- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2-1140-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02561-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Žilvinas Brazaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo, kompensacijos ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1 Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo V. B. ir atsakovės D. B. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad šis namas šalims priklauso po ½ dalį;
1.2 Atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti atsakovei D. B. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės D. B. priteisti ieškovo V. B. naudai 23 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui V. B. priklausančią gyvenamojo namo ½ dalį;
1.3 Priteisti iš atsakovės D. B. ieškovo V. B. naudai 400,00 Eur skolą už sumokėtas advokato paslaugas kitoje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu šalys gyveno (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausančiame bute – socialiniame būste. Neterminuota gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini) savivaldybe buvo sudaryta atsakovės vardu su teise kartu gyventi iš šeimos nariams: sutuoktiniui V. B., sūnui M. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tikslu išsaugoti socialinį būstą. Tačiau ieškovas su atsakove faktiškai išsiskyrę niekada nebuvo, jie ir toliau gyveno kartu kaip vyras ir žmona, augino ir auklėjo savo sūnų, kartu vedė bendrą ūkį, kūrė bendrus planus. Šalys po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai. Atsakovė 2014 m. paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), kurį 2018-09-09 pardavė, o dalį gautų pinigų investavo į kitą nekilnojamąjį turtą - sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Atsakovės įsigytas namas buvo visiškai nepritaikytas gyventi ir remontuotinas iš pagrindų: jame nebuvo elektros, šildymo, dujų, vandens, vidaus ir išorės apdailos, buvo būtina keisti langus ir duris, atlikti kitus darbus. Atsakovė kartu su ieškovu nusprendė rekonstruoti namą turėdami tikslą jame kartu gyventi. Atsakovė neišmanė statybos ir remonto darbų, todėl statybos darbais daugiausia rūpinosi ieškovas, jis juos organizavo, kontroliavo, dalį darbų atliko pats, rūpinosi reikiamų statybinių medžiagų įsigijimu bei prisidėjo finansiškai prie namo pagerinimo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė už ieškovo finansinį indėlį ir jo darbą rekonstruojant namą pažadėjo, kad pabaigus namo rekonstrukciją ir ją įregistravus, ieškovui perleis ½ dalį namo ir šalys planavo toliau jame kartu gyventi. Nurodo, jog statybos darbams buvo pasamdytas V. M., kuris 2018 m. lapkritį pradėjo darbus ir tęsė iki 2019 m. birželio pradžios. V. M. buvo sumokėta 20 500,00 Eur suma tiek ieškovo, tiek atsakovės asmeninėmis lėšomis. Visi statybos darbai buvo derinami su ieškovu, jis rekonstrukcijos darbus nuolat kontroliavo ir prižiūrėjo. V. M. pridarė daug broko, reikėjo jį taisyti. Dėl to vyko teisminis procesas su V. M., o D. B. trūkstant lėšų, dalį bylinėjimosi išlaidų – 400,00 Eur – jis (ieškovas) sumokėjo advokatui iš savo asmeninių lėšų, šias lėšas taip pat prašo priteisti. Šalys toliau tęsė namo remontus, taisė brokus, užsakinėjo medžiagas ir ruošėsi galutinai pabaigti visus darbus kuo greičiau, nes (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2020 m. sužinojusi apie tai, kad atsakovė įsigijo sodybą, nutraukė socialinio būsto nuomos sutartį ir pradėjo iškeldinimo procedūrą. 2021 m. antroje pusėje pašlijo ieškovo ir atsakovės santykiai. Šalys 2021 m. lapkritį išsiskyrė. Šalims nuo 2021 m. lapkričio mėnesio pradėjus gyventi skyrium, atsakovė atsisakė įvykdyti ieškovui duotą pažadą - jam perleisti ½ dalį namo ar kompensuoti jo investicijas dėl atliktų namo pagerinimų. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė sodybą įgijo po santuokos nutraukimo iš asmeninių lėšų, taigi ji jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tačiau namas buvo nepritaikytas gyventi, reikėjo atlikti jo kapitalinį remontą, todėl atsakovė ir ieškovas sudarė žodinį susitarimą, kad ieškovas suorganizuos namo rekonstrukcijos darbus, prisidės prie jų savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, o atsakovė pabaigus rekonstrukciją ieškovui perleis ½ dalį namo. Ieškovas pateikia duomenis, jo nuomone, pagrindžiančius jo prisidėjimą prie namo rekonstrukcijos esminio pagerinimo asmeninėmis lėšomis - 21 800,00 Eur bendroje sumoje, už kurias buvo įsigytos statybinės medžiagos bei užmokėta už darbus laisvai samdomiems statybininkams, t. y.:
2.1 Ieškovas užmokėjo 700,00 Eur už stogo remonto darbus, ką patvirtina stogo meistrui D. B. atlikti bankiniai pavedimai (2019-12-17 pervesta 500,00 Eur; 2019-12-19 pervesta 200,00 Eur).
2.2 Ieškovas už 2005,81 Eur įsigijo statybinių medžiagų iš UAB „Analvika“ – tai, kad buvo įsigytos būtent statybinės medžiagos ir dauguma jų buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina įmonės atstovo A. A. ranka rašytas liudijimas bei atlikti mokėjimai iš ieškovui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
2.3 Ieškovas 2021-06-29 už 484,98 Eur iš UAB „Bikuvos prekyba“ įsigijo lauko duris bei užmokėjo 40,00 Eur už jų pristatymą adresu (duomenys neskelbtini), Įsigijimo faktą patvirtina ieškovo atliktas mokėjimas iš jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
2.4 Be jau minėtų išlaidų ieškovas rekonstrukcijos vykdymo laikotarpiu iš savo asmeninių lėšų pirko statybinių prekių, kurios buvo panaudotos statybos darbams – tai įrodo atsiskaitymai ieškovo mokėjimo kortele, susieta su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), statybinių ir ūkio prekių parduotuvėse. Statybinių prekių parduotuvėse laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2021-08-16 ieškovas išleido 729,51 Eur savo asmeninių lėšų.
2.5 Taip pat rekonstrukcijos vykdymo laikotarpiu ieškovas įvairiomis sumomis išsigrynino 17 840,00 Eur asmeninių lėšų, už kuriuos atsiskaitė su statybininkais už atliktus remonto darbus bei pirko statybines medžiagas:
2.5.1 Ieškovas 2019-04-18 iš UAB „Dalvena“ įsigijo nuotekų valymo įrenginį AT-6 su komplektavimu, už kurį sumokėjo 1 200,00 Eur ir kuris buvo įmontuotas (duomenys neskelbtini). Šias ieškovo išlaidas patvirtina 2019-04-18 sąskaita-faktūra serija DK Nr. (duomenys neskelbtini) bei faktas, kad 2019-04-17 ieškovas iš savo sąskaitos išgrynino 2 000,00 Eur.
2.5.2 Ieškovas 2021-07-01 iš R. V. už 2 500,00 Eur įsigijo 7,82 kub. m. statybinės medienos, kuri buvo pristatyta (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2021-07-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. ranka pasirašytas liudijimas bei tą dieną iš ieškovo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta 2 500,00 Eur suma.
2.5.3 Užmokėjo V. M. už atliktus darbus 500,00 Eur – ši aplinkybė yra nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-07-07 sprendime byloje Nr. e2-170-867/2021;
2.5.4 Už pamatų armavimą darbininkams sumokėjo 130,00 Eur;
2.5.5 Už pertvarų tarp kambarių įrengimą, lubų atramų sutvirtinimą, durų montavimą darbininkams sumokėjo 500,00 Eur, neskaičiuojant paties ieškovo, kuris dirbo kartu su statybininku, darbo;
2.5.6 Už gipso montavimo darbus, tualeto kambario ir miegamojo kambario remontą darbininkams sumokėjo 1 200,00 Eur;
2.5.7 Už elektros instaliacijos prekes ir darbus sumokėjo 300,00 Eur; kai kuriuos elektros instaliacijos įvedimo darbus atliko ir pats ieškovas;
2.5.8 Ieškovas pats savo jėgomis įrengė drenažą;
2.5.9 Už likusią sumą 11 510,00 Eur ieškovas išbetonavo grindis, pirko statybines medžiagas įvairiose parduotuvėse, sumokėjo už statybinių medžiagų išvežimą ir utilizavimą.
2.6 Ieškovo skaičiavimu, nuo jo banko sąskaitos laikotarpiu 2019-01-07 - 2021-08-14 buvo nuimta grynaisiais arba išleista statybinių prekių parduotuvėse apie 21 743,31 Eur.
2.7 Be to, ieškovas iš jam priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700,00 Eur UAB „Baltų būstas“, kuri atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio savavališkos statybos sąnaudų vertės nustatymo ekspertizės paslaugas, taip apmokėdamas UAB „Baltų būstas“ 2020-03-03 PVM sąskaitą faktūrą serija BBD Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą atsakovės D. B. vardu.
2.8 Ieškovas sumokėjo už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos įteisinimą 86,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, ką įrodo 2020-03-05 ieškovo atliktas mokėjimas iš jam priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovo skaičiavimu, bendra suma, kurią jis iš savo asmeninių lėšų investavo į atsakovės namo rekonstrukciją, yra 22 586,00 Eur. Pažymi, kad visą namo rekonstravimo laikotarpį ieškovas gaudavo stabilias ir pakankamai dideles darbines pajamas, vidutinės mėnesio pajamos buvo 1 619,434 Eur, taip pat šalpos neįgalumo pensiją (jos dydis sudarė nuo 258,02 Eur iki 309,11 Eur), todėl turėjo iš ko mokėti statybininkams ir pirkti statybines medžiagas. Pritrūkus piniginių lėšų namo rekonstrukcijai, ieškovas jų skolindavosi iš bankų ir privačių asmenų. Kadangi tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai nuolatiniai šeimyniniai santykiai, ieškovas pasitikėjo atsakove, jis nerinko ir nedokumentavo visų savo investicijų į namo rekonstrukciją. Ieškovo nuomone, namo vertė ieškinio padavimo metu siekia 46 000,00 Eur. Atsakovei ginčijant namo vertę ir įrodinėjant mažesnę vertę negu 46 000,00 Eur sumą, ieškovas neatmeta galimybės reikšti alternatyvų reikalavimą - priteisti iš atsakovės ieškovo atliktas investicijas panaudotas namo rekonstrukcijai, t. y. 22 586,00 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, pripažinti, kad gyvenamasis namas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, ieškovo dalį priteisti atsakovei, o ieškovui - kompensaciją iš atsakovės arba jo investuotas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog jokio susitarimo tarp jos ir ieškovo įsigyti / sukurti turtą kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą nebuvo. Dar daugiau, į jos asmeninio turto pagerinimą ieškovas yra investavęs daugiausia kelis šimtus eurų savo pinigų, o visa ieškovo reikalaujama didžiulė net 20 000,00 Eur viršijanti suma tėra pastarojo išgalvota ir nepagrįsta niekuo. Nurodo, jog po šalių santuokos nutraukimo 2013 m. atsakovė su ieškovu (ir šalių bendru sūnumi M. B.) iš tiesų liko gyventi (duomenys neskelbtini) savivaldybės skirtame socialiniame būste, tačiau tik dėl tos priežasties, kad nė vienas neturėjo galimybės gyventi kitur. Šalių šeiminiai santykiai jau buvo iš esmės pašliję, jokios bendros ateities ir jokių projektų (pvz., įsigyti ar sukurti bendrą turtą) šalys neplanavo, net maistą pirkdavosi atskirai kas sau ir tik kaip faktiniai nuomininkai pagal susitarimą tarpusavyje pasiskirstytiems būsto paslaugų teikėjams mokėjo mokesčius maždaug lygiomis dalimis. Šiuo tikslu kaip tik ir būdavo tarpusavyje skolinamos nedidelės ieškinyje nurodytos pinigų sumos, ir būtent skolinamos, kadangi, jei šalys iš tiesų būtų vedusios bendrą ūkį kaip šeima, pinigai tarp faktinių sutuoktinių būtų