Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-17 · Civilinė byla Nr. e2A-464-340/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
e2A-464-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-62-3-00784-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
L. O.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-464-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00784-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.; (S) 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.20.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Dainiaus Rinkevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3584-892/2021, pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. 3 888,23 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. liepos 14 dieną tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei katiną (duomenys – vardas: S. M. Q., gimęs (duomenys neskelbtini), mikroschemos numeris (duomenys neskelbtini)), šalių sutarimu parduodamo katino kaina buvo 2 150 Eur, į kainą buvo įskaičiuota katino kaina, kilmės registravimas, sterilizavimas, skiepijimas ir skiepų pasas, mikroschema, klinikinis tyrimas prieš išvykstant, patvirtinantis katino tinkamumą transportavimui, pervežimas į (duomenys neskelbtini), šalių suderintu metu. Nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. atsakovui pavedimu buvo sumokėta 22 486,81 Švedijos kronos (2 150 Eur), 2020 m. liepos 22 d. katinas buvo perduotas ieškovės atstovui ir DFDS keltu buvo pervežtas, po katino atvykimo į ieškovės namus jis susirgo, 2020 m. liepos 30 d. katinas buvo nuvežtas į veterinarijos kliniką, kur nustatyta diagnozė, jog jis turi FIP infekciją (vizito kaina – 7 407,00 Švedijos kronos, kas atitinka 720,24 Eur). Taip pat paaiškino, kad 2020 m. liepos 31 d. ieškovė katiną nuvežė į dar kitą veterinarijos kliniką pakartotiniam tyrimui ir diagnozė buvo tokia pati, vizito kaina – 2 919,00 Švedijos kronos (283,84 Eur).

1.2. Taip pat paaiškino, kad veterinarijos klinikoje ieškovei buvo patarta taikyti eutanaziją katinui, eutanazijos ir skrodimo kaina – 7 550,00 Švedijos kronos (734,15 Eur), taip pat veterinarai atkreipė dėmesį, kad katinas pas ieškovę gyveno tik 8 dienas ir per šį laikotarpį pasireiškė ligos požymiai, bet FIP infekcijai pasireikšti būdingas ženkliai ilgesnis laiko tarpas, todėl veterinarai padarė išvadą, kad katinas buvo įsigytas jau užsikrėtęs virusu. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė gavo katino skrodimo rezultatus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtino katino diagnozę – FIP infekcijos egzistavimą. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė gavo Latvijos veterinarijos asociacijos profesinės etikos komiteto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) apie FIP infekciją, kurioje teigiama, kad katinas negalėjo užsikrėsti virusu FCoV laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 25 d. ir virusu FCoV buvo užsikrėtęs gerokai anksčiau, todėl ieškovės manymu, katinas buvo užkrėstas virusu veislyne, iš kurio ji nusipirko katiną.

1.3. Pažymėjo, kad katinas buvo sterilizuotas, ji katiną pirko tik kaip augintinį, savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas yra registruotas gyvūnų veisėjas, t. y. asmuo, užsiimantis kačių veisimu ir turintis žinių apie gyvūnų auginimą, tačiau pardavė sutarties neatitinkančią, netinkamos kokybės prekę - sergantį, užsikrėtusį virusu katiną, dėl šios priežasties teko jam taikyti eutanaziją ir ieškovė prarado savo turtą.

1.4. Ieškovė nurodė, kad ji ir jos šeima įsigijo katiną ir jautė stiprų džiaugsmą atvykus naujam šeimos nariui, prisirišo prie katino, jautė jam meilę ir rūpestį, o kačiukui netikėtai susirgus, stengėsi jam padėti, turėjo vilčių jį išgydyti, išgirdusi, kad teks jam taikyti eutanaziją ir visam laikui su juo atsisveikinti, patyrė stresą, dvasinį skausmą, sukrėtimą, kelionės pas veterinarus tiek fiziškai, tiek dvasiškai išvargino ieškovę, jai buvo sukelta daugybė nemalonumų. Paaiškino, kad išgyvendama katino netektį, ir toliau stengėsi išsiaiškinti tiesą – kreipėsi į Latvijos veterinarijos asociaciją, kad būtų išaiškinta katino diagnozė, kaip ir kada jis galėjo užsikrėsti, taip pat bandė susisiekti su atsakovu, susitarti dėl pinigų grąžinimo ir įspėjo, kad virusas gali būti paplitęs visame veislyne, bei skatino patikrinti kitus, veislyne gyvenančius gyvūnus.

1.5. Ieškovės nuomone, veislyne užsikrėtęs katinas, atkeliavęs į savo naująją šeimą, ieškovei ir jos šeimai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti įvertinti ir atlyginti. Nurodė, kad skyrė savo asmenines lėšas katino apžiūrai veterinarijos klinikose bei gydymui dėl būtinumo, stengėsi atstatyti sergančio katino sveikatos būklę ir išsaugoti jo gyvybę, t. y. stengėsi išsaugoti savo turtą. Pažymėjo, kad išlaidos, patirtos katino, kaip turto, išsaugojimui buvo būtinos.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas paaiškino, kad veislynas yra registruotas jo sutuoktinės A. K. vardu, tačiau bendru sutarimu laikinai veisimo teisė buvo perduota atsakovui, kuris ir pasirašė minėtą sutartį su ieškove. Nurodė, kad nors sutartyje ir ieškinyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo kačiuką pristatyti į (duomenys neskelbtini), ieškovė ne kartą keitė nuomonę dėl to, kur ir kaip ji norėtų pasiimti kačiuką ir, radusi žmogų, kuris jai galėtų atvežti kačiuką, paprašė atsakovo kačiuką pristatyti į (duomenys neskelbtini) bei perduoti kačiuką ieškovės nurodytam asmeniui. Paaiškino, kad kačiukui iki išvykstant į (duomenys neskelbtini) buvo atliktos tokios Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuotos procedūros: 10 dienų iki pirmo skiepo Kačiukas dehelmintizuotas (suduoti vaistai nuo kirmėlių), kačiukui įstatyta poodinė mikroschema ir licencijuotas veterinaras atliko kačiukui pirmą skiepą nuo infekcinių ligų, 10 dienų iki antro skiepo kačiukas dehelmintizuotas ir licencijuotas veterinaras suskiepijo kačiuką antrą kartą nuo infekcinių ligų ir atliko skiepą nuo pasiutligės, 2020 m. liepos 17 d. licencijuotas veterinaras kačiuką iškastravo, 2020 m. liepos 20 d. kačiukui licencijuotas veterinaras atliko klinikinį tyrimą, kurio tikslas yra įsitikinti, kad kačiukas yra sveikas ir gali ištverti kelionę.

2.2. Taip pat paaiškino, kad 2020 m. liepos 22 d. kačiukas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ieškovės nurodytam kurjeriui, o kačiukui atvykus ieškovė patvirtino, kad kačiukas yra labai išsigandęs, tačiau sveikas, jis valgo, geria, gerai tuštinasi, kokių pretenzijų dėl kačiuko sveikatos ieškovė nepateikė, atsakovui atsiuntė jo vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad kačiukas guvus, žaidžia, jaučiasi puikiai. Pažymėjo, kad ieškovė ne kartą pati minėjo, jog Europos šiaurės šalyse gyvūnų gydymas yra labai brangi paslauga ir ji be abejonės ketina apdrausti kačiuką vos tik jam atvykus į (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė, nurodė, kad neapdraudusi kačiuko savų lėšų jo gydymui neturi.

2.3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Vilniaus departamentas (toliau – VMVT) atliko du veislyno patikrinimus, kurių metu buvo nustatyta, jog gyvenamosios patalpos, kur veisiami gyvūnai, yra tvarkingos, švarios, nuolat dezinfekuojamos, nustatyta, kad sergančių gyvūnų veislyne nėra, patvirtinta, kad visi vados kačiukai yra sveiki. VMVT taip pat patvirtino, kad kačiukas prieš išvykstant buvo kliniškai apžiūrėtas ir apžiūros metu patvirtinta, jog kačiukas yra sveikas, visos kitos kačiukui taikytos procedūros taip pat buvo atliktos tinkamai. Pažymėjo, kad VMVT nustatė, kad kurjeris nėra licencijuotas gyvūnų pervežėjas, jo mašina nėra pritaikyta gyvūnams vežti, kurjeriui esant licencijuotam, turėjo būti išduotas komercinio judėjimo sertifikatas, o jei kurjeris vyko pasiimti kačiuko kaip ieškovės patikėtinis, jis turėjo pateikti ieškovės įgaliojimą pasiimti gyvūną, kuris pateiktas nebuvo ir atsakovas negalėjo jo perduoti VMVT. Pažymėjo, kad buvo susisiekta su ieškove, nurodant, kad kurjeris nesilaiko kačiuko pervežimo susitarimo, atmestinai žiūri į kačiuką.

2.4. Pabrėžė, kad po atvykimo kačiukas nebuvo nuvežtas pas veterinarą, ieškovė patikino, kad su kačiuku viskas gerai, jis valgo, geria, gerai tuštinasi, ieškovė teigė, kad ji nemato savo kaltės, kad kačiuko pervežimui nusamdė nelicencijuotą ir akivaizdžiai nekvalifikuotą kurjerį, kuris neturėjo gyvūnų pervežimui pritaikyto transporto, nesugebėjo užtikrinti kačiuko pervežimo saugumo ir tinkamų sąlygų, sukėlė gyvūnui stresą, kuris tikėtina ir sukėlė nepageidaujamas pasekmes.

2.5. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad komisija yra kompetentinga spręsti gyvūnų užsikrėtimo klausimus, neaišku, koks užklausimas buvo pateiktas komisijai, kokie dokumentai buvo pateikti jai vertinimui, komisijos išvadoje nėra nurodyta apie kokį kačiuką yra kalbama, išvada nėra pasirašyta. Paaiškino, kad Komisijos išvadoje kalbama apie tai, jog kačiukas sirgo sloga, tačiau prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini) jis ne kartą (duomenys neskelbtini) buvo tikrintas veterinarų, jam atliktos įvairios intervencijos, visais atvejais buvo konstatuota, kad kačiukas yra visiškai sveikas, ieškovės apsilankymų pas veterinarus bei skrodimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių tariamos slogos požymių.

2.6. Nurodė, kad ieškovė apeliuoja į kačiuko kaip prekės, kokybę, tačiau nagrinėjamoje situacijoje ginčo objektas yra net ne kažkokia įgimta katino savybė, o viruso, kuriuo užsikrečiama iš aplinkos, sukelta mutacija. Pažymėjo, kad veisėjas negali kačiuko apsaugoti nuo visų išorinių veiksnių įtakos.

2.7. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad dėl kačiuko mirties ji patyrė neturtinę žalą, ji pati savo veiksmais prisidėjo prie tokios žalos atsiradimo bei emocinio skausmo sukėlimo veisėjui: pasirinko nekompetentingą kurjerį, neužtikrino saugaus kačiuko transportavimo, neapdraudė kačiuko nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), patyrusi išlaidų dėl kačiukui atliktų tyrimų, kačiuko negydė, motyvuodama tuo, kad kačiukas nedraustas ir pinigų jo gydymui ji nebeturi, todėl kačiuką užmigdė. Nurodė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga kačiuko šeimininkė: prieš priimdama sprendimą kačiuką užmigdyti, ji apie tai atsakovo neinformavo, veisėjas buvo ženkliai labiau prisirišęs prie gyvūno nei ieškovė, atsakovas, tik sužinojęs, kad kačiukas susirgo, bandė visokeriopai padėti ieškovei išgelbėti kačiuką, konsultavosi kačiuko gydymo klausimais su (duomenys neskelbtini) veterinarais, siūlė pagalbą gaunant ir į (duomenys neskelbtini) persiunčiant vaistus, tačiau ieškovė atsisakė jų važiuoti pasiimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės L. O. valstybės naudai 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 14 dieną tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, kuria atsakovas pardavė, o ieškovė įgijo kačiuką/katę, parduodamo kačiuko kaina buvo 2 150 Eur, į kurią buvo įskaičiuota kačiuko kaina, kilmės registravimas, sterilizavimas, skiepijimas ir skiepų pasas, mikroschema, klinikinis tyrimas prieš išvykstant, patvirtinantis katino tinkamumą transportavimui, pervežimas į (duomenys neskelbtini), šalių suderintu metu, veisėjas garantavo, kad pardavimo metu kačiukas yra sveikas. 2020 m. liepos 14 d. ieškovė atsakovui pavedimu sumokėjo 22 486,81 Švedijos kronas (2 150 Eur.), 2020 m. liepos 22 d. kačiukas buvo perduotas ieškovės atstovui, DFDS keltu buvo gabentas ieškovei. Iš byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, kad kačiukas FCoV buvo infekuotas jau veislyne, sloga galėjo būti vienas iš FCoV susirgimo požymių, kačiukas negalėjo susirgti FCoV laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 25d., nes buvo infekuotas FCoV virusu jau seniau, 2020 m. liepos 30 d. apsilankymo pas veterinarą metu buvo paimti kraujo mėginių tyrimai, įprastas kraujas ir nustatyta diagnozė FIP infekcija, karščiavimas, 2020 m. liepos 31 d. apsilankymo pas veterinarą metu nurodyta diagnozė karščiavimas, FIP infekcija, plaučių edema. Taip pat nustatyta, kad veislyne gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos, gyvūnai augintiniai apžiūrimi ne rečiau kaip 2 kartus per parą, viskas tvarkinga ir sterilu.

3.2. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pirko kačiuką asmeninėms reikmėms, atsakovas su sutuoktine veisia gyvūnus, iš šios veiklos gauna pajamas (pelną), todėl konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis.

3.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė savo nuožiūra priėmė sprendimą taikyti eutanazija kačiukui, neįrodė, kad dėl kilusių susirgimų jis neabejotinai būtų nugaišęs, taip pat neįrodė, kad kačiuko gydymo išlaidos būtų buvusios neprotingai didelės, nes byloje nėra duomenų, koks gydymas nagrinėjamu atveju buvo būtinas. Teismas sprendė, kad priteisti už kačiuką sumokėtus pinigus taip pat teisiškai nėra pagrįsta, nes kačiukas nenugaišo dėl ligos, o ieškovė priėmė sprendimą ne kačiuką gydyti, o taikyti eutanaziją ir tokio sprendimo neišvengiamumo ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju nėra pakankami. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl kačiuko netekimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priteisti tiek 2 150 Eur išlaidas, patirtas įgyjant kačiuką, tiek 1 000 Eur neturtinę žalą, tiek 734,15 Eur kačiuko eutanazijos ir skrodimo kainos.

3.4. Teismas taip pat nurodė, jog dėl į bylą pateiktų specialistų išvadų, kuriose nurodyta, kad ieškovės atlikti tyrimai nėra pakankami patvirtinti FIP diagnozę, kyla abejonių dėl ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos kačiuko diagnozės patikimumo. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateikti specialistų paaiškinimai dėl FIP infekcijos diagnozavimo sudaro pagrindą abejoti ieškovės pateiktų specialistų išvadų patikimumu. Sprendė, kad Latvijos veterinarų draugijos profesinės etikos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas nėra pakankamas pagrįsti ieškovės nurodytą aplinkybę, kad kačiukas buvo užsikrėtęs FCoV perdavimo ieškovei metu.

3.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad kačiukas ieškovės pageidavimu 2020 m. liepos 22 d. buvo perduotas ieškovės atstovui, DFDS keltu buvo gabentas ieškovei, veisėja pardavė be vidaus prekybos sertifikato nepatvirtintam vežėjui keliauti į (duomenys neskelbtini), o ieškovė nepaneigė minėtų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad kačiuką gabeno sertifikuotas vežėjas. Pabrėžė, jog ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad kačiukas jai buvo perduotas sveikas ir vėliau susirgo dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmais, kurie vertinant visą byloje esančių įrodymų visumą yra pakankamai įtikinami.

3.6. Teismas sprendė, kad netgi darant prielaidą, kad gyvūnas turėjo infekciją perdavimo ieškovei metu, labiau tikėtina, kad susirgimą lėmė nuo ieškovės valios priklausę veiksniai, o ne pats infekcijos turėjimo faktas, dėl ko teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (jei pagal ieškovės poziciją būtų pagrįsta pripažinti juos buvus) ir kilusių pasekmių.

3.7. Teismas konstatavo, kad ieškovė pakankamai nepagrindė, o atsakovas pakankamai paneigė ieškovės nurodytą aplinkybę, kad kačiukas perdavimo metu turėjo FCoV (ar infekcinį peritonitą (FIP)), kuris pasireiškė kačiukui atvykus pas ieškovę, pažymėjo, kad nėra pakankamai įrodymų išvadai, jog atsakovo veiksmai buvo ieškovės patirtų išlaidų priežastis, todėl ieškovės reikalavimus priteisti kačiuko gydymo metu patirtas išlaidas atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Ieškovė L. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Teismas didžiausią įrodomąją vertę suteikė atsakovo pateiktam įrodymui – WINNFIP SYMPOSUIM PURRsuing FIP and WINNing NOVEMBER 16&17 2019 UNIVESITY OF CAIFORNIA AT DAVIS, CALIFONIA raštui, nors atsakovas raštą pateikė anglų kalba, kurio tik du puslapiai iš keturiolikos yra išversti į lietuvių kalbą, o ištraukų vertimas neatspindi viso dokumento turinio, neatskleidžia kas yra dėstoma likusioje dokumento dalyje, kokią mokslinę vertę jis turi, dokumento vertime aprašyta tik ligos patogenezė, o duomenų apie taikomą gydymą nėra nurodyta. Raštas yra ne mokslinės, o populiariosios literatūros, iš internetinės erdvės paimtas raštas.

4.2. Ieškovės pateikta Švedijos nacionalinio veterinarijos instituto 2020 m. rugpjūčio 14 d. skrodimo išvada laikytina pagrindiniu, oficialiu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog gyvūnas sirgo nepagydoma ir mirtina liga – FIP. Atsakovo pateiktas UAB „Zoo Veterinarijos Centro „TOTO“ atsakymas nepagrįstas, o jo atstovai nedalyvavo kačiuko skrodime, atsakymą pateikė iš bendrųjų žinių, nesusipažinę su bylos medžiaga, nežinodami faktinių įvykio aplinkybių, todėl jų nuomonė negali būti laikoma objektyvia.

