- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- A-497-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00198-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities VPK
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovo atstovas), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, areštinės kamerų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose buvo blogas vėdinimas, buvo drėgna, šalta, tamsu, nebuvo šilto vandens, neįrengti veidrodžiai. Naudojantis sanitariniais mazgais pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Panevėžio AVPK nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje, kamerų plotus, asmenų skaičių kamerose, ir pažymėjo, kad minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamosios patalpos plotas pareiškėjui būnant areštinėje buvo pažeistas labai nežymiai ir tik kelias paras, pareiškėjas nusiskundimų dėl to neteikė. Areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tam kamerose įrengti kabliukai. Kamerų duryse stebėjimo langeliai įrengti taip, kad pro juos sanitariniame mazge esantis asmuo negali būti stebimas.
5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad areštinėje sumontuota moderni mechaninės ventiliacijos sistema. Kamerose yra įrengti veidrodžiai. Tikrinant Panevėžio AVPK areštinės kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyta higienos normų reikalavimų pažeidimų. Teisės aktai nenustato reikalavimo į kameras tiekti šiltą vandenį. Panevėžio AVPK neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos patyrimo yra abstraktūs, nekonkretizuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 2 metams nuo paskutinio jo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 240 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 28 d. (įskaitytinai) laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.
Šalies argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jo subjektinės teisės buvo pažeistos 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 28 d. laikotarpiu. Gavęs Panevėžio AVPK atsiliepimą su duomenimis apie pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpius, pareiškėjas aplinkybių dėl ginčo laikotarpio nepatikslino, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. birželio 28 d. (įskaitytinai).
8. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie Panevėžio AVPK areštinės kamerose įrengto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas 3 paras buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui 2016 m. balandžio 8–11 d. teko 4,36 kv. m ploto), o likusį laiką – šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui tekdavo nuo 6,75 kv. m iki 13,75 kv. m ploto).
Žemesnės instancijos teismas
9. Nustatęs, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo kamerų gyvenamosios patalpos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis Panevėžio AVPK areštinės kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengtais tualetais buvo pažeista.
10. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Panevėžio AVPK areštinės kameros buvo blogai vėdinamos, jose kaupėsi drėgmė, buvo šalta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog areštinės kameros vėdinamos teisės aktuose nustatytais būdais, kamerų patikrinimo metu jokių neatitikimų nenustatyta.
11. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad į Panevėžio AVPK areštinės kameras nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, jose nebuvo veidrodžių, o į kamerą Nr. 24 nepatekdavo natūrali dienos šviesa, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teisės aktuose nenustatyta, jog į areštinės kameras turi būti tiekiamas šiltas vanduo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areštinės kamerose yra pakabinti veidrodžiai, o apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
12. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 240 Eur suma yra pakankama pareiškėjo patirtai dvasinei neturtinei žalai atlyginti.
III.
13. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
14. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi dėl kamerų temperatūros ir dėl priteisto per mažo neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog oro temperatūros pažeidimų Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. spalio 7 d. vykdytos kontrolės metu, tačiau pareiškėjo šiomis dienomis Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo. Be to, tai, kad Panevėžio AVPK areštinės patalpos buvo remontuojamos 2005 ir 2013 metais, neįrodo, jog patalpų būklė buvo gera pareiškėjo buvimo jose metu, nes nuo remonto buvo praėjęs ilgas laiko tarpas.
15. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad už pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus pažeidimus (kameros ploto trūkumą bei privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimą) pareiškėjui buvo priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri neatitinka teismų suformuotos praktikos.
Atsiliepimas
16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą – pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti, pripažinti teisės pažeidimo faktą kaip pakankamą satisfakciją patirtai žalai atlyginti.
18. Panevėžio AVPK nurodo, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas vienas, todėl jo privatumas negalėjo būti pažeistas. Be to, pareiškėjas skunde pateikė tik subjektyvius teorinio pobūdžio pasvarstymus apie tariamai patirtą neturtinę žalą, tačiau neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių bei konkrečių privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo atvejų.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepaisant nustatyto minimalios kameros ploto normos pažeidimo neigiama įtaka pareiškėjo fizinės ir psichinės sveikatos būklei nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Panevėžio AVPK įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje būtų užtekę konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ir nepriteisti jam kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo M. Š. skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. birželio 28 d. (įskaitytinai), pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas 3 paras buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui 2016 m. balandžio 8–11 d. teko 4,36 kv. m ploto), kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo kamerų gyvenamosios patalpos, pripažino, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 240 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
22. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, taip pat ir tuo, jog priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, nes pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 21 d., nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. spalio 27 d., nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. kamerose buvo laikomas vienas, bei kad dėl per mažo ploto pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pareiškėjui turi būti atlyginta pinigais.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos, kurią, be kita ko, kildino iš Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų 2016 m. birželio 28 d., į teismą taip pat kreipėsi administracinėje byloje Nr. I-1444-320/2016 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00324-2016-5) (dėl areštinės kamerų ploto, vėdinimo, temperatūros, sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo juo naudojantis, pasivaikščiojimo kiemelių ploto).
24. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą administracinėje byloje Nr. I-1444-320/2016, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime išnagrinėjo tokias pat aplinkybes dėl pareiškėjo teisių pažeidimo 2016 m. birželio 28 d. Panevėžio AVPK areštinėje, kokios yra išnagrinėtos ir šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-782-756/2018 minėtą Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
25. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjui priteisė neturtinės žalos, patirtos 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 28 d. (įskaitytinai) laikotarpiu, atlyginimą, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kurių dar kartą nagrinėjo tas pačias pareiškėjo kalinimo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygas 2016 m. birželio 28 d.
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1444-320/2016 jau yra išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo Panevėžio AVPK areštinėje 2016 m. birželio 28 d. sąlygų (gyvenamojo ploto trūkumo, neuždengto sanitarinio mazgo, kameros vėdinimo, temperatūros), ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).
27. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 27 d. (įskaitytinai), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui 3 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nes pareiškėjui turėjo būti užtikrintas 5 kv. m plotas, taip pat kad visą laiką jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (pagal bylos duomenis pareiškėjas tik atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais laikotarpiais kamerose buvo vienas, tačiau kitais laikotarpiais kamerose nebuvo vienas, t. y. buvo laikomas su kitais asmenimis (b. l. 7–8), be to, sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai atskirti tiek nuo gyvenamosios paskirties patalpų, tiek ir nuo durų su įrengtais stebėjimo langeliais). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nenustatė, jog kamerose nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, nes tokio pobūdžio įrodymai nepateikti. Pareiškėjas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl oro temperatūros, nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie neužtikrintą oro temperatūrą, apeliacinis skundas šiuo aspektu grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus surinktus įrodymus dėl temperatūros kamerose, iš jų ir 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d. atliktų patikrinimų duomenis. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis 2015 m. spalio 7 d. areštinėje nebuvo, tačiau pirmą kartą jis į areštinę atvyko 2015 m. spalio 19 d., t. y. iš karto po patikrinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir šio patikrinimo duomenimis.
28. Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
29. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.
30. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
31. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
32. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik buvo pagrindas pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
33. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 27 d. (įskaitytinai) laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų ir privatumo neužtikrinančių sanitarinių mazgų ir 3 paras neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jų poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.
35. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 7 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
36. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 240 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, į priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, nėra pagrindo mažinti šios priteistos sumos dėl to, jog bylos dalis dėl kalinimo sąlygų 2016 m. birželio 28 d. nutraukiama.
37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už minimalios vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kameros vėdinimo ir temperatūros reikalavimų pažeidimą Panevėžio AVPK areštinės kameroje 2016 m. birželio 28 d. priteisimo nutraukiama, o pareiškėjui priteistina 240 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 27 d. (įskaitytinai) laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.
„Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už minimalios vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kameros vėdinimo ir temperatūros reikalavimų pažeidimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameroje 2016 m. birželio 28 d. priteisimo.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 27 d. (įskaitytinai) laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.