimo, kitaip tariant, teismai priėmė apeliantei UAB ,,JGK statyba“ nepalankius procesinius sprendimus.

32. Kitas teisminis procesas, kuris, apeliantų įsitikinimu, taip pat vyko pažeidžiant jų teises, yra susijęs su VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. spalio 7 d. priimtu sprendimu Nr. cspr1-205, kuriuo nebuvo atnaujintas terminas skundams dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimų, kuriais įregistruoti ginčo tinklai ir nuosavybės teisė į juos, paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4619-629/2016, apeliantės UAB ,,JGK statyba“ skundą dėl 2015 m. spalio 7 d. komisijos sprendimo Nr. cspr1-205 atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog apie 2006 m. gruodžio 21 d. – 2007 m. vasario 5 d. priimtus sprendimus UAB ,,JGK statyba“ turėjo ir galėjo būti žinoma dar 2010 metais, todėl skundą dėl šių aktų teisėtumo pateikdama tik 2015 m. rugsėjo 30 d. ji praleido įstatyme numatytą 1 mėnesio terminą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis), o svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti nebuvo nustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi (2 t., b. l. 283–294), priimta administracinėje byloje Nr. eA-1219-502/2017, UAB ,,JGK statyba“ apeliacinį skundą atmetė ir 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

33. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu buvo įrodinėjama tai, kad teismai, nagrinėdami aptartas bylas ir jose priimdami atitinkamus procesinius sprendimus, pažeidė Konvencijos 13 ir 14 straipsnius, kuriuose yra įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą bei diskriminacijos draudimas. Pagal Konvencijos 13 straipsnį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, pripažintos Konvencijoje, buvo pažeistos turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys. Pagal Konvencijos 14 straipsnį naudojimasis Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo turtinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.

34. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Konvencijos 13 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal vidaus teisę asmuo turi turėti galimybę pasinaudoti visomis priemonėmis, kurios iš tikrųjų efektyvios ir kurios realiai gali padėti atkurti pažeistas Konvencijoje ginamas teises. Konvencijos 13 straipsnis nereglamentuoja kreipimosi dėl teisminės gynybos procesinės tvarkos, ši teisė įgyvendinama pagal nacionalinės teisės nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

35. Tuo tarpu EŽTT, aiškindamas bendruosius principus dėl Konvencijos 14 straipsnio, yra nurodęs, kad šioje normoje nurodytas pažeidimas konstatuotinas tada, kai egzistuoja skirtingas asmenų, esančių panašiose (palyginamose) situacijose, traktavimas. Toks nevienodas (skirtingas) požiūris laikomas diskriminaciniu, jeigu jis neturi objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo, kitaip tariant, jeigu juo nėra siekiama teisėto tikslo arba jei nėra pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Valstybė naudojasi vertinimo laisvės ribomis, vertindama, ar skirtumai panašiose situacijose pateisina nevienodą požiūrį ir kokiu mastu (EŽTT 2008 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Burden prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13378/05; 2010 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Schalk ir Kopf prieš Austriją, peticijos Nr. 30141/04; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09 ir Nr. 32684/09).

36. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė UAB ,,JGK statyba“ iš pradžių nusprendė su skundu dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 kreiptis į specializuotą teismą, kuris aiškiai išdėstė motyvus, kodėl toks reikalavimas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose bei nurodė, kad ji turi teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Apeliantės UAB ,,JGK statyba“ teisė į veiksmingą teisminę gynybą buvo užtikrinta ir bendrosios kompetencijos teisme, kuomet jau pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014 buvo priimtas naujas jos reikalavimas dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 pripažinimo negaliojančiu bei papildomas reikalavimas dėl nuosavybės teisių į nuotekų ir vandentiekio tinklus pripažinimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, bendrosios kompetencijos teismas savo išvadą dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 ir jo reikšmės UAB ,,JGK statyba“ teisėms bei pareigoms, kiek tai susiję su ginčo tinklų nuosavybės teise, pagrindė aiškiais teisiniais argumentais, t. y. išsamiai išnagrinėjo ir ištyrė šio akto priėmimo aplinkybes bei jo turinį. Vien tai, kad ginčą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog šis aktas neturi įtakos (poveikio) apeliantės materialinėms teisėms, negali būti vertinama ar suprantama kaip teisės į veiksmingą teisinę gynybą ribojimas.

37. Nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai, kad apeliantė yra atsidūrusi tokioje teisinėje situacijoje, kuomet nėra aišku, kokių sprendimų ir (ar) dokumentų pagrindu buvo įregistruota trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuosavybė į ginčo tinklus bei kokius sprendimus apeliantė turėtų nuginčyti, siekdama apginti savo pačios nuosavybės teises į šį turtą. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniuose skunduose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-289/2012, be kita ko, išaiškino, kad 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 surašymo pagrindu tapo Vilniaus miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 1528V Dėl specialios paskirties UAB ,,Vilniaus vandenys“ nekilnojamo turto teisinio registravimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pati apeliantė, kaip savo galimų teisių užtikrinimu suinteresuotas asmuo, o ne teismai privalėjo rinkti ir teikti įrodymus jos inicijuotose bylose.

38. Į bylą nebuvo pateikta ir duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius, kad jų teisė į veiksmingą teisminę gynybą buvo pažeista Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant UAB ,,JGK statyba“ skundą dėl 2015 m. spalio 7 d. komisijos sprendimo Nr. cspr1-205, o vėliau ir apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Įrodymų, kad teismai, nagrinėdami šias bylas, susijusias su 2015 m. spalio 7 d. komisijos sprendimo Nr. cspr1-205 teisėtumu, būtų nepagrįstai riboję atitinkamas apeliantės teises, į bylą nėra pateikta.

39. Kita vertus, apeliaciniuose skunduose tvirtindami, kad priimdami pirmiau aptartus procesinius sprendimus teismai padarė aiškias fakto ir grubias teisės taikymo klaidas, nes žinojo, kad ginčo tinklų registraciją UAB ,,Vilniaus vandenys“ atliko tam nesant jokio teisinio pagrindo, apeliantai dar kartą pakartoja tose civilinėse ir administracinėse bylose apeliantės UAB ,,JGK statyba“ reikštų reikalavimų faktinį pagrindą sudarančius argumentus, nors šie argumentai jau buvo įvertinti įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais. Kitaip tariant, apeliantai ne tik siekia to, kad būtų peržiūrėti įsiteisėję teismų sprendimai ir kitaip įvertintos tos pačios faktinės aplinkybės, bet iš esmės siekia valstybės atsakomybės už tai, jog bylos nebuvo išnagrinėtos bendrovės naudai. Tokia pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo, pažeidžia CPK 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų privalomumo visiems asmenims principą, taip pat CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus draudimus, kad sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus yra draudžiama kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

40. Taigi, byloje nesant duomenų, kad teismai būtų nepagrįstai atsisakę priimti apeliantės skundus ir (ar) ieškinius, juo labiau kad to apeliantai ir neįrodinėja, apsiribodami vien kritika teismų argumentų, dėl kurių jų reikalavimai nebuvo patenkinti, nėra ir pagrindo išvadai, jog buvo pažeistas Konvencijos 13 straipsnis.

41. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo sutikti ir su tokiais apeliantų argumentais, kad nagrinėjant minėtas administracines ir civilines bylas buvo pažeistas asmenų nediskriminavimo principas. Jokių įrodymų, kad tuo atveju, jei reikalavimus dėl aktų ar komisijų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ar dėl nuosavybės teisės pripažinimo būtų pareiškę kiti asmenys, šie reikalavimai būtų buvę išspręsti kitaip, apeliantai į bylą neteikė. Vien tai, kad apeliantė vienu atveju siekė akto, nesukuriančio materialinių teisinių padarinių, nuginčijimo, o kitu atveju skundė institucijos sprendimą žymiai praleidusi terminą, per kurį atitinkami procesiniai veiksmai turėjo ir galėjo būti atlikti, nesuponuoja išvados apie jos diskriminavimą.

42. Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvienam asmeniui teisė į jo bylos išnagrinėjamą per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT yra išaiškinęs, kad proceso trukmės pagrįstumui įvertinti taikomi šie kriterijai: bylos sudėtingumo, pareiškėjo ir kompetentingų valdžios institucijų elgesio bei ginčo reikšmės pareiškėjui (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Frydlender prieš Prancūziją (GC), Nr. 30979/96, par. 43 ECHR 2000-VII). Nacionalinių procesinių terminų nesilaikymas savaime nereiškia Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo. Kiekvienu atveju vertinama, kokio pobūdžio šie delsimai (kokia apimtimi jie viršyti), kokį poveikį šie delsimai turėjo bendrai proceso trukmei ar tam tikrai procesinei teisei (kokia apimtimi sumažėjo jos veiksmingumas), kokia yra bendra proceso trukmė ir pan. Atskiri dideli proceso uždelsimo periodai gali nulemti EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą per protingą laiką pažeidimą, net jei bendra proceso trukmė nebuvo per ilga (EŽTT 2003 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Matwiejczuk prieš Lenkiją, peticijos Nr. 37641/97; 2011 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Petrenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 30112/04). Ir priešingi, atskiri, tarpiniai proceso uždelsimai gali ir nenulemti „trukmės“ pažeidimo, jei bendras bylos išnagrinėjimo laikas yra itin trumpas, jei byloje kilo sudėtingų klausimų ir pan. (EŽTT 1995 metų lapkričio 29 d. sprendimas byloje Zmalinski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 26622/95).

43. Nagrinėjamu atveju apeliantai visus tris jų nurodytus atskirus teisminius procesus interpretuoja kaip vieną ir tvirtina, kad šis procesas buvo per ilgas. Tačiau, kitaip nei jie vertina, nei apeliantų nurodytame EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime byloje UAB ,,JGK statyba“ ir G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 3330/12, nei kitose šio teismo nagrinėtose bylose nėra nurodyta, kad atskiri teisminiai procesai (atskiros bylos) turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis procesas. Apeliantų nurodytoje EŽTT byloje buvo pasisakyta tik tuo aspektu, kad vertintina bylos nagrinėjimo trukmė visų instancijų teismuose bendrai, o ne kiekvienoje instancijoje atskirai.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvienos atskiros bylos procesą, nesutinka su apeliantais, kad jas nagrinėję teismai neužtikrino sklandaus ir operatyvaus administracinių bylų Nr. A502-289/2012, Nr. eI-4619-629/2016, Nr. eA-1219-502/2017 bei civilinių bylų Nr. 2-1919-827/2014 ir Nr. 2A-398-104/2015 išnagrinėjimo. Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A502-289/2012 2012 m. kovo 29 d. nutartimi buvo galutinai išspręstas UAB ,,JGK statyba“ skundas dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 nagrinėjimo administracinės teisenos tvarka, teismui panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-2255-580/2011 (2 t., b. l. 186–189). Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB ,,JGK statyba“ su atitinkamu skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2010 m. spalio 20 d., kurį 2010 m. lapkričio 4 d. ji dar patikslino, tačiau administracinis teismas pripažino, kad visgi šis skundas yra su trūkumais, kurių šalinimo terminas apeliantės prašymu jai ne kartą buvo pratęstas, t. y. iki 2010 m. lapkričio 23 d. Šio teismo nustatytų trūkumų nepašalinus, 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-141/2011, 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Taigi, nuo skundo pateikimo 2010 m. spalio 20 d. iki ieškinyje nurodytos 2012 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. A502-289/2012 praėjo 1 metai ir 5 mėnesiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis terminas laikytinas įmanomai trumpiausiu, kadangi pačios apeliantės veiksmai turėjo įtakos tos bylos proceso trukmei.

45. Kita ieškinyje nurodyta administracinė byla dėl 2015 m. spalio 7 d. komisijos sprendimo buvo pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 11 d., kuomet buvo priimtas apeliantės UAB ,,JGK statyba“ 2015 m. lapkričio 4 d. skundas (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-4691-629/2016), o galutinis sprendimas toje byloje priimtas 2017 m. balandžio 26 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eA-1219-502/2017. Taigi bylos visų instancijų teismuose nagrinėjimas truko 1 metus ir 5 mėnesius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo renkami įrodymai, šalys teikė procesinius dokumentus, atsiliepimus į juos, sprendžia, kad ir šiuo atveju byla buvo išnagrinėta per protingą ir įmanomai trumpiausią terminą.

46. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1919-827/2014 nauju apeliantės reikalavimu dėl 2006 m. spalio 26 d. akto Nr. 1168 ir nuosavybės teisės į nuotekų ir vandentiekio tinklus jai pripažinimo buvo papildyta 2013 m. kovo 13 d., šią bylą, prie kurios buvo prijungta ir kita civilinė byla pagal kitų ieškovų ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo, statybos padarinių pašalinimo ir kt., pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu, o galutinis Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. sausio 12 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-398-104/2015). Taigi civilinė byla dviejų instancijų teismuose išnagrinėta per 1 metus ir 10 mėnesių, šis terminas, atsižvelgiant į bylos apimtį, joje pareikštų reikalavimų kiekį, joje sprendžiamų klausimų sudėtingumą taip pat laikytinas protingu ir pagrįstu.

47. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantai neįrodė ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

48. Atmetant kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnyje numatytos kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, pažeidimo, pažymėtina, kad įrodymų, jog nuotekų ir vandentiekio tinklus apeliantė UAB ,,JGK statyba“ pastatė savo lėšomis ir kad jos lūkestis dėl nuosavybės teisės pripažinimo į tinklus buvo pagrįstas, byloje nėra. Kaip buvo minėta, apeliantė, inicijuodama ieškinyje nurodytus teisminius procesus, siekė tokios teisės jai pripažinimo, tačiau teismai tam pagrindo nenustatė. Todėl ir argumentai dėl nuosavybės teisės, kurios apeliantė neturėjo ir nebuvo įgijusi, pažeidimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

49. Apeliantei UAB ,,JGK statyba“ neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, jos reikalavimas tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas, o apeliacinių skundų argumentai kitokios išvados dėl šios ginčo dalies nesuponuoja.

Dėl bendrovės vadovui ir akcininkui padarytos žalos, kylančios iš teisėjo ir teismo (ne)teisėtų veiksmų, atlyginimo

50. Kita nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų grupė yra susijusi su aplinkybių, kuriomis buvo grindžiama apeliantų J. G. ir J. G. (jaunesniojo) patirta turtinė ir neturtinė žala, teismams nagrinėjant minėtas administracines ir civilines bylas, netinkamu įvertinimu arba neįvertinimu.

51. Teisėjų kolegija, viena vertus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad toks faktas, jog apeliantai nedalyvavo nei administracine tvarka, nei civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, pats savaime leidžia padaryti išvadą, kad jų valstybei nukreiptas reikalavimas atlyginti žalą dėl teismų ir teisėjų procesinių veiksmų, atliktų nagrinėjant tas bylas, nėra pagrįstas. Analogiškos pozicijos, nagrinėdamas bylą UAB ,,JGK statyba“ ir J. G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 3330/12), kurioje buvo sprendžiama dėl teismų ir teisėjų veiksmų atitikties Konvencijai nagrinėjant kitus UAB ,,JGK statyba“ inicijuotus civilinius ginčus, laikėsi ir EŽTT. Toje byloje EŽTT, be kita ko, pripažino, kad J. G., nebuvęs civilinio proceso bylos šalimi ir nereiškęs ieškinio savo teisėms apginti, negali būti laikomas pažeidimo auka pagal Konvencijos 34 straipsnį.

52. Antra vertus, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus pačių apeliantų jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius, kurie leistų konstatuoti, kad jų nurodytos bylos buvo išnagrinėtos netinkamai ar, juo labiau, kad jų išnagrinėjimas lėmė apeliantų turto sumažėjimą (bendrovės akcijų nuvertėjimą), pakenkė jų reputacijai ar pažeidė Konvencijos 8 straipsnyje numatytas teises į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą.

53. Kaip šioje nutartyje jau aptarta, nenustatyta, kad nagrinėdami bylas, su kurių procesais yra siejamas žalos atlyginimo reikalavimas, teismai būtų padarę aiškias ir grubias teisės taikymo klaidas, ginčus nagrinėję nepagrįstai ilgai ar padarę kitų aiškiai identifikuojamų klaidų. Apeliantų, fizinių asmenų, pozicija dėl teisės į asmeninį gyvenimą ir jo neliečiamumą pažeidimo visiškai nepagrįsta dar ir tuo aspektu, kad teismų priimti procesiniai sprendimai niekaip nėra susiję su jų iš verslo gaunamomis pajamomis ar verslo verte. Vien deklaratyvūs teiginiai dėl reputacijos pablogėjimo, turtinių praradimų, nėra pakankami tokiam ieškiniui patenkinti.

54. Be to, nepaneigta ir tokia aplinkybė, kad atitinkamos infrastruktūros įrengimas bendrovės lėšomis ne tik nelėmė jokių finansinių praradimų, bet atvirkščiai – leido bendrovei gauti didesnį pelną. Neabejotina, kad inžinerinių tinklų buvimas apeliantės vystytame gyvenamųjų namų kvartale turėjo reikšmės jame esančių nekilnojamojo turto objektų paklausai ir jų rinkos kainai, todėl labiau tikėtina, jog visas savo investicijas bendrovė susigrąžino pardavusi pastatytus objektus. Tai reiškia, kad apeliantai neįrodė taip pat ir žalos, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė nenustatęs visų žalos atlyginimo institutui taikyti būtinųjų sąlygų.

55. Pripažinus nepagrįstais ir apeliacinio skundo argumentus dėl teismų atliktų neteisėtų veiksmų bendrovės vadovo ir akcininko atžvilgiu, nėra pagrindo šio ginčo išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.

56. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėAlma UrbanavičienėTomas Venckus