- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- 2-448-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00077-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JGK STATYBA“, J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK STATYBA“ atstovams A. K., advokatui J. B., J. G. ir J. G. atstovui, advokatui S. S.,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „JGK STATYBA“, J. G. ir J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtais teismų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovai UAB „JGK STATYBA“ (toliau – ir ieškovė arba Bendrovė), J. G. ir J. G. 2018 01 12 pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, (toliau - ir valstybė arba atsakovė), prašydami atlyginti teismų neteisėtais veiksmais v (duomenys neskelbtini) 477,4 m ilgio geriamojo vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 627 m ilgio fekalinės kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tinklai), nusavinimu. Bendrovė prašė pripažinti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-289/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4619-629/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1219-502/2017 buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, 14 straipsnis, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos, o ieškovai J. G. ir J. G. – kad minėtose bylose buvo pažeistos Konvencijos 8 straipsnio ir 1 protokolo 1 straipsnio nuostatos. Bendrovė prašė iš valstybės jos naudai priteisti 229 219,15 Eur tiesioginių nuostolių, 196 685 Eur netiesioginių nuostolių, 10 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas J. G. prašė jo naudai priteisti iš valstybės 54 535,25 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas J. G. prašė jo naudai iš valstybės priteisti 18 874,10 Eur turtinės žalos, 7 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Bendrovė nurodė, kad buvo pažeistos bei atimtos jos teisės ir galimybės netrukdomai valdyti, naudotis ir disponuoti (duomenys neskelbtini) nebaigtais statyti ir, užbaigus (duomenys neskelbtini) statybą, netrukdomai naudotis Bendrovės tinklais, siekiant prijungti juos prie jų (duomenys neskelbtini) 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ 4 kvartalo 2 dalyje (dabar (duomenys neskelbtini)) bei kitus (duomenys neskelbtini), Nadruvos sankirtoje suplanuotus statyti individualius, mažaaukščius ir daugiabučius gyvenamuosius namus ir kitus bendro naudojimo objektus. Teigė, kad jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo metu buvusiais neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, pasireiškusiais Konstitucijos, Konvencijos ir jos protokolų nuostatų pažeidimais.
5. Ieškovas J. G. nurodė esantis Bendrovės steigėjas ir pagrindinis akcininkas, o ieškovas J. G. - Bendrovės valdybos narys ir akcininkas. Ieškovai reikalavo, kad valstybė atlygintų jiems turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su Bendrovės teisėmis į tinklus gynimo, nagrinėjimo bei Bendrovės akcijų nuvertėjimo, dėl ko jiems ir jų šeimos verslui buvo padaryta esminė žala ir neigiama įtaka.
6. Ieškovai nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau– ir trečiasis asmuo) sudaryta komisija, jokiais teisės aktais nenustatytos formos 2006 10 26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 (toliau – ir aktas Nr. 1168, aktas), 2 punkte padarė išvadą, kad ginčo tinklai yra tinkami naudoti. Akto 3 punkte be pagrindo ir dokumentų taip pat padarė išvadą, kad nuosavybės teisės į tinklus gali būti registruojamos trečiojo asmens vardu, kaip turtas, neva įneštas į trečiojo asmens įstatinį kapitalą, apmokant Vilniaus miesto savivaldybės turtiniais įnašais trečiojo asmens pagal 2004 03 29 akcijų pasirašymo sutartį.
7. VĮ Registrų centras 2006 12 28 išdavė trečiajam asmeniui pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. 44/602481, su įrašais: 1) neaiškios datos kadastro įrašą, kad daiktas – (duomenys neskelbtini) tinklai – suformuotas statant, registracijos juridiniu pagrindu nurodytas senų statinių patikrinimo aktas, 2006 10 26 Nr. 1168; 2) neaiškios datos registro įrašą, pagal kurį UAB „Vilniaus vandenys“ įregistruotos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) 627,0 m ilgio inžinerinius tinklus – fekalinės kanalizacijos vamzdyną – registravimo juridinio pagrindu nurodytas 1994 08 26 Vyriausybės nutarimas Nr. 787; 1999 09 09 Savivaldybės valdybos sprendimas, Nr. 1528V, 2006 10 26 senų statinių patikrinimo aktas Nr. 1168.
