Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei R. A. dėl skolos už neteisėtai priskaičiuotą PVM mokestį ir už permokėtą atstovavimo mokestį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Šios sąskaitos už suteiktas paslaugas atsakovė neapmokėjo, ir siekdama išvengti šios prievolės vykdymo, 2021 m. sausio 14 d., visai prieš pat teismo posėdį byloje, elektroniniu paštu advokatei pranešė, jog atsisako jos teisinių paslaugų „dėl visapusiškai sudėtingos situacijos“. Advokatė neprieštaravo klientei – atsakovei, dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, tačiau nuosekliai pabrėžė, jog sutarties nutraukimas jos niekaip neatleidžia nuo pareigos apmokėti už jai iki tol jau suteiktas paslaugas. Į advokatės priminimus ir raginimus apmokėti jai 2020 m. gruodžio 17 d. atsiųstą sąskaitą (ataskaitą), atsakovė A. P. atsakė ilgais išvedžiojimais dėl jos atžvilgiu nesėkmingai pasibaigusių ir ar tebevykstančių procesų, kas niekaip nebuvo ir nėra susiję su pareiga atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, ir iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos skolos advokatei pagal 2020 m. gruodžio 17 dienos ataskaitą skolininkė taip ir nepadengė.

5. Dėl atsakovei A. P. suteiktų teisinių paslaugų civ. byloje Nr. e2-276-323/2020, kurios nebuvo įtrauktos į atsakovei pateiktas ataskaitas buvo paaiškinta, jog dėl techninės klaidos į atsakovei A. P. pateiktą 2020 m. gruodžio 17 d. advokato darbo laiko ataskaitą nebuvo įtraukta dalies klientei faktiškai suteiktų paslaugų vertė – nebuvo įtrauktos išlaidos dėl klientės A. P. vardu parengto ir pateikto į bylą 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimo į atsakovo V. P. priešieškinį. Pastebėjusi šį neatitikimą, advokatė pasirinko už šias paslaugas papildomo apmokėjimo iš klientės nereikalauti. Apie padarytą techninę klaidą ir atsakovės faktiškai neapmokėtas suteiktas paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-276-323/2020 yra matoma iš ieškovės į bylą pateiktos ieškovės ir atsakovės tarpusavio komunikacijos. Atsižvelgiant į išimtinai nesąžiningą ir negarbingą atsakovės, kaip buvusios advokatės klientės elgesį ir atsakovės reiškiamus reikalavimus, A. P. 2022 m. liepos 14 d. buvo pateiktas reikalavimas apmokėti ir už šias advokatės paslaugas. Atsakovė A. P. neapmokėjo ieškovei pagal 2022 m. liepos 14 d. advokato darbo laiko ataskaitą ir tos pačios dienos išankstinę sąskaitą apmokėjimui sąskaitoje nurodytos 308,55 Eur sumos. Atsakovė A. P. iki šio pareiškimo pateikimo teismui dienos nepateikė ieškovei advokatei R. A. jokių prieštaravimų ir pretenzijų dėl 2022 m. liepos 14 d. advokato darbo laiko ataskaitoje (atliktų darbų akte) nurodytų darbų (advokatės suteiktų teisinių paslaugų), jų neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas

30. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė advokatė R. A. ir atsakovė A. P. (ankstesnė pavardė – P.) 2018 m. balandžio 27 d.sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. RA-27/04/2018/AP (elektroninės bylos, 1 failas, bylos lapas (toliau – el. b., 1 f., b. l. 26,27).

31. Sutarties 7.1.1. punktu šalys susitarė, kad advokato paslaugų įkainis sudaro 85 Eur už valandą (el. b., 1 f., b. l. 27). Sutarties 7.1.2. punkte nurodyta, kad konkrečių suteiktų paslaugų kaina pagal nurodytą valandinį įkainį paskaičiuojama valandų ir pusvalandžių tikslumu, apvalinant pagal bendrąsias apvalinimo taisykles (el. b., 1 f., b. l. 27). 7.1.3. sutarties punktas numato, kad advokatės suteiktų paslaugų kaina yra detalizuojama ataskaitoje, detalizuojančioje advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir tam skirtą laiką (el. b., 1 f., b. l. 27).