ne skolinami, o jais būtų disponuojama kaip bendru turtu, juos perduodant vienas kitam ir nereikalaujant grąžinti. Po motinos mirties paveldėtą butą ji 2018-08-09 pardavė už 50 000,00 Eur. Netrukus po to atsakovė sužinojo apie parduodamą nebrangią (kainuojančią tik 6 000,00 Eur) sodybą (duomenys nesklebtini) kaime, kuriame gyvena ir atsakovės sūnus iš ankstesnės santuokos A. L. su šeima. Atsakovei buvo suprantama, jog esamos būklės sodyboje gyventi įmanoma nebus, todėl atsakovė buvo pasiryžusi sodybą renovuoti, juolab, kad tam turėjo pakankamą sumą pinigų, gautų pardavus paveldėtą butą. Nuvažiavus sodybos apžiūrėti atsakovei drauge su ieškovu, į atsakovės klausimą, ar verta sodybą būtų pirkti, ieškovas pareiškė, jog atsakovė galinti daryti ką nori, jis joje vis tiek niekada negyvensiąs. Vis dėlto 2018-10-01 atsakovė nutarė sodybą pirkti, kadangi visiškai netoliese gyveno vyresnysis atsakovės sūnus. Be to, ji turėjo ketinimų sodybą vėliau perleisti bendram šalių sūnui M. B. Padovanoti ar kitokiu būdu perleisti ieškovui pusę šio namo ar sodybos atsakovė nežadėjo niekada, nei iki turto įsigijimo, nei po to. Ieškovas pritarė atsakovei sodybos pirkimui ir tolesniam investavimui į jos pagerinimą būtent su sąlyga, kad viskas bus finansuojama atsakovės pinigais, gautais po paveldėto buto pardavimo. Ieškovas didžiąją laiko dalį praleisdavo ne namie, bet dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, būdamas išvykęs į ilgalaikes komandiruotes užsienio šalyse. Nuo pat sodybos pirkimo dienos atsakovė pamokyta ir paties ieškovo, periodiškai išsigrynindavo pakankamai dideles sumas pinigų iš savo banko sąskaitos, kadangi žinojo, jog už didžiąją dalį remonto darbų teks mokėti būtent tokia forma – grynaisiais pinigais. Tokiu būdu vos per kiek daugiau nei pusmetį nuo sodybos nusipirkimo dienos (2018-10-01) iki 2019-ųjų m. gegužės mėn. pabaigos atsakovė iš savo sąskaitos išsigrynino net 39 000,00 Eur, o mažesnės (iki kelių šimtų eurų) grynųjų pinigų sumos buvo išgryninamos ir toliau iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio. Už visus namo pagerinimo darbus bei medžiagas, išskyrus tik lauko duris, dažus terasai ir glaistą (kuriuos atsakovas vėliau pasiėmė sau), viso remonto eigoje atsakovė mokėjo būtent iš prieš tai nurodytų savo grynųjų pinigų, juos arba įteikdama tiesiogiai pardavėjams / paslaugų teikėjams, arba perduodama per ieškovą, kuris, kaip paaiškėjo iš teismui pateikto ieškinio, elgėsi aiškiai nesąžiningai ir atsakovę ilgą laiką reguliariai apgaudinėjo, neretais atvejais gautus iš atsakovės grynuosius pinigus pasilikdamas sau, o už darbus / medžiagas mokėdamas iš savo sąskaitos, taip sudarydamas įspūdį, tarsi pats atitinkama dalimi būtų finansavęs namo pagerinimą.2021-03-30 ieškovas atsakovės akivaizdoje į sodybą atvyko su savo naująja sugyventine A. L. ir nuo tos dienos galutinai išsikraustė iš namų. Atsakovės žiniomis, ieškovas su sugyventine gyvena Vokietijoje. Net ir turėdamas naują sugyventinę, ieškovas epizodiškai ir toliau minimaliai padėdavo atsakovei namą įrenginėti. Anot atsakovės, didžiausia ir vienintelė ieškovo investicija į namą buvo lauko durų nupirkimas. Paneigdama visas ieškovo išgalvotas „investicijas“, atsakovė cituoja atitinkamą ieškinio dalį ir pateikia savo komentarus:
Šalies argumentai
4.1 Ieškovas nurodo, kad užmokėjo 700,00 Eur už stogo remonto darbusmeistrui D. B. (2019-12-17 pervesta 500,00 Eur; 2019-12-19 pervesta 200,00 Eur) - tačiau iš anksčiau išgrynintų pinigų atsakovė šią sumą ieškovui davė grynaisiais, o jis, atsakovei apie tai nežinant nieko, sumokėjo paslaugų teikėjui iš savo banko sąskaitos, taip sudarydamas įspūdį, tarsi pats atitinkama dalimi būtų finansavęs namo pagerinimą.
4.2 Ieškovas nurodo už 2005,81 Eur įsigijo statybinių medžiagų iš UAB „Analvika“ – tačiau tai lygiai tokia pati situacija kaip ir prieš tai cituotos bei pakomentuotos pastraipos atveju.
4.3 Ieškovas nurodo, kad 2021-06-29 už 484,98 Eur iš UAB „Bikuvos prekyba“ įsigijo lauko duris bei užmokėjo 40,00 Eur už jų pristatymą – durų nupirkimą atsakovė pripažįsta, tačiau už jų atvežimą mokėjo ji pati grynaisiais pinigais.
4.4 Ieškovas nurodo, kad be jau minėtų išlaidų ieškovas rekonstrukcijos vykdymo laikotarpiu iš savo asmeninių lėšų pirko statybinių prekių, kurios buvo panaudotos statybos darbams statybinių prekių parduotuvėse laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2021-08-16 ieškovas išleido 729,51 Eur savo asmeninių lėšų – tačiau tai nereiškia, kad visi ieškovo pirkiniai buvo būtent statybinės prekės, kadangi parduotuvėse, kuriose atsakovas apsipirkinėjo, galima įsigyti labai plataus asortimento dalykų (buitinės technikos, įrangos, kitokių buities reikmenų, higienos, kosmetikos prekių, net maisto produktų), o jei tokie pirkiniai ir būtų buvę tik statybinės prekės, ieškovas jokiu būdu ir jokia forma neįrodė, kad jos buvo skirtos būtent tik atsakovės namui pagerinti, nes, atsakovės žiniomis, tuo pat metu namo remontą vykdė ir ieškovo sesuo, galimai prekės buvo skirtos ieškovo naujajai sugyventinei, kuri, kiek atsakovei žinoma, kilusi iš (duomenys neskelbtini) ir ten turi būstą, taip pat šie pirkiniai galėjo būti skirti ir jos bei ieškovo būstui, kuriame jie gyvena Vokietijoje.