8. Nurodė, kad Bendrovė yra tinklų statytoja, tai yra savininkė, kuri, nesant jokio tinklų perleidimo sandorio, neteko nuosavybės teisių į jos pastatytus tinklus. Visos valstybinės institucijos, įskaitant ir bylas nagrinėjusius teismus, laikė, kad būtent Nekilnojamojo turto kadastro/registro įrašai Nr. 44/602473 ir Nr. 44/602481 įrodo UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teises į tinklus. Tuo tarpu registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka ne nuosavybės sukūrimo, o išviešinimo funkciją. Vadinasi, šiuo požiūriu pats 2006 10 26 aktas ir jo registracijos faktas negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu trečiojo asmens nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) tinklus. Tinklų kadastro duomenų savavališkas naudojimas, pakeitimas bei kadastrinių matavimų bylos Nr. 10/227812 ir Nr. 10/227813 neteisėtas parengimas pagal šio turto neįgijusio asmens (UAB „Vilniaus vandenys“) prašymą bei jų panaudojimas tinklų įregistravimui ne savininko vardu yra tiesioginis įsikišimas į šių tinklų savininko netrukdomą disponavimą, valdymą ir naudojimąsi nuosavybe, kas suvaržė ieškovės teises (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 1 Protokolo 1 straipsnis).
Šalies argumentai
9. Ieškovai teigė, kad teismų sprendimais neteisėtai ir nepagrįstai pripažinus, kad aktas nėra ginčytinas administraciniame ir bendrosios kompetencijos teismuose, buvo šiurkščiai pažeistos Bendrovės teisės į nuosavybės gynybą bei pati nuosavybės į tinklus teisė, kurias saugo Konstitucija ir Konvencija.
10. Teismai neteisėtai vengė išreikalauti iš VĮ Registrų centro visus dokumentus, kurių pagrindu nebaigti statyti tinklai buvo laikomi senais statiniais, kuriais buvo apmokėtas UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinio kapitalo padidinimas. Bendrovė dėl neteisėtų teismo veiksmų neteko efektyvių gynybos priemonių, kas įrodo Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatų pažeidimą. Su Bendrove be pagrindo buvo elgiamasi kitaip, nei su kitais subjektais, bei kitaip, nei reikalauja vidaus teisė ir Konvencija, buvo pažeistos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos, kartu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir Konvencijos 14 straipsniu. I
11. Ieškinyje ieškovai sieja atsakovės neteisėtus veiksmus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-289/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015, Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr. eI-4619-629/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1219-502/2017 priimtais teismų sprendimais.
12. Nurodė, kad teismai priėmę ieškinyje įvardijamus procesinius sprendimus, neįvykdė Konvencijos 6 straipsnyje nustatyto reikalavimo išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, nes teismų procesas tęsėsi nuo 2010 08 06 iki 2017 04 26.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
13. Nurodė, kad nei ieškinyje, nei ieškovų nurodytose bylose nėra neabejotinai pagrįsta aplinkybė, kad Bendrovė turėjo nuosavybės teisę į tinklus, todėl vien dėl šios priežasties ieškovai negalėtų remtis savo pozicijai pagrįsti ir ginti savo interesus Konvencijos 1 protokolo 1 straipsniu.
Šalies argumentai
14. Ieškovai J. G. ir J. G. negali būti laikomi patyrę žalą dėl jų nurodomų neteisėtų veiksmų, kadangi net nebuvo šalimi jų nurodytose bylose, ieškinys neįrodo, kad dėl teismų veiksmų žlugo Bendrovės, t.y. ieškovų šeimos verslas, veikla (ji veikia iki šiol), todėl ieškovai negalėtų remtis savo pozicijai pagrįsti ir ginti savo interesus remiantis Konvencijos 8 straipsniu.
15. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 03 29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-289/2021 atsisakė nagrinėti 2006 10 26 akto Nr. 1168 įrašų teisėtumo klausimą bei kitus reikalavimus. Byloje konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas (ieškovas) šioje byloje, žinodamas apie savo teisių gynimo būdus nesilaikė išankstinės ginčų dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojų veiksmų ne teisme tvarkos, todėl ir pats savo veiksmais prisidėjo prie atitinkamos proceso baigties. Tai pat nustatyta, kad dėl ginčo pobūdžio (kilęs iš civilinių teisinių santykių) administraciniai teismai negalėjo nagrinėti minėto pareiškėjo ginčo.
16. Pažymėjo, kad ieškovai teigdami, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 03 12 sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2012, Vilniaus apygardos teismo 2015 01 12 nutartis, civilinėje 2A-398-104/2015, kurioje apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 04 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3P-747/2015, kuria buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą, minėtoje byloje yra prieštaringi, neteisėti, galimai šališki, jais įteisinta ieškovo turto (tinklų) ekspropriacija, iš esmės siekia pernagrinėti anksčiau minėtas bylas, dėstydami iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo teismų išnagrinėti instancine tvarka.
17. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 03 12 sprendimas buvo paliktas iš esmės nepakeistas, kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 04 15 nutartimi buvo atsisakyta priimti, todėl negalima teigti, kad teismai ginčo iš esmės nenagrinėjo, teismo išvadų teisėtumo patikrinimo nebuvo, teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.
18. Pažymėjo, kad ieškovų nurodytas faktas, jog teismai atsisakė tirti Nekilnojamojo turto registro įrašų klausimą, savaime nereiškia, kad teismai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovams buvo padaryta žala ir buvo pažeistas šalies dispozityvumo principas.
19. Visiškai nepagrįstai ieškinyje remiamasi 2010 m. nustatyta tinklų verte, nes akivaizdu, kad tai jau 100 proc. baigtumo tinklai registruoti kito subjekto vardu, nors ieškovai tvirtina, kad tinklai, kurių statybą vykdė Bendrovė nebuvo užbaigti statyti.
20. Reikalavimas atlyginti 196 685 eurų negautų pajamų yra nepagrįstas. Reikalavimas dėl 33 728, 15 eurų tiesioginių nuostolių yra nesusijęs priežastiniu ryšiu su nurodomais neteisėtais veiksmais.
21. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, juridiniams asmenims tokia galimybė yra apribota. Atsakovo atstovo manymu, ieškovai J. G. ir J. G. neturėtų būti laikomi nukentėję nuo teismų nurodytų veiksmų, todėl šių ieškovų reikalavimai neturėtų būti tenkinami. Ieškovai visiškai nepagrįstai laiko teismo procesus vienu teismo procesu, nes tai priklauso nuo bylos šalių pasirinkto savo teisių gynimo būdo ir aplinkybių, taip pat ieškinyje nenurodyti argumentai, kodėl šitos bylos buvo nagrinėjamos pernelyg ilgai, kokie buvo delsimo laikotarpiai, dėl kieno kaltės ir pan.
Atsiliepimas
22. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į ieškinį, prašė pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus vandenys“ iš bylos arba atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą.
23. Nurodė, kad ieškovai jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškė, todėl galimas teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinami ieškovų reikalavimai negalėtų sukelti teisinių pasekmių trečiajam asmeniui, kadangi už teismų sprendimus (tiek teisėtus, tiek galimai neteisėtus, jei tai būtų įrodyta) trečiasis asmuo nėra ir negali būti jokia apimtimi atsakingas. Trečiasis asmuo į šią bylą įtrauktas be jokio objektyvaus pagrindo, kadangi ieškovai savo reikalavimus, kaip minėta, grindžia teismų galimai neteisėtais veiksmais.
