- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- 1-439-420/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15776-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Nukentėjusysis
- A. O.
- Kaltinamasis
- O. M.
- Advokatai
- Saulius Petronis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M. (O. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 294 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. M. 2020 m. balandžio 22 d., apie 20.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. K., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, t. y. pykdamas dėl negrąžintos skolos, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. O., savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, t. y. reikalaudamas iš A. O. grąžinti 900 Eur skolą, sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius į veido sritį ir į pilvo sienos kairę pusę, taip padarydamas blužnies plyšimą, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. O. sveikatą ir padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaltinamasis O. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. A. O. per kelis sykius pasiskolino iš jo 900 Eur ir vengė grąžinti skolą. 2020 m. balandžio 22 d. buvo pas R. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buvo ir jo draugė Z. B.. Išgėrė apie bokalą alaus, bet nesijautė apsvaigęs. Tuomet nusprendė nuvažiuoti pas A. O. ir pakalbėti dėl skolos, nei R., nei Z. apie savo tikslą nesakė. Visi nuvyko pas A., kuris gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Į namo vidų užėjo vienas, kambaryje buvo A. ir jo draugas A.. Paklausė A. dėl skolos, jis kaip visada žadėjo grąžinti, taip žodis po žodžio ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis labai supyko ir dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus A. į veidą. A. nuo smūgių nugriuvo ant lovos, tuomet sudavė jam gulinčiam dar 4 kartus kumščiu į šoną ar į pilvą. Kuriuo metu užėjo į kambarį R. su Z. nežino, bet jie jį pradėjo raminti, sakyti, kad nebemuštų. Kai apsiramino, jis dar kalbėjo su A. apie skolą, jis atsakė, kad grąžins vėliau. Jis sutiko, visi sėdo į jo automobilį ir išvažiavo. Kitą dieną sužinojo, kad A. išvežė į ligoninę. Bandė jam prisiskambinti, bet nepavyko, dėl karantino negalėjo jo aplankyti. Po kelių dienų susitiko su A., atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, susitaikė su juo. Taip pat atlygino žalą ir ligonių kasai. Savo kaltę pripažįsta pilnai, savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi dėl nusikalstamos veikos, nesitikėjo, kad tokios bus pasekmės nuo jo suduotų smūgių, pažada, kad toks poelgis nepasikartos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). O. M. pažįsta senai. Nuo 2018 m. pradžios per kelis sykius, iš O. pasiskolino 900 Eur, žadėdavo atiduoti, bet taip nė kiek ir negrąžino. 2020-04-22 pavakary, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo namuose, miegojo, buvo vartojęs alaus. Kas vyko toliau pasakyti negali, atsimena tik, kad spyrė kažkas į veidą, nematė kas. Neatsimena, kad buvo atvažiavęs O., kad su juo būtu kalbėję dėl skolos. Ryte A. V. pasakė, jog iš vakaro buvo atvažiavęs O., kuris jam ir sudavė smūgius. Prabudęs pajuto, kad labai skaudą pilvo sritį, todėl išsikvietė greitąją med. pagalbą, kuri jį išvežė į Visagino ligoninę. Ten buvo operuotas dėl blužnies trūkimo, jam jos nepašalino, taip pat buvo kraujosruvos veide. Po penkių dienų buvo išleistas iš gydymo įstaigos. 2020-05-08 jis parašė O. žmonai žinutę pasiūlydamas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. 2020-05-11 jam O. atlygino padarytą 2000 Eur neturtinę žalą, tai yra iš tų 2000 Eur jis O. atidavė skolą 900 Eur. Visa tai buvo įforminta dokumentaliai, jie pasirašė susitaikymo protokolą, jis jam jokių pretenzijų neturi šiuo metu ir neturės ateityje (1 t., b. l. 32-35, 36, 37).
Liudytojas R. S. (R. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d., apie 19 val., pas jį atvažiavo O. M.. Tuo metu pas jį buvo Z. B.. Jie trise kurį laiką pabuvo pas jį ir bendravo, po to O. pasiūlė pasivažinėti ir jie trise išvažiavo su O. automobiliu „Audi“. Jie važiavo pas O. pažįstamą A., jo pavardės ir vienkiemio, kur jis gyvena, pavadinimo neprisimena. Atvykus į tą vienkiemį jų automobilis užbuksavo, tada jis bandė išvairuoti ir apsukti automobilį, o O. nuėjo į namą pas A.. Apsukęs automobilį, jis ir Z. taip pat užėjo į namą. Viduje buvo O., A. ir dar vienas jam nepažįstamas jaunuolis, kurį, kaip vėliau sužinojo, vadina A.. O. tuo metu pakeltu tonu kalbėjosi su A.. Jis dar iš anksčiau žinojo, kad A. pas O. skolinosi didelę pinigų sumą ir nenorėjo jos grąžinti. Mano, kad dėl to jie abu ir ginčijosi. Į jų konfliktą nenorėjo veltis, todėl atsisėdo kitame kambario gale – viduryje, už spintos. Spinta užstojo O. su A., todėl nematė, ar O. sudavė smūgius. O. nuo A. netraukė, tik žodžiu O. kalbino, kad jau reikia važiuoti į namus. Grįžtant iš A. O. apie muštynes nieko nesakė, tačiau sakė, kad jam nusibodo laukti, kada A. grąžins skolą ir dėl to jis buvo suirzęs. Jis nematė, kaip O. mušė A.. Kitą dieną iš kaimyno sužinojo, kad A. guli ligoninėje. (1 t., b. l. 72-75, 76-77).
Liudytoja Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d., apie 18 val., buvo pas pažįstamą R. S.. Tuo metu pas R. atvažiavo O. M.. R. ir O. išgėrė alaus, po to jie pasakė, kad reikia nuvažiuoti pasikalbėti su vienu žmogumi, su kokiu žmogumi jie nesakė. Jie visi su O. automobiliu išvažiavo, ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, R. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o O. vairavo automobilį. Jie atvyko į vienkiemį, kuriame dirba ir gyvena A. O., ji paklausė kodėl jie čia atvažiavo, O. pasakė, kad su A. reikia pasikalbėti dėl skolos, nes A. skolos neatiduoda, o laukti jau nusibodo. O. ir R. užėjo į namą, o ji užėjo truputi vėliau. Ji pamatė, kad name yra A. ir dar vienas jai mažiau pažįstamas vyriškis vardu A., pavardės nežino. Ji girdėjo, kaip O. paklausė A. kur jo skola. A. į tą klausimą nieko neatsakė ir pratylėjo, po ko O. kumščiais puolė A.. Mušant A. pasakė, kad skolą atiduos. Ji kartu su R. įkalbėjo O. važiuoti į namus. O. A. mušė tik kumščiais, kiek spėjo pamatyti, tai jis kelis kartus trenkė A. į veido sritį, dar, jos manymu, du kartus trenkė į pilvo sritį ir du kartus į nugaros sritį. Mano, kad pas A. jie buvo maždaug 20 val. 30 min. (1 t., b. l. 86-89).
Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2020 m. kovo pradžios laikinai gyvena pas A. O.. 2020 m. balandžio 22 d. apie 21 val. jis išėjo iš namų į lauką, pamatė ant kelio stovintį automobilį. Jis iškart grįžo atgal į namus, kad pasakyti A. O., kad pas jį kažkas atvažiavo. A. miegojo lovoje, bandė jį pažadinti, bet nepavyko. Neužilgo į namus užėjo du vyriškiai ir viena moteris. Iš minėtų trijų asmenų jis iš matymo pažįsta tik O., pavardės jis nežino. A. O. su O. ankščiau buvo geri draugai. Jie jo paklausė kur yra A., jis nurodė, kad čia pat miega lovoje. Nepažįstamas vyriškis prisėdo prie jo, moteris atsisėdo kiek toliau, o O. pasakė, kad tuoj pažadins A.. Po šių žodžių pradėjo tempti A. iš lovos ir mušti. Jis matė, kaip O. daužė su kojomis, rankomis per įvairias kūno vietas. Kiek sudavė smūgių nežino ir nurodyti negali. Pasipylė kraujai. Niekas daugiau jo nemušė, tik sėdėjusi moteris O. sakė, kad nustotų jį daužyti, tačiau jisai vis nesiliovė. Į konfliktą niekas nelindo ir niekas nebandė atitraukti O. nuo A.. Jis negalėjo niekuo padėti, nes pats bijojo, kad jo nesumuštų. Po to, kai O. nustojo jį mušti, visi buvę asmenys pasišalino iš namų. Kai jie išėjo iš namų, jis dar nuėjo pasižiūrėti ar tikrai jie išvažiavo. Tuomet vėl grįžo atgal į namus ir padėjo atsigulti A. į lovą. Jis negalėjo atsistoti, buvo visas sumuštas. Kai paguldė A. į lovą, jo paklausė ar nereikia iškviesti greitosios medicininės pagalbos, tačiau A. jam nurodė nekviesti medikų. Po šių žodžių A. greitai užmigo. Kitos dienos rytą A. pasakė, kad jam labai skauda visą kūną, paskambino ir išsikvietė medikus. Greitoji pagalba išsivežė A. į Visagino ligoninę. Po kažkurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai dėl įvykio patikslinimo, apžiūrėjo namus ir išvažiavo. Jis vakare viską aptvarkė, nes buvo likę labai daug kraujo (1 t., b. l. 101-104).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas ir aplink jį esanti teritorija. Netoli namo, rytinėje pusėje, rasti gulintys sujaukti rūbai: pilkos apatinės kelnaitės ir pilkos sportinės per juosmenį raišteliu surišamos kelnės. Kelnaitės yra išteptos rudos spalvos medžiaga, tikėtina išmatomis. Minėta medžiaga ištepta ir kelnių kairioji klešnė, kuri priekinėje pusėje, kelio srityje yra praplėšta. Ant kelnių taip pat yra į kraują panašios dėmės, kelnių viduje rasti mėlynos spalvos šortai. Namo viduje, svetainės virtuvės patalpoje, svetainės zonoje (dalyje) prie rytinės ir pietinės sienų stovinčios išskleistos sofos su sujaukta patalyne, grindų 1,2x0,9 m dydžio plote matomos į kraują panašios dėmės. Ant minėtos sofos guli sujaukta antklodė, ant kurios užvalkalo yra į kraują panašios dėmės, tai pat ant sofos guli sujaukti juodi su baltomis juostomis ir chaki spalvos kamufliažiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis. Apžiūrėjus minėtus marškinėlius nustatyta, kad ant juodų su baltomis juostomis marškinėlių dešinės rankovės yra į kraują panašios medžiagos dėmės (1 t., b. l. 8-24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1438/2020 (01) matyti, kad A. O. padarytas blužnies plyšimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galėjo susidaryti suduodant smūgį į pilvo srities sienos kairę, kas atitinka užduotyje nurodytą būdą ir aplinkybes. Blužnies plyšimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51-52).
Kaltinamasis O. M. analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 127-128, 135-136), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 140-147).
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiojo A. O., liudytojų R. S., Z. B., A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis O. M. 2020 m. balandžio 22 d., apie 20.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, t. y. pykdamas dėl negrąžintos skolos, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. O., savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, t. y. reikalaudamas iš A. O. grąžinti 900 Eur skolą, sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius į veido sritį ir į pilvo sienos kairę pusę, taip padarydamas blužnies plyšimą, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. O. sveikatą ir padarė didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas negali pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tam, kad būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatomi du momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2011, Nr. 2K-405/2012; Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Tai reiškia, kad vien tik alkoholio vartojimo faktas neleidžia savaime pripažinti šios sunkinančios aplinkybės, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti, todėl būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją. Tai taip pat reiškia, kad nenustačius pirmo momento, t. y. kad kaltininkas veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat negalima pripažinti šios sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš važiuojant pas nukentėjusįjį buvo išgėręs apie bokalą alaus, apsvaigęs nesijautė. Jo tokius parodymus patvirtina ir liudytojų R. S. ir Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie nurodė, kad trise išgėrė vieną dviejų litrų talpos butelį alaus. Kaltinamojo blaivumas nei prieš pat įvykį nei po jo patikrintas nebuvo, jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bylos medžiagoje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog byloje neįrodyta, kad O. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina ir nepripažintina atsakomybę sunkinančia.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tačiau išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-28/2012, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.).
Nors kaltinamasis O. M. teisiamas už vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – dėl padaryto nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, savo noru atlygino žalą ir civiliniam ieškovui – Valstybinei liginių kasai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis sunkų nusikaltimą įvykdė atsitiktinai, spontaniškai, veika nebuvo planuota, jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu, davė nuoseklius parodymus ir nevengė atsakomybės, dar ikiteisminio tyrimo pradžioje atlygino nukentėjusiajam kaip turtinę taip ir neturtinę žalą, pats kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirba ir išlaiko šeimą, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas.
Ne mažiau svarbus, skiriant bausmę, yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Nukentėjusysis A. O. patvirtino, kad daug metų yra pažįstamas su kaltinamuoju, jų santykiai buvo geri, jis buvo skolingas kaltinamajam ir ilgą laiką negrąžino skolos. Jis taip pat patvirtino, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino jam turtinę ir neturtinę žalą, jo atsiprašė ir jie susitaikė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė neskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės.
Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios, atskirai vertinamos, nepasižymi išskirtinumu, teismas laiko, jog šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad BK 294 straipsnio 2 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas, net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. Nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti kaltinamajai švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nes nėra visų BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytų sąlygų.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad šiuo konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti ir yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatytą, bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu nežymiai mažesnė nei įstatymo numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), kartu skiriant įpareigojimą ir draudimą, numatytus BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Teismo manymu, šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį, o bausmės metu vykdytini įpareigojimai padėtų koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme.
Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytinas O. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2020-04-23, 17.00 val., iki 2020-04-24, 10.45 val. (viena diena) (1 t., b. l. 115-117, 118-119) (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas (1 t., b. l. 156-158), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Civilinių ieškinių byloje nėra (1 t., b. l. 67, 139).
Paketas su cigaretės „Fest“ baltu filtru nuorūka, pilkos sportinės kelnės, į kraują panašios medžiagos ėminys, antklodės užvalkalas, juodi su baltomis juostomis marškinėliai, marškinėliai, šlepečių pora, kojinių pora, nuoplova, taurelė, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (kvitas B serija UPK Nr. 0000379) (1 t., b. l. 25-26). kaip menkaverčiai daiktai, kurie negali būti sunaudoti, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. M. (O. M.) pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Jį pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apima švelnesnę bausmę, ir O. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Įpareigoti O. M. per bausmės atlikimo laiką išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Uždrausti O. M. per bausmės atlikimo laiką bendrauti su nukentėjusiuoju A. O..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi O. M. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-04-23, 17.00 val., iki 2020-04-24, 10.45 val. (vieną dieną), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones O. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, grąžinti jam asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paketą su cigaretės „Fest“ baltu filtru nuorūka, pilkos sportines kelnes, į kraują panašios medžiagos ėminį, antklodės užvalkalą, juodus su baltomis juostomis marškinėlius, marškinėlius, šlepečių porą, kojinių porą, nuoplovą, taurelę, paimtus įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (kvitas B serija UPK Nr. 0000379), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.