Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-20 · Administracinė byla Nr. I-39-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2020-08-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
I-39-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00272-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
L.Š.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
Trečiasis asmuo
R.D., V.S., A.D.
Advokatai
Romanas Lupeika, Vilmantas Ančiukaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-39-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00272-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 41; 55.1; 57.3(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai L.Š., jos atstovui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Linai Lemežytei Girčienei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų R.D., V.S., A.D., atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L.Š. patikslintą skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L.Š. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir atsakovas) 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2D-2209-(16.2), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą įpareigoti atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto foto fiksaciją, R.D. ir V.S. surašyti savavališkos statybos aktą ir jas įpareigoti sutvarkyti statybvietę.

Skunde, kurį patikslino (b.l. 2-5, 19-21, t.I) nurodė, jog nesutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2D-2209-(16.2), nes nebuvo atliktas patikrinimas, neatlikta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto foto fiksacija, nebuvo surašytas protokolas, nebuvo atlikta paslėptų defektų foto fiksacija, nepaskirtos administracinės nuobaudos, kurios būtų įtrauktos į pažeidimų apskaitą. Teigia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas klaidina teismus, tuo darydamas žalą pareiškėjai. Pažymi, kad atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento veiksmų neteisėtumas pasireiškia šiai institucijai tenkančių pareigų neatlikimu, nes yra visiškai ignoruojami pareiškėjos prašymai ir skundai. Nurodo, jog nuo 2009 metų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dangsto R.D. ir V.S. atliktą savavališką statybą, nes iki šiol nėra dokumentų dėl atliktų statinio rekonstrukcijos darbų.

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsiliepime į skundą (b.l. 28-30, t.I) nurodyta, kad atsakovas su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. sprendime Nr. 2D-2209-(16.2) yra išdėstyti pareiškėjos pranešimo nenagrinėjimo motyvai. Pažymima, kad visų pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui teikiamų skundų/pranešimų teisiniu pagrindu yra R.D. vykdyta savavališka statyba, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė prašo skundą atmesti institucijos atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys R.D. ir V.S. atsiliepime į skundą (b.l. 130-138, t.I) nurodė, jog su skundu nesutinka iš prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės jau buvo tirtos bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad 2012 m. lapkričio 27 d. R.D. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-121127-00052, jai nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, kuris ieškinį tenkino iš dalies – R.D. įpareigojo per 6 mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo, pašalinti savavališkos statybos padarinius. Uždaroji akcinė bendrovė „Kryžkelės projektai“ parengė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašą ir techninį projektą. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2014 m. birželio 4 d. statytojai R.D. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-35-140604-00022, Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas 2014 m. birželio 18 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-140618-00043, kuriuo patvirtino, kad rašytinis pritarimas Nr. RPP-35-140604-00022 išduotas teisėtai. Pažymi, jog V.S. savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, nes jos neteisėti veiksmai nebuvo skundžiami. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog buvo atliktas ne statinio paprastasis remontas, o statinio rekonstrukcija.

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 2D-2209-(16.2) teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2D-2209-(16.2), pareiškėja prašo įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto foto fiksaciją, R.D. ir V.S. surašyti savavališkos statybos aktą ir jas įpareigoti sutvarkyti statybvietę.

Byloje esantis prašymas (b.l. 34-35, t.I) patvirtina, kad 2017 m. vasario 2 d. pareiškėja L.Š. kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentą su prašymu atlikti statybos darbų, atliktų 2009 metais daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, vertinimą. Minėtas prašymas pagal kompetenciją perduotas nagrinėti atsakovui (b.l. 32-33, t.I).

Pareiškėjos 2017 m. vasario 2 d. prašymą atsisakyta nagrinėti Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 46.1 punkto pagrindu. Atsakyme, išdėstytame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. 2D-2209-(16.2) (b.l. 6, t.I) pažymėta, jog prašyme naujų faktinių duomenų nepateikta, o aplinkybės, susijusios su statybos darbais, atliktais 2009 metais daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, jau yra išnagrinėtos, atliekant statybvietės patikrinimą, kurio metu buvo surašytas 2012 m. lapkričio 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-121127-00052, tikrinant statybą leidžiančio dokumento Nr. RPP-35-140604-00022 išdavimo teisėtumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali įstatymo Nr. XII-1301 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. gegužės 1 d., t.y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir VAĮ) bei Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija).

VAĮ 8 straipsnis reglamentuoja individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-756/2019).

VAĮ 23 straipsnio 6 dalis nustato, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Aiškindamas anksčiau nurodytą įstatymo nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).

Taisyklių 46 punktas nustato skundo nenagrinėjimo atvejus, iš kurių vienu yra atvejis, kai teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą (46.1 punktas).

Pažymėtina, jog draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-553-552/2018).

Iš esmės tapati nuostata yra įtvirtinta ir VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 4 str. 1 d. 6, 7, 8 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1627/2008).

Pareiškėja, kreipdamasi į administracinį teismą su skundu dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. 2D-2209-(16.2) išdėstyto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti jos prašomus veiksmus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą įpareigoti atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto foto fiksaciją, R.D. ir V.S. surašyti savavališkos statybos aktus ir jas įpareigoti sutvarkyti statybvietę, nurodė, jog atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ignoruoja jos prašymus ir skundus ir nuo 2009 metų dangsto R.D. ir V.S. atliktą savavališką statybą, pažymėjo, jog iki šiol nėra dokumentų, patvirtinančių atliktų statinio rekonstrukcijos darbų teisėtumą.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad esminis pareiškėjos skunde keliamas klausimas – neteisėtos statybos, kuriomis, jos nuomone, yra pažeidžiamos jos teisės. Pareiškėja siekia, jog atsakovas atliktų jos 2017 m. vasario 2 d. prašyme nurodytus veiksmus, susijusius su 2009 metais vykdytų statybos darbų tyrimu.

Pareiškėjos kreipimasis yra sietinas su galimais jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimais, su taikomomis poveikio priemonėmis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (ginčui aktuali įstatymo Nr. XII-1301 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. gegužės 1 d., t.y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 15 dalies prasme atitinka skundo sąvoką. Tokių skundų nagrinėjimas yra administracinės procedūros dalykas, dėl to yra nagrinėjamas pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ III-ame skirsnyje. Pareiškėja VAĮ prasme yra tokios administracinės procedūros dalyvė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas raštas yra administracinis sprendimas, daro įtaką jos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams ir yra ginčo administraciniame teisme objektas. Pažymėtina ir tai, kad vertinimas, ar viešojo administravimo subjekto akto teisėtumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose, turi būti atliekamas, pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog statybos darbai, atlikti 2009 metais daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, buvo užfiksuoti 2012 m. lapkričio 27 d. savavališkos statybos akte. Įsiteisėję 2013 m. gruodžio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1635-666/2013 (b.l.29-31, t.II) ir 2016 m. kovo 21 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-14-325/2016 (b.l. 179-15, t.I) patvirtina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliktais statybos darbais, neturint privalomųjų statybą leidžiančių dokumentų, buvo įvertintos teisme.

Kadangi pareiškėjos 2017 m. vasario 2 d. prašyme akivaizdžiai nurodytos analogiškos, jau esančios išnagrinėtomis, aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjos 2017 m. vasario 2 d. kreipimąsi (prašymą) laikyti pakartotiniu ir jo nenagrinėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 2D-2209-(16.2) parengtas kompetentingo administravimo subjekto, atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus – sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), iš esmės jame nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, nurodyta apskundimo tvarka, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2018 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018).

Konstatavus, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2D-2209-(16.2) atsakovas pagrįstai nenagrinėjo tais pačiais faktiniais duomenimis grindžiamo pareiškėjos 2017 m. vasario 2 d. prašymo, nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo atlyginti 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas pilna apimtimi, pareiškėja neįgyja teisės į išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R.D. prašo jai iš pareiškėjos priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, tretieji asmenys įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remdamasis Rekomendacijų 2 punktu, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas aplinkybes.

Į bylą pateikta atstovavimo sutartis (b.l. 126, t.I) patvirtina, jog šioje byloje trečiąjį suinteresuotą asmenį R.D. atstovavo advokatas R.L. Trečiasis suinteresuotas asmuo R.D. advokatui R.L. sumokėjo 1000 Eur (b.l. 172, t.I). Detalizuotoje pažymoje (b.l. 171, t.I) nurodyta, kad už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą trečiasis suinteresuotas asmuo R.D. advokatui R.L. sumokėjo 950 Eur, už dalyvavimą teismo posėdžiuose – 50 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už atsiliepimo į skundą parengimą taikytinas 2,5 koeficientas. Šiuo atveju aktualus 2017 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 817,6 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 2044 Eur (817,6 × 2,5).

Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, specialių žinių būtinumą ir apimtį, vertintina, jog už atsiliepimo į skundą parengimą prašoma priteisti 950 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalaus dydžio, todėl priteistina.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas (0,1 x 817,6). Advokatas R.L. dalyvavo 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. lapkričio 14 d., 2019 m. sausio 23 d. teismo posėdžiuose (b.l. 127-129, 143-144, 174-175, 193-194., t.II, b.l. 8-9, 64-37, t.III).

Kadangi prašoma priteisti 50 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, ji priteistina.

Iš viso trečiajam asmeniui R.D. iš pareiškėjos L.Š. priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos L.Š. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam suinteresuotam asmeniui R.D.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė