Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. T. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. T. ir V. T. ieškinį atsakovams M. S., G. G., J. P. A. ir A. A., E. G. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais bei teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiams, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. G..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) pripažinti 2016 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 10472, 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 11523, bei 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 11653, kurios pagrindu J. P. A. ir A. A. padovanojo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (toliau –Turtas) E. G., apsimestiniu (-iais) sandoriu (- iais), laikant, kad šie 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. spalio 19 d. sandoriai yra Turto pirkimo-pardavimo sutartys; 2) perkelti Daivai ir V. T. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutartį, 2016 m. spalio 17 d. mainų sutartį bei 2016 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartį galutinai nustatant, kad E. G. pirko, o J. P. A. ir A. A. pardavė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 36 500,00 Eur; 3) priteisti iš ieškovų solidariai E. G. naudai 36 500,00 Eur, įpareigojant juos sumokėti per 45 dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki 2016 m. rugsėjo 22 d. ½ dalies žemės sklypo, ½ dalies pastato bei ½ kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčiais buvo ieškovai ir atsakovė M. S.. Žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovas V. T. ir jo brolis J. T. (J. T.) (miręs 2015 m. sausio 14 d.) paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis iš savo mirusios motinos. Pagal bendrą susitarimą ieškovui atiteko ir jis naudojosi gyvenamojo namo pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-9, o J. T. naudojosi šio pastato antrajame aukšte esančiomis patalpomis, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-9 iki 1-15. Tarpusavio susitarimu bendrai valdė ir kitokiu būdu naudojosi žemės sklypu, pastatu sandėliu, garažu, šiltnamiu, ir kitais kiemo statiniais. Po J. T. mirties jo turtą paveldėjo dukra M. S., kuri persikėlė gyventi į šio gyvenamojo namo antrąjį aukštą. M. S. nesirūpino savo ir bendrai naudojamu nekilnojamuoju turtu, nereaguodavo į prašymus nepažeidinėti naudojimosi patalpomis tvarkos, kai ieškovai būdavo išvykę iš namo. Jie siūlė atsakovei M. S. nupirkti jos dalį už 40 000,00 Eur arba nupirkti už panašią kainą 1 ar 2 kambarių butą arčiau Klaipėdos miesto centro. Šiam tikslui pasiekti šalys 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė M. S. pardavė ieškovams ½ dalį pastato – sandėlio, ½ dalį pastato – garažo bei ½ dalį pastato šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šio sandorio pagrindu M. S. už parduotus daiktus gavo 3 500,00 Eur iš sutartos bendros 40 000,00 Eur sumos. Ieškovai, vykdydami susitarimą su M. S. dėl dalies gyvenamojo namo pirkimo už likusią 36 500,00 Eur sumą, ieškojo papildomo finansavimo šaltinio, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl tikslių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl matavimo darbų atlikimo. Kreipėsi į UAB ,,Matininkai“ dėl galimybės artimiausiu metu įvertinti norimą įsigyti turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2016 m. rugsėjo 25 d. iš atsakovo G. G. įgalioto atstovo sužinojo, jog atsakovė M. S. 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutartimi jai priklausantį Turtą iškeitė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei papildomai gavo 10 000,00 Eur piniginę priemoką, o atsakovas G. G. įgijo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato bei ½ dalį kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 20 000,00 Eur. Ieškovams nežinant, atsakovas G. G., praėjus 25 d. po sandorio sudarymo, dar kartą išmainė gautą Turtą į kitą menkavertį nekilnojamąjį turtą, t. y. 2016 m. spalio 17 d. G. G. ir atsakovai J. P. A., A. A. sudarė mainų sutartį, kuria atsakovas ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato bei ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išmainė į ženkliai prastesnės būklės bei mažesnio ploto nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šalys tarpusavio susitarimu butą įvertino 5 000,00 Eur, o nekilnojamąjį turtą -20 000,00 Eur suma, atsakovui išmokėta 15 000,00 Eur priemoka už perleistą turtą. Ieškovams nežinant, atsakovai J. P. A., A. A., kurie