4.5 Taip pat ieškovas nurodo, kad rekonstrukcijos vykdymo laikotarpiu jis įvairiomis sumomis išsigrynino 17 840,00 Eur asmeninių lėšų, už kuriuos atsiskaitė su statybininkais už atliktus remonto darbus bei pirko statybines medžiagas – tačiau ieškovo pinigai išgryninami galėjo būti bet kokiu tikslu, išgrynintų pinigų panaudojimo būtent investicijoms į atsakovės namo pagerinimą ieškovas neįrodė niekaip.
4.6 Ieškovas nurodo, kad 2019-04-18 iš UAB „Dalvena“ įsigijo nuotekų valymo įrenginį, už kurį sumokėjo 1 200,00 Eur – tačiau nuotekų valymo įrenginio pristatymo metu abi ginčo šalys buvo prie namo, o už pirkinį savo pačios grynaisiais pinigais jį atvežusiam asmeniui sumokėjo atsakovė, nes kelios dienos prieš pirkimą ir ji pati buvo išsigryninusi 2 000,00 Eur, o ir žymiai daugiau grynųjų pinigų turėjo namie iš ankstesnių išgryninimų.
4.7 Ieškovas nurodo, kad 2021-07-01 iš R. V. už 2 500,00 Eur įsigijo 7,82 kub. m. statybinės medienos– tačiau iš tiesų už statybinę medieną, kaip ir visais kitais atvejais, buvo sumokėta grynaisiais atsakovės pinigais. 2022 m. kovo mėn. atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą ir ieškojo asmenų, iš kurių anksčiau buvo pirktos prekės / medžiagos, skirtos atsakovės namo remontui. Šių asmenų atsakovas ieškojo tam, kad gautų iš jų kokius nors patvirtinimus apie tariamą savo paties indėlį į namo pagerinimą. Ieškovo nurodomas 2021-07-01 datuojamas kvitas yra išrašytas atbuline data, siekiant ją „priderinti“ prie atsakovo pinigų iš sąskaitos išgryninimo.
4.8 Ieškovas nurodo, kad užmokėjo V. M. už atliktus darbus 500,00 Eur, ši aplinkybė yra nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-07-07 sprendime byloje Nr. e2-170-867/2021– tačiau ieškovas tiesiog savaip interpretuoja teismo sprendimą, sprendime nenurodyta, jog šie 500,00 Eur būtų buvę ieškovo pinigai. Nurodytus 500,00 Eur atsakovas tik perdavė V. M. nuo atsakovės.
4.9 Ieškovas nurodo, kad už pamatų armavimą darbininkams sumokėjo 130,00 Eur – tačiau šį darbą už du butelius alkoholinių gėrimų, nupirktų atsakovės, atliko vietiniai kaimo gyventojai, besiverčiantys atsitiktiniais darbais; jiems reikalingos medžiagos buvo nupirktos taip pat iš atsakovės pinigų.
4.10 Ieškovas nurodo, kad už pertvarų tarp kambarių įrengimą, lubų atramų sutvirtinimą, durų montavimą darbininkams sumokėjo 500,00 Eur – tačiau šiuos darbus vykdė atsakovės sūnus A. L. ir meistras A. N., jie buvo įtraukti į kitų darbų, ieškovo nurodytų toliau, apimtį, todėl apie jokius atskirus 500,00 Eur nebuvo nė kalbos.
4.11 Ieškovas nurodo, kad už gipso montavimo darbus, tualeto kambario ir miegamojo kambario remontą darbininkams sumokėjo 1 200,00 – tačiau šiuos darbus atliko taip pat A. L. ir A. N. Šiam meistrui atsakovė atvežė ir grynaisiais pinigais sumokėjo 1 200,00 Eur, o sūnui nemokėjo nieko.
4.12 Ieškovas nurodo, kad už elektros instaliacijos prekes ir darbus sumokėjo 300,00 Eur; kai kuriuos elektros instaliacijos įvedimo darbus atliko ir pats ieškovas – tačiau už šiuos darbus (elektros įvado įrengimą bei instaliacijos (laidų) išvedžiojimą po vieną kambarį) juos vykdžiusiam kaimynui J. (pavardė nežinoma) mokėjo pati atsakovė, kaip ir už reikiamą instaliuotą įrangą (laidus, tvirtinimo elementus ir kt.).
4.13 Ieškovas nurodo, kad savo jėgomis įrengė drenažą– tačiau atsakovei nežinoma, kad būtų drenažas.
4.14 Ieškovas nurodo, kad už likusią sumą 11 510,00 Eur jis išbetonavo grindis, pirko statybines medžiagas įvairiose parduotuvėse, sumokėjo už statybinių medžiagų išvežimą ir utilizavimą – tačiau už grindų betonavimą 1 200,00 Eur iš savo asmeninių pinigų savo paties surastiems betonuotojams sumokėjo atsakovės sūnus A. L.; šiuos pinigus vėliau atsakovė sūnui grąžino. Tuo tarpu visi kiti ieškovo nurodyti pirkimai galėjo turėti bet kokį kitą tikslą, o ne atsakovės namo pagerinimą.
4.15 Ieškovas nurodo, kad pervedė 700,00 Eur UAB „Baltų būstas“– tačiau atsakovė ieškovui šią sumą davė grynaisiais pinigais, o atsakovas UAB „Baltų būstui“ su atsakovės žinia sumokėjo iš savo sąskaitos. Tuo metu (2020 m. vasario – kovo mėn. sandūroje) atsakovės banko sąskaitoje tokios pinigų sumos nebuvo, o UAB „Baltų būstas“ pageidavo, kad sumokama būtų būtent bankiniu mokėjimo nurodymu į sąskaitą, o ne grynaisiais pinigais.
4.16 Ieškovas nurodo, kad sumokėjo už gyvenamojo namo savavališkos statybos įteisinimą 86,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai – tačiau tai analogiška situacija prieš tai pakomentuotai.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalaujama priteisti 400,00 Eur skola, mano, jog šios išlaidos iš tiesų yra patirtos paties ieškovo kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas bylinėjosi su (duomenys neskelbtini) savivaldybe ir kurioje ieškovą atstovavo advokatas O M.
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog nesutinka su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovė tik pripažįsta, kad ieškovas pirko iš savo asmeninių lėšų lauko duris, dažus ir glaistą, tačiau pastaruosius (dažus ir glaistą) ieškovas pasiėmė ir išsivežė. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovas į jos namo remontą kažkiek tai investavo, tiksliai nežino, kiek, nupirkdavo varžtų ar vinių, nuveždavo ją iš (duomenys neskelbtini) į kaimą, galbūt 3 000,00 – 4 000,00 Eur ir investavo ieškovas į jos namą, tikrai ne daugiau.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu buvo apklausti liudytojai M. B., A. L., V. M., E. S., R. K., A. Ū., G. G.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo
Ieškovas ieškiniu prašo pripažintigyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo V. B. ir atsakovės D. B. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad šis namas šalims priklauso po ½ dalį. Taip pat prašo atidalinti minėtą gyvenamąjį namą, priteisti atsakovei visą gyvenamąjį namą, o iš atsakovės D. B. priteisti ieškovo V. B. naudai 23 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovas nurodo, jog nors namą asmeninės nuosavybės teise nusipirko atsakovė, tačiau jie buvo susitarę, kad namą rekonstruos, abu investuos savo lėšas, darbą, o už ieškovo finansinį indėlį ir jo darbą rekonstruojant namą atsakovė ieškovui pažadėjo, kad pabaigus namo rekonstrukciją ir ją įregistravus, ieškovui perleis ½ dalį namo. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu ir aiškinimu nesutinka, nurodo, jog padovanoti ar kitokiu būdu perleisti ieškovui pusę namo atsakovė nežadėjo niekada, nei iki turto įsigijimo, nei po to. Anot atsakovės, ieškovas prie namo pagerinimo prisidėjo tik tokia pinigų suma, kiek sumokėjo nupirkdamas lauko duris, galbūt dar kelis tūkstančius eurų išleido pirkdamas smulkmenas, veždamas ją iš (duomenys neskelbtini) į sodybą.
Nustatyta, jog šalys santuoką nutraukė 2013 m. pradžioje. Anot ieškovo, jis su atsakove kaip šeima gyveno iki 2021 m. lapkričio mėn., kuomet jis galutinai išsikraustė. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog po santuokos nutraukimo 2013 m. atsakovė su ieškovu (ir šalių bendru sūnumi M. B.) iš tiesų liko gyventi (duomenys neskelbtini) savivaldybės skirtame socialiniame būste, tačiau tik dėl tos priežasties, kad nė vienas neturėjo galimybės gyventi kitur. Šalių šeiminiai santykiai jau buvo iš esmės pašliję, jokios bendros ateities ir jokių projektų (pvz., įsigyti ar sukurti bendrą turtą) šalys neplanavo, net maistą pirkdavosi atskirai kas sau ir tik kaip faktiniai nuomininkai pagal susitarimą tarpusavyje pasiskirstytiems būsto paslaugų teikėjams mokėjo mokesčius maždaug lygiomis dalimis. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovas tai gyvendavo su ja, tai išvažiuodavo pas savo sugyventinę. Ieškovas bėgiodavo pirmyn atgal. Ji su tuo taikstėsi, nes norėjo išsaugoti šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti, šalys iš esmės pateikia skirtingus savo tarpusavio santykių, bendro gyvenimo, bendrų tikslų vertinimus. Teismo posėdžio metu šalims artimiausias asmuo – jų sūnus M. B. nurodė, jog tėvas nors ir išvažiuodavo į tolimuosius reisus, tačiau grįždavo pas mamą, buvo jų gyvenimas kartu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog M. B. taip pat nurodė, kad apie 6 metus gyvena Vilniuje, t. y. maždaug nuo 2017 (dar iki ginčo turto nupirkimo), per metus laiko pas tėvus nurodė grįždavęs apie 1-2 kartus. Taigi, jam visi tėvų gyvenimo, tarpusavio santykių aspektai galėjo būti ir nežinomi.
Nepaneigus aplinkybės, kad šalys po santuokos nutraukimo vis dėlto kartu dar gyveno, ieškovas iš tolimųjų reisų grįždavo pas atsakovę, atsakovei pačiai pripažinus, kad norėjo išsaugoti šeimą, vertintina, ar šalys buvo susitarusios dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo / sukūrimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Sprendžiant šalių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
Sprendžiant ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.
Tik nustačius buvus susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Gyvenamasis namas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas abiejų šalių lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas (esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.
Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, kuris atsakovės asmeninėn nuosavybėn buvo įgytas 2018-10-01 notarinės formos sandorio pagrindu, sumokant nustatytą 6 000,00 Eur kainą. Teismas pažymi, kad nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio.
Ieškovas pripažįsta, kad gyvenamasis namas buvo įsigytas tik atsakovės lėšomis. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė jam žodžiu buvo pažadėjusi perleisti pusę namo nuosavybės, atsakovei tokį susitarimą kategoriškai neigiant, teismas vertina, jog toks žodinis susitarimas byloje nėra įrodytas, kadangi nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino žinojęs, girdėjęs tokį šalių susitarimą ir atsakovės pažadą perleisti ieškovui pusę namo nuosavybės.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors ieškinyje nurodoma, kad atsakovė už ieškovo finansinį indėlį ir jo darbą rekonstruojant namą buvo pažadėjusi, kad pabaigus namo rekonstrukciją ir ją įregistravus, ieškovui perleis ½ dalį namo ir šalys planavo toliau jame kartu gyventi, tačiau ieškovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo tikslą rekonstruotą namą parduoti. Tuo tarpu atsakovė viso proceso metu teigė, kad visada turėjo tikslą ir turi tikslą ateityje apsigyventi ginčo name, kadangi netoliese gyvena vyresnysis sūnus. Nurodė, jog niekada nebuvo planuose tą namelį suremontuoti ir parduoti. Netgi nebuvo tokios kalbos apie pardavimą namelio. Ji visada norėjo, kad jos sūnūs ir ji gyventų šalia. Ieškovas buvo sutikęs, kad namas ateityje priklausys sūnui M. B., todėl ir padėjo jai. Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės akcentuotą aplinkybę, jog nuvažiavus sodybos apžiūrėti atsakovei drauge su ieškovu, į atsakovės klausimą, ar verta sodybą būtų pirkti, ieškovas pareiškė, jog atsakovė galinti daryti ką nori, jis joje vis tiek niekada negyvensiąs.
Kaip minėta, gyvenamasis namas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, esant patikimų įrodymų, kad namas buvo iš esmės pagerintas (esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Byloje nekilo ginčas, kad namas buvo iš esmės gerinamas, rekonstruojamas. Tačiau tarp šalių kilo ginčas, kieno lėšomis buvo atliekama rekonstrukcija. Ieškovas byloje įrodinėja, kad prie namo rekonstrukcijos išleido savo asmeninių lėšų 21 800,00 Eur sumai, už kurias buvo įsigytos statybinės medžiagos bei užmokėta už darbus laisvai samdomiems statybininkams. Taip pat nurodo už namo statinio savavališkos statybos sąnaudų vertės nustatymo ekspertizės paslaugas sumokėjęs 700,00 Eur ir už savavališkos statybos įteisinimą 86,00 Eur. Ieškovo skaičiavimu, bendra suma, kurią jis iš savo asmeninių lėšų investavo į atsakovės namo rekonstrukciją, yra 22 586,00 Eur. Tačiau teismas vertina, jog byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų investavo tokią sumą į atsakovei priklausančio namo rekonstrukciją.
Visų pirma teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2020-10-21 vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-170-867/2021 (2020-10-21 teismo posėdžio garso įrašas) V. B., apklausiamas kaip liudytojas, kuomet tarp jo ir D. B. dar nebuvo šio ginčo, nurodė, jog pasamdžius V. M., pinigus už viską mokėjo D., vienintelis atvejis buvo, kuomet jis iš savo asmeninių pinigų padavė V. M. 1 000,00 Eur, kad sustiprintų stogo konstrukcijas. Namuose jis tiek tebūna, kada ne kada atvažiuodavo prižiūrėti. Elektrikai pravedė naują instaliacija. Po V. M. pridaryto broko vėliau broką taisė kiti žmonės. Klaidos stogo buvo ištaisytos – perdarymas kainavo 9 000,00 Eur, tačiau neturi įrodymų. Buvo perkamos medžiagos stogo lyginimui, difuzinė plėvelė, mediena perdengimui, gegnių atramom, pirko iš lentpjūvės, neėmė mokėjimo dokumentų, o tie, kurie atvažiavo taisyti broko, atsivežė ir savo medžiagas. Buvo pirkti balkiai perdengimui, kad sutvirtinti gegnes. Negali pasakyti, kiek kainavo balkiai, pirko iš D. B. pinigų, už medieną mokėjo apie 300, plėvelė neklausė kiek kainavo. 9 000,00 Eur sumokėjo jis, pinigus padavė jis iš B. pinigų ir dalį iš savęs, kelis tūkstančius iš savęs davė. Negali šių asmenų, kurie taisė broką, pasikviesti, kad paliudytų, dabar jie ne Lietuvoje. Įrodymų apie sumokėtus pinigus negali paprašyti, jokių rašytinių įrodymų neturi. Iš to, kas aptarta, matyti, jog tuomet, kai tarp šalių dar nebuvo ginčo, t. y. 2020-10-21 V. B. iš esmės pripažino, kad mokama buvo D. B. pinigais. Ir nors jis minėto posėdžio metu nurodė V. M. davęs 1 000,00 Eur savo asmeninių pinigų, nagrinėjamoje byloje ieškovas beįvardija tik 500,00 Eur davęs iš savo asmeninių pinigų V. M. Teismas taip pat pažymi, jog sprendime, priimtame byloje Nr. e2-170-867/2021, nėra konstatuota, kad 500,00 Eur V. B. perdavė V. M. iš savo asmeninių lėšų ir kad tai nebuvo D. B. pinigai. Dar daugiau, apklausiamas teismo posėdžio metu nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-1140-1180/2023) ieškovas nurodė, jog visi pinigai mokami V. M. buvo iš D. B. Taip pat nors minėtoje byloje Nr. e2-170-867/2021 2020-10-21 teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad už broko taisymą mokėjo 9 000,00 Eur, pinigus padavė jis iš D. B. (tuometinės B.) pinigų ir dalį iš savęs, kelis tūkstančius iš savęs davė, tačiau tokių įrodymų nurodė neturintis. Apklausiamas nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1140-1180/2023 ieškovas V. B. teigė, kad visa 9 000,00 Eur suma buvo mokama ieškovo lėšomis. Tuo tarpu 2020-10-21 teismo posėdžio metu D. B. nurodė, jog defektai buvo pašalinti V. B. draugų, tačiau pinigais nemokėjo visai, susitarė gražiai, medžiagos buvo supirktos iš anksčiau, už tai draugams gerą balių padarė. Nenuoseklūs ir įrodymais neparemti V. B. paaiškinimai leidžia teismui juos vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Teismas vertina, jog vis dėlto atsakovės D. B. paaiškinimai, kad būtent iš jos pinigų buvo rekonstruojamas namas, yra labiau įtikinami. Pažymėtina, jog minėto 2020-10-21 teismo posėdžio metu D. B. jau buvo nurodžiusi, kad ji nuiminėdavo nuo bankomato grynuosius ir pati arba per V. B. perdavinėdavo statybininkams. Atsakovė viso proceso metu buvo nuosekli. Atsakovė nurodė, jog ji nusiimdavo pinigų ir visada turėdavo prie savęs grynųjų, kad prireikus paduotų ieškovui.
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jis mokėjo už pamatų armavimą darbininkams 130,00 Eur, tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, jog buvo mokama iš D. B. pinigų. Ieškovas taip pat ieškinyje nurodo, jog jis mokėjo betonuotojams, taip pat už pertvarų tarp kambarių įrengimą, gipso montavimo darbus, tačiau liudytojas A. L. nurodė, kad betonuotojus surado jis per savo darbovietę, išbetonavo grindis, pamatus praplatino, su bendradarbiu N. susuko gipsą, pertvaras įrengė, už viską mokėjo mama. Tai sutampa su atsakovės pozicija, ji teismui nurodė, kad sūnus A. surado per darbovietę betonuotojus. A. L. sumokėjo betonuotojams iš savo lėšų, vėliau ji nuvežė pinigus ir grąžino savo sūnui, berods 1 200,00 Eur.
Nors ieškovas įrodinėjo, kad mano rekonstrukcijos laikotarpiu jis išgrynino nuo savo sąskaitos pinigų, taip pat atsiskaitinėjo statybinių prekių parduotuvėse savo mokėjimo kortele, tačiau teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, pažymi, jog nėra pateikta įrodymų, kad išgrynintus pinigus ieškovas investavo į atsakovės namo pagerinimą, o ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pragyvenimui. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kad statybinių prekių parduotuvėse iš tiesų buvo perkamos statybinės prekės, o ne kitokio pobūdžio daiktai. Be to,jeigu ir buvo perkamos statybinės prekės, nėra galimybės nustatyti, kokios jos ir kur jos buvo panaudotos. Pagal bylos duomenis jau 2021 m. kovo mėn. atsakovė pamatė ieškovo naująją sugyventinę, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas naują gyvenimo draugę buvo susiradęs anksčiau. Be to, ieškovas 2021 m. nuomojosi būstą Vokietijoje (ieškinio priedas Nr. 9). Tad jo perkamos prekės galėjo būti skiriamos ir ne ginčo būstui. Teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo pateiktą UAB „Analvika“ raštą, kuriame nurodyta, kad V. B. atsiskaitė bankine kortele 2005,71 Eur sumą, nurodyta, kad didžioji dalis statybinių medžiagų buvo pristatyta adresu (duomenys nesklebtini). Tačiau, kur buvo pristatyta kita dalis statybinių medžiagų, kurios vertės, kada pirktos, nėra aišku.
Teismas pažymi, jog atsakovė 2018-08-09 pardavė paveldėtą butą už 50 000,00 Eur. Taigi, ji disponavo pakankamai didele pinigų suma. Iš šios sumos atsakovė nurodė nupirkusi sūnui skalbimo mašiną kelių šimtų eurų vertės ir už 300,00 Eur sutvarkiusi mamos kapavietę. Už 6 000,00 Eur atsakovė nusipirko sodybą. Nors ieškovas ir liudytojas A. L. teigė, kad sodyba buvo nupirkta už 15 000,00 Eur, tačiau notarinė sutartis tai paneigia. Atsakovė taip pat buvo dirbanti, gaudavo papildomas pajamas, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovė nedisponavo pakankamomis lėšomis namo rekonstrukcijai. Ir nors ieškovo pusė teigė, kad po V. M. pridaryto broko (apie 2019 m. antrąją pusę) atsakovė jau neturėjo piniginių lėšų, tačiau pats V. B. civilinėje byloje Nr. e2-170-867/2021 teigė, kad po to dar buvo perkama iš D. B. pinigų mediena, neva tai mokama už broko ištaisymus ir iš D. B. pinigų. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais atsakovės aiškinimais, kad ji pinigus išsigrynindavo ir juos laikydavo grynaisiais pas save namuose, kadangi buvo pamokinta ieškovo, jog už medžiagas ir darbus reikės atsiskaitinėti grynaisiais. Ir nors ieškovo banko sąskaitos patvirtina, kad buvo iš jo banko sąskaitos mokama už atsakovės nuosavybę, tačiau atsakovė nurodė visada perdavusi ieškovui grynuosius pinigus, iš kurių šis ir turėjo sumokėti už ją darbininkams, perkant statybines medžiagas. Kaip nurodo atsakovė, ji V. B. pasitikėjo, apart vaikų, jis buvo artimiausias jai asmuo, neėmė iš jo jokių kvitų, nes ieškovu ji pasitikėjo kaip savimi, jie kartu pragyveno 25 metus.
Įvertinęs tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje nėra patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad ginčo namas buvo iš esmės pagerintas ieškovo asmeninėmis lėšomis.
Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį įsigyti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybės teise ir kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės turto pagerinimo 22 586,00 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo gyvenamąjį namą šalių bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad šis namas šalims priklauso po ½ dalį, atmestinas. Netenkinus šio reikalavimo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl ginčo mano atidalijimo ir kompensacijos priteisimo. Šis reikalavimas taip pat atmestinas.
Kita vertus, atsakovė neginčija, kad ieškovas 2021-06-29 už 484,98 Eur iš UAB „Bikuvos prekyba“ nupirko lauko duris. Ieškovas teigia, kad jis sumokėjo ir 40,00 Eur už atvežimą. Tačiau jo banko sąskaitos išrašas patvirtina tik 484,98 Eur sumos sumokėjimą UAB „Bikuvos prekyba“. Todėl teismas laiko įrodyta, kad ieškovas 484,98 Eur suma prisidėjo prie atsakovės turto pagerinimo. Teismas neturi patikimų įrodymų, kad ieškovas sumokėjo ir 40,00 Eur už atvežimą. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieškovas į jos namo remontą kažkiek tai investavo, tiksliai nežino, kiek, nupirkdavo varžtų ar vinių, nuveždavo ją iš (duomenys neskelbtini) į kaimą, organizavo darbininkus, galbūt 3 000,00 – 4 000,00 Eur ir investavo ieškovas į jos namą, tikrai ne daugiau.
Klaipėdos apygardos teismas panašaus pobūdžio byloje Nr. e2A-178-265/2021 priimtoje 2021-03-04 nutartyje yra pasisakęs, kad nors byloje ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti jai piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus, manytina, jog toks klausimas gali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, neinicijuojant naujo proceso. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai ieškinyje yra pareikštas reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį, t. y. ieškovei įrodinėjant, jog ji prie ginčo turto pagerinimo prisidėjo tiek, kad šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, teismui nusprendus, kad ieškovės prisidėjimas prie ginčo turto nėra esminis, t. y. nesudarantis pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir jai priteista kompensacija tik už atliktus pagerinimus, laikytina, kad iš esmės tenkinta mažesnė ieškovės reikalavimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Šiuo atveju ieškovei reiškiant reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe ir atidalyti ginčo turtą priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją, t. y. įrodinėjant, kad ieškovė prie turto sukūrimo / pagerinimo prisidėjo tiek, kad turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, ir teismui nusprendus, kad ieškovė neįrodė tarp šalių buvus jungtinės veiklos santykius, t. y. nesant pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe, manytina, kad ieškovei priteisus kompensaciją už atsakovui priklausančio turto pagerinimus bus laikoma, jog taip bus tenkinta mažesnė ieškovės reikalavimų dalis (žr. minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties 43 punktą).
Teismo vertinimu, yra pagrindas šioje byloje priteisti ieškovui iš atsakovės 484,98 Eur sumą už nupirktas duris, kurios yra įstatytos ginčo name. Nors ieškovas tokio reikalavimo nebuvo suformulavęs, tačiau jis teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad tuo atveju, jeigu teismas nepripažins, kad turtas yra dalinė šalių nuosavybė, prašo priteisti jo investuotas sumas. Teismas 2023-09-25 posėdžio metu atkreipė atsakovės dėmesį, kad teismas spręs klausimą dėl ieškovo investuotų lėšų priteisimo, jeigu teismas priimdamas sprendimą vertins, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šalys sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas suteikė galimybę atsakovei papildomai pateikti atsiliepimą, tačiau atsakovė šia teise nesinaudojo.
Taip pat pažymėtina, jog ieškovas teigia įrengęs savo jėgomis drenažą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jai net nežinoma, kad apskritai būtų drenažas įrengtas, tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. S. patvirtino, jog V. B. prašymu įrenginėjo ginčo sodyboje drenažą. V. B. sumokėjo 1 000,00 Eur. Kaip minėta, ir pati atsakovė pripažįsta, kad ieškovas į jos namo remontą kažkiek tai investavo savo darbo, lėšų, ji vertino ieškovo indėlį 3 000,00 – 4 000,00 Eur suma. Todėl atsakovei pačiai pripažįstant dalinį ieškovo indėlį, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas vertina, jog teisinga ir sąžininga nurodytos sumos vidurkį (3 500,00 Eur) priteisti ieškovui iš atsakovės, kaip jo indėlį į atsakovės turto pagerinimą rūpinantis darbų organizavimu, surandant darbininkus, vežiojant atsakovę į sodybą, perkant statyboms smulkmenas (varžtus, vinis ir pan.).
Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė, kad prisidėjo, investavo 3984,98 Eur sumą į atsakovės nuosavybės pagerinimą, todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės.
Dėl 400,00 Eur skolos priteisimo už advokato paslaugas kitoje byloje
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 400,00 Eur skolą. Nurodo, jog atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus byloje Nr. e2-170-867/2021, siekdama prisiteisti iš V. M. žalą už statybos darbų trūkumų šalinimą. Tame pačiame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 999,00 Eur (499,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti). Ieškovas pažymi, kad atsakovei trūkstant lėšų, dalį šių bylinėjimosi išlaidų – 400,00 Eur – ieškovas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Tai įrodo ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame matyti, kad ieškovas atliko mokėjimus į gavėjui advokatui O. M.priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2021-02-04 ieškovas pervedė 200,00 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Už advokato paslaugas D. B.“; 2) 2021-07-09 ieškovas pervedė 200,00 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Už advokato paslaugas D. B.“. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, anot jos, tai ieškovo mokėjimai kitoje byloje už jam pačiam suteiktas teisines paslaugas.
Teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinęs bylos Nr. e2-170-867/2021 duomenis nustatė, jog minėtoje byloje D. Ba. atstovavo advokatas V. Katėnas. Advokatas O. M. D. B. minėtoje byloje neatstovavo, jis apskritai minėtoje byloje net nedalyvavo. Todėl ieškovo teiginiai, kad buvo mokama už D. B. byloje Nr. e2-170-867/2021, yra visiškai nepagrįsti.
Taip pat nustatyta, kad 2021 m. buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-260-998/2021, kurioje ieškovu buvo V. B. ir jį nuo 2020-09-02 atstovavo advokatas O. M. Todėl labiau tikėtina, kad V. B. 2021-02-04 advokatui pervedė 200,00 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas. 2021-06-16 ieškovo ieškinys buvo atmestas. 2021-07-16 O. M. minėtoje byloje pateikė apeliacinį skundą V. B., D. B. ir M. B. vardu (pagal 2021-07-14 atstovavimo sutartį). Tačiau V. B. advokatui O. M. papildomus 200,00 Eur pervedė 2021-07-09, t. y. tuomet, kai D. B. advokatas neatstovavo ir jų nesiejo jokie atstovavimo santykiai. Įvertinus tai, kas aptarta, teismo vertinimu, ieškovo nurodytos pavedimo paskirtys „Už advokato paslaugas D. B.“ neįrodo, kad V. B. mokėjo būtent už D. B. suteiktas teisines paslaugas. Kokiu tikslu ir kokių siekių vedamas ieškovas nurodydavo tokias paskirtis, žinoma tik jam.
Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie, teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas vertina, kad ieškovas teikė du savarankiškus materialiuosius reikalavimus: 1) dėl bendrosios dalinės nuosavybės, atidalijimo ir kompensacijos priteisimo– tenkinta 17 proc. (3984,98 x 100 / 23 000); 2) dėl skolos priteisimo - tenkinta 0 proc. Vadinasi, ieškovas bylą laimėjo tik 9 proc. (17 + 0) / 2).
Atsakovė bylą laimėjo 91 proc.
Ieškovas byloje patyrė iš viso 4 185,00 Eur (t. y. sumokėjo 185,00 Eur žyminio mokesčio, 3 300,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 700,00 Eur už konsultaciją dėl nekilnojamojo turto).
Atsakovė byloje patyrė 3 250,00 Eur (t. y. advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo iš viso 3 050,00 Eur ir 200,00 Eur už konsultacinę išvadą).
Ieškovui bylą laimėjus 9 proc., jam iš atsakovės priteistina 377,00 Eur (4 185,00 x 9 / 100) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei bylą laimėjus 91 proc., jai iš ieškovo priteistina 2 958,00 Eur (3 250,00 x 91 / 100) bylinėjimosi išlaidų.
Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 581,00 Eur (2 958,00 - 377,00) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas 2022-12-20 nutartimi pagal ieškovo prašymą atidėjo 500,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo. Todėl iš ieškovo valstybei priteistina 455,00 Eur žyminio mokesčio ir iš atsakovės valstybei priteistina 45,00 Eur žyminio mokesčio.
Byloje susidarė 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Valstybei iš ieškovo priteistina 18,00 Eur šių išlaidų. Kita dalis iš atsakovės nepriteistina, kadangi neviršija priteistinos minimalios 5,00 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės D. B. 3 984,98 Eur kompensaciją.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo V. B. 2 581,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. B. 455,00 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. B. 45,00 Eur žyminio mokesčio.
Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5661.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. B. 18,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, informuojant apie civilinės bylos Nr. e2-1140-1180/2023 (buvęs bylos Nr. e2-12330-1180/2022) pasibaigimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.