32. Iš į byla kartu su kreditorės pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateikta 2020 m. gruodžio 17 d. paskutinė advokato darbo laiko ataskaita (atliktų darbų aktas) atsakovei už suteiktas paslaugas civ. byloje Nr. e2-276-323/2020 2020-12-17, ataskaitos suma - 822,80 Eur (el. b., 1 f., b. l. 3).

33. Iš į civilinę bylą atsakovės A. P. pateiktų duomenų nustatyta, kad pagal 2019 m. lapkričio 6 d. advokato darbo laiko ataskaitą (atliktų darbų aktą) ieškovė atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-8679-323/2019 parengė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atskirąjį skundą ir atstovavo teismo posėdyje, iš viso 13 valandų po 85,00 Eur, viso 1 105,00 Eur. Šiame akte nurodyta mokėtina suma 1 336,20 Eur, paskaičiuotas 232,05 Eur PVM (21 proc.) mokestis, kadangi gautas 2019 m. birželio 10 d. 617,10 Eur avansas, viso mokėtina suma pagal ataskaitą 719,95 Eur (el. b. 1 failas, b.l. 60).

34. Pagal 2019 m. spalio 23 d. advokato darbo laiko ataskaitą (atliktų darbų aktą) ieškovė atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-9342-889/2019 parengė ieškinį dėl piniginės kompensacijos už padovanotą turtą priteisimo, dubliką ir atstovavo teismo posėdyje, iš viso 11,5 valandų po 85,00 Eur, viso 977,50 Eur. Mokėtina suma 1 182,77 Eur, paskaičiuotas 205,27 Eur PVM (21 proc.) mokestis, kadangi gautas 2019 m. birželio 10 d. 514,25 Eur avansas, viso mokėtina suma pagal ataskaitą 668,52 Eur (el. b. 1 failas, b.l. 61).

35. Iš byloje pateikto Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo matyti, kad ieškovė R. A. 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju yra įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir suteikta jai pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas LT100011808615 (el. b. 1 failas, b. l. 122).

36. Iš pateiktų išrašomų sąskaitų registro duomenų matyti, kad atsakovės P. apmokėtos sąskaitos buvo įtrauktos į išrašomų PVM sąskaitų registrą (el. b. 1 failas, b. l. 123-129).

37. Byloje taip pat pateikta ir 2022 m. liepos 14 d. išankstinė sąskaita apmokėjimui Nr. IS-RA/14/07/2022/AP. Atsakovei už suteiktas paslaugas civ. byloje Nr. e2-276-323/2020 išrašyta 308,55 Eur suma (el. b. 1 failas, b. l. 162).

Dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo

38. Sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

39. Byloje ginčas kilo iš advokato su klientu (fiziniu asmeniu) sudarytų teisinių paslaugų sutarčių vykdymo. Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (teisinių paslaugų sutarčių sudarymo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties (galiojusi CK 6.716 straipsnio 4 dalis) nuostatos: kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. Šiuo metu galiojančiose CK 6.716 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, o atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus.

40. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartotojo teisių apsauga užtikrinama taikant bendrąsias vartotojų teisių apsaugos normas, leidžiančias sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių grupės apskritai ir sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias vartotojų teisių apsaugos (gynimo) priemones ir specifines, tik atskiroms vartojimo sutarčių rūšims būdingas nuostatas bei specialius konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

41. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, kad tarp ieškovės veikiančios kaip advokatė ir atsakovės, kuri veikė kaip vartotoja, buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, teismas konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovės susidarė vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis).

Dėl atsakovės pareigos mokėti už suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. gruodžio 17 d. advokato darbo laiko ataskaitą

42. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

43. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl išrašytų advokato darbo laiko ataskaitų/išankstinių sąskaitų apmokėjimui, pagal 2018 m. balandžio 27 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. RA-27/04/2018/AP, t.y. ar pagrįstai ieškovė į darbo laiko ataskaitą/ išankstines sąskaitas apmokėjimui įtraukė PVM už suteiktas teisines paslaugas bei atsakovė ginčija suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teigdama, jog ieškovė jai suteikė mažiau paslaugų nei nurodyta jos darbo laiko ataskaitose/ išankstinėse sąskaitose apmokėjimui.

44. Ieškovė nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-276-323/2020 pagal ieškovų A. P., I. P. ir A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo formos pakeitimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rengė visus bylos procesinius dokumentus ir dalyvavo procese iki 2021 m. sausio mėn., kai atsakovė vienašaliu pareiškimu nutraukė su advokate sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo. Iki sutarties nutraukimo atsakovei šioje byloje buvo suteikta visa eilė teisinių paslaugų, kurias atsakovė priėmė, nereiškė advokatei jokių pretenzijų dėl jų kokybės ir už paslaugas atsiskaitė kartu sumokėdama ir darbo laiko ataskaitose/ išankstinėse sąskaitose apmokėjimui nurodytą 21 procento PVM mokestį.

45. Atsakovė su ieškovės teiginiais nesutinka, nurodo, kad ieškovė atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-276-323/2020 parengė ieškinio patikslinimą, bei atskirąjį skundą, iš viso 8 valandos po 85 Eur, viso 680 Eur. Tačiau šiame akte nurodyta mokėtina suma 822,80 Eur, nes paskaičiuotas 142,80 Eur PVM (21 proc.) mokestis. Ieškovė apskaičiavo už atliktas teisines paslaugas ne tik darbo valandinį atlygį, bet ir PVM mokestį, kurio nebuvo susitarta teisinių paslaugų sutartimi. Atsakovė mano, jog neturi papildomai apmokėti advokatei PVM mokesčio, kurio mokėtoja ji tapo vėliau po teisinių paslaugų sutarties sudarymo. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovė turėjo apskaičiuoti ir reikalauti apmokėti atsakovės sąskaitą ne 822,80 Eur skolos sumai, o 680 Eur skolos sumai. Atsakovė prašo teismo atsakovės santykius su ieškove kvalifikuoti kaip vartotoju su verslininku ir esant abejonėms – jas spręsti vartotojo naudai.

46. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

47. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė advokatė R. A. ir atsakovė A. P. (ankstesnė pavardė – P.) 2018 m. balandžio 27 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. RA-27/04/2018/AP (el. b., 1 f., b. l. 27). Sutarties 7.1.1. punktu šalys susitarė, kad advokato paslaugų įkainis sudaro 85 Eur už valandą (el. b., 1 f., b. l. 27). 7.1.3. sutarties punktas numato, kad advokatės suteiktų paslaugų kaina yra detalizuojama ataskaitoje, detalizuojančioje advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir tam skirtą laiką (el. b., 1 f., b. l. 27).