taip pat realiai nepradėjo valdyti įsigyto turto, nesirūpino juo, praėjus 2 d. po sandorio sudarymo, 2016 m. spalio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu turtą padovanojo atsakovei E. G.. Dovanotas turtas įvertintas 20 000,00 Eur. Po šio sandorio sudarymo iš kitų asmenų sužinojo, jog elektros energijos bei dujų teikimo sutartį su operatoriais galimai sudarė E. G., kuri realiai ginčo name negyvena ir juo nesirūpina. Ginčo objekte nuolat lankosi G. G. su savo įgaliotu atstovu, kurie savo nuožiūra ir nepaisydami pastabų, savavališkai toliau valdo visą namą, naudojasi pirmajame aukšte esančiais baldais, virtuvės bei vonios įranga, šiose patalpose apgyvendindami abejotinos kilmės asmenis. Nurodė, kad M. S. pažeidė sudarytą susitarimą parduoti ieškovams likusį nekilnojamąjį turtą už abiem šalims priimtiną kainą, apie ketinimą parduoti ginčo nekilnojamojo turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, ne bendraturčiui, nepranešė, taip buvo pažeista įstatyme imperatyvi teisės norma. Būdami bendraturčiai siekė iš atsakovės įsigyti jos parduodamo turto dalį. Mainų ir dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, nes neatitiko tikrųjų šalių valios ir ketinimų. Tai patvirtina šių sandorių sudarymo skubotumas, mainymas į mažesnės vertės turtą, atsakovų tarpusavio ryšiai. Pripažinus šiuos sandorius apsimestiniais ir ginant jų teises, yra pagrindas jiems perkelti pirkėjų teises, įpareigojant juos sumokėti tokią ginčo turto kainą, koks buvo realus ieškovų ir atsakovės M. S. susitarimas, t. y. perkeliant E. G., kaip apdovanotosios (pirkėjos) teises ir pareigas ieškovams, o šie solidariai įpareigotini sumokėti atsakovei E. G. 36 500,00 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai: Nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijamos 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų, sudaryta tarp atsakovų M. S. ir G. G., 2016 m. spalio 17 d. Mainų, sudaryta tarp atsakovų G. G. bei J. P. A. ir A. A., 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo, sudarytą tarp atsakovų J. P. A. ir A. A. bei E. G., sutartys yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti tikslu pridengti kitą pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą. Byloje esantys duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, jog sandoriai realiai buvo įvykdyti ir šalys prisiėmė teises bei pareigas. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą perkelti jiems pirkėjų teisės ir pareigas, nes nenustatytos aplinkybės, jog 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 19 d. sudarytos sutartys yra apsimestiniai sandoriai. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčijamais sandoriais yra pažeidžiamos ieškovų teisės ar teisėti interesai, apribota jų teisė pirmenybės teise įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalį. Pažymėjo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie gali sumokėti turto kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai V. T. ir D. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti ieškinį arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas, netenkindamas jų ieškinio, netyrė, neanalizavo tikrųjų šalių ketinimų sudarant ginčijamus sandorius, neatsižvelgė į sandorių sudarymo skubotumą, mainomų daiktų vertės neatitikimą ir šalių tarpusavio ryšius. Atsakovai, įsigiję turtą, savo kaip bendraturčių teisių niekada neįgyvendino. Šias aplinkybes galėjo būti atskleistos į posėdžius pakvietus atsakovus G. G., Adomaičius. Jų pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos apylinkės teismas atsisakė priimti, patvirtina, kad šalys yra pažįstamos. Teismas, nepripažindamas 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutarties apsimestiniu sandoriu, neatsižvelgė į aplinkybę, jog sudarant jį nebuvo gautas teismo leidimas. Atsakovė turi nepilnametį vaiką, todėl prieš notarui patvirtinant, teismas turėjo įvertinti, ar šis sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Nurodė, jog byla išnagrinėta šališkai. Nuo pat parengiamojo teismo pradžios ir vėlesniuose teismo posėdžiuose, teismas nepagristai atmetė prašymus, susijusius su rašytinių įrodymų išreikalavimu, nesudarė galimybės užduoti klausimus visiems atsakovams tiesiogiai (įgalioti atstovai negalėjo nurodyti visų su ginčo dalyku susijusių aplinkybių). Jie naudojosi savo procesine teise ir reiškė nušalinimą dėl teismo neobjektyvumo, šališkumo bei kitų procesinių pažeidimų. Mano, kad reikštas nušalinimas turėjo įtakos nepalankaus teismo sprendimo priėmimui. Teismas nesivadovavo teisės norma, įtvirtinančią bendraturčių pirmenybę pirkti parduodamą bendro turto dalį. Šios teisės normos paskirtis yra socialinė, t. y. sudaryti sąlygas bendrajai nuosavybei pasibaigti. Taip buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas yra grindžiamas šiais argumentais. Nurodė, kad argumentus apie tariamai atsakovų sudarytus apsimestinius sandorius paneigia bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismo ištirti ir tinkamai skundžiame teismo sprendime įvertinti įrodymai. Atsakovė M. S. teismo posėdžio metu ir atsiliepime į ieškinį nurodė tas pačias faktines aplinkybes, todėl pagrindo jais netikėti nėra. Atsakovo G. G. atsiliepime nurodytos aplinkybės nuoseklios, jais netikėti pagrindo nėra. Ieškovai patys sau prieštarauja nurodydami vienur, jog tarp jo ir ieškovų buvo kilę nesutarimų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, dažnai jame lankydavosi, o kitur nurodydami - atsakovas neįgyvendino savo kaip bendraturčių teisių. A. A. ir E. G. atsiliepime į ieškinį, E. G. paaiškinimai 2017 m. balandžio 4 d. parengiamajame teismo posėdyje sutampa, yra nuoseklūs ir pagrindo jais nesivadovauti nėra. Sudaryti sandoriai realiai įvykdyti, kas patvirtina šalių tikrąją valią. Apeliantų argumentas, kad šiais apsimestiniais sandoriais buvo siekiama išvengti įstatyme nustatytos pareigos prieš parduodant turtą, kuris yra bendras su kitais asmenims, informuoti bendraturčius, nepagrįstas. Atsakovas pats juos informavo apie ketinimą perleisti turtą, tačiau jie nesusidomėjo ir nesiūlė pirkti jo dalies. Taip pat, ieškovai neįrodė, jog finansiškai buvo pajėgūs sumokėti atsakovei M. S. 40 000,00 Eur ir nepaaiškino, kodėl atsakovei M. S. priklausančią turto dalį neįsigijo iš karto. Atsižvelgiant į prieštaringus buvusių bendraturčių paaiškinimus apie ginčo turto vertę, sandorių sudarymo aplinkybes bei kitas aplinkybes matyti, kad mainų sandoriuose nurodyta šio turto vertė yra reali, protinga bei pagrįsta. Be to, kaip teisingai pažymėjo sprendime pirmosios instancijos teismas, tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką mainomų daiktų vertė gali skirtis, gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jei tai atitinka sandorių šalių valią. Patys ieškovai nesiūlė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečio vaiko interesų pažeidimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu M. S. nurodė, jog sandorio sudarymo metu, jos pusę metų vaikas su ja ginčo name negyveno. Teismo leidimas nebuvo reikalingas, nes jame nepilnametis vaikas negyveno. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeisti rungimosi ir lygiateisiškumo principai. Ieškovams buvo sudarytos visos sąlygos įrodyti savo argumentus. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti įrodymus, kurie nesusiję su nagrinėjama byla. Skundžiame sprendime buvo pasisakyta dėl visų byloje pateiktų įrodymų, tame tarpe dėl VĮ „Registrų centras“ duomenų atsakovų sudarytų ankstesnių sandorių. Apylinkės teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, duotais posėdžio metu, argumentais, nurodytais šalių dokumentuose. Vien ta aplinkybė, kad ne visi atsakovai buvo apklausti tiesiogiai, nepatvirtina, jog buvo neatskleista bylos esmė ir priimtas neteisingas sprendimas. Apeliantai nepateikė teismui prašymo pripažinti atsakovų dalyvavimą būtinu. Pagal įstatymą šalys gali vesti bylas patys, ar per savo atstovus. Ieškovai patys procese dalyvavo per savo atstovą, o ne tiesiogiai.Apeliantai V. T. ir D. T. papildomai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovas G. G. atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nors byla teisminga nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo Klaipėdos apygardos teismui. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą, todėl apeliacinės inatancijos teismas turi atsisakyti priimti atsiliepimą.Atsakovė M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Nurodė, kad apeliantų argumentas dėl jos sudaryto apsimestinio sandorio nepagrįstas. Ji iki pat šiol gyvena 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutarties pagrindu įsigytu nekilnojamuoju turtu – butu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Su ieškovais jokios preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudariusi, kas patvirtina, jog jie nebuvo suinteresuoti pirkti jos nekilnojamojo turto dalį. Ginčijamą sandorį sudarė dėl nesutarimų su apeliantų šeima. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po ištuokos yra nustatyta su jo tėvu. Teismo leidimas ginčijamam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas.Atsakovai J. P. A., A. A., E. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė M. S., siekdama sudaryti mainų sutartį, siekiu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, privalėjo gauti teismo leidimą keičiant bei atliekant nelygiaverčius mainus. Apeliantai aplinkybių, kad atsakovės M. S. mainomas Turtas yra šeimos teisinį rėžimą turintis turtą ir/ar kad Turtas nuosavybės teise priklausė ir pastarosios nepilnamečiam asmeniui, neteikė. Byloje ši aplinkybė nebuvo tiriama ir ja nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šis argumentas nenagrinėtinas.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sandorių vidinę ir išorinę išraišką, įvertino visus byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus posėdžių metu ir argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Pagal bylos duomenis, atsakovė M. S. išmainė savo turimą turtą į buto dalį bei gavo priemoką, o šiame naujame bute iki šios dienos gyvena ir juo rūpinasi. A. A. ir atsakovė E. G., juos de facto prasme galima laikyti viena šalimi, pagal mainų sutartį įgijo individualiais požymiais turintį objektą, kuriuo šiai dienai aktyviai naudojasi (tvarkosi, remontuoja, ruošiasi gyventi). Tame objekte gyvena, ieškovai atmeta visus pasiūlymus dėl bendro namo gerinimo, kitų būtinųjų darbų ir pan. Atsakovas G. G. nusivylė įsigytu objektu dėl namo prastos būklės, gausių investicijų, priešiško ieškovų elgesio ir šį turtą perleido. Nei viena šalis nesiekė šio Turto parduoti ar nusipirkti, ar kitaip neva užmaskuotai sudaryti tikrąjį pirkimo –pardavimo sandorį.Apeliantų pateikiamos ir nurodomos aplinkybės klaidingai siejamos su atsakovais, kitaip tariant išrenkant pavienius sandorius, kurie neturi jokio ryšio su ginčijamų sandorių Turtu ir pačiais sandoriais. Apeliantų nurodomi seni sandoriai – 2014-2015 m., kurie neturi jokio ryšio su ieškovų keliamais reikalavimais. A. A. ir/ar atsakovė E. G. neturėjo jokių tiesioginių sandorių nei su atsakovu G. G., nei su kokia nors įmone, tame tarpe ir UAB „Jauki pastogė“.Apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovų atstovai reiškė nušalinimą teisėjai, o šis jų pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo sprendžiamas teismo pirmininko. Teismo šališkumo pagrindų buvimo elementas jau buvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka, o skunde nurodomos tos pačios aplinkybės – prašymų netenkinimas, jau buvo aptartos teismo pirmininko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantai V. T., D. T. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškino, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti visi atsakovai, buvo vadovautasi jų rašytiniais paaiškinimais, todėl neatskleista tikroji šalių valia sudarant apsimestinius sandorius. Bylą nagrinėjęs teismas prie bylos nepridėjo jų pateiktų rašytinių įrodymų. Šiuos proceso pažeidimus galima pašalinti tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Atsakovas G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo turėtų būti netenkintas. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos atsakovės M. S., E. G., kiti atsakovai savo paaiškinimus pateikė per atstovus. Ieškovai nenurodė, jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nusprendus tenkinti šį prašymą, būtų užvilkintas bylos išnagrinėjimas, pažeistas proceso operatyvumo principas.A. A. ir E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo turėtų būti netenkintas. Paaiškino, jog visi atsakovai pateikė procesinius dokumentus – atsiliepimus, kuriuose išdėstė jiems žinomas aplinkybes bei pateikė savo poziciją. Pateiktu prašymu yra sąmoningai veikiama prieš greitą, operatyvų ir koncentruotą bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog iš esmės buvo apklausti visi atsakovai, jie pateikė atsiliepimus į ieškinį. Atsakovų G. G., Adomaičių dalyvavimas posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, juos atstovavo advokatai. Todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantai V. T., D. T. 2017 m. spalio 5 d. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus, t. y. nekilnojamojo turto registro išrašų kopijas. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos dokumentus, dėl šios priežasties jiems buvo užkirstas kelias įrodyti šalių tarpusavio santykius, kurie yra svarbūs pripažįstant sandorius apsimestiniais.Atsakovas G. G. pateikė prašymą įrodymų neprijungti prie bylos. Paaiškino, kad šie Nekilnojamojo turto registro išrašai buvo pateikti 2017 m. gegužės 26 d., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos prijungti, nes jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Be to, neįrodo bei nepaneigia jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovų reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sandorių pripažinimo apsimestiniais sandoriais klausimas, o apeliantų pateikti dokumentai iš esmės nėra susiję su ginčo dalyku, nauji įrodymai galėjo būti pateikti su apeliaciniu skundu, prašymą pridėti paminėtus įrodymus, atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovui V. T. ir atsakovei M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu . (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka tarp bendraturčių nustatyta nebuvo. Iš byloje pateiktos gyvenamojo namo kadastro bylos matyti, jog nekilnojamojo turto objektas – dviejų aukštų gyvenamasis namas.2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės M. S. ir ieškovo V. T., atsakovė pardavė, o ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine D. T. pirko ½ dalį pastato – sandėlio, ½ dalį pastato - garažo ir ½ dalį pastato – šiltnamio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 3 500,00 Eur. Ieškovai pateikė byloje duomenis, jog kreipėsi į kredito įstaigą (banką) dėl finansinių poreikių nustatymo, konsultavimo ir finansinių priemonių tinkamumo, užpildė banko anketą, pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, sudarytas draudimo sutartis ir kitas naudojamas finansines priemones, tikslu gauti rekomendacijas dėl asmeninio investavimo, pateikė duomenis apie galimą gauti paskolos dydį remiantis V. T. bankui pateiktais duomenimis, 2016 m. rugsėjo 21 sudarė su banku pensijų kaupimo sutartį. 2016 m. rugsėjo 21 d. ieškovas pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą internetu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadastrinių matavimų darbams atlikti, 2016 m. rugsėjo 27 d. tarp VĮ „Registrų centras“ ir ieškovo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartis. 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovė M. S. ir atsakovas G. G. sudarė Mainų sutartį, kuria M. S. G. G. perdavė 17/50 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, mainais į M. S. nuosavybės teise priklausančią 1/ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato- gyvenamojo namo, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Mainų sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog daiktai mainomi su pinigine priemoka, t. y. G. G. moka M. S. 10 000,00 Eur piniginę priemoką. 2016 m. spalio 17 d. atsakovas G. G. ir atsakovas J. P. A. bei A. A. sudarė Mainų sutartį, kuria atsakovas G. G. atsakovams J. P. A. ir A. A. perdavė nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių mainais į J. P. ir A. A. G. G. perduodamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Sutarties šalys susitarė, jog daiktai mainomi su pinigine priemoka – G. G. išmokėta 15 000,00 Eur (Sutarties 3.2 punktas). 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartimi atsakovai J. P. A. ir A. A. nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perleido atsakovei E. G., sutarties šalys daiktus įvertino 20 000,00 Eur. Atsakovė E. G. yra atsakovų J. P. A. ir A. A. vaikaitė. Atsakovai E. G., J. P. A. ir A. A. byloje pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fotonuotraukas iš kurių turinio nustatyta, jog gyvenamojo namo interjeras nėra sutvarkytas, pastato antro aukšto grindys išklotos linoleumo danga, pirmojo aukšto grindys medinės, dalis statinio (trečias aukštas) nėra pilnai įrengtas, laiptai iš pirmojo į antrąjį aukštą yra mediniai, patalpose įrengtas kaminas (senas, aprūkęs), patalpose esantys radiatoriai vietomis yra pažeisti etc. Byloje pateikta 2016 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovai už 5 000,00 Eur nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šį nekilnojamąjį turtą mainais į Turtą, esantį . (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perleido G. G. 2016 m spalio 17 d. Mainų sutartimi.Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimo apsimestiniais, taikymo ir aiškinimo.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį motyvuodamas tuo, jog jie neįrodė, kad atsakovų sudarytos 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 spalio 17 d. mainų ir 2016 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti tikslu pridengti kitą – pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes, neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir netinkamai aiškino byloje esančius įrodymus.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialines ir proceso teisės normų, ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.Apsimestinis sandoris yra niekinis. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Teisinio santykio pakeitimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnio 5 punkte. Taisyklių, reglamentuojančių tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikymas šalių santykiams laikytinas specialiąja sandorio negaliojimo pasekme, lyginant su restitucija. Spręsdamas dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmių, teismas visų pirma pripažįsta apsimestinį sandorį niekiniu, kartu išspręsdamas faktines dengiamojo sandorio pasekmes. CK 4.79 straipsnio 3 dalis nustato specialų bendraturčių teisių gynimo būdą – teisę reikalauti, kad tokiam asmeniui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.Abiejų sandorių (apsimestinio ir dengiamojo) negaliojimas, atsižvelgiant į šio instituto tikslus užtikrinti teisėtumą ir teisinių santykių stabilumą, bendraturčių teisiniams santykiams turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais ir tik kaip ultima ratio, jei asmenų teisių ir teisėtų interesų negalima apginti kitais būdais. Sprendžiant dėl apsimestinio sandorio negaliojimo padarinių siektina išsaugoti egzistuojantį teisinį santykį, ir tik nesant tokios galimybės – griauti nusistovėjusius teisinius santykius. CK 1.87 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų tiesės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Ši taisyklė bendraturčių teisiniams santykiams taikoma, jei pirkimo–pardavimo sandorį jo šalys pridengia apsimestiniu sandoriu (pvz., mainų). Taigi, jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne mainų, bet pirkimo–pardavimo sandoris, o sandorio objektas yra turto, keliems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, tai bendraturtis turi teisę reikalauti, kad mainų sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir jam (bendraturčiui) būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis, 4.79 straipsnio 3 dalis).Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kur konstatuota, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-260/2013; kt.).Pripažinus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestinė, pirkimo–pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kvalifikavus sutartį kaip nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-288/2009).Ieškovai V. T., D. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir spręsdamas klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais neatsižvelgė į tikrąją šalių valią, kas patvirtina, jog sandoriai sudaryti skubos tvarka, nekilnojamasis turtas perleistas per trumpą laiką, perleistas mainais į menkavertį turtą, atsakovė M. S. nepaisė susitarimo su ieškovais perleisti jiems bendrosios dalinės nuosavybės tiese priklausantį turtą už bendrą 40 000,00 Eur kainą. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, jog atsakovė M. S., sudarydama 2016 m. rugsėjo 22 d. ginčijamą mainų sandorį, siekė išvengti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti ieškovams bendraturčiams D. T., V. T. apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje atskleista mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010). Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia, įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009).Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris. Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino ginčo sutarties sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes, atsakovės tikslus ir elgesį po sandorio sudarymo. Byloje nustatyta, jog atsakovė išmainytame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena, šiuo turtu naudojasi. Apeliantai šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog jos ir ieškovų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, atsakovė siekė greitu laiku įsigyti būstą, kuriame galėtų apsigyventi, o G. G. sandoriu siekė įgyti kito turto, o ne jį parduoti, taigi sutarties šalių valia ir išorinė jos išraiška sutapo. Be to, buvo atsižvelgta į ieškovų ir atsakovės sudarytą 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė tik dėl 1/2 dalį garažo, sandėliuko ir šiltnamio už 3 500,00 Eur pardavimo. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jei ieškovai būtų siekę įsigyti atsakovei priklausančią turto dalį, jie šia sutartimi galėjo nusimatyti pirkimo – pardavimo sąlygas. Ieškovų kreipimasis dėl kadastrinių matavimų darbų atlikimo, kreipimasis į banką negali būti vertinti kaip veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį dėl visos atsakovei M. S. priklausančios turto dalies įsigijimo. Duomenų, kad buvo sudarytas kitas susitarimas dėl atsakovės turto dalies pirkimo, apeliantai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, ieškovai neįrodė, jog jie turėjo visas finansines galimybes sumokėti sumą, lygią parduoto turto vertei. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 m. spalio 17 d. G. G. iš M. S. įgytą turtą Mainų sutarties pagrindu perleido atsakovams J. P. A. ir A. A.. Sprendžiant klausimą dėl šalių tikrosios valios sudarant šį sandorį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai J. P. ir A. A. turėjo valią ir siekė įsigyti konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą, t. y. sudaryti mainų sutartį. Savo ruožtu byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas G. G. siekė turtą perleisti mainais į kitą daiktą. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojo atsakovo G. G., todėl nebuvo atskleista tikroji šio asmens valia sudarant sandorį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog mainų sandorį sudarė įgyvendindamas norą įsigyti gyvenamąjį namą (jo dalį), o perleido nekilnojamąjį turtą, kuriuo nesinaudoja, atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Tapęs bendraturčiu jis kartu su savo įgaliotu asmeniu buvo nuvykęs Turto adresu, bendravo su bendraturčiais ieškovais, taigi ėmėsi veiksmų įgyvendindamas savo teises. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas mainais į perleidžiamą turtą siekė gauti turto vertės ekvivalentą pinigine išraiška, ar jo pateikti paaiškinimai atsiliepime yra neatitinkantys tikrovės, apeliantai į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo posėdžiuose atsakovą atstovavo advokatas, tad visus klausimus galėjo atsakyti jis, o kylant klausimų – buvo galima spręsti dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo būtinu. Patys ieškovai nenurodė kokias kitokias aplinkybes atsakovas galėjo paaiškinti, kurios turėjo būti nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl šio sandorio apsimestinumo, apeliantai nepateikė.Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai J. P. ir A. A. 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartimi iš G. G. įsigytą turtą perleido atsakovei E. G., kuri yra atsakovų J. P. ir A. A. vaikaitė. CK 6.465 straipsnyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata, šio straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, kad E. G. yra atsakovų vaikaitė, todėl nėra pagrindo netikėti, kad šiuo sandoriu buvo siekiama išspręsti būsimo paveldėjimo klausimas. Šios aplinkybės patvirtintos atsakovų J. P. ir A. A. atstovo, atsakovės E. G. paaiškinimais, duotais posėdžio metu. Apeliantai priešingų duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, jog E. G. neatlygintinai gavusį turtą realiai naudojasi, gyvena su savo šeima, atlieka būsto remonto darbus. Apeliantai taip pat neįrodė, jog šiuo dovanotu turtu iki pat šiol naudojasi atsakovas G. G.. Pažymėtina, jog ieškovai yra nenuoseklūs, nes apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas G. G. niekada neįgyvendino savo kaip bendraturčio pareigų, savo dalimi niekada nesinaudojo. Aplinkybė, jog atsakovai J. P. A. ir A. A. dovanojimo sutartį sudarė po kelių dienų, neturi įtakos šio sandorio teisėtumui, nes jie turi teisę sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Remiantis išdėstytu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai J. P. A. ir A. A. ir E. G. dovanojimo sandorį sudarė siekdami pridengti kitą sandorį ar neturėjo pagrindo ar motyvų sandorį sudaryti.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog šalis siejo tarpusavio santykiai iki ginčijamų sandorių sudarymo, atsakovas G. G. užsiima nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime įvertino šias aplinkybes ir nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovų atstovų pateikti paaiškinimai, jog atsakovai tokiu būdu įgijo ne vieną nekilnojamojo turto objektą, ar aplinkybės, kad atsakovai intensyviai dalyvauja nekilnojamojo turto rinkoje, sudaro daug nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, patys savaime, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai veikė nesąžiningai ir/ ar turėjo tikslą ginčijamais sandoriais nuslėpti kito sandorio sudarymą ir juo sukeliamas teisines pasekmes.Apeliantai nurodė, kad buvo neatsižvelgta į tai, jog ginčijami sandoriai sudaryti skubos tvarka, kas patvirtiną jų tariamumą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Ginčo byloje nėra, kad sandoriai buvo atlikti per kelis mėnesius. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, jog aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas per trumpą laiką buvo perleistas kelis kartus, pati savaime, nesant byloje kitų įrodymų, nesudaro pagrindo sandorius pripažinti apsimestiniais. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsiaiškino ir įvardijo šių sandorių sudarymo priežastis. Jas paneigiančių aplinkybių, ieškovai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).Apeliantai nurodė, kad sandorių tariamumą pagrindžia aplinkybė, jog turtas mainytas į menkavertį turtą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė M. S. mainų sutartimi atsakovui perleido turtą 20 000,00 Eur vertės, o jai atiteko butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda , ir gavo 10 000,00 Eur priemoką. Atsakovas G. G. mainų sutartimi atsakovams Adomaičiams perleido turtą 20 000,00 Eur vertės, į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir gavo 15 000,00 Eur priemoką. CK 6.433 straipsnis numato, kad, kai sutartyje numatyta, jog mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jei ko kita nenumato sutartis. Taigi įstatymų leidėjas numato, kad mainomi daiktai gali būti skirtingos vertės, įstatymų leidėjas taip pat numato, kad dėl priemokos šalys gali susitarti. Mainų esmė yra realus apsikeitimas daiktais, tuo tarpu priemoka yra tik priemonė išlaikyti turtinių interesų pusiausvyrą. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes atmetė visus jų procesinius prašymus todėl byloje buvo reiškiami nušalinimai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį ieškovų apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi ir bylą nagrinėjusios teisėjos 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjų atstovų advokatų prašymai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1544-328/2017 nagrinėjimo buvo netenkinti. Šališkumo argumentai – netenkina teisėjos atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai. Tokie patys argumentai nurodyti ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog nepalankus teismo procesinis sprendimas byloje, tai yra kai teisėjas tam tikrus faktus ar aplinkybes įvertino ne taip, kaip to pageidauja bylos baigtimi suinteresuotas ir konkretaus materialiojo rezultato siekiantis byloje dalyvaujantis asmuo, nėra pagrindas savaime įrodantis teisėjo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi. Vien aplinkybė, kad teiktas prašymas dėl teisėjo nušalinimo yra pagrindas vertinti, jog teismas buvo šališkas, nepagrįstas. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teismo šališkumo, apeliantai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).Remiantis išdėstytu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijami 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutartis, sudaryta tarp atsakovų M. S. ir G. G., 2016 m. spalio 17 d. Mainų sutartis, sudaryta tarp atsakovų G. G. bei J. P. A. ir A. A., bei 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartis, sudarytą tarp atsakovų J. P. A. ir A. A. bei E. G., yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti tikslu pridengti kitą – pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą.Ieškovams nenuginčijus 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 19 d. sandorių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teisės ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų reikalavimas nepagrįstas. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį s,kundą apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). A. A., E. G. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas G. G. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą turėjo 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovų pateikti duomenys patvirtina apie turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pagrįstumą, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių“, todėl jos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovų D. T., V. T. po 300,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui G. G. iš ieškovų D. T., V. T. po 300,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.