24. Trečiojo asmens manymu, ieškovai, reikšdami reikalavimus šioje byloje siekia pernagrinėti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus, iš naujo kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo nagrinėti bendrosios kompetencijos bei administraciniuose teismuose, tik šiuo atveju pasirinktos kitos procesinės priemonės. Ieškovams vien nepalankių teismų sprendimų (taip pat ir procesinių sprendimų) priėmimas savaime negali būti traktuojamas kaip galimai neteisėtas ieškovų atžvilgiu bei pažeidžiantis tam tikrų teisės aktų nuostatas. Įsiteisėjusia 2015 01 12 nutartimi Vilniaus apygardos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad tos bylos ginčo objektas yra viešosios nuosavybės objektas ((duomenys neskelbtini) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai), vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms arba savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, kitaip būtų pažeistas viešas interesas. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės teiginys, neva ji sukūrė ginčo objektą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teisės į minėtą objektą, dėl to visi ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens vardu nuosavybės teise priklausančių objektų tariamai neteisėto registravimo neturi teisinės reikšmės. Juo labiau, ieškovai jokiais neabejotinais dokumentais nepagrindžia aplinkybės, jog būtent Bendrovė nuosavybės teise priklauso ar priklausė šiam ginčui aktualūs tinklai. Priešingai – 2014 03 12 sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad, įvertinus visas toje byloje nustatytas aplinkybes, Bendrovė neįrodė, kad ginčo daiktus (tinklus) pastatė (sukūrė) ji.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
25. Ieškovai teigia, kad Lietuvos administraciniai teismai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 03 29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5O2-289/2012; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 04 25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4619-629/2016 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 04 26 nutartimi administracinėje byloje Nr.e A-1219-502/2017 ir Lietuvos bendrosios kompetencijos teismai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 03 12 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1919- 827 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 01 12 nutartimi civilinėje byloje. Nr. 2A-398- 104/2015 pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą teismą), 13 straipsnio, 14 straipsnio, Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas. J. G. ir J. G. nurodė, kad jų atžvilgiu minėtose bylose teismai pažeidė Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą) Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo 48 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl asmens laisvės pasirinkti verslą ir darbą, 109 straipsnį, nes buvo šališki.
26. Remiantis CK 272 straipsnio 2 ir 3 dalimis žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
27. Pirma pažymėtina, kad ieškinys reiškiamas dėl žalos ieškovų manymu padarytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, liečiančiais bendrovės interesus ieškovų manymu neteisėtai nuosavybės teises į Bendrovės sukurtus (pastatytus) tinklus įregistruojant Nekilnojamojo turto registre kaip trečiojo asmens nuosavybę. Todėl tinkamu ieškovu byloje laikytina Bendrovė. Tuo tarpu ieškovai J. G. ir J. G. kaip Bendrovės valdybos nariai ir akcininkai remiantis Lietuvos teise Akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ) neturi nuosavybės teisių į bendrovės turtą, jiems pagal ABĮ nuostatas nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos, bendrovei veikiant pelningai jie turi teisę gauti dividendus, bankroto atveju likvidavus Bendrovę ir pardavus bendrovės turtą bei patenkinus visų kreditorių reikalavimus ir atlyginius administravimo išlaidas akcininkams perduodamas likęs turtas. Akcininkai turi teisę dalyvauti bendrovės valdyme, per valdybą, kai į ją išrenkami, o visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas. Šiuo atveju G. kaip akcininkai bei valdybos nariai nebūdami Bendrovės turto savininkais nelaikytini patyrusiais žalos ar negavę turto, kuris jų nuomone turėjo priklausyti jiems, tačiau priklausė Bendrovei. Todėl ieškovai G. neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą šioje byloje, juolab, kad abu G. net nebuvo šalimis bylose, kuriuose teismai jų manymu atliko ieškinyje nurodytus galimai neteisėtus veiksmus.
