Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. M. dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 20 477,00 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. lapkričio mėn. ji susirado įmonę, kuri atliktų gyvenamojo namo statybos darbus. Dėl statybos darbų kainų patikslinimo ji kreipėsi į pažįstamą asmenį - V. M., kuris užsiima statybos veikla ir kuris, sužinojęs, kokie darbai turės būti atlikti, nurodė, kad už jos nurodytą 25 000,00 Eur kainą gali atlikti daugiau darbų nei pasirinkta įmonė, t. y. atlikti namo statybos darbus su daline namo vidaus apdaila (be fasado apdailos darbų), todėl ji sutiko, kad statybos darbus atliktų atsakovas. Atsakovas darbus pradėjo 2018 m. lapkričio mėn. Rašytinė sutartis tarp jos ir atsakovo dėl statybos darbų atlikimo nebuvo sudaryta. Atsakovas statybos darbus (dalinį vidaus pakeitimą ir išorės keitimą, išplečiant kvadratūrą) pradžioje atliko pats, o 2019 m. sausio mėnesį pradėjo samdyti darbininkus. 2019 m. kovo - balandžio mėnesiais atsakovas pasirodydavo vos po kelias dienas per mėnesį, o birželio mėnesio pradžioje 2 dienas dirbo nepažįstami žmonės, pats atsakovas rangos darbų nevykdė ir daugiau objekte nepasirodė. Dėl atsakovo atliktų darbų ir jų kokybės ji atsakovui pareiškė pretenzijas (dėl neteisingai įrengtos stogo konstrukcijos, per aukštų grindų ir kt.) ir atsakovas trūkumus žadėjo pašalinti savo lėšomis 2019 m. birželio - liepos mėnesių laikotarpiu, tačiau to nepadarė. Už statybos rangos darbus ji atsakovui iš viso sumokėjo 20 500,00 Eur. Atsakovas nurodydavo, jog reikia pinigų statybinių medžiagų (medienos, konstrukcijų, poliesterio, plėvelės, difuzinės plėvelės ir pan.) įsigijimui, žvyrui, stogo konstrukcijoms, sutvirtinimo detalėms įsigyti, langams, stogo dangai, tačiau jokių medžiagų pirkimo mokėjimo kvitų jai nepateikė, neišrašė jokių sąskaitų už atliktus darbus. Ji turėjo ieškoti kitų rangovų stogo defektų ištaisymui ir stogo užbaigimui (gyvenamojo namo stogo dengimo darbus buvo būtina užbaigti, kad nepatektų lietus) bei ieškoti papildomų lėšų darbų atlikimui. Dėl defektų pašalinimo kainos paskaičiavimo ji kreipėsi į UAB „Glaistva“, kuri paskaičiavo darbų trūkumų ištaisymo kainą 20 477,00 Eur, todėl šią sumą ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra įrašytas grindų betonavimas, nurodė, kad atsakovas turėjo išbetonuoti grindis, šių darbų kaina 1 200,00 Eur, nes tokiai sumai šiai dienai yra susitarta su kitą įmone, su kitomis atsakovo lokalinėje sąmatoje nurodytomis sumomis sutinka. Nurodė, kad buvo susiradusi įmonę stogo pakeitimui, jos buvęs sutuoktinis paskambino atsakovui paklausti, ar kaina nėra per didelė ir atsakovas nurodė, kad gali viską padaryti daug pigiau. Atsakovas buvo samdytas rekonstruoti namą, tai yra pakeisti stogą, išbetonuoti grindis, sudėti langus, pakeisti gegnes. Visą kitą derino jos buvęs sutuoktinis. Susitarta buvo žodžiu už 20 000,00 Eur. Viską mokėjo grynais ir už darbą ir už medžiagas, nes atsakovas pirko visas medžiagas. Atsakovas turėjo jai iš parduotuvės pateikti sąskaitas už medžiagas, o už savo darbus turėjo išrašyti sąskaitas, tačiau to nepadarė. Atsakovas paskambindavo jai, kad jam reikia pinigų medžiagoms ir atsikaityti su darbininkais, ji nuimdavo bankomate pinigus ir paduodavo atsakovui. Viso ji atsakovui davė 20 000,00 Eur, o jos buvęs sutuoktinis 500,00 Eur. Jokių dokumentų nėra pasirašę, kad gavo pinigus. Turėjo pabaigti darbus iki 2019 m. gegužės mėn., tačiau darbų iki galo nepadarė. Paaiškino, kad atsakovas pasuko stogo šlaitą, paruošė betonavimui, kur dabar reikia viską perdaryti, o ekspertas viską yra surašęs, ką jis netinkamai padarė. V. B. viską kontroliavo, ji nelabai viską žino. Dalis defektų yra pašalinta, stogą uždengė, sutvirtino, buvusio vyro draugai sutvarkė, nemokėjo jiems. Medžiagos buvo supirktos, pirkta buvo tik nauja plėvelė. Leidimų jokių nėra, projekto neturėjo, bet dabar jau architektė jį daro. Namas buvo išplėstas, jį atliko atsakovas. Atsakovas pristatė verandą, namas pasisuko. Kita veranda buvo nugriauta ir buvo praplėstas namas, dėl to ta kvadratūra ir padidėjo. Tai buvo savavališka statyba, dėl to dabar užsisakė statinio ekspertizę. Nurodo, kad stogo danga nupirkta brokuota. Langai nupirkti patys pigiausi, langai turėjo būti trijų paketų langai, keis juos su laiku. Nematė, kokius langus pirko, atsivežė ir sudėjo juos. Viską prižiūrėjo jos buvęs sutuoktinis V. B.. Kadangi atsakovas statybininkas, jis žino, kokius langus šiais laikais reikia dėti, neprašė pigesnių, galvojo atsakovas pats žino. Saulės baterijos buvo planuotos ateityje, todėl paprašė, kad pakeistų stogą. Atsakovas keitė sienas išorines, namo nebuvo nugriovęs. Pamatus papildomai išsipylė kita įmonė.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis nesutinka nieko mokėti ieškovei, nes jo darbai yra atlikti kokybiškai. Nurodė, kad jis darbų nepabaigė, grindų neišbetonavo. Ieškovė nusipirko seną namą ir jie susitarė, kad jis suremontuos jį. Pati ieškovė jam liepė pirkti medžiagas kuo pigiau ir neimti jokių sąskaitų faktūrų, susitarė už 25 000,00 Eur suremontuoti visą namą. Kai prasidėjo statybos darbai, ieškovė liepė nugriauti vieną sieną, po to kitą sieną, išorines sienas, konstrukcijas, statinys buvo visai nugriautas. Kažkas padidino pamatus, jis kai atvažiavo, jau buvo namo nauji pamatai padaryti. Nugriovė visą stogą ir visas konstrukcijas, namas buvo padidintas apie 40 kv. m. Vieni kitais pasitikėjo. Nurodė, kad ieškovė nereikalavo jokių garantijų nieko, norėjo kuo pigiau viską pasidaryti, bet kai prasidėjo statybos, tai vis keitė savo norus. Patvirtino, kad jis gavo grynais apie 20 500,00 Eur. Paaiškino, kad medžiagos kainavo apie 13 000,00 - 14 000,00 Eur. Draugas padėdavo jam statyti. Iš pradžių buvo kalbėta, kad išorines sienas paliks, bet kai pradėjo statyti, paaiškino, kad tos sienos neatlaikys, nes jos buvo praardytos, todėl nebebuvo prasmės jų palikti, tada tas statinys visiškai ir nusigriovė ir pradėjo statyti naujai. Prasidėjo pakitimai dėl langų, tada jis liepė jam pateikti projektą, kad nekiltų klausimų. Ieškovė jam nurodė, jam nurodė, kad nereikia jai jokio projekto ir prašė padaryk taip