- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- e2-1544-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16957-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- D. T., V. T.
- Atsakovas
- G. G., J. P. A., A. A., M. S., E. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. T. ir V. T. ieškinį atsakovams M. S., G. G., J. P. A. ir A. A., E. G. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais bei teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiams, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti 2016 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 10472, 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr.11523, bei 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 11653, kurios pagrindu, J. P. A. ir A. A. padovanojo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (toliau –Turtas) E. G., apsimestiniu (-iais) sandoriu (- iais), laikant, kad šie 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. spalio 19 d. sandoriai yra Turto pirkimo-pardavimo sutartys; perkelti Daivai ir V. T. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 10472, 2016 m. spalio 17 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 11523 bei 2016 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr.11653, galutinai nustatant, kad E. G. pirko, o J. P. A. ir A. A. pardavė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), už 36 500 eurų; priteisti iš ieškovų solidariai E. G. naudai 36 500 eurų, įpareigojant juos sumokėti per 45 dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje (t. 1, b. l. 1-8) nurodė, jog iki 2016 m. rugsėjo 22 d. ½ dalies žemės sklypo, ½ dalies pastato bei ½ kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiais buvo ieškovai ir atsakovė M. S.. Nurodytą , t. y. žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas V. T. ir jo brolis J. T. (J. T.) (miręs (duomenys neskelbtini)) paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis iš savo mirusios motinos. Pagal bendrą susitarimą ieškovui atiteko ir jis naudojosi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-9, o J. T. naudojosi šio pastato antrajame aukšte esančiomis patalpomis, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-9 iki 1-15. Taip pat tarpusavio susitarimu bendrai valdė ir kitokiu būdu naudojosi žemės sklypu, pastatu sandėliu, garažu, šiltnamiu, ir kitais kiemo statiniais. Po J. T. mirties jo turtą paveldėjo dukra M. S., kuri neužilgo persikėlė gyventi į šio gyvenamojo namo antrąjį aukštą. M. S. nesirūpino savo ir bendrai naudojamu nekilnojamuoju turtu, nereaguodavo į prašymus nepažeidinėti naudojimosi patalpomis tvarkos, kai ieškovai būdavo išvykę iš namo. Ieškovai pasiūlė M. S. parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi ji nenorėjo, negalėjo ir neturėjo tikslo rūpintis jai priklausančiu turtu, nepaisė tėvo ir V. T. susitarimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos. Ieškovai siūlė atsakovei M. S. nupirkti jos dalį už 40 000 Eur sumą arba nupirkti už panašią kainą 1 ar 2 kambarių butą arčiau Klaipėdos miesto centro. Šiam tikslui pasiekti šalys 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė M. S. pardavė ieškovams ½ dalį pastato – sandėlio, ½ dalį pastato – garažo bei ½ dalį pastato šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini). Šio sandorio pagrindu M. S. už parduotus daiktus gavo 3 500 Eur iš sutartos bendros 40 000 Eur sumos. Ieškovai vykdydami susitarimą su M. S. dėl dalies gyvenamojo namo pirkimo už likusią 36 500 Eur sumą, ieškojo papildomo finansavimo šaltinio, kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl tikslių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl matavimo darbų atlikimo. Be to, kreipėsi į UAB ,,Matininkai“ dėl galimybės artimiausiu metu įvertinti norimą įsigyti turtą, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 25 d. ieškovai iš atsakovo G. G. įgalioto atstovo sužinojo, jog atsakovė M. S. 2016 m. rugsėjo 22 d. mainu sutartimi jai priklausantį Turtą iškeitė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei papildomai gavo 10 000 Eur piniginę priemoką, o atsakovas įgijo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato bei ½ dalį kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur sumą. Ieškovams nežinant, atsakovas G. G. praėjus 25 d. po sandorio sudarymo dar kartą išmainė gautą Turtą į kitą menkavertį nekilnojamąjį turtą, t.y. 2016 m. spalio 17 d. G. G. ir atsakovai J. P. A. bei A. A. sudarė mainų sutartį, kuria atsakovas G. G. ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato bei ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išmainė į ženkliai prastesnės būklės bei mažesnio ploto nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovams J. P. A. ir A. A.. Juolab šalys tarpusavio susitarimu įvertino butą 5000 Eur suma, o nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur suma, atsakovui G. G. išmokėta 15 000 Eur priemoka už perleistą turtą. Ieškovams nežinant, atsakovai J. P. A. ir A. A., kurie taip pat realiai nepradėjo valdyti įsigyto turto, nesirūpino juo, praėjus 2 d. po sandorio sudarymo, dar kartą įsigytą turtą padovanoja atsakovei E. G. – 2016 m. spalio 19 d. J. P. A. ir A. A. sudarė dovanojimo sutartį, kuria atsakovė E. G. įgijo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato ir ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šalys dovanotą turtą įvertino 20 000 Eur suma. Po šio sandorio sudarymo ieškovai iš kitų asmenų sužinojo, jog elektros energijos bei dujų teikimo sutartį su operatoriais galimai sudarė E. G., kuri realiai ginčo name negyvena ir juo nesirūpina, o objekte nuolat lankosi G. G. su savo įgaliotu atstovu, kurie savo nuožiūra ir nepaisydami ieškovų pastabų, savavališkai toliau valdo visą namą, naudojasi pirmajame aukšte esančiais baldais, virtuvės