28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką buvimas pagrindiniu akcininku taip pat dar negarantuoja teisės įsigyti turtą, o suteikia tam tikras valdymo teises (.Marcfoc v. Belgium, no. 6833/74,13 June 1979; Anheuser-Busch Ine, v. Poringai, no. 73049/01, 11 January 2007, Slivenko and Others v. Latvio, no. 48321/99, 9 October 2003; Kopecky v. Slovakia, no. 44912/98, 1 January 2003).
29. Pažymėtina, kad EŽTT byloje ,JGK STATYBA “ e ir G. v. Lietuva, No. 3330/12, 2013 11 05 sprendime ieškovo J. G. nėra pripažinęs pažeidimo auka pagal Konvencijos 34 straipsnį dėl tos priežasties, kad šis ieškovas nėra inicijavęs bylų savo vardu. Remiantis išdėstytu ieškovai J. G. ir J. G. neturi reikalavimo teisės šioje byloje todėl jų reikalavimai netenkinami.
30. Ieškovai teigia, kad ieškinyje įvardijami teismų procesiniai sprendimai, kuriuose teismai pasisakė, kad 2006 10 26 aktas Nr. 1168 nesukūrė bendrovei jokių teisinių pasekmių ir jo panaikinimo klausimas nenagrinėtinas teismuose ir kad ieškovai be svarbios priežasties yra praleidę vieno mėnesio terminą skundui paduoti, atsisakant iš esmės nagrinėti Bendrovės skundą dėl tinklų teisinės registracijos, atliktos 2006 10 26 akto Nr. 1168 pagrindu, trečiojo asmens nuosavybe, atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovų manymu teismo neteisėti veiksmai susiję su tuo, kad administracinę bylą dėl 2006 10 26 akto Nr. 1168 nuginčijimo teismas nutraukė motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti bendrovės reikalavimą panaikinti 2016 10 26 akto dalį, kadangi šis klausimas neginčytinas administracine teisena, nes tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys" dėl tinklų susiklostė turtinai civiliniai santykiai, nagrinėtini ieškininės teisenos tvarka civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovo teigimu dėl tokių teismo išvadų susiklostė blogesnė bendrovės padėtis kitose bylose (Ieškinio 2.16 punktas).
31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta ir kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse.
32. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 01 16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 04 26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes.
33. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų veiksmai priimant nagrinėti pareiškimą dėl kurio, vėliau byla buvo nutraukta konstatavus, kad pareiškimo patenkinimas nesukels ieškovams teisinių pasekmių negali būti vertinama kaip akivaizdi ir šiurkšti teisės aiškinimo ir taikymo klaida padariusi Bendrovei žalą, kad tarp žalos ir neteisėtų teismo veiksmų yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad minėtose administracinėse bylose ieškovus atstovavo profesionalūs teisininkai advokatai, ruošę ieškovams visus procesinius dokumentas, kurių pareiga buvo konsultuoti ieškovus, pasirinkti tinkamą ir efektyviausią ieškovų teisių ir interesų gynimo būdą. Kaip galima spręsti iš ieškinio pareiškimo turinio ieškovai (arba bent jau jų atstovai) žinojo, kad teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nesukuria nuosavybės teisių į objektą, kad ji atliekama tam tikro sandorio, kuriuo įgyjamas nekilnojamasis turtas, akto, kuriuo jis perduodamas savininkui, akto apie statybos užbaigimą ir pripažinimą, tam tikro statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, įgaliotų valstybės institucijų ar teismo sprendimų pagrindu. Todėl siekiant nuginčyti asmens nuosavybės teisę teisme turi būti ginčijama ne registracija, o pagrindas (aktas, sprendimas ar kitas dokumentas), kurio pagrindu registracija atlikta, taip pat advokatams žinoma arba turi būti žinoma kokie ginčai teismingi administraciniams teismams, o kokie bendrosios kompetencijos teismams.