kaip ji sako. Kai jis uždėjo stogą, V. B. pasakė, kad ant stogo dės saulės baterijas ir todėl reikia sustiprinti konstrukcijas. Tada jis pradėjo reikalauti projekto, nes jis neprisiims atsakomybės, jei baterijos įlauš stogą ar dar kas nors. Projekto nepateikė ir jis darbus nutraukė, kol nebus pateikti dokumentai, kalba ėjo su V. B., visi susitarimai ėjo su juo, o pinigus gavo iš D. B.. Nesutinka, kad jo atlikti darbai su trūkumais. Nuotraukose atlikti darbai yra jo. Su sąmata nesutinka, nes joje nurodoma, kad lubos per žemos, tai iš ko jam spręsti kokio aukščio turi būti lubos, jei nebuvo nieko jam pateikta, o buvo žodžiu sutarta su V. B., kad lubų aukštis liks 2,50 m. Ginčai prasidėjo tada, kai ėmė kabėti apie saulės baterijas. Liepė statyti kaip moku, kas antrą, kas trečią dieną atvažiuodavo ir viskas būdavo gerai. Nieko nebuvo susitarta, kaip bus priimami darbai. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. birželio - liepos mėn. buvo darbai atliekami. Paaiškino, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Jis nesutinka su šita suma, iš kur jam žinoti, kad ten jis blogai padarė, o ne kažkas po jo, nes jis 25 metus yra statybininkas. Plėvelės kvadratūros neginčija. Stogo skardą atvežė, skardinimo darbų neatliko. Buvo paskaičiuota 7 cm, betonui palikta tiek ir buvo. Grindims užvežė žemių tris mašinas, sutrombavo, uždėjo plėvelę ir armavimo tinklą. 1 mašina apie 180,00 Eur kainavo. Polistirolo jis neklojo. Nurodo, kad jis nesudėjo tik skardų, neišbetonavo grindų. Jis apšiltino pamatus už tą sumą, į ta sumą pamatų apšiltinimas neįėjo. Kai pradėjo statyti, atsirado papildomi darbai, dėl to jis pradėjo reikalauti projekto. Pirmas etapas buvo, tik pristatyti šonus ir pakeisti stogą, pradėjo statyti, pradėjo reikalauti, kad reikia išgriauti dvi sienas, pardėjo žiūrėti, kad tos išorinės sienos ten perpučiamos, todėl prisidėjo darbų, ir išėjo taip, kad tą namą reikėjo visiškai nugriauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė D. B. nuosavybės teise valdo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo namas). Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. lapkričio mėnesį sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl ieškovei priklausančio ginčo namo remonto, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 25 000,00 Eur atlikti ginčo namo statybos darbus su daline namo vidaus apdaila. Tai gi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos darbų užsakovė buvo fizinis asmuo, kuri statybos darbų rezultatą užsakė asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t. y. rekonstruoti ginčo namą, o statybos darbus atliko fizinis asmuo – atsakovas, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, todėl šiuo atveju jis yra verslininkas (CK 2. 4 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672 - 6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681 - 6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 - 6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą, (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6. 665 straipsnio 3 dalis).

Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovas gavęs pinigines lėšas iš ieškovės organizavo statybos darbus, pirko statybines medžiagas, už atliktus darbus mokėjo kitiems darbininkams, šių aplinkybių teismo posėdžių metu neginčijo ir atsakovas. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kiek ir kokių medžiagų buvo pirkta ir panaudota ginčo namo statyboms. Ieškovės teigimu ji atsakovo ne kartą prašė pateikti prekių įsigijimo kvitus, tačiau atsakovas nepateikė, atsakovas šias aplinkybes neigia, nurodydamas, kad ieškovė pati liepė pirkti viską kuo pigiau ir jokių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų nereikalavo. Sudarant žodinę sutartį nebuvo nustatyta nei konkreti medžiagų bei darbų kaina, nei atskirų atsakovo atliktinų darbų kaina, nei atliktų darbų priėmimo – perdavimo tvarka. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statybos darbų vykdymo metu ieškovė iš bankomato išgrynino bendrą 20 500,00 Eur sumą (2018-11-24 (2 000,00 Eur), 2018-12-01 (2 000,00 Eur), 2018-12-07 (2 000,00 Eur), 2018-12-21 (2 000,00 Eur), 2019-01-09 (4 000,00 Eur), 2019-01-19 (2 000,00 Eur), 2019-02-08 (1 500,00 Eur), 2019-02-23 (1 000,00 Eur), 2019-04-02 (2 000,00 Eur), 2019-04-10 (2 000,00 Eur)), ieškovė posėdžio metu nurodo, kad ji atsakovui yra sumokėjusi 20 500,00 Eur už atliktus statybos rangos darbus, šias aplinkybes teismo posėdžių metu patvirtino ir atsakovas, tai yra, kad jis iš ieškovės yra gavęs 20 500,00 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Taigi, šiuo atveju ieškovė turi įrodyti tik trūkumų atsiradimo faktą, o atsakovo pareiga įrodyti, kad darbų trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės.

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tarp šalių sudaryta žodine statybos rangos sutartimi, 2019 m. rugsėjo 21 d. defektų šalinimo lokaline sąmata 20 477,00 Eur sumai, fotonuotraukomis ir liudytojo V. B. parodymais. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje teismas ne kartą siūlė byloje skirti ekspertizę, tačiau šalys tokia teise nepasinaudojo.

Ieškovė, kaip įrodymą apie netinkamą statybos darbų atlikimą pateikė UAB „Glaistava“ 2019 m. rugsėjo 21 d. sudarytą defektų šalinimo lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, jog nekokybiškai atliktų statybinių darbų ištaisymas pagal sudarytą lokalinę darbų sąmatą jų paskaičiavimu kainuotų 20 477,00 Eur. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atliekant statybos darbus: neįdėtas balkis, per aukštos grindys, todėl reikalingas žeminimas iki reikiamo lygio (Nr. 1, Nr. 2), nebaigtos lubos (Nr. 3, Nr. 4), nesumūryta ir palikta anga (Nr. 5), sugadinti mediniai balkiai, nereikalingas trosas, nes trukdo įrengti laiptus į antrą aukštą (Nr. 6), sanitarinio mazgo grindys per aukštos, todėl reikalingas žeminimas (Nr. 7), gegnės be atramų, 2 vertikalių medinių balkių neturi būti (Nr. 8), neužbaigti namo stogo dengimo darbai (Nr. 9). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. patvirtino, kad atsakovas turėjo pristatyti namą iš abiejų pusių ir pasukti stogo konstrukciją, kadangi konstrukcija buvo silpna, nes buvo planuotos saulės baterijos. Šlaitas turėjo būti pasuktas į pietinę - šiaurinė pusę, kad būtų galima dėti saulės baterijas, nuo pat pradžių atsakovas tą žinojo, prie atsakovo buvo nauja instaliacija pravesta, dėl to tą stogo konstrukciją ir buvo planuota pakeisti. Nurodė, kad nebuvo planuojama nugriauti namo, buvo planuotas tik pristatymas, todėl projekto ir nedarė. Buvo sutarta, kad atsakovas išbetonuos grindis, sudės langus, sutvirtins gegnes, uždengs stogą. Šalinant defektus stygos nebuvo keistos, jos buvo papildomai tvirtinamos, stogo konstrukcijos, gegnės yra ištaisytos be atsakovo, stogas perdarytas. Perdarymas (be grindų) kainavo 9 000,00 Eur: pirktos naujos medžiagos, lentos stogo lyginimui, difuzinė plėvelė, nes atsakovo įrengta plėvelė sudegė nuo saulės, dėl to, kad atsakovas stogą paliko neuždengtą, mediena perdengimui gegnių atramom pirkta iš lentpjūvės. Atsakovas turėjo išbetonuoti grindis, tačiau to nepadarė. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šio liudytojo parodymais, nes jie yra nuoseklūs, atitinka tiek ieškovės parodymus, tiek į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. iš į bylą pateiktos fotonuotraukos Nr. 10 nustatyta, kad šiuo metu ieškovei priklausančio ginčo namo stogo darbai yra baigti, iš dalies ir paties atsakovo parodymus. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis atliko fotonuotraukose pateiktus statybos darbus, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tik neišbetonavo grindų ir nesudėjo stogo skardos, į bylą pateikė 2021 m. vasario 26 d. lokalinę sąmatą 11 597,37 Eur sumai, kuria įrodinėja, kad namo remonto darbų įkainiai yra mažesni, nei ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra įtraukti grindų betonavimo darbai, kurių kaina yra 1 200,00 Eur. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad jos lokalinėje sąmatoje taip pat nėra nurodyti grindų betonavimo darbai ir tokių darbų atlikimo kaina. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas turėjo išbetonuoti grindis, iš esmės šių aplinkybių neneigė ir atsakovas teismo posėdžio metu, tačiau teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė 1 200,00 Eur sumos už grindų betonavimą, nes į bylą rašytinių įrodymų (ieškovės ir rangovo, kuris atliks grindų betonavimo darbus, sutarties arba išankstinės PVM sąskaitos – faktūros) dėl šių darbų kainos, nėra pateikta.

Nesant rašytinės rangos sutarties, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, teismas vadovaujasi CPK įtvirtintais bei Lietuvos teismų praktikoje suformuotais įrodymų vertinimo principais bei įrodymų tikėtinumo taisykle. Nustatyta, kad į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuotus darbus atliko atsakovas, byloje nėra ginčo, kad atsakovas už šių darbų atlikimą iš ieškovės yra gavęs 20 500,00 Eur, ieškovės pateiktos fotonuotraukos ir liudytojo V. B. parodymai patvirtina, kad atsakovo atlikti darbai yra su defektais ir šie byloje nustatyti faktai atsakovo leistinais įrodymais nėra paneigti, o ieškovės pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad defektų šalinimo išlaidos sudaro 20 477,00 Eur. Atsakovas, turėdamas ilgametę patirtį statybos rangos darbų srityje, turėjo elgtis profesionaliai ir, manydamas, jog atliekant statybos rangos darbus ieškovei priklausančiame ginčo name reikalingas projektas, turėjo iš viso neprisiimti statybos darbų organizavimo ir atlikimo jame, be to, atsakovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo ne tik fiksuoti savo atliktus darbus, bet ir teikti ataskaitas užsakovei apie atliktus darbus, patirtas išlaidas, fiksuoti bei rinkti tai pagrindžiančius įrodymus, tokiu būdu apsisaugodamas nuo galimos rizikos ateityje, o atlikęs statybos darbus turi pareigą užtikrinti atliktų darbų kokybę. Taigi, visa atsakovo veikla vertintina atsižvelgiant į šį pareigų vykdymo standartą. Teismo vertinimu, atsakovas savo pareigas, atliekant statybos rangos darbus, vykdė netinkamai, o byloje neįrodė, jog jo atliktų statybos darbų trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės. Tiek ieškovės pateikta lokalinė sąmata, tiek atsakovo pateikta lokalinė sąmata yra lygiavertės reikšmės įrodymai ir nei vienas iš jų nėra patikimesnis vienas kito atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu sutiko su atsakovo pateikta lokaline sąmata 11 597,37 Eur sumai, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 11 597,37 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl procesinių palūkanų

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 597,37 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 999,00 Eur (499,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti). Ieškinį tenkinus iš dalies (57 proc.), iš atsakovo yra pagrindas ieškovei priteisti 569,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Sprendimą įvykdžius panaikinti 2020 m. kovo 6 d. teismo nutarties pagrindu civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 597,37 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 37 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. kovo 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. M. 569,43 (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 43 ct) ieškovės D. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą įvykdžius panaikinti 2020 m. kovo 6 d. teismo nutarties pagrindu civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.