4.3. Teismas neištyręs Švedijoje ir Lietuvoje taikomų gyvūnų gydymo, ligų diagnozavimo metodikų, negalėjo vadovautis Lietuvos veterinarijos gydytojų paaiškinimais sprendžiant dėl Švedijos gydytojų atliktų tyrimų pakankamumo diagnozuojant ligą. Teismas turėjo ex officio patikrinti teisinėje bazėje, ar Latvijos veterinarų etikos komisija atliko tyrimą ir pateikė išvadas savo kompetencijos ribose.

4.4. Atsakovas nepateikė duomenų, kad veislyne auginami gyvūnai yra privalomai tikrinami dėl korona viruso infekcijos, kačiukui buvo atliktas tik įprastas sveikatos patikrinimas, o jo nepakanka norint nustatyti FIP ar korona virusą, tam būtini specifiniai tyrimai. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog veislyne infekcija buvo pakankamai paplitusi.

4.5. Ekspertų paaiškinimai įrodo, jog transportavimas ir kitos stresinės situacijos tik aktyvuoja organizme jau esančią FCoV mutacijos sukeltą latentinės formos infekciją, kuri tampa ūmine ir tuomet pasireiškia kaip FIPV klinikiniai požymiai, kas reiškia, jog kačiukas jau turėjo korona virusą ir stresinės situacijos metu (aplinkos pasikeitimas, transportavimas, pašaro keitimas) jis aktyvavosi ir mutavo į FIP. Kačiukas, labiausiai tikėtina, pardavimo metu jau buvo infekuotas, o po 8 dienų tik aiškiai pasireiškė klinikiniai ligos požymiai.

4.6. Ieškovė, ilgai laukusi augintinio, už jį sumokėjusi didelius pinigus, neturėjo tikslo ir nesiekė pasipelnyti iš gyvūno ligos, o tokių įrodymų neįmanoma pateikti. FIP liga yra nepagydoma, mirtina, todėl galimas tolimesnio gydymo išlaidų apskaičiavimas neturi esminės reikšmės, nėra galimybių gydyti ligos, nuo kurios dar nėra gydymo ir tokio gydymo išlaidų nėra galimybių paskaičiuoti. Palaikant kačiuko gyvybę būtų tęsiama jo kančia, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo kaip taikyti eutanaziją, kas laikytina tinkama šioje situacijoje.

Atsiliepimas

5. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

5.1. Ieškovei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, buvo sudarytos maksimalios sąlygos ir nustatyti terminai visiems būtiniems įrodymams pateikti bei tokiu būdu tinkamai pasiruošti bylai, o teikdama apeliacinį skundą, bando apeiti CPK 314 straipsnyje nurodytą draudimą teikti naujus įrodymus, nes deda nuorodas į internetines svetaines, atkartoja minėtose internetinėse svetainėse pateikiamą informaciją, o tai nepaneigia fakto, kad tokiu būdu ji bando apeiti įstatymo draudimą teikti naujus įrodymus byloje, kurie negali būti vertinami, taip pat, ji nenurodo priežasčių, kodėl ji negalėjo minėtų įrodymų pateikti anksčiau.

5.2. Ieškovės ginčijama aplinkybė, kad WINNFIP SYMPOSUIM PURRsuing FIP and WINNing NOVEMBER 16&17 2019 UNIVESITY OF CAIFORNIA AT DAVIS, CALIFONIA raštas nėra tinkamas įrodymas, nepagrįsta, nes minėtas raštas yra šaltinis, kurį Komisija savo išvadoje nurodo kaip šaltinį, kuriuo ieškovė rėmėsi rengdama išvadą, o išvada yra pagrindiniu įrodymu ieškovei formuojant savo poziciją byloje, tačiau Komisija savo išvadoje iškraipė šaltinyje pateiktą informaciją. Be kita ko, ieškovė atsisakė pateikti įrodymus, kad Komisija yra kompetentinga spręsti gyvūnų sveikatos, o ne tik veterinarų etikos klausimus, į bylą pateikė Latvijos Komisijos išvadą, nors nei ieškovė, nei atsakovas ten negyvena, kadangi Lietuvos institucijų išvados ieškovei buvo tikrai nepalankios, ji į bylą jų neteikė ir apie jas nutylėjo, ieškovė nepateikė į bylą ir savo užklausimo, kurį teikė Komisijai prašant išvados, todėl neaišku, kokie klausimai buvo suformuluoti, iš išvados neįmanoma identifikuoti, apie kokį kačiuką yra kalbama.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovės argumentas, kad FIP yra nepagydoma liga, yra ieškovės naujai nurodoma aplinkybė, kuri negali būti vertinama, ji nepateikė jokių įrodymų, kad priemonių kačiukui gydyti nebuvo, kad kačiuką apskritai bandyta gydyti, kad nors vienas veterinaras jai pateikė rekomendaciją kačiuką užmigdyti, kad jis buvo kritinės būklės.

5.4. Kačiukui FIP, kuris yra būtent kačių korona viruso mutacija, buvo nustatytas net neturint patvirtinimo, kad kačiukas apskritai turėjo kačių korona virusą. Morfologinis kraujo tyrimas ir vizualinio lavono vertinimo skrodimo metu aptikti kačiuko organizmo pokyčiai gali leisti įtarti FIP, tačiau nėra diagnostiniai ir tam, kad būtų galima diagnozuoti FIP, turi būti atlikta visa eilė kitų tyrimų, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad praktikoje yra taikomi kitokie ligos nustatymo metodai nei nurodyta išvadose, pati nesikreipė į jokius specialistus ir to neprašė teismo.

5.5. Kačiukui apskritai niekada nebuvo atliktas kačių korona viruso tyrimas, o vėliau ir kiti diagnostiniai tyrimai, būtini tiksliai FIP diagnozei patvirtinti, po jo mirties diagnozė nustatyta taip pat neatlikus jokių tyrimų, o tik vizualiai įvertinus atvertame lavone matomus požymius, kurie gali būti būdingi ir eilei kitų ligų.

5.6. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei tarptautiniuose dokumentuose nėra numatyta pareiga katei prieš išvykstant atlikti kačių korona viruso testą, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokie testai yra privalomi, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstu, kad kačiukas jau prieš kelionę turėjo korona virusą.

5.7. Atsakovas jokių klausimų, susijusių su kačiuko pervežimu, neorganizuoja, todėl jo atsakomybė baigėsi nuo kačiuko perdavimo ieškovės nurodytam kurjeriui momento, atsakovas nekontroliuoja, kur kačiukas yra laikomas, kaip su juo elgiamasi, todėl negali atsakyti už minėtų veiksmų pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių.

9. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 dieną tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei katiną (duomenys – vardas: S. M. Q., gimęs (duomenys neskelbtini), mikroschemos numeris (duomenys neskelbtini)), šalių sutarimu parduodamo katino kaina buvo 2 150 Eur, į kainą buvo įskaičiuota katino kaina, kilmės registravimas, sterilizavimas, skiepijimas ir skiepų pasas, mikroschema, klinikinis tyrimas prieš išvykstant, patvirtinantis katino tinkamumą transportavimui, pervežimas į (duomenys neskelbtini), šalių suderintu metu. Nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. atsakovui pavedimu buvo sumokėta 22 486,81 Švedijos kronos (2 150 Eur), 2020 m. liepos 22 d. katinas buvo perduotas ieškovės atstovui ir DFDS keltu buvo pervežtas, po katino atvykimo į ieškovės namus jis susirgo, 2020 m. liepos 30 d. katinas buvo nuvežtas į veterinarijos kliniką, kur nustatyta diagnozė, jog jis turi FIP infekciją (vizito kaina – 7 407,00 Švedijos kronos, kas atitinka 720,24 Eur). Taip pat paaiškino, kad 2020 m. liepos 31 d. ieškovė katiną nuvežė į dar kitą veterinarijos kliniką pakartotiniam tyrimui ir diagnozė buvo tokia pati, vizito kaina – 2 919,00 Švedijos kronos (283,84 Eur). Dėl ligos katinas buvo užmigdytas, atlikto skrodimo metu buvo nustatyti vidaus organų pakitimai, būdingi kačių FIP infekcijai.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. 3 888,23 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

11. Ieškovė kreipėsi su apeliaciniu skundu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje.

12. Apeliantė nurodė, kad savo reikalavimą atlyginti padarytą žalą grindė Švedijos nacionalinio veterinarijos instituto gyvūno skrodimo ataskaita, Latvijos veterinarų draugijos profesinės etikos komisijos paaiškinimu, veterinarinės apžiūros ataskaitomis, kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovas neigė savo atsakomybę, savo poziciją įrodinėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos fakulteto Dr. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos atsakymu, WINNFIP SYMPOSUIM PURRsuing FIP and WINNing NOVEMBER 16&17 2019 UNIVESITY OF CAIFORNIA AT DAVIS, CALIFONIA raštu, Gyvenų augintinių veisėjų patikrinimo aktu ir kitais rašytiniais įrodymais.

13. Apeliantė savo teiginius apie netinkamą įrodymų vertinimą grindžia iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi – WINNFIP SYMPOSUIM PURRsuing FIP and WINNing NOVEMBER 16&17 2019 UNIVESITY OF CAIFORNIA AT DAVIS, CALIFONIA raštu, suteikė jam didesnę įrodomąją galią nors turėjo vadovautis gyvūno skrodimo ataskaita. Teismas be pagrindo atmetė Latvijos veterinarų draugijos profesinės etikos komisijos paaiškinimus, be pagrindo vadovavosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitomis, vertino juos kaip pakankamus įrodymus, kad kačiukas negalėjo užsikrėsti pas atsakovą ir pardavimo metu buvo sveikas.

14. Kasacinio teismo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

15. Įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo šalių teisnius santykius ir dėl to tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.350 straipsnio 1 dalis), ieškovė, kaip netinkamos kokybės daikto pirkėja, pareikalavo priteisti iš pardavėjo (atsakovo) netinkamo kokybės daikto kainą, nuostolius (Švedijos veterinarijos klinikų tyrimo išlaidas) bei neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodama, kad patyrė moralinius išgyvenimus dėl būtinumo užmigdyti sergantį katiną.

17. CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, t. y. teismas pagrįstai nustatė, kad šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę pirkėjui (šiuo atveju ieškovei) tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo; pardavėjas, vykdydamas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą, privalo įrodyti, kad parduoto daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį.

18. Teismas taip pat konstatavo, kad pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Minėto straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo daikto grąžinimo dienos, grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui.

19. Ieškovė nagrinėjamoje byloje teigė, kad atsakovas pardavė sutarties neatitinkančią, netinkamos kokybės prekę – sergantį, užsikrėtusį virusu katiną, dėl šios priežasties jam teko taikyti eutanaziją ir ieškovė prarado savo turtą.

20. Nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą – sveiką katiną, ieškovė – kad daikto kokybės trūkumas buvo jau daikto perdavimo metu. Kadangi katinas buvo užmigdytas ir negali būti grąžintas pardavėjui, ieškovė taip pat tūrėjo įrodyti, kad netinkamos kokybės (sergantis) katinas negalėjo būti grąžintas pardavėjui, kad egzistavo neišvengiamas būtinumas jį užmigdyti.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada, kad atsakovas įrodė, jog parduotas daiktas atitiko pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, sutartimi atsakovas garantavo, kad parduodamas katinas yra sveikas. Bylos duomenimis, prieš pardavimą buvo atliktos Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuotos procedūros: katinas buvo dehelmintizuotas, sterilizuotas, jam buvo įstatyta poodinė mikroschema ir licencijuotas veterinaras atliko kačiukui pirmą skiepą nuo infekcinių ligų ir pan. Prieš kačiukui išvykstant į Švediją, 2020 m. liepos 20 d., licencijuotas veterinaras, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos teisės aktuose, atliko kačiuko klinikinį tyrimą, kurio metu veterinaras įvertino kačiuko sveikatos būklę ir jo vakcinavimo knygutėje padarė įrašą, patvirtinantį, jog kačiukas sveikas ir gali išvykti į kitą šalį. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs atlikti parduodamam kačiukui testą dėl koronaviruso, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėjo tokią pareigą pagal norminius aktus.

22. Ieškovė įrodė, kad 2020 m. liepos 30 d. katinas susirgo, jis buvo nuvežtas į veterinarijos kliniką, kur nustatyta diagnozė, jog jis turi FIP infekciją. 2020 m. liepos 31 d. ieškovė katiną nuvežė į dar kitą veterinarijos kliniką pakartotiniam tyrimui ir diagnozė buvo tokia pati. Patarus veterinarui katinas buvo užmigdytas, 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo atliktas gyvūno skuodimas, ataskaitoje nurodoma, kad nustatyti vidaus organų pakitimai, būdingi šlapios formos kačių infekciniam peritonitui (FIP).

23. Šalių ginčas kilo dėl parduodamo daikto paslėpto trūkumo – kačiuko galimo užsikrėtimo koronavirusu momento ir aplinkybių. Pažymėtina, kad tiesioginių įrodymų apie tai byloje nėra, šalys įrodinėjo savo argumentus dėl gyvūno galimo užsikrėtimo momento ir aplinkybių netiesioginiais įrodymais.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu WINN FIP SYMPOSIUM PURRsuing FIP and WINNing NOVEMBER 16&17 2019 UNIVERSITY OF CALIFORNIA AT DAVIS, CALIFORNIA) raštu, kuriame teigiama, kad inkubacinis laikotarpis nuo pirmos replikacijos makrofaguose iki klinikinės ligos trunka nuo keleto dienų iki mėnesių.

26. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad šis raštas negalėjo būti laikomas įrodymu, kadangi tai yra ne mokslinės, o populiariosios literatūros, iš internetinės erdvės paimtas raštas. Iš rašto turinio sprendžiama, kad priešingai, nei teigia apeliantė, rašte išdėstytas išvadas apie kačių koronaviruso ligos inkubacinį periodą pagrįstos moksliniais tyrimais, o apeliantės pastebėjimas apie tai, kad internetinėje erdvėje yra kitokiu nuomonių apie šios ligos pavojingumą, tik patvirtina išvadą, kad vieningos nuomonės apie tai, jog ši liga yra nepagydoma ir mirtina, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos tesimas, vertindamas WINN FIP SYMPOSIUM PURRsuing FIP and WINNing NOVEMBER 16&17 2019 UNIVERSITY OF CALIFORNIA AT DAVIS, CALIFORNIA) raštą, kaip rašytinį įrodymą, CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad šio rašytinio įrodymo informacija apie ligos inkubacinį periodą patvirtina ir kiti byloje surinkti šaltiniai. Taip pat, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos fakulteto Dr. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos atsakyme nurodyta, kad FIP katės platina nuo 1 savaitės iki 18 mėnesių iki jo mutacijos.

27. Apeliantė savo prielaidą, kad kačiukas buvo užsikrėtęs virusu iki jo perdavimo pirkėjai, įrodinėjo Latvijos veterinarijos draugijos etikos komisijos paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad kačiukas negalėjo susirgti virusu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. (kačiuko perdavimo kurjeriui) iki 2020 m. liepos 25 d., kačiukas infekuotas jau senai, nes susirgimai FIP įprastai išsivysto per nuo kelių savaičių iki 18 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo užsikrėtimo FCoV iki viruso išsivystymo į FIPV. Minėtas paaiškinimas, apeliantės vertinimu, įrodo, kad kačiukas, labiausia tikėtina, pardavimo metu jau buvo infekuotas, o po aštuonių dienų tik aiškiai pasireiškė klinikiniai ligos požymiai. Teismas be pagrindo atmetė ieškovės pateiktą Latvijos veterinarų draugijos profesinės etikos komisijos paaiškinimą, kaip nepakankamą pagrįsti aplinkybei, jog kačiukas buvo užsikrėtęs iki jo perdavimo kurjeriui. Jei teismui kilo abejonių dėl komisijos kompetencijos, teismas turėjo ex officio patikrinti teisinėje bazėje, ar institucija atliko tyrimą savo kompetencijos ribose.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Vertinant minėtą įrodymą teismas pažymėjo, kad visų pirma, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų dėl minėtos institucijos kompetencijos teikti panašaus pobūdžio išvadas, tačiau tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Rašto pabaigoje nurodyta LVD Profesinės etikos komisijos pirmininkė I. P., byloje nėra duomenų apie jos kvalifikaciją, ji rašto netgi nepasirašė. Iš laiško originalo matyti, kad jį pasirašė kitas asmuo, (D. U.), įrodymų apie jo kompetenciją teikti išvadas panašaus pobūdžio klausimais nepateikta. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kokį prašymą pateikė Latvijos veterinarų draugijos profesinės etikos komisijai, kuo remiantis buvo surašytas minėtas raštas. Rašte pasisakoma apie kačiuką, tačiau jokių individualių gyvūno duomenų nenurodoma. Teismas konstatavo, kad apeliantės pateiktas dokumentas turi esminių formos ir turinio trūkumų, dėl to juo nesivadovavo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikta informacija iš oficialios Latvijos veterinarų draugijos etikos komisijos internetinės svetainės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Apeliantė nurodė, kad nagrinėjant paraiškas, pagrindinis komisijos tikslas nustatyti, ar teikiant veterinarijos medicinos paslaugas buvo laikomasi Veterinarijos gydytojų etikos kodekso, veterinarijos praktikos standartų ir Latvijos norminių aktų, tačiau apeliantės pateikta informacija nepaaiškina, kokiu pagrindu Latvijos veterinarų etikos komisija pateikė paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) užmigdyto gyvūno susirgimo aplinkybių, nepaneigia teismo pastebėjimų dėl paaiškinimus pasirašiusių asmenų pavardžių nesutapimo, nepateikia duomenų apie jų kvalifikaciją, kompetenciją. Nei paaiškinimuose, nei apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kokio mokslinio šaltinio pagrindu dokumentą pasirašęs asmuo nurodė, kad susirgimai FIP įprastai išsivysto per nuo kelių savaičių iki 18 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo užsikrėtimo FCoV iki viruso išsivystymo į FIPV.

30. Apeliantė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) veterinaras nurodė jai užmigdyti kačiuką dėl jo itin sunkios būklės, tačiau byloje nėra duomenų apie itin sunkią, nepagydomą gyvūno būklę, nepateikta (duomenys neskelbtini) veterinaro išvadą – rekomendaciją užmigdyti gyvūną. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad kačiukas buvo perduotas vežti nelicencijuotam vežėjui, kuris negalėjo užtikrinti gyvūnų pervežimo higienos normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus teisiškai svarbių bylos faktinių aplinkybių kontekste, detaliai juos išanalizavo, sprendime nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus.

31. Apeliantė nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas.

32. Apeliantės argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

33. Netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos tesime.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės L. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDainius RinkevičiusTatjana Žukauskienė