Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei O. B., tretiesiems asmenims notarėms Dainai Aliukonienei ir Jūratei Klepackienei dėl S. P. testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, dėl bylos esmės savo pozicijos nepareiškė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

S. P. 2005-03-07 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties jis paliko savo žmonai J. P. (b.l.104)

S. P. 2006-07-27 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai O. B. (b.l. 107). Šalys nurodė, kad S. P. 2013 m. spalio 21 d. mirė. O. B., po savo tėvo mirties priėmė palikimą pagal testatoriaus S. P. oficialų, 2006-07-27 notarės Dainos Aliukonienės patvirtintą testamentą, įteikdama prašymą priimti palikimą palikimo bylą vedančiai notarei J. Klepeckienei.

Byloje kilo ginčas dėl vienašalio sandorio – 2006-07-27 sudaryto testamento, kuriuo testatorius S. P. nuosavybės teise priklausantį visą savo turtą paliko atsakovei O. B., galiojimo, kaip sudaryto asmens, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sandoris su valios trūkumais. Toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

Civiliniame kodekse nėra numatyta reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Asmens būsena, dėl kurios jis negalėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti, gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2013-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-190/2013).

Šioje byloje teismas, įvertinęs tarp šalių kilusį ginčą dėl S. P. sveikatos būklės sudarant ginčijamą sandorį, 2014-10-05 nutartimi paskyrė S. P. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 77). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2014 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. TPE 73/2014 teismo ekspertas nustatė, kad S. P. 2006-07-20 testamento sudarymo metu sirgo lengvu kognityviniu sutrikimu bei organiniu nuotaikos sutrikimu dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (b.l. 93-99). Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė pateiktą byloje eksperto išvadą vertinti tik kaip konsultacinę, kadangi ji prieštarauja baudžiamojoje byloje pateiktai 2003-02-05 išvadai ( b.l.85-86), remiantis kuria S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas dėl nepakaltinamumo ir atiduotas priverstiniam gydymui psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b.l.9-12), pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertas, įvertinęs S. P. medicininę dokumentaciją, ekspertizės išvadoje konstatavo, jog S. P. nepakaltinamu buvo pripažintas nusikaltimo padarymo dieną, t.y. 2001-08-22, tačiau dėl priverstinio gydymo S. P. būsena stabiliai pagerėjo, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygos jam buvo pakeistos į ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą, t.y. Trakų psichikos sveikatos centre, kur 2004-03-01 – 2006-07-14 priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo laikotarpiu gydytojas psichiatras S. P. nekonstatavo jokių aktyvios psichopatologijos, suvokimo sutrikimo požymių. Pažymėjo, jog palankiai S. P. ligos eigai didelę įtaką turėjo ilgalaikė alkoholinė abstinencija, reguliarus lankymas ir gydymasis pas psichiatrus ir kitus specialistus, o visa tai sudaro pagrindą teigti, kad testamento sudarymo dieną S. P. psichikos sutrikimų simptomatika buvo stabilizavusis, klinikiniame vaizde vyravo tik lengvo pažinimo sutrikimo požymiai, psichikos procesų sulėtėjimas, subdepresinė simptomatika. Tai reiškia, kad jis buvo klinikinės ir socialinės kompensacijos būsenoje, galėjo suprasti sudaromo testamento aplinkybes, jo turinį, numatyti bei kritiškai įvertinti savo veiksmų pasekmes. Ekspertai taip pat nurodė, kad tik gilūs ir išreikšti demencijos pokyčiai, ryškūs mąstymo sutrikimai, kritikos praradimas gali asmens valios pasireiškimą daryti negaliojančiu. Reikalavimai psichiniam sugebėjimui paprastuose sandoriuose, tokiuose kaip testamentas, yra ne tokie grįžti ir tik labai intensyvūs psichikos sutrikimai atima gebėjimą suvokti arba laisvai priimti sprendimą. Kad ginčijamo testamento sudarymo metu S. P. suprato ir testamento, kaip sandorio, esmę ir savo paties sudaryto testamento esmę patvirtino ir liudytojas J. K., kuris parodė, kad S. P. pažinojo kaip ramų normalų žmogų. Kartą pavežė S. P., J. P. bei jų dukrą O. B. pas notarą. Grįžęs iš notaro S. P. jam sakė, kad pas notarę buvo sudaryti testamento ir testamentą sudarė dukros O. B. naudai. Teismas, sutinka su psichiatrijos ekspertizės 2014 m. lapkričio 19 d. akte Nr. TPE 73/2014 padaryto išvadomis ir jomis vadovaujasi priimdamas sprendimą.

Testamento nuginčijimo atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Lietuvos A. T., formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose pasisako, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-434/2012). Tai, kad testatorius buvo veiksnus, pats rūpinosi savo buitiniais poreikiais, rūpinosi ūkiu, normaliai bendravo patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. J., kuris patvirtino, kad su S. P. bendraudavo gana dažnai, nebuvo mėnesio, kad nesusitiktų. S. P. elgėsi ir atrodė normaliai, prašydavo padėti ūkyje, buvo geras žmogus.

Liudytoja V. P., ieškovės marti, nurodė, kad S. P. buvo „blogai su galva“, jis buvo girtuoklis, psichinis ligonis, agresyvus – smaugė šunį, mušė žmoną. Nurodė, kad jo žiaurus elgesys buvo iki visuomenei pavojingos veikos padarymo. Apie testamento sudarymo laikotarpį liudytoja reikšmingų duomenų nepateikė, o tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie testatorių. Vertindamas šios liudytojos parodymus, teismas juos vertina kritiškai atsižvelgdamas į tai, kad ši liudytoja yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nes, kaip posėdžio metu nurodė pati ieškovė, palikimą paveldėjus jai, dalį savo palikimo ji yra pažadėjusi palikti V. P..

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-190/2013). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas kvestionuoti testatoriaus valią.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei įvertinus eksperto išvadą ir liudytojų parodymus, konstatuotina, kad S. P. 2006-07-27 testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, testatoriaus valios įforminimo trūkumų nenustatyta, todėl ieškinys atmetamas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė šioje byloje patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 134-135). Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteisiamos ir ieškovės pilnai.

Iš ieškovės valstybei priteisiama 10,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) Dainos Aliukonienės 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,55 Eur (dešimt eurų penkiasdešimt penkis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.