bei vonios įranga, šiose patalpose apgyvendindami abejotinos kilmės asmenis. Ieškovai nurodo, jog M. S. pažeidė sudarytą susitarimą parduoti ieškovams likusį nekilnojamąjį turtą už abiems šalims priimtiną kainą, apie ketinimą parduoti ginčo nekilnojamojo turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, ne bendraturčiui, nepranešė, taip buvo pažeista Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.79 straipsnyje įtvirtinta ieškovų pirmenybės teisė, kuri turi būti ginama jiems perkeliams pirkėjų teises ir pareigas pagal nurodytus Turto mainų ir dovanojimo sandorius. Ieškovų įsitikinimu, mainų ir dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, nes ieškovai kaip ½ žemės sklypo, ½ dalies pastato bei ½ dalies kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai siekė iš atsakovės M. S. įsigyti jos parduodamo turto dalį, kai ankstesnio susitarimo pagrindu atsakovė M. S. jau buvo įgyvendinusi šalių bendrą susitarimą ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovai mano, jog tam, kad nereikėtų atsakovei M. S. siūlyti bendraturčiams jos parduodamo turto dalių pirmumo teise, atsakovė sudarė 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutartį, tokiu būdu apeinant CK 4.79 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą. Atsakovai J. P. A. ir A. A. su G. G. sudarė mainų sutartį, kuria Turtą išmainė į ženkliai prastesnės būklės bei mažesnio ploto nekilnojamąjį turtą. 2016 m. spalio 19 d. atsakovai J. P. A. ir A. A. dovanojimo sutartimi Turtą padovanojo atsakovei E. G., kuria dovanotą turtą įvertino 20 000 Eur suma. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar pan., be to paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Nurodė, jog akivaizdu, kad atsakovai J. P. A. ir A. A. būdami galimai atsakovės E. G. tolimi ,,giminaičiai“ (netiesioginis kraujo ryšys), neturėjo jokio objektyvaus pagrindo ir motyvo jai dovanoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Mano esant būtina atsižvelgti ir į tai, kad sandoris sudarytas skubos tvarka, praėjus vos dviem dienoms nuo mainų sutarties sudarymo. Visiškai nesuprantami tokio elgesio motyvai. Nurodo, jog dovanojimo sutartis akivaizdžiai taip pat buvo apsimestinė ir reikalinga tik tam, kad sudarytų sąlygas E. G. tapti nekilnojamojo turto bendraturte. Atsižvelgiant į tai, kad mainų ir dovanojimo sandoriai sudaryti pažeidžiant bendraturčių, t.y. ieškovų teisę pirkti parduodamas ginčo nekilnojamojo turto dalis pirmenybes teise ta kaina, kuria jos realiai turėjo būti parduodamos, kitomis tomis pačiomis sąlygomis, konstatuotina, kad yra pagrindas ginti ieškovų teises perkeliant jiems pirkėjų teises ir pareigas pagal sudarytas sutartis ir įpareigojant juos sumokėti tokią ginčo turto kainą, koks buvo realus ieškovų ir atsakovės M. S. susitarimas, t. y. perkeliant E. G., kaip apdovanotosios (pirkėjos) teises ir pareigas ieškovams, o šie solidariai įpareigotini sumokėti atsakovei E. G. 36 500 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepime (t.1, b. l. 103-104) nurodė, jog po tėvo J. T. mirties paveldėjo ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Kita pusė namų valdos priklauso atsakovės tėvo broliui V. T. (ieškovui). Susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, atsakovė persikėlė gyventi į paveldėtą namą, kurio pirmąjį aukštą buvo užėmęs, bet faktiškai negyveno atsakovės dėdė (ieškovas). Nuo pat įsikūrimo pradžios ieškovas visaip ėmė trukdyti atsakovei ten gyventi –atsivedęs pažįstamų grėsmingai atrodančių vyriškių grasindavo, jog vis vien neleis jai ten gyventi, buvo naudojamas smurtas, dėl ko atsakovė ne kartą kreipėsi į policiją. Nurodė, jog neturėjo galimybės patekti į pirmąjį namo aukštą, kuriame yra sumontuoti kieto kuro ir dujinis šildymo katilai, todėl tekdavo šildytis deginant malkas židinyje, tokiu būdu apšildyti viso aukšto neįmanoma, tekdavo šalti. Be to, susinaudodavo daug kuro. Pažymėjo, jog turėjo raktus tik nuo antrojo aukšto, o ieškovas – raktus nuo visų durų, todėl jis nevaržomai šeimininkavo visame name, imdavo jos daiktus. Nurodė, jog persikėlė gyventi į namą tikėdamasi turėti normalią gyvenamąją aplinką, tikėjosi, jog galės gyventi kartu su vaiku, kuris po santuokos nutraukimo gyvena su tėvu, bet kai tik atsivesdavo vaiką, ieškovas sūnų imdavo gąsdinti ir terorizuoti, dėl ko vaikas ėmė bijoti ateiti pas ją į svečius. Pažymėjo, jog visuomet mokėjo už elektrą, o vanduo ir dujos buvo ieškovo vardu, todėl dujomis jai naudotis ieškovas neleido, už vandenį jis nemokėjo tam, kad jį atjungtų. Nurodė, jog už vandenį kelis kartus atsakovės motina mokėjo D. T.. Papildomai nurodė, jog 2016 m. vasarą, atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, todėl nusileido ieškovo siūlymui parduoti pusvelčiui savo pusę garažo, sandėliuko ir šiltnamio. Ieškovas siekė atsakovę išgyvendinti, todėl tuoj po to ėmė siūlyti pirkti iš atsakovės likusią namų valdos dalį už 10 000 Eur sumą arba ją keisti į bendrabučio kambarį. Su atsakovės sąlygomis ieškovas nesutiko, todėl atsakovė susirado nekilnojamojo turto agentūrą, sužinojo, jog galimi turto mainai, kas ją tenkino, nes greitai turės kur prisiglausti ir spės pasikviesti į svečius sūnų. Todėl 2016 m. rugsėjo 22 d. turtą išmainė į G. G. priklausantį kambarį trijų kambarių bute, taip pat gavo 10 000 Eur kompensaciją už mainomo turto vertę. Nurodė, jog prieš sudarydama mainų sutartį apie tai žodžiu pranešė ieškovui, jog pastarasis turės bendrauti su kitais savininkais, tačiau ieškovas tik pasišaipė atsakydamas, jog be jo sutikimo atsakovė negali nieko nei parduoti, nei mainyti. Tai, jog su V. T. buvo susitarusi parduoti jai priklausančią namų valdos dalį nėra tiesa, nes jokių susitarimų su ieškovu nebuvo.
Atsakovai J. P. A., A. A. ir E.G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.
Atsiliepime (t.1, b.l. 127- 130) nurodė, jog atsakovė E. G. yra J. P. A. ir A. A. vaikaitė, kitaip tariant pastarieji yra susieti tiesiąja giminystės linija. Atsakovai J. P. A. ir A. A. jau ilgus metus gyvena soduose. Sulaukę garbingo amžiaus atsakovai J. P. A., A. A. nusprendė, jog pastariesiems kartas nuo karto reikia vis daugiau artimųjų pagalbos ir rūpesčio, todėl pasitarę su E. G. nusprendė esamą buitį supaprastinti ir ieškotis tokio objekto, kuriame nereikėtų rūpintis kiekvieną dieną šildymu, be to, ieškotis tokio būsto, kuriame su atsakovais J. P. A. ir A. A. galėtų gyventi ir E. G., kuri turėtų realią galimybę kiekvieną dieną pastariesiems padėti buityje. Juo labiau, jog turimas atsakovų J. P. A. ir A. A. būstas be nurodytos priežiūros, reikalauja ir papildomų investicijų. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. yra išaugusi Melnragėje bei tai, kad netoli yra jūra, atsakovai nusimatė kriterijus, kuriais remiantis ieškojo būsto; būsto paieškos pavestos E. G.. Vykdydama atsakovų žodinį pavedimą E. G. vienoje iš nekilnojamojo turto agentūrų rado siūlymą, kuris atitiko iškeltus kriterijus – tai buvo ½ dalis gyvenamojo namo su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė kreipėsi į agentą, kuris paaiškino, jog turto savininkė jo nepardavinėja, o nori mainyti į butą, esantį Klaipėdos mieste bei gauti priemoką, kad turėtų papildomų lėšų. Sandorio sąlygos atsakovams J. P. A. ir A. A. buvo priimtinos. Po kurio laiko atsakovė E. G. kreipėsi į agentūrą prašydama rezervuoti objektą, bet jai buvo pranešta, jog turto savininkas pasikeitė, t. y. mainai jau įvyko. Tačiau nekilnojamojo turto agentūros darbuotojas informavo, jog nors ir Turto savininkas pasikeitęs, pastarasis sutinka šį objektą išmainyti į kitą butą su didesne priemoka. Atsakovei E. G. buvo nurodyti konkretūs kriterijai, kurie atitiktų Turto savininko suformuotus reikalavimus. Atsakovė E. G. nedelsiant pradėjo paieškas ir per kelias dienas rado butą, esantį (duomenys neskelbtini). Radusį šį butą, duomenis perdavė agentūrai, kad pastaroji informuotų Turto savininką. E. G. gavus teigiamą atsakymą, ji senelius informavo, jog bus atliekami keli notariniai veiksmai, kurių galutinis rezultatas – bus įsigytas Turtas. Atsakovai J. P. A. ir A. A. sutiko, ko pasėkoje kelių dienų laikotarpyje atsakovai J. P. A. ir A. A. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau 2016 m. spalio 17 d. mainų sutartimi išmainė jį su atsakovu G. G. į Turtą bei papildomai sumokėjo jam 15 000 Eur. Atsakovams J. P. A. ir A. A. nuosavybės teise įgijus Turtą, pastarųjų iš karto nuspręsta, jog už būsimą jų priežiūrą, rūpinimąsi Turtas bus dovanojamas E. G. kaip jos būsimas tiesioginis palikimas, kas ir buvo padaryta 2016 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartimi. Pažymėjo, jog su atsakove M. S. nei karto nebuvo susitikę, nei bendravę. Papildomai nurodė, jog gyvenamasis namas, kurio dalį įgijo, yra senos statybos, name esanti šildymo sistema sena ir neveikianti (tik vėliau, šį Turtą įsigijus, buvo suremontuota šildymo sistema, kuri leido pasiekti, jog patalpos taptų šildomomis), vidinės sienos suskilinėjusios, dažai – atsilupę, senos medinės grindys, santechniniai mazgai seni, vietomis radiatoriai stipriai pažeisti, senos durys (kai kurios išlaužtos), namo stogas užklotas asbesto šiferiu ir trečiajame aukšte praleidžiantis vandenį, todėl artimiausiu metu reikalauja skubaus kapitalinio remonto. Esantys duomenys liudija, jog ieškovai nepagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie Turto vertę. Nesutinka, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai. Atsakovai J. P. A. ir A. A. bei E. G. niekada nematė atsakovės M. S., todėl negali komentuoti ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl 2016 m. rugsėjo 22 d. sandorio. Pažymėjo, jog atsakovų tikslas – surasti objektą, kuriame galėtų visi kartu gyventi. Atsakovų J. P. A. ir A. A. atliktas pirmas veiksmas – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo tikslas – įsigyti turtą, kuris atitiktų konkrečius iškeltus reikalavimus, kad būtų galima sudaryti mainų sutartį, kurios tikslas ir siekis buvo ne mokamas mainų sutartimi piniginis verčių skirtumas, o išmainyti konkrečiais individualiais požymiais apibrėžtus daiktus. Atsakovams pasirašant 2016 m. spalio 17 d. mainų sandorį, sutarties šalys patvirtino, kad sudaromas sandoris nėra priedanga kito sandorio ar pan., ką banko įrodyti ieškovai. Šiuo atveju laikytina, jog atsakovai J. P. A. ir A. A. sąžiningai įgijo Turtą, kurį vėliau padovanojo savo vaikaitei E. G.. Mano, jog svarbi aplinkybė, atskleidžianti tiek atsakovų J. P. A. ir A. A., tiek atsakovės E. G. tikruosius ketinimus – sąžiningai įsigyti individualiais požymiais apibrėžtą daiktą – Turtą, yra šalių elgesys po šių sandorių sudarymo – atsakovė E. G. pradėjo rūpintis įsigytu Turtu: sutvarkė šildymo sistemą, pakeitė sanitarinius mazgus, atnaujino dalį vamzdynų, kreipėsi į ieškovus dėl kapitalinio stogo remonto. Tokiu būdu atskleidžiama, kad atsakovų valia atitiko sandoriuose įtvirtintą išorinę išraišką. Atsakovai J. P. A. ir A. A. ir/ar E. G. neatliko nei vieno nesąžiningo veiksmo, kuris net ir netiesiogiai galėtų būti laikomas iškreipta sandorių valia.
Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepime (t. 1, b.l. 191-198) nurodė, jog nuo 2013 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje, todėl kai kuriuos asmeninius klausimus 2016 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimu yra perdavęs tvarkyti savo tėvui. 2016 m. rudenį G. G. paskambino tėvas ir pranešė, jog nekilnojamojo turto agentūroje, kurioje jis (tėvas) dirba yra gautas patrauklus pasiūlymas – asmuo (atsakovė M. S.) siūlo mainyti ½ dalį žemės sklypo bei pastato, esančių (duomenys neskelbtini), į geros būklės butą ar jo dalį su centriniu šildymu gaunant piniginę priemoką grynaisiais. Kadangi G. G. Lietuvoje negyveno, faktiškai turimu turtu (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, esamu laiku jam butas nereikalingas, o ateityje svajojo įsigyti nuosavą gyvenamąjį namą ir jame gyventi, G. G., vedamas siekio įgyvendinti svajonę, davė tėvui nurodytą sudaryti mainų sandorį su M. S.. Taigi atsakovo valia buvo tokia, kad jis norėjo išmainyti jo paties nenaudojamą turtą į turtą, apie kurį svajojo ir planavo įsigyti – gyvenamąjį namą (jo dalį). Toks G. G. ketinimų įgyvendinimas buvo racionalus, tuo tarpu netikėtai gautas pasiūlymas mainyti turtą perleidžiant nereikalingą turtą ir gaunant norimą turtą, atitiko G, G. interesus. Apie atsakovės M. S. valią mainyti jos bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovais turimą turtą galima spręsti iš ieškinyje ir M. S. atsiliepime nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, jog jei, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovai būtų siūlę atsakovei savo dalį parduoti už 40 000 Eur, ši galimai būtų su tokiu pasiūlymu sutikusi, nes už tokią sumą būtų galėjusi įsigyti nedidelį butą ir dar būtų likę lėšų pragyvenimui. Tačiau ieškovai atsakovei siūlė tik 10 000 Eur, su kuo atsakovė ne tik negalėjo, bet ir neprivalėjo sutikti. Dėl ieškovų nurodyto elgesio atsakovė M. S. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą nurodydama pageidavimą sudaryti mainų sandorį su priemoka. Tokiu būdu ji tikėjosi persikelti gyventi į kitą būstą ir gauti lėšų pragyvenimui. Taigi iš atsakovės M. S. atsiliepime ir ieškovų ieškinyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad M. S. valia buvo sudaryti būtent mainų, o ne pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į sandorio sudarymo priežastis, aplinkybes, abiejų sandorio šalių G. G. ir M. S. tikslus sudarant sandorį, matyti, jog vidinė jų valia sudaryti mainų sandorį sutapo, atitiko tikruosius jų ketinimus ir jų valios išorinę išraišką. Šalys absoliučiai neturėjo jokio tikslo mainų sandoriu pridengti kažkokį kitokį sandorį, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutartis yra apsimestinis sandoris. Nurodė, jog atvykęs į Lietuvą ir nuvykęs apžiūrėti įsigyto Turto, G. G. pamatė, jog įsigytas Turtas ne visai atitinka jo lūkesčius. Nusivylimą įsigytu turtu sustiprino bendraturčių ieškovų itin agresyvus, priešiškas nusiteikimas naujo savininko atžvilgiu, ko jis savo atžvilgiu sudarant sutartį negalėjo tikėtis. Nurodė, jog suprato, kad su bendraturčiais dėl namo komunikacijų ir kitų būtinųjų remonto išlaidų susitarti bus sunku, o gal ir neįmanoma, o esant prastai turto būklei namo dalies normaliai pagal paskirtį naudoti nebus galima, Turtas atsakovui tampa bevertis. Todėl nusprendė turtą perleisti. Bendraturčiai atsakovo turto dalies įsigyti valios nereiškė. Nurodė, jog atsakovo tėvas jį informavo, jog rado asmenis (A.), kurie pageidauja/sutinka mainyti jų turimą butą miesto centre ir dar sumokėti atsakovui 15 000 Eur priemoką. Atsakovas paprašė tėvo sudaryti sandorį, dėl ko 2016 m. spalio 17 d. buvo sudaryta mainų sutartis, kuria buvo išmainytas turtas. G. G. pasinaudojo pasiūlymu ir vietoje problematiško turto įgijo butą centre, juo labiau gavo piniginės naudos. Atsakovų J. P. ir A. A. vidinė valia sudaryti būtent mainų sandorį yra atskleista jų atsiliepime. Atsižvelgiant į nurodytas 2016 m. spalio 17 d. sandorio sudarymo priežastis, aplinkybes, G. G. tikslus sudarant sandorį, vidinė jo valia sudaryti būtent mainų sutartį sutapo su kitos sandorio šalies J. P. ir A. A. valia, atitiko tikruosius jų ketinimus ir valios išorinę išraišką. Nurodė jog atsakovas G. G. neturėjo jokių minčių, siekių, susitarimų su kitomis šalimis ar pan., kad šiuos sandorius kokia nors prasme ,,užmaskuoti“ ir/ar ,,paslėpti“ nuo trečiųjų asmenų. Šiuo metu G. G. turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi ir neketina jo nei mainyti, nei kita forma jo perleisti tretiesiems asmenims. Kadangi 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. spalio 17 d. mainų sandoriai nebuvo apsimestiniai, nebuvo sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriams pridengti, todėl ieškovai neturėjo pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančios M. S. turto dalies, o taip pat nėra pagrindo perkelti ieškovams pirkėjo teisių ir pareigų. Pažymėjo, jog esant neginčijamai aplinkybei, jog ieškovai žinojo apie M. S. ketinimus parduoti savo turto dalį, vien įstatyme nurodytos atitinkamos informavimo formos nesilaikymas nėra ir negali būti formaliu pagrindu 2016 m. rugsėjo 22 d. sandorį pripažinti apsimestiniu. Šioje konkrečioje situacijoje turi būti vertinamas ne formalus įstatymo reikalavimas informuoti bendraturčius apie ketinimą perleisti turtą per notarą, o esant neginčijamai aplinkybei, kad ieškovai apie tokį bendraturtės ketinimą žinojo, turi būti vertinama, ar buvo numatytos sąlygos ieškovų, kaip bendraturčių pirmenybės teisei įsigyti M. S. turto dalį įgyvendinti, t. y. ar ieškovai pasiūlė atsakovei tokią kainą, kurios atitinkama išraiška buvo sudaryta mainų sutartis. 2016 m. rugsėjo 22 d. sandoris sudarytas, nes ieškovai (bendraturčiai) nesutiko M. S. turto pirkti ta kaina, kokios pastaroji už šį turtą pageidavo. Mano, jog ieškovai melagingai nurodo, jog iš M. S. dar iki ginčijamo sandorio sudarymo ketino nupirkti M. S. turto dalį už 40 000 Eur. tarp ieškovų ir atsakovės M. S. iki ginčijamo 2016 m. rugsėjo 22 d. sandorio nebuvo jokių realių, raštu išreikštų šalių tarpusavio susitarimų dėl M. S. turto dalies perleidimo nuosavybės teise ieškovams.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį.
Atsiliepime (t. 1, b. l. 112-113) nurodė, jog ginčijami sandoriai – 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutartis, 2016 m. spalio 17 d. Mainų sutartis ir 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartis, buvo sudaryti ir patvirtinti Klaipėdos m. 15-ajame notaro biure laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant – nustatyta šalių asmens tapatybė, patikrinti visi viešuosiuose registruose esantys bei sandorio teisėtumo užtikrinimui reikalingi duomenys, išaiškinta šalių valia, šalims išaiškintos visos sudaromų sandorių teisinės pasekmės, aktualios teisės aktų nuostatos, įskaitant, bet neapsiribojant ir nuostatas, susijusias su bendraturčio interesų apsauga, pirmumo teise pirkti parduodamą turtą ir jos įgyvendinimu, apsimestinių sandorių sudarymu. Sandorių sudarymo metu šalys pareiškė, kad jie nėra sudaromi tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), kad sandoriais nesiekiama pridengti kitą sandorį, nėra pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Sandoriai sudaryti ir patvirtinti būtent tokio turinio, kokio juos pageidavo sudaryti šalys. Dėl kitų ieškinyje išdėstytų aplinkybių nepasisako, kadangi su jomis nėra susijusi, neturi suinteresuotumo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas M. M. ieškinį palaikė. Paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas G. L. palaikė ieškinį ir jame nurodytus teisinius argumentus. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo G. G. atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovų J. P. A., A. A. ir E. G. atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog iki 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovui V. T. ir atsakovei M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 9- 12, 81-84, 86-89, 90-93), naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka tarp bendraturčių nustatyta nebuvo. Iš byloje pateiktos gyvenamojo namo kadastro bylos matyti, jog nekilnojamojo turto objektas – dviejų aukštų gyvenamasis namas (t.1, b .l. 13-16). 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės M. S. ir ieškovo V. T., atsakovė pardavė, o ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine D. T. pirko ½ dalį pastato – sandėlio, ½ dalį pastato - garažo ir ½ dalį pastato – šiltnamio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), už 3 500 Eur kainą (t. 1, b. l. 17- 24). Ieškovai pateikė byloje duomenis, jog kreipėsi į kredito įstaigą (banką) dėl finansinių poreikių nustatymo, konsultavimo ir finansinių priemonių tinkamumo, užpildė banko anketą, pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, sudarytas draudimo sutartis ir kitas naudojamas finansines priemones, tikslu gauti rekomendacijas dėl asmeninio investavimo (t.1, b. l. 25 -28), pateikė duomenis apie galimą gauti paskolos dydį remiantis V. T. bankui pateiktais duomenimis (t. 1, b. l. 29), 2016 m. rugsėjo 21 sudarė su banku pensijų kaupimo sutartį (t.1, b. l. 30). 2016 m. rugsėjo 21 d. ieškovas pateikė VĮ Registrų centras prašymą internetu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų darbams atlikti (t.1, b. l. 31), 2016 m. rugsėjo 27 d. tarp VĮ Registrų centras ir ieškovo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartis (t.1, b. l. 32-33). 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovė M. S. ir atsakovas G. G. sudarė Mainų sutartį, kuria M. S. G. G. perdavė 17/50 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), mainais į M. S. nuosavybės teise priklausančią 1/ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato- gyvenamojo namo, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių V(duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 34-46). Mainų sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog daiktai mainomi su pinigine priemoka, t. y. G. G. moka M. S. 10 000 Eur piniginę priemoką. 2016 m. spalio 17 d. atsakovas G. G. ir atsakovas J. P. A. bei A. A. sudarė Mainų sutartį, kuria atsakovas G. G. atsakovams J. P. A. ir A. A. perdavė nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių mainais į J. P. ir A. A. G. G. perduodamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 47-59). Sutarties šalys susitarė, jog daiktai mainomi su pinigine priemoka – G. G. išmokėta 15 000 Eur priemoka (Sutarties 3.2 punktas). 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartimi atsakovai J. P. A. ir A. A. nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei E. G., sutarties šalys daiktus įvertino 20 000 Eur (t. 1, b. l. 60- 68). Atsakovė E. G. yra atsakovų J. P. A. ir A. A. vaikaitė (t.1, b. l. 60, 152-156). Atsakovai E. G., J. P. A. ir A. A. byloje pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas iš kurių turinio nustatyta, jog gyvenamojo namo interjeras nėra sutvarkytas, pastato antro aukšto grindys išklotos linoleumo danga, pirmojo aukšto grindys medinės, dalis statinio (trečias aukštas) nėra pilnai įrengtas, laiptai iš pirmojo į antrąjį aukštą yra mediniai, patalpose įrengtas kaminas (senas, aprūkęs), patalpose esantys radiatoriai vietomis yra pažeisti etc. (t.1, b. l. 131- 143). Byloje pateikta 2016 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovai už 5 000 Eur kainą nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), šį nekilnojamąjį turtą mainai į Turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido G. G. 2016 m spalio 17 d. Mainų sutartimi (t.1, b. l. 144-151).
Ieškovai prašo pripažinti 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutartį, 2016 m. spalio 17 d. Mainų sutartį ir 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartį (toliau ir – ginčijami sandoriai) apsimestiniais sandoriais, pripažįstant, jog sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai. Ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog sandoriai sudaryti skubos tvarka, nekilnojamasis turtas perleistas per trumpą laiką, perleistas mainais į menkavertį turtą, atsakovė M. S. nepaisė susitarimo su ieškovais perleisti jiems bendrosios dalinės nuosavybės tiese priklausantį turtą už bendrą 40 000 Eur kainą.
Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais
Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 2 dalis). Nurodytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinamas sandorių negaliojimo institutas. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra trejopa. Pirma, šis institutas skirtas apginti sąžiningos sandorio šalies ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus nuo neteisėtų veiksmų sudarant sandorį, pavyzdžiui, nuo apgaulės, prievartos ir kt. Taigi šiuo atveju ginami sandorio šalies arba kito asmens privatūs interesai. Antra, sandorių negaliojimo institutas yra skirtas apginti viešą interesą, kuris pažeidžiamas sudarant imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai arba gerai moralei prieštaraujantį sandorį. Trečia, sandorio negaliojimo institutas skirtas apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus interesus, t. y. įstatymas, ribodamas sandorių pripažinimo negaliojančiais galimybę, siekia užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2004 ir kt.).
Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis numato, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestinu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 2 dalis). Apsimestinis sandoris pripažįstamas niekiniu sandoriu. Sudarydamos apsimestinį sandorį, šalys siekia įgyti ne tas teises ir prisiimti ne tas pareigas, kurios yra apsimestinio sandorio objektas, bet kitas, iš pridengiamojo sandorio atsirandančias teises ir pareigas. Šitaip iš esmės sudaromi du sandoriai – apsimestinis ir tikrasis. Apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų.
Ieškovai ieškinyje nurodo, jog ginčijami nekilnojamojo turto mainų sandoriai yra apsimestiniai, jais siekiama pridengti pirkimo – pardavimo sandorių sudarymą.
Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (Civilinio kodekso 6.432 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų, o daiktų perdavimo ir priėmimo išlaidas turi apmokėti ta šalis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus, jeigu ko kita nenumato mainų sutartis (Civilinio kodekso 6.432 straipsnio 1 dalis). Kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis (Civilinio kodekso 6.433 straipsnio 2 dalis). Mainų sandorio esmė yra šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios, reikalingos. Pažymėtina, kad mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutartimi atsakovė M. S. mainais į 17/50 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui G. G. perleido jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsiliepime į ieškinį atsakovė M. S. nurodė, jog mainų sandorį sudarė, kadangi toks sandoris jai buvo priimtiniausias, ji norėjo įsigyti būstą, kuriame galėtų gyventi, pasikviesti į svečius sūnų, gyvenantį kartu su tėvu, nurodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame turte – gyvenamojo namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), gyventi negalėjo, ieškovas V. T. trukdė jai naudotis bendru turtu. Tapačias aplinkybes bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atsakovė paaiškino parengiamajame teismo posėdyje, palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus. Bylos duomenimis bei atsakovės paaiškinimais taip pat nustatyta, jog atsakovė išmainytame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena, šiuo turtu naudojasi. Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog mainų sandorį sudarė įgyvendindamas norą įsigyti gyvenamąjį namą (jo dalį), o perleido nekilnojamąjį turtą, kuriuo nesinaudoja, atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas mainais į perleidžiamą turtą siekė gauti turto vertės ekvivalentą pinigine išraiška, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovai. Priešingai, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog įsigijęs iš M. S. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas G. G. su savo įgaliotu asmeniu buvo nuvykęs Turto adresu, bendravo su bendraturčiais ieškovais, taigi ėmėsi veiksmų įgyvendindamas savo teises. Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažinti, jog M. S. ir G. G., sudarydami 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sandorį, siekė juo pridengti kitą sandorį, jų veiksmai neatitiko mainų sutarties esmės ir paskirties, nėra pagrindo (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniai). Juolab byloje pateikti duomenys, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovų ir atsakovės M. S. tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, atsakovė siekė greitu laiku įsigyti būstą, kuriame galėtų apsigyventi, o G,. G. sandoriu siekė įgyti kito turto, o ne jį parduoti, taigi sutarties šalių valia ir išorinė jos išraiška sutapo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovų (jų atstovų) išreikšti argumentai, jog galimai atsakovė M. S. dėl sudaromo ginčijamo sandorio buvo suklaidinta atsakovo G. G., galimai nesuprato sudaromo sandorio esmės nėra pagrįsti leistinai įrodymais (Civilio proceso kodekso 178 straipsnis), vertinti kaip subjektyvi dalyvaujančių byloje asmenų nuomonė, jų situacijos vertinimas nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Todėl teismas dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisako, pažymint, jog ir pačių ieškovų pozicija šioje byloje yra prieštaringa – viena vertus ieškinyje ieškovai nurodo, jog atsakovė M. S. savavališkai bei sąmoningai gadino ieškovų turtą bei juo naudojosi, kas sudaro pagrindą išvadai apie įtemptus buvusių bendraturčių tarpusavio santykius, vėliau teismo posėdyje nurodo, jog tarp atsakovės M. S. ir ieškovų santykiai buvo normalūs ir nekonfliktiški.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 m. spalio 17 d. G. G. iš M. S. įgytą turtą, Mainų sutarties pagrindu perleido atsakovams J. P. A. ir A. A.. Ieškovai šio sandorio apsimestinumą, be kita ko, grindžia aplinkybe, jog sandoris sudarytas skubos tvarka, per trumpą laiko tarpą. Teismo posėdžio metu atsakovo G. G. atstovas paaiškino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jog įsigytas turtas neatitiko G. G. lūkesčių, nurodė, jog nusivylimą sustiprino priešiškas bendraturčių elgesys atsakovo atžvilgiu, įsigytas turtas yra prastos būklės, reikalauja papildomų investicijų, nusprendė turtą perleisti. Atsiliepime į ieškinį atsakovai J. P ir A. A. bei E. G. nurodė, jog įsigyti Turtą iš atsakovo G. G. nusprendė, kadangi jiems tiko turto buvimo vieta, jo būklė, paaiškino, jog atsakovė E. G. užaugo Melnragėje, kurioje ir yra Turtas, netoli gyvena jos tėvai, į mainomą Turtą ketino persikelti gyventi kartu su seneliais atsakovais J. P. ir A. A.. Tapačias aplinkybes bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje paaiškino atsakovė E. G., atsiliepimo argumentus palaikė ir atsakovų J. P. A. ir A. A. atstovas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog siekdami sudaryti mainų sandorį su G. G., atsakovai J. P. ir A. A. 2016 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį išmainė į Turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. G. atsiliepime nurodė, jog sandorį sudarė įvertinęs ieškovų priešiškumą jo kaip naujojo turto savininko atžvilgiu, galimus tarpusavio kivirčus bei reikalingas investicijas Turtui gerinti ir remontuoti. Byloje pateiktos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (ieškovai šių aplinkybių neginčijo), fotonuotraukos patvirtina, jog gyvenamojo namo fasadas bei aplinka aplink statinį apleista, gyvenamasis namas neremontuotas, jame įrengtos medinės durys, laiptai, pirmojo aukšto grindys, kurios vietomis apgadintos. Ieškovai įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas ir atsakovų paaiškintas aplinkybes nepateikė. Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovai J. P. ir A. A. turėjo valią ir siekė įsigyti konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą, t. y. sudaryti mainų sutartį. Savo ruožtu byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas G. G. siekė turtą perleisti mainais į kitą daiktą.
Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ar organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. O Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitų sandorių, taip pat, nors ir įstatyme ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys, įgyvendindamos nurodytą sutarčių laisvės principą, sudarė mainų sandorius, kuriais siekė įgyti konkretų turtą, esantį kitos sutarties šalies dispozicijoje, tiek 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutarties šalių, tiek 2016 m. spalio 17 d. Mainų sutarties šalių ketinimai sutapo. Priešingų įrodymų byloje nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovų pateikti paaiškinimai, jog atsakovai tokiu būdu įgijo ne vieną nekilnojamojo turto objektą, ar aplinkybės, jog atsakovai intensyviai dalyvauja nekilnojamojo turto rinkoje, sudaro daug nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, patys savaime, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai veikė nesąžiningai ir/ ar turėjo tikslą ginčijamais sandoriais nuslėpti kito sandorio sudarymą ir juo sukeliamas teisines pasekmes.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartimi iš G. G. įsigytą turtą perleido atsakovei E. G., kuri yra atsakovų J. P. ir A. A. vaikaitė.
Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovų J. P. ir A. A. atstovas paaiškino, jog dovanojimo sandoris sudarytas siekiant išspręsti būsimo paveldėjimo klausimą, atsakovei E. G. Turtas dovanojamas už atsakovų priežiūrą ir rūpinimąsi. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė E. G. paaiškino, jog su seneliais sutarė, kad būstą įrengs, ir jie gyvens kartu su atsakovės šeima. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė jai dovanotu turtu rūpinasi, siekia jį remontuoti ir/ar pagerinti turto būklę.
Ieškovai reikšdami reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovai J. P. ir A. A. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo ir motyvo dovanoti atsakovei E. G. jiems nuosavybės teise priklausantį turtą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 2dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015). Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1dalis). Iki dovanos jam perdavimo apdovanotasis turi teisę bet kada išreikšti savo valią atsisakyti priimti dovaną (Civilinio kodekso 6.468 straipsnio 1dalis), tokiu atveju dovanojimo sutartis laikoma nesudaryta ir negalioja, nes nėra šalių suderintos priešpriešinės valios. Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017). Nagrinėjamu atveju bylos duomenis nustatyta, jog atsakovė E. G. dovaną priėmė, dovanotu turtu rūpinasi, parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, jog dovanoto turto adresu gyvena kartu su šeima, tvarko būstą. Pažymėtina, jog sutarčių laisvės principas, įtvirtintas civilinėje teisėje, leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei J. P. A. ir A. A. turtą padovanojo vaikaitei E. G., atsakovai J. P. ir A. A. bei E. G. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog turtas padovanotas E. G., kaip būsimas palikimas, šalys sutarė, jog kartu gyvens, E. G. įsipareigojo būstą įrengti. Dovanojimo sandoris buvo realiai įvykdytas, duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovai J. P. A. ir A. A., perleisdami turtą, siekė kitų teisinių pasekmių, byloje nėra, o sandorio sudarymo motyvai bei aplinkybės buvo atkleistos. Be to, teismo posėdžio metu atsakovų J. P. A. ir A. A. atstovas paaiškino, jog neturi duomenų, kad dovanotas turtas buvo paskutinis J. P ir A. A. priklausantis turtas, atsiliepime nurodoma, jog sodo pastatą, kuriame gyvena J. P. A. ir A. A., atsakovai ketina realizuoti ir gautas lėšas investuoti į E. G. dovanotą Turtą, šalys ketina gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog atsakovai . P. A. ir A. A. ir E. G. dovanojimo sandorį sudarė siekdami pridengti kitą sandorį ar neturėjo pagrindo ar motyvų sandorį sudaryti, nėra pagrindo, pažymint, jog sutarties laisvės principas, be kita ko, užtikrina asmenims teisę ne tik pasirinkti, kokį sandorį sudaryti, bet ir pasirinkti kitą sutarties (sandorio) šalį (Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).
Be to, ieškovų nurodytos aplinkybės, jog E. G. realiai ginčo name negyvena ir juo nesirūpina, o objekte nuolat lankosi G. G. su savo įgaliotu atstovu, kurie savo nuožiūra ir nepaisydami ieškovų pastabų, savavališkai toliau valdo visą namą, naudojasi pirmajame aukšte esančiais baldais, virtuvės bei vonios įranga, šiose patalpose apgyvendindami abejotinos kilmės asmenis, nėra pagrįstos leistinais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), yra deklaratyvaus pobūdžio.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Be to, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Savo ruožtu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (Civilinio proceso kodekso 8 straipsnis).
Ieškovai be kita ko nurodo, jog ginčijami sandoriai (2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutartis, 2016 m. spalio 17 d. Mainų sutartis ir 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartis) yra apsimestiniai sandoriai, kadangi buvo sudaryti skubos tvarka, mainų sutartimis Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo mainomas į menkavertį turtą. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas per trumpą laiką buvo perleistas kelis kartus, pati savaime, nesant byloje kitų įrodymų, nesudaro pagrindo sandorius pripažinti apsimestiniais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šia taisykle remiasi ir ieškovai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai, nors ir buvo sudaryti dėl to paties objekto (Turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau ne tarp tų pačių sutarties šalių. Bylos duomenimis nustatyta, jog kiekviena mainų sandorio šalis išreiškė valią mainais į turtą, t. y. daiktą, gauti kitą turtą, o ne turto vertę piniginiu ekvivalentu. Ieškovų argumentas, jog turtas mainytas į menkavertį, nėra pagrįstas leistinais rašytiniais ir/ar kitais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog mainomų daiktų vertė gali skirtis, mainomi gali būti ir nelygiaverčiai daiktai, jei tokia yra tikroji sutarties šalių valia. Įrodymų, paneigiančių, jog ginčijamų mainų sandorių šalys siekė įgyti ne konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą, o piniginį vertės ekvivalentą, byloje nėra.
Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopą paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumą, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsakovų elgesį po kiekvieno ginčijamo sandorio sudarymo, sandorių sudarymo aplinkybes, pripažinti, jog ginčijamų sandorių šalių vidinė valia sudaryti sandorius ir išorinė valios išraiška skyrėsi, nėra pagrindo.
Ieškovai, be kita ko, nurodo, jog tarp atsakovės M. S. ir ieškovų buvo sudarytas susitarimas, kuriuo ieškovai ketino iš M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalį įsigyti už bendrą 40 000 Eur sumą. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė M. S. neigia tokio susitarimo buvimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovams perleido jai priklausančią dalį kiemo statinių (1/2 dalį garažo, sandėliuko ir šiltnamio), kadangi jai skubiai buvo reikalingi pinigai, ji atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Ieškovai byloje pateikė 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė M. S. pardavė, o ieškovas V. T. pirko ½ dalį pastato – sandėlio, ½ dalį pastato - garažo ir ½ dalį pastato – šiltnamio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), už 3 500 Eur kainą (t. 1, b. l. 17- 24). Šios sutarties 6.2 punkte atsakovė M. S. įsipareigojo parduoti pirkėjui V. T. žemės sklypo dalis, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurios stovi parduodamas turtas už 1 Eur kainą, kadangi žemės sklypo dalių kaina yra įskaičiuota į parduodamo turto kainą. 6.3 punktu sutarties šalys susitarė parengti žemės sklypo planą ir sudaryti žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartį bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį iki 2016 m. gruodžio 31 d. O 6.4 punktu ieškovas V. T. ir M. S. susitarė sudaryti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos sutartį iki 2016 m. gruodžio 31 d. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas dėl kadastrinių matavimų darbų atlikimo kreipėsi į VĮ Registrų centras, sudarė paslaugų teikimo sutartį, taigi ieškovas ėmėsi įgyvendinti šalių sudarytos sutarties nuostatas, kuria įsipareigojo su M. S. sudaryti naudojimosi nekilnojamuoju turtu (gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)), tvarką. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovo V. T. veiksmus bei atsakovės M. S. elgesį po sandorio sudarymo, pripažinti, jog atsakovė turėjo valią ar siekė parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui, nėra pagrindo. Ieškovo pateikti duomenys, jog V. T. kreipėsi į banką, kadangi ieškojo būsimo sandorio finansavimo šaltinių, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, juolab, jog ieškovo pateikti duomenys tik patvirtina, jog V. T. kreipėsi į banką konsultacijos dėl asmeninio investavimo priemonių taikymo, tačiau nepagrindžia ieškinio argumentų, jog V. T. turtui įsigyti ketino imti paskolą, byloje pateikti tik informacinio pobūdžio duomenys. Kita vertus, aplinkybės, jog atsakovė M. S. sudarė su ieškovu V. T. pavienius nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu buvo įgyvendinamas ieškovo deklaruojamas šalių susitarimas.
Atsižvelgiant į nurodytą, įvertus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje pateiktų įrodymų visetą, pripažintina, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijami 2016 m. rugsėjo 22 d. Mainų sutartis, sudaryta tarp atsakovų M. S. ir G. G., 2016 m. spalio 17 d. Mainų sutartis, sudaryta tarp atsakovų G. G. bei J. P. A. ir A. A., bei 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartis, sudarytą tarp atsakovų J. P. A. ir A. A. bei E. G., yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti tikslu pridengti kitą – pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo
Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalis numato, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui pranešama per notarą (Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalis). Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės instituto tikslus, nurodė, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Pirmenybės teisė pagal nurodytą teisės normą galioja pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui ir netaikoma kitais turto dalies perleidimo (pavyzdžiui, mainų sutartimi) atvejais. Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Bendraturčiai, manydami, kad mainų ar kita turto perleidimo sutartis sudaryta, siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį ir taip išvengti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatytų bendrosios dalies perleidimo ribojimų, gali kreiptis į teismą, prašydami pripažinti sandorį apsimestiniu ir taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius (Civilinio kodekso 4.79 straipsnis). Pripažinus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestinė, pirkimo–pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis). Kvalifikavus sutartį nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartimi, taikytinos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius aplinkybių, jog 2016 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartis, 2016 m. spalio 17 d. Mainų sutartis bei 2016 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartis, yra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo siekiama pridengti kito sandorio – pirkimo – pardavimo sutarties (sutarčių) sudarymą, byloje nesant duomenų, jog ginčijamais sandoriais yra pažeidžiamos ieškovų teisės ar teisėti interesai, apribota jų teisė pirmenybės teise įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalį, teismas sprendžia nesant pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teisės ir pareigas, pažymint, jog ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų siūlomos sumokėti Turto kainos pagrįstumą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis bylos medžiaga, teisniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, pripažintina, jog ieškovai ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįrodė, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti apsimestiniais, perkvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius kaip pirkimo – pardavimo sandorius bei perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas, todėl ieškovų ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Atsakovas G. G. pateikė teismui įrodymus, jog byloje patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t.3, b. l. 1-2), atsakovai J. P. A. ir A. A. bei E. G. pateikė įrodymus, jog patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 95-96). Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – atsakovui G. G. iš ieškovų V. T. ir D. T. priteistina po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 000 Eur), atsakovams J. P. A., A. A. ir E. G. iš ieškovų V. T. ir D. T. priteistina po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 000 Eur) (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Sprendimui įsiteisėjus 2017 m. sausio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųstina viešojo registro tvarkymui VĮ Registrų centras apribojimų panaikinimui (Civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovų V. T. ir D. T. ieškinį.
Priteisti iš ieškovų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) iš kiekvieno ieškovo, atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 500 Eur (penkis šimtus eurų)iš kiekvieno ieškovo, atsakovams J. P. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d.nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti viešojo registro tvarkymui VĮ Registrų centras apribojimų panaikinimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.