34. Kaip jau minėta ieškovai savo reikalavimus grindžia tarptautiniais teisės aktais bei EŽTT praktika, kuriai iš esmės neprieštarauja Lietuvos nacionalinė teisė bei teismų praktika, kurią formuoja kasacinis teismas. EŽTT taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant žalos, padarytos nacionalinių teismų veiksmais, klausimą nepakanka vien tik tai konstatuoti tam tikrų teisės aktų pažeidimo. 2003 09 30 sprendime Kobler byloje (C-224/01) Europos Sąjungos Teisingumo teismas nustatė tokias valstybės atsakomybės sąlygas: 1) pažeista teisės norma suteikia tam tikras teises privatiems asmenims; 2) galiojanti Europos Sąjungos teisė pažeista akivaizdžiai, kas konstatuotina, kai nacionalinis teismas aiškiai nukrypsta nuo nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos: 3) pažeidimą padarė galutinės instancijos teismas. 2006 06 13 sprendime Traghetti (C-l73/03) byloje valstybės atsakomybė buvo patikslinta dviem aspektais: 1) esant kitoms Kobler byloje nustatytoms aplinkybėms, valstybė narė atsako už žalą, kurią savo sprendimu asmeniui padarė valstybės narės galutinis instancijos teismas, įskaitant atvejus, kai Europos Sąjungos teisė buvo pažeista aiškinant teisės normas ar vertinant faktines aplinkybes ir įrodymus; 2) vienintelis ir pakankamas kriterijus, lemiantis valstybės narės atsakomybę, yra akivaizdus teisės pažeidimas, o griežtesnių sąlygų valstybės nares atsakomybės atsiradimui numatyti negalima.
35. Ieškovai didelės apimties ieškiniu detaliai iš naujo kvestionuoja teismų procesinių dokumentų argumentus ir įsiteisėjusių teismų sprendimų argumentus sprendimuose atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, išsamiai jas išdėstydami iš naujo, kritikuodami jų pagrindu priimtas teismų išvadas, pateikdami sau naudingą byloje nustatytų faktų vertinimą ir išvadas. Todėl šią ieškinio dalį teismas vertina kaip bandymą revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie šių bylų šalims yra privalomi ir iš naujo neperžiūrimi kaip to siekiama ieškiniu. Iš skyrus tai, kad Šalys pagal Lietuvos teisę gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo, esant CPK 366 straipsnyje numatytiems pagrindams.
36. Ieškovai savo teisinę ieškinio argumentaciją remia dar ir tuo, jog teismai neva netaikė, nors privalėjo taikyti Tarptautinius teisės aktus tiesiogiai. Su šias ieškinio teiginiais negalima sutikti Pažymėtina kad ieškovo įvardijamos Konvencijos nuostatos yra inkorporuotos į Lietuvos teisę, o šiuo atveju teismai spręsdami bylas rėmėsi Lietuvos teisės nuostatomis kurios neprieštarauja Konvencijai ir Lietuvos Konstitucijai.
37. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos atlyginimo už per ilgai užsitęsusį procesą, yra išaiškinęs, kad „sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą“ (Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 07 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2010).
38. Ieškovai taip pat nepagrįstai teigė, jog jų teisės buvo pažeistos dėl per ilgo nagrinėjimo ir tuo pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnyje nuostatą bylą išnagrinėti bylą „per įmanomai trumpiausią laiką”, nurodė, kad teismo procesas tęsėsi nuo 2010 08 06 iki 2017 04 26. Visų pirma ieškovai tris teismo procesus 2 bylas išnagrinėtas administraciniuose teismuose ir 1 civilinę bylą išnagrinėtą bylą bendros kompetencijos teisme vertina vienu teismo procesu. Be to, kaip jau minėta sprendimo 32 punkte patys ieškovai atstovaujami advokatų pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, savo teisėms ginti inicijuodami tris bylas. Todėl dėl to, kad ginčų sprendimas užtruko beveik septynis metus nėra teismų kaltės. Nei vienoje iš jų teismas nenustatė bylų vilkinimo dėl teismų kaltės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą