- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- A-1522-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00272-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
- Trečiasis asmuo
- R. D., A. D., V. S.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. D., A. D. ir V. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2D-2209-(16.2) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), antro aukšto fotofiksaciją, fiksuojant apšiltinimą po dailylentėmis, laikančiųjų konstrukcijų pakeitimą, atliktų darbų atitiktį statybos techniniam projektui, surašyti savavališkos statybos aktą R. D. ir V. S. ir jas įpareigoti sutvarkyti statybvietę.
2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Departamento Sprendimu, nes nebuvo atliktas patikrinimas, neatlikta viso Gyvenamojo namo antro aukšto fotofiksacija, nesurašytas protokolas, neatlikta paslėptų defektų fotofiksacija, nepaskirtos administracinės nuobaudos, kurios būtų įtrauktos į pažeidimų apskaitą. Departamentas piktnaudžiauja savo padėtimi, klaidina teismus, tuo darydamas žalą pareiškėjai. Departamentas neatlieka jam priskirtų funkcijų, ignoruoja pareiškėjos prašymus ir skundus, nuo 2009 metų dangsto R. D. ir V. S. atliktą savavališką statybą, nes iki šiol nėra dokumentų dėl atliktų statinio rekonstrukcijos darbų. Pareiškėjos teigimu, Departamentas privalo atlikti viso Gyvenamojo namo antro aukšto fotofiksaciją, užfiksuoti apšiltinimą po dailylentėmis.
3. Pasak pareiškėjos, atsakovas piktybiškai pateikė melagingą informaciją, kuria remdamasis Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė klaidingą sprendimą. Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas netikrino atsakovo pateiktų duomenų, be to, civilinėje byloje nenagrinėjo Departamento fotofiksacijos bei priėmė šališkus sprendimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Departamentas nurodė, kad skundžiamame Sprendime yra išdėstyti pareiškėjos pranešimo nenagrinėjimo motyvai. Visų pareiškėjos Departamentui teikiamų skundų / pranešimų teisinis pagrindas yra adresu: (duomenys neskelbtini), R. D. vykdyta savavališka statyba.
6. Tretieji suinteresuoti asmenys R. D. ir V. S. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau buvo tirtos bendrosios kompetencijos teisme. R. D. 2012 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-121127-00052, jai nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Inspekcija kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, kuris ieškinį tenkino iš dalies – R. D. įpareigojo per 6 mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo – pašalinti savavališkos statybos padarinius. Uždaroji akcinė bendrovė „Kryžkelės projektai“ parengė Gyvenamojo namo paprastojo remonto aprašą ir techninį projektą. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2014 m. birželio 4 d. statytojai R. D. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-35-140604-00022, Inspekcijos specialistas 2014 m. birželio 18 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-140618-00043, kuriuo patvirtino, kad rašytinis pritarimas Nr. RPP-35-140604-00022 išduotas teisėtai. V. S. savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, nes jos neteisėti veiksmai nebuvo skundžiami. R. D. ir V. S. nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog buvo atlikta rekonstrukcija, o ne statinio paprastasis remontas.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos L. Š. skundą, priteisė iš pareiškėjos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2017 m. vasario 2 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentą, prašė įvertinti 2009 metais Gyvenamojo namo antrame aukšte atliktus statybos darbus; pareiškėjos prašymas pagal kompetenciją perduotas nagrinėti Departamentui, kuris 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2D-2209-(16.2) atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, o aplinkybės, susijusios su Gyvenamojo namo antrame aukšte 2009 metais atliktais statybos darbais, jau yra išnagrinėtos atliekant statybvietės patikrinimą, kurio metu buvo surašytas 2012 m. lapkričio 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-121127-00052.
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esminis pareiškėjos skunde keliamas klausimas – neteisėtos statybos, kuriomis, jos nuomone, yra pažeidžiamos jos teisės. Pareiškėja siekia, kad atsakovas atliktų jos 2017 m. vasario 2 d. prašyme nurodytus veiksmus, susijusius su 2009 metais vykdytų statybos darbų tyrimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas raštas yra administracinis sprendimas, daro įtaką jos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams ir yra ginčo administraciniame teisme objektas.
11. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog statybos darbai, atlikti 2009 metais Gyvenamojo namo antrame aukšte, buvo užfiksuoti 2012 m. lapkričio 27 d. savavališkos statybos akte. Įsiteisėję Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1635-666/2013 ir 2016 m. kovo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-14-325/2016 patvirtina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su Gyvenamajame name atliktais statybos darbais, neturint privalomųjų statybą leidžiančių dokumentų, buvo įvertintos teisme. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos 2017 m. vasario 2 d. prašyme nurodytos analogiškos jau išnagrinėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjos 2017 m. vasario 2 d. kreipimąsi (prašymą) laikyti pakartotiniu ir jo nenagrinėti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas Departamento Sprendimas parengtas kompetentingo administravimo subjekto, atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus – sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), iš esmės jame nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, nurodyta apskundimo tvarka, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Konstatavęs, kad Departamentas Sprendimu pagrįstai nenagrinėjo tais pačiais faktiniais duomenimis grindžiamo pareiškėjos 2017 m. vasario 2 d. prašymo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus.
12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atmetus pareiškėjos skundą, tretieji asmenys įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. iš pareiškėjos priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
13. Pareiškėja L. Š. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą (duomenys neskelbtini), atliekant antro aukšto fotofiksaciją, kas slypi po plastikinėmis lentelėmis, surašyti savavališkos statybos aktus, administracinius protokolus statytojai R. D. ir V. S., įpareigoti sutvarkyti statybvietę; 3) priteisti pareiškėjai 1 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; 4) taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas R. D., tačiau nebuvo surašytas V. S. Pareiškėjos teigimu, Kretingos rajono apylinkės teismas turėjo įpareigoti gauti statybą leidžiantį dokumentą ir V. S. Be to, Kretingos rajono savivaldybės administracija 2014 m. birželio 4 d. R. D. rašytinį pritarimą statinio projektui davė tik dėl apkalimo plastikinėmis lentelėmis. Pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato minėto pritarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas bei trečiųjų suinteresuotų asmenų advokatas klaidino teismą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisėtai gavo pritarimą statybai. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino V. S. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) savavališkai atliktų rekonstrukcijos darbų, nors šie darbai nebuvo vertinami Kretingos rajono apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose, jose taip pat nebuvo vertinamas R. D. išduoto pritarimo teisėtumas, nebuvo tikrinama, ar R. D. atlikti statybos darbai atitiko statybos techninį projektą, taip pat nebuvo atsižvelgta, kad Gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, kultūros paveldo saugomoje zonoje. Pareiškėja neatmeta galimybės, kad Kretingos rajono apylinkės teismas buvo šališkas, nes jame teisėju dirba trečiųjų suinteresuotų asmenų advokato padėjėjo tėvas.
15. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog tam, kad rašytinis pritarimas statybai būtų teisėtas, statybos projekte turi būti visų bendraturčių rašytinis pritarimas. R. D. nepateikė statybą leidžiančio dokumento su visų bendraturčių parašais, o V. S. atliko savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus be statybą leidžiančių dokumentų, rašytinio pritarimo, statybos techninio projekto. Pasak pareiškėjos, R. D. nevykdė Kretingos rajono apylinkės teismo įpareigojimo, o Kretingos rajono savivaldybės administracija 2014 m. birželio 4 d. neteisėtai išdavė pritarimą statinio projektui. Pareiškėja nurodo, kad statybos techninis projektas gali būti suklastotas, o Gyvenamojo namo antrame aukšte atlikti statybos darbai neatitinka projekte nurodytų darbų, kurie savo pobūdžiu yra rekonstrukcija (paslėptas apšiltinimas, pakeistos laikančiosios konstrukcijos, įrengtas medinis karkasas). Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėtai atliktų statybos darbų pablogėjo namo techninė būklė, nuo padidėjusio ir praplatėjusio Gyvenamojo namo antro aukšto bėga vanduo, pūva pamatinės lentos, namo fasadas, pareiškėjos bute atsirado drėgmė, įsiveisė pelėsis, sugadinta namo apdaila, pareiškėja dėl to patiria žalą.
16. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš jos R. D. priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi byla nebuvo kompetentingai išnagrinėta, byloje nėra gautas pagrindinis atsakymas, ar Gyvenamojo namo antrame aukšte po dailylentėmis yra paslėptas apšiltinimas ir pakeistos laikančiosios konstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas nevertino bylos faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į teisėtus pareiškėjos argumentus, nevertino įrodymų – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos (jų kopijas pareiškėja prideda ir prie apeliacinio skundo), liudytojo J. Š. parodymų.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
18. Tretieji suinteresuoti asmenys R. D., A. D. ir V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmeti ir priteisti iš pareiškėjos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti pritarimo statybai teisėtumo, kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimas buvo nagrinėjamas kitoje (civilinėje) byloje, kurioje priimtą sprendimą pareiškėja skundė aukštesnės instancijos teismams, tačiau sprendimas liko nepakeistas. Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. pritarimu statinio projektui Nr. RPP-35-140604-00022 patvirtinti ir V. S. atlikti darbai. Gyvenamojo namo gyventojai atliko visas teisines procedūras šiam rašytiniam pritarimui gauti, be to, rašytinis pritarimas buvo ginčijamas teisme civilinėje byloje Nr. 2-14-325/2016, teismas pripažino, kad pritarimas išduotas teisėtai, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino šių aplinkybių.
20. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėjos argumentai dėl teismo šališkumo apeliacinėje instancijoje neturėtų būti vertinami. Be to, pareiškėja šiuos argumentus reiškė ir kitose bylose, tačiau jie buvo atmesti.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. D., A. D. ir V. S. akcentuoja, kad Gyvenamojo namo techninė būklė nebuvo šios administracinės bylos dalykas, be to, kiti gyventojai pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepastebi, todėl pelėsis pareiškėjos bute galėjo atsirasti dėl pačios pareiškėjos veiksmų. Iš pareiškėjos pagrįstai buvo priteistas trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į su bylos ginčo dalyku (Departamento Sprendimu) susijusias aplinkybes, priėmė aiškų ir motyvuotą sprendimą, o pareiškėjos minimi įrodymai nebuvo susiję su ginčo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių tokio prašymo motyvų.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
24. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.
25. Dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo.
25.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos nustato teismams pareigą pateikti pakankamus priimtų sprendimų argumentus (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1987 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje H. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 8950/80) 53 p.). Pagrįstas teismo sprendimas parodo, kad bylos šalys buvo iš tiesų išklausytos. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 27 p.). Jeigu šalies argumentas yra teismo sprendimą lemiantis, reikalaujama konkretaus ir aiškaus atsakymo (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 30 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 28 p). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (žr. EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p.). Tačiau pareiškėjams keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pakankamumo ypač svarbu, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktų savo argumentus (žr. EŽTT 2007 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Tatishvili prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 1509/02) 62 p., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99) 32 p.). Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad nacionalinis teismas, kuris pateikė nedidelės apimties motyvus, arba inkorporuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, arba kitu būdu, parodytų, jog iš tiesų išnagrinėjo esminius klausimus, kurie jam buvo pateikti, o ne nedelsdamas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (žr. EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 60 p.).
25.2. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartoja, tačiau pasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie, pareiškėjos vertinimu, lemia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą.
25.3. Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.
25.3.1. Byloje yra įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimas civilinėje byloje, kurioje pareiškėja ginčijo rašytinį pritarimą statinio projektui. Teismai (pirmosios ir apeliacinės instancijų) nagrinėtoje civilinėje byloje pripažino, kad rašytinio pritarimo statinio projekto gavimą reglamentuojančios procedūros nebuvo pažeistos. Taip pat konstatuota, kad ruošiant projektą nebuvo pažeistos bendraturčių teisės, nes daugiabučio namo trijų iš keturių butų savininkai pasirašė sutikimą dėl namo antro aukšto apkalimo plastikinėmis lentelėmis.
25.3.2. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.).
25.3.3. Šiuo atveju faktai, kuriais remiantis įsiteisėjusiame teismo sprendime grindžiamas rašytinio pritarimo statinio projektui teisėtumas, neįrodinėjami nagrinėjamoje byloje vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, nes civiliniame teisiniame ginče dėl statybą leidžiančio dokumento dalyvavo tie patys asmenys.
25.4. Šios Nutarties 25.3 punkte nurodytoje civilinėje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo Salantų regioninio parko direkcija bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, taigi teismų argumentai, kad rašytinį pritarimą statinio projektui gauti reglamentuojančios procedūros nebuvo pažeistos, reiškia ir šių dalyvaujančių byloje asmenų kompetencijas reglamentuojančių teisės normų reikalavimų vertinimą, todėl ir šiuo atveju taikytinos ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatos.
25.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl galimo Kretingos rajono apylinkės teismo šališkumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą, šališkumo argumentai vertintini bylą nagrinėjant instancine tvarka ir, jei kasacinis skundas tokioje byloje priimamas, kasacinio teismo.
25.6. Dėl trečiojo suinteresuotojo asmens V. S. Byloje nustatyta, kad pastato mansardinis aukštas plastikinėmis dailylentėmis apkaltas R. D. iniciatyva, konstatuoti būtent jos neteisėti veiksmai. Ji gavo statybą leidžiantį dokumentą, todėl pagrindo pripažinti, kad atsakovas turėjo imtis administravimo procedūrų dėl V. S. veiksmų, nėra.
25.7. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad jos turtui dėl kaimynės atlikto remonto daroma žala, teisėjų kolegija pažymi, jog tokio pobūdžio ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
25.8. Kadangi pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).
25.8.1. Pirmosios instancijos teismas R. D. iš pareiškėjos priteisė visą R. D. prašytą bylinėjimosi išlaidų sumą – 1 000 Eur. Iš byloje pateiktos 2017 m. rugpjūčio 18 d. detalizuotos pažymos matyti, jog prašytą priteisti sumą sudarė 950 Eur atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą parengimo išlaidos bei 50 Eur dalyvavimo teismo posėdyje (iki 1 val.) išlaidos.
25.8.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą parengimą priteista bylinėjimosi išlaidų suma (950 Eur) atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą dydį, todėl priteista pagrįstai.
25.8.3. Dėl atstovavimo teismo posėdyje išlaidų pažymėtina, jog pirmas teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2017 m. rugpjūčio 8 d., jame advokatas Romanas Lupeika ar kitas trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas nedalyvavo, R. D. ir V. S. trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtrauktos tik 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuria teismas ir pasiūlė joms pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Visi kiti teismo posėdžiai byloje buvo paskirti po 2017 m. rugpjūčio 18 d., t. y. vėliau, nei buvo parengta prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas detalizuojanti pažyma ir advokatui Romanui Lupeikai sumokėta joje nurodyta suma (1 000 Eur). Kitų prašymų atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas tretieji suinteresuoti asmenys neteikė. Nustačius, kad iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Romanas Lupeika R. D. ir V. S. teismo posėdžiuose administracinėje byloje Nr. I-39-609/2019 neatstovavo, o prašymų priteisti atstovavimo vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose išlaidų atlyginimą tretieji suinteresuoti asmenys neteikė, darytina išvada, kad nebuvo pagrindo R. D. iš pareiškėjos priteisti 50 Eur advokato Romano Lupeikos dalyvavimo teismo posėdyje (iki 1 val.) išlaidų atlyginimą, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos šia dalimi mažintinos.
26. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
27. Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 137 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. iš pareiškėjos L. Š. priteistą pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų).
Nutartis neskundžiama.