- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2377-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03849-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovė „Nord house“
- Ieškovas
- R. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Nord house“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nord house“ dėl nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nord House“, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 40 350 Eur nuostolių atlyginimą, 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pagal atsakovės UAB „Nord House“ priešieškinį, kuriuo teismo prašo atsakovei iš ieškovo priteisti 22 860,76 Eur žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ar esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai, t. y. 50 350 Eur, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Prašymas atmestas dėl to, kad ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro ieškovo įrodinėjamą ieškinio faktinį pagrindą, tačiau tai neįrodo atsakovės nesąžiningumo ir siekio išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien reikalavimo suma nelemia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
3. Ieškovas teismui 2024 m. liepos 31 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo teismo prašė taikyti atsakovės nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ar esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai, t. y. 50 350 Eur.
4. Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Po teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties atsirado objektyvių aplinkybių ir įrodymų, liudijančių tiek atsakovės nesąžiningus veiksmus siekiant sumažinti savo turto masę, tiek tai, kad atsakovės teismui ir Juridinių asmenų registrui pateikta 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaita neatitinka tikrovės, tai, kad atsakovė turi skolų biudžetui, skolų savo kontrahentams, atsakovės atžvilgiu yra iškeltos ir kitos civilinės bylos.
5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsakovės atžvilgiu yra priėmusi du turto arešto aktus: 1) Nr. 2024010574, kuriuo atsakovei taikyto turto arešto mastas yra 3 674 Eur; 2) Nr. 2024010573, kuriuo atsakovei taikyto turto arešto mastas yra 213 633 Eur. Turto areštas taikomas, nes atsakovė neapskaitė ir nedeklaravo dalies uždirbtų pajamų. Yra akivaizdi rizika, kad atsakovė jai priklausantį turtą gali slėpti, parduoti ar kitokiu būdu netekti tam, kad išvengtų būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės išsami kreditingumo ataskaita taip pat patvirtina, kad atsakovė nuolat vėluoja mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Atsakovė turi skolų ir kitiems savo kontrahentams ir jo atžvilgiu yra iškeltos ir kitos civilinės bylos, kuriose reiškiami piniginio pobūdžio reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei patenkino – ieškovo 50 350 Eur sumos ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o besant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuojant trūkstamai sumai turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis ir (ar) turtu atsiskaityti su ieškove bei mokėti įmokas į VSDFV, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Bendra areštuoto turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 50 350 Eur
7. Nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės galimo sprendimo įvykdymui), nurodė, kad VMI atsakovės atžvilgiu yra priėmusi du turto arešto aktus Nr. 2024010574 – 3 674 Eur sumai, Nr. 2024010573 – 213 633 Eur sumai. VMI turto arešto aktuose konstatuota, kad yra akivaizdi rizika, jog atsakovė jai priklausantį turtą gali slėpti, parduoti ar kitokiu būdu netekti. Taip pat pažymėjo, kad VMI, atlikusi atsakovės mokestinį patikrinimą, konstatavo, jog atsakovė neapskaitė ir nedeklaravo dalies uždirbtų pajamų, neapskaitė visų ūkinių operacijų. Teismas pritarė ieškovo vertinimui, kad ši aplinkybė patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Taip pat nurodė, kad atsakovė turi įsiskolinimų biudžetui, o tai patvirtina ir atsakovės išsami kreditingumo ataskaita, t. y. atsakovė nuolat vėluoja mokėti įmokas VSDVF. Atsakovė turi skolų ir kitiems savo kontrahentams, jos atžvilgiu yra iškeltos ir kitos civilinės bylos, kuriose reiškiami piniginio pobūdžio reikalavimai. Teismas konstatavo, kad yra tikėtinų duomenų apie atsakovės elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, todėl nustatė pagrindą nustatyti ir antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. konstatuoti esant duomenų apie galimą pavojų, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį dalyje, kurioje nurodyta: „Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as) uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis ir (ar) turtu atsiskaityti su ieškove bei mokėti įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.“
9.1. Skundžiama nutarties dalis yra neteisėta, perteklinė, leidžianti piktnaudžiauti antstoliams suteiktomis teisėmis. Teismas, gavęs ieškovo pakartotinį prašymą, apribojo atsakovės galimybę dėl jo pasisakyti ir skubos tvarka, jį tenkino. Atsakovė neturi jokių kitų kreditorių, nėra skolinga VSDFV, nors pripažįsta, kad kas mėnesinius mokėjimus atlieka pavėluotai kelias dienas.
9.2. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovei yra taikomas areštas 213 613 Eur turtui už nesumokėtus mokesčius, tačiau VMI niekada nebuvo priėmusi jokio akto ar išvados dėl tokios sumos priskaičiavimo, t. y. tokio dokumento, kur būtų nustatyta nepriemoka, šiai dienai nėra. Yra tik įrašas dėl turto apribojimo tokiai sumai, nes įmonė deklaravo tokio dydžio pelną (ne pelno mokestį). Šiuo metu vyksta suderinamieji veiksmai su VMI, pats VMI patikrinimas yra sustabdytas.
9.3. Atsakovė sutiktų, kad laikinosios apsaugos priemonės apimtų tam tikrą dalį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau likusią skundžiamos nutarties dalį prašo panaikinti, nes įmonės sąskaitų, kasos blokavimas bei draudimas vykdyti atsiskaitymus žlugdo įmonę finansiškai ir veda prie jos sunaikinimo.
9.4. Ieškovo pasirinktas antstolis A. Naujokaitis viršijo areštuojamo turto vertę. Jis areštavo du automobilius Tesla, šešis žemės sklypus ir tris pastatus. Nors pastatai bei žemės sklypai turi hipotekinius įkeitimus, bet tai sudaro jų pusė vertės, todėl vien šešių žemės sklypų vertė, likusi po hipotekinės prievolės, sudaro virš 200 000 Eur. Taip pat ir su pastatais – jų liekanti po hipotekinės prievolės vertė yra apie 100 000 Eur, tenkanti kiekvienam pastatui. Tokiu būdu antstolio pasirinktas arešto būdas užtikrino būsimo sprendimo įvykdymą virš 500 000 Eur vertės, t. y. viršijo beveik dešimt kartų sumą, nurodytą teismo nutartyje. Nei patvarkyme dėl turto aprašo bei aprašomo turto įkainojimo, nei turto apraše antstolis nenurodė jokių turto verčių. Taip pat antstolis areštavo visas įmonės sąskaitas, neturtines teises ir piniginius mokėjimus, todėl įmonei gresia bankrotas.
9.5. Atsakovei yra žinoma antstolio veiksmų apskundimo praktika, tačiau antstolis skundo netenkino ir ruošiasi jį perduoti teismui, taip vis dar neįvertinęs areštuoto turto dydžio. Per tą laiką įmonė tikrai sužlugs – vien hipotekiniai kreditoriai galės nutraukti kreditorines sutartis ir pareikalauti grąžinti suteiktą kreditą anksčiau laiko, ko įmonė, esant areštuotoms sąskaitoms, padaryti negalės.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
11.1. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Priešingai, atsakovė netgi sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos jos nekilnojamam turtui. Tai reiškia, kad atsakovė pripažįsta, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas ir tai, kad nesiėmus laikinų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasidaryti nebeįmanomas.
11.2. Atsakovė turi ir kitų kreditorių, o tai patvirtina, pavyzdžiui, turto arešto aktų registro išrašas. Visas atsakovės turtas yra įkeistas hipotekoms kreditoriams, ji nuolat turi įsiskolinimų VSDFV. VMI atliekamas patikrinimas atsakovės atžvilgiu buvo sustabdytas, tačiau niekada nebuvo nutrauktas.
11.3. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovo reikalavimai galėtų būti tenkinami tik po to, kai būtų patenkinti hipotekos kreditorių reikalavimai. Jeigu būtų taikomas tik atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštas, nebūtų pasiektas esminis laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties dalies, kuria nustatytos turto arešto galimybės nesant skolininko turto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
15. Atsakovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė: 1) VMI sistemos išrašą; 2) 2024 m. sausio 19 d. parengtą 2023 m. gruodžio 31 d. balansą; 3) Šiaulių apskrities VMI 2024 m. balandžio 2 d. pavedimo tikrinti priedą; 4) Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-8522-1067/2024; 5) Nekilnojamojo turto registro išrašus ir su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu susijusius hipotekos raštus; 6) atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto objektų įvertinimus; 7) antstolio 2024 m. rugpjūčio 1 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą; 8) antstolio 2024 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą dėl kasos arešto; 9) antstolio 2024 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą; 10) 2024 m. liepos 5 d. skundą dėl turto įkainavimo nebuvimo ir perteklinių veiksmų atlikimo; 11) 2024 m. rugpjūčio 1 d. antstolio parengtą turto aprašą; 12) PVM sąskaitas faktūras, palūkanų mokėjimo grafikus.
16. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė antstolio 2024 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai, tame tarpe ir naujai pateikti įrodymai, iš esmės yra susiję ne su skundžiamos nutarties teisėtumu, o su antstolio vykdymo procese atliktais veiksmais ir jų teisėtumo įvertinimu, į tai, kad teismas gali savo iniciatyva gauti viešai prieinamus duomenis, apeliantės ir ieškovo naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
18. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. pirminį ieškinio pagrįstumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, skundžiama nutartimi atsakovės turtui pritaikė turto areštą 50 350 Eur sumai, kuri atitinka ieškovo ieškinio reikalavimų sumą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
19. Ginčo dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, jų taikymo sąlygų (ne)buvimo, byloje nėra, tačiau atsižvelgus į atsakovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentus, matyti, kad ji kelia klausimą dėl turto arešto, viršijančio teismo nurodytą sumą (50 350 Eur), faktinio taikymo vykdymo procese, o tiksliau – šiuo atskiruoju skundu atsakovė ginčija antstolio veiksmus, kuriais yra vykdoma skundžiama 2024 m. liepos 31 d. nutartis, laikydamasi pozicijos, kad antstolio pritaikyto turto arešto mastas, t. y. areštuotų turto objektų kiekis yra per didelis.
20. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė netinkamai interpretuoja skundžiamą nutarties dalį, manydama, kad skundžiama nuostata yra išplečiamos turto arešto masto sumos atžvilgiu ribos. Paaiškintina, kad skundžiamoje nutarties dalyje yra numatytas situacijos sprendimas, kuomet skolininko turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė yra nepakankama nutartimi nustatyto turto arešto vertei. Tokiu atveju antstolis gali areštuoti ne tik atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, tačiau ir jai priklausančias turtines teises, esančias pas pačią atsakovę ar trečiuosius asmenis, tačiau tai nereiškia, kad šia nuostata yra išplečiamas turto arešto mastas sumos atžvilgiu. Net ir areštavus, pavyzdžiui, pas trečiuosius asmenis esančias turtines skolininko teises, turto arešto suma, nustatyta teismo nutartimi, išlieka nepakitusi. Atsižvelgiant į tai, pagrindo naikinti skundžiamą dalį atskirojo skundo motyvais, nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Antra, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad jai yra žinoma antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir ji ja pasinaudojo, tačiau teikia atskirąjį skundą šioje byloje, kadangi antstolis skundą atmetė ir jį perduos nagrinėti teismui, o atsakovė per tą laiką gali bankrutuoti. Šiuo aspektu paaiškintina, kad CPK XXXI skyriuje yra numatyta antstolio veiksmų apskundimo, skundų nagrinėjimo tvarka. Tuo atveju, jei atsakovė antstoliui padavė skundą dėl antstolio veiksmų ir jis atsisakė jį tenkinti, jis skundą perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis) ir tuomet teismas įvertina antstolio veiksmų teisėtumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21594-845/2024 išnagrinėjo atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji prašė pakoreguoti sudarytą turto aprašą ir panaikinti antstolio patvarkymus, kadangi antstolio pasirinktas turto arešto būdas užtikrinto būsimo sprendimo įvykdymą virš 350 000 Eur, ir skolininkės (atsakovės) skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2S-2726-392/2024 2024 m. lapkričio 21 d. numatytas atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumo nagrinėjimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, matyti, kad atsakovė apskundė antstolio veiksmus CPK nustatyta tvarka, jie teismo buvo įvertinti, o teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apskundimas nėra papildoma alternatyva antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimui, ko iš esmės, nagrinėjamu atveju ir siekia apeliantė. Lietuvos Respublikoje priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, Antstolio veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 306, 338 straipsnis).
22. Dėl termino atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatymo, pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nėra įtvirtinta pareiga informuoti priešingą šalį ir išklausyti jos nuomonę dėl pateikto laikinųjų apsaugos priemonių prašymo, todėl aplinkybė, kad atsakovei nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti, nelaikytina civilinio proceso teisės normų ar atsakovės teisės būti išklausytai pažeidimu. Be to, dėl nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, gali būti paduodamas atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui, ką atsakovė ir atliko. Atsakovei nebuvo apribota galimybė pateikti atskirąjį skundą ir jame nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus, tačiau atskirajame skunde, kaip nurodyta, nėra jokių teisinių argumentų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir jų pagrįstumo, būtinųjų sąlygų (ne)buvimo.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord house“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.