50. Teismas pažymi, kad visose ieškovės išrašytose advokato darbo laiko ataskaitose/ išankstinėse sąskaitose apmokėjimui PVM mokestis buvo įtraukiamas ir aiškiai nurodomas pateikiant šias sąskaitas atsakovei. Ieškovei prievolė mokėti PVM mokestį atsirado nepaisant jos valios, įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje pateikto Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, ieškovė R. A. 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju yra įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir jai suteiktas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas LT100011808615 (el. b. 1 failas, b.l. 122). Atsakovė visas iš ieškovės gautas sąskaitas, kurios atsakovei buvo pateikiamos, įskaitant PVM mokestį apmokėdavo, t. y. priimdavo teikiamas paslaugas, sąskaitų neginčijo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 90 procentų jai išrašytų sąskaitų apmokėjo. Teismas sutinka su ieškovės nurodomais argumentais, jog atsakovė turėjo galimybę, bet kada nutraukti su advokate sudarytą sutartį, pasirinkti bet kurį kitą advokatą, advokato padėjėją ir (ar) teisinį patarėją jai reikalingoms teisinėms paslaugoms, jeigu konkrečios advokatės pasikeitusios apmokėjimo sąlygos jos netenkino. Tačiau nepaisant išaugusių teisinių paslaugų kaštų (kurie išaugo dėl priežasčių, niekaip nepriklausančių nei nuo advokatės, nei nuo klientės (atsakovės) valios ir pageidavimų, bei neribojamo pasirinkimo rinktis kitus advokatus, atsakovė apmokėdama jai ieškovės pateikiamas sąskaitas išreiškė savo sutikimą su pasikeitusiomis apmokėjimo sąlygomis ir nesirinko kito teisinio patarėjo, bei nuosekliai, ilgą laiką ir visoje eilėje procesų toliau naudojosi tik ieškovės, advokatės R. A., teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

51. Atsakovės teigimu sąskaitas ji apmokėjo, kadangi neturėjo pasirinkimo ir bylos jau buvo prasidėjusios teismuose. Teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą nurodė, jog nesikreipė pagalbos į kitą atstovą, kadangi viskas būtų kainavę dar daugiau, naujiems atstovams būtų reikėję susipažinti su bylų medžiaga ir to pasekoje ji neturėjusi pasirinkimo. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad procesai pagal jos ruoštus 2 ieškinius buvo pradėti, tik gavus avansinį mokėjimą iš atsakovės. Pažymėtina, kad pagal A. P. išrašytą 2019 m. birželio 4 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui, apmokėjimas buvo gautas 2019 m. birželio 10 d. (el. b. 1 failas 130-131 puslapiai). Iš LITEKO duomenų, matyti, jog civilinėje byloje e2-7590-769/2019 m. ieškinys teismui pateiktas 2019 m. birželio 12 d. Iš LITEKO duomenų, matyti, jog civilinėje byloje e2-317-889/2020 ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 5 d. (nepašalinus trūkumų civilinėje byloje Nr. e2-7590-769/2019), t.y. po 2019 m. birželio 4 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimo. Iš LITEKO duomenų, matyti, jog civilinėje byloje e2-61-323/2021 m. ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 16 d., t.y. taip pat po 2019 m. birželio 4 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta atsakovės argumentai, kad teismo procesai teisme buvo prasidėję, todėl ji išankstines sąskaitas apmokėjo neturėdama pasirinkimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi kaip nustatyta iš informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismo procesai nurodytose bylose prasidėjo tik po atsakovės sąskaitų apmokėjimo.

52. Be to atsakovės teiginiai, kad ji neprivalėjo mokėti PVM, kad jai nebuvo pranešta, jog turės mokėti padidintą paslaugos kainą, nes nėra šalių rašytinio susitarimo dėl pakeitimo (padidinimo), ir kad atsakovė apskritai nebuvo informuota apie PVM mokėjimą, taip pat atmestini, kaip neįrodyti, kadangi teismas laiko, jog atsakovė apmokėdama jai ieškovės teikiamas paslaugas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, kuriose buvo įtraukiamas ir PVM bei nurodomas konkretus jo dydis suprato, jog apmoka ne tik už suteiktas teisines paslaugas, bet ir PVM, t.y. konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad ji priima iš ieškovės teisines paslaugas pagal pateikiamus apmokėjimo dokumentus. Pažymėtina, kad tam tikras su pačios atsakovės A. P. asmeniniais interesais susijusias teisines paslaugas atsakovė apmokėjo pasinaudodama sau priklausančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) resursais. Už šias atsakovei A. P. suteiktas teisines paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei apmokėjo 2019 m. vasario 25 d. pagal ieškovės išrašytą 2019 m. vasario 22 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui IS-RA/22/02/2019/TRK (el. b. 1 failas, b. l. 137, 138, 149). UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą ADRA Nr. 19015, ieškovė ne tik kad nusiuntė A. P., bet ir įtraukė į 2019 m. vasario mėn. ISAF registrą, ir teismui nurodė, kad jokio pranešimo iš mokesčių administratoriaus dėl neatitikimų registre negavo. Atsakovei priklausanti UAB (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo įtraukti ieškovės PVM SF ADRA Nr. 19015 į savo gaunamų PVM sąskaitų registrą, kuris automatiškai identifikuoja atitinkamus PVM mokėtojus ir susieja atitinkamų registrų duomenis. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog teismui pateikta pakankamai duomenų leidžiančių teigti, kad atsakovė apie ieškovės apskaičiuotą PVM mokestį už jos teikiamas paslaugas buvo informuota ir ieškovė atsakovės neklaidino.

53. Teismas atkreipia dėmesį, jog esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Taip pat svarbu paminėti ir tai, atsakovė turi aukštąjį ekonomikos išsilavinimą, yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, ir ši aplinkybė įpareigojo ją elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį ir įvertinti savo atliekamų veiksmų teisines pasekmes. Pastebėtina ir tai, kad vien tikėjimasis sudarant teisinių paslaugų sutartį, kad jos vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, nereiškia, jog atsakovė buvo apgauta, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti vertinamos kaip sudarančios teisinį pagrindą spręsti dėl šios sutarties negaliojimo. Nors teismas ir kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinių paslaugų teikimo santykius kaip vartojimo, tačiau vertindamas tarp šalių prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir tikriuosius šalių ketinimus kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina individualaus vartotojo galimybes suprasti sudaromos sutarties esmę ir prisiimamus įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl verslininko pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, išaiškino, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą.

54. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovė dėl savo amžiaus, išsilavinimo ir darbo pobūdžio apmokėdama sąskaitas, kuriose buvo įtrauktas ir PVM mokestis negalėjo suvokti atliekamų veiksmų esmės ar galėjo suvokti tik ribotai. Priešingai, atsakovė sutarties vykdymo metu buvo vidutinio amžiaus, turinti gyvenimiškos patirties, vadovaujanti įmonei, kuri taip pat buvo PVM mokėtoja, taigi, teismo vertinimu, nors rašytinėje sutartyje šalys ir buvo susitarusios dėl 85 Eur valandinio atlyginimo, tačiau ieškovei patapus PVM mokėtoja ir atsakovei apmokėjus ieškovės visas jai pateiktas sąskaitas, kurioje buvo aiškiai nurodytas įtrauktas PVM mokestis, ji kaip ir kiekvienas atidus, protingas asmuo nereikšdama jokių pretenzijų ieškovei ar neatsisakydama apmokėti jai ieškovės pateiktų sąskaitų konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad su tokiomis sutarties sąlygomis sutinka.

55. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi numatyta, jog prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita – faktūra. Pažymi, kad advokatė R. A. siekia prisiteisti skolą, pateikusi teismui ne PVM sąskaitą – faktūrą, o išankstines sąskaitas apmokėjimui, kas nėra laikoma tuo pačiu/lygiaverčiu dokumentu. Todėl mano, kad neteisėtas skolos priteisimas būtų priteisus skolą pagal išankstinę sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą, nesant pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, kadangi atsakovės atstovės teigimu taip nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad tiek 2020 m. gruodžio 17 d. advokato darbo laiko ataskaitoje (atliktų darbų akte), tiek bendradarbiavimo laikotarpiu kitose klientei pateiktose darbo laiko ataskaitose ar išankstinėse sąskaitose apmokėjimui yra aiškiai nurodyta, jog klientui teikiama ataskaita (atliktų darbų aktas) yra laikytina išankstine sąskaita apmokėjimui, o gavus apmokėjimą bus išrašyta PVM sąskaita – faktūra. Tokias sąskaitas ieškovė teikė visada, tarp šalių sudarytoje sutartyje to nebuvo draudžiama ir šalys buvo susitarusios, jog po suteiktų paslaugų bus išrašomos sąskaitos. 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsakydama į teismo užduotą klausimą paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kaip advokatė teikia paslaugas daugeliui asmenų, ne visi išrašytas sąskaitas apmoka nustatytu metu. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išrašius PVM sąskaitą-faktūrą ji turi būti įtraukiama į registrą ir PVM mokestis sumokamas įstatymų nustatytais terminais, ieškovė klientams išrašanti išankstines sąskaitas apmokėjimui/darbo laiko ataskaitas, kurias klientams apmokėjus ji išrašanti PVM sąskaitas-faktūras, kurios registruojamos registre ir įstatymų nustatyta tvarka sumokamas PVM.

56. Pažymėtina, jog atsakovės į bylą pateiktame 2022 m. spalio 14 d. VMI atsakyme nurodyta, jog paslaugų PVM sąskaita-faktūra (kai teikiamos ilgalaikės paslaugos) turi būti išrašyta nedelsiant, suteikus paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar už jas yra apmokėta ar ne, tačiau atsižvelgiant į PVM mokėtojo veiklos specifiką, paslaugų PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma ir vėliau. Taip pat nurodo, jog jei PVM sąskaita-faktūra būtų išrašyta vėliau nei paslaugos buvo suteiktos, tai toks tinkamai išrašytas (visus privalomus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus turintis) apskaitos dokumentas būtų laikomas juridinę galią turinčiu apskaitos dokumentu (el. b. 1 failas, b. l. 162).

57. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusią sąskaitų išrašymo praktiką ir VMI nurodytus paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog vien tai, kad ieškovė už atsakovei suteiktas paslaugas išrašydavo ne PVM sąskaitą-faktūrą, o išankstinę sąskaitą apmokėjimui/darbo laiko ataskaitą, o atsakovė šių dokumentų pagrindu atlikdavo apmokėjimus, nedaro sutarties negaliojančios. PVM sąskaitų – faktūrų išrašymas ir jų tinkama apskaita yra ieškovės kaip asmens turinčios mokestinę prievolę pareiga. Teismas nagrinėdamas šalių ginčą netikrina ar ieškovė kaip PVM mokėtoja tinkamai ir vadovaujantis įstatymu įgyvendina savo pareigas, tai yra valstybės institucijų, atliekančių mokestinės prievolės kontrolę pareiga, bet vertina ginčo dalyką - ar atsakovei buvo suteiktos teisinės paslaugos, jų apimtis ir ar už jas buvo atsiskaityta.

58. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 822,80 Eur suteiktų teisinių paslaugų išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau - Rekomendacijos) bei šiame teisės akte įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (ieškovės suteiktų paslaugų įkainis yra daug mažesnis nei rekomendacijose numatytas). 2022 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų akte yra nurodyta, jog atsakovei buvo suteiktos 2 teisinės paslaugos – ieškinio patikslinimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (4 valandos) ir surašytas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (4 valandas). Teismo vertinimu procesinių dokumentų pobūdis ir nurodomas jiems užtrukęs surašyti laikas atitinka suteiktų paslaugų apimtį ir sprendžia, kad teisinių paslaugų apimtis ir jų kainos santykis atitinka sąžiningumo reikalavimams.

59. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

60. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas konstatuoja, jog ieškovė pagrindė savo skolos reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodė skolos faktą bei dydį reikšdama reikalavimą dėl 2020 m. gruodžio 17 d. išrašytos sąskaitos (darbo laiko ataskaitos) apmokėjimo, o atsakovės atsikirtimai į pareikštą ieškinį yra nepagrįsti, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 822,80 Eur skolos priteisimo tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl atsakovės pareigos mokėti už suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. liepos 14 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui.

61. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateiktė 2022 m. liepos 14 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. IS-RA/14/07/2022AP 308,55 Eur sumai. (el. b. 1 failas, b. l. 158).

62. Ieškovė nurodo, kad į atsakovei A. P. pateiktą 2020 m. gruodžio 17 d. Advokato darbo laiko ataskaitą nebuvo įtraukta dalies klientei faktiškai suteiktų paslaugų vertė – nebuvo įtrauktos išlaidos dėl klientės A. P. vardu parengto ir pateikto į bylą 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimo į atsakovo V. P. priešieškinį dėl techninės klaidos bei tai, kad ieškovė buvo pasirengusi neimti apmokėjimo iš atsakovės, jeigu su atsakove būtų pavykę susitarti taikiai dėl 2022 m. gruodžio 17 d. sąskaitos apmokėjimo. Atsakovė nesutinka su šia pateikta sąskaita apmokėjimui, teigdama, kad po paslaugos - 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimo į priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-276- 323/2020 atlikimo advokatė atsakovei A. P. sąskaitos neišrašė, kitokiu būdu susimokėti už šios paslaugos atlikimą neprašė, sutartyje dėl teisinių paslaugų nutraukimo nurodė, jog likusi galutinė skola – 822,80 Eur.

63. Iš teismui į bylą pateiktų elektronių laiškų (susirašinėjimo), matyti, kad ieškovė atsakovei nurodo, kad avansas už teismo posėdžius (jeigu toks buvo), tebūna užskaitytas už į sąskaitą neįtrauktą atsiliepimą (el. b. 1 failas, 31 puslapis). Elektroniniame laiške taip pat ieškovė atsakovei rašo, kad kaip matyti iš susitarimo, kol kas geranoriškai neįtraukia mokėtino honoraro už atsiliepimą į V. P. priešieškinį (el. b. 1 failas, 32 puslapis). Atsakovė 2021 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad dėl visapusiškai sudėtingos situacijos kreipiasi į antrinę teisinę pagalbą dėl tolimesnės alimentų bylos eigos. Valstybė neskiria advokato, jei yra nenutraukta sutartis su ankstesniu, todėl prašo nutraukti bendradarbiavimo sutartį ir atsiųsti nutraukimą įrodančius dokumentus (el. b. 1 failas, 35 puslapis).

64. Iš bylos medžiagos ir ieškovės teismo posėžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė dėl techninės klaidos į atsakovei A. P. pateiktą 2020 m. gruodžio 17 d. Advokato darbo laiko ataskaitą nebuvo įtraukta dalis klientei faktiškai suteiktų paslaugų vertė – klientės vardu parengtas ir pateiktas į bylą 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimas į atsakovo V. P. priešieškinį. Iš geros valios, vėliau pastebėjusi šį neatitikimą, ieškovė pasirinko už šias paslaugas papildomo apmokėjimo iš klientės nereikalauti. Tačiau šiuo metu, atsižvelgiant į išimtinai nesąžiningą ir negarbingą atsakovės, kaip buvusios advokatės klientės elgesį ir atsakovės reiškiamus reikalavimus, A. P. yra pateiktas 2022 m. liepos 14 d. reikalavimas apmokėti ir už šias advokatės paslaugas 308,55 Eur sumoje. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai, kad susirašinėjimuose ji nurodžiusi, jog kolkas nebus reikalaujamas apmokėjimas šios sąskaitos iš atsakovės, neatėmė iš jos teisės atsakovei elgiantis nesąžiningai reikalauti iš atsakovės apmokėti šią sąskaitą.

65. Iš teismui pateiktų susirašinėjimų matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovės advokatės surašytu 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimu į atsakovo V. P. priešieškinį, dėl to tarp šalių kilo konfliktas, t. y. atsakovė A. P. reiškė pretenzijas ieškovei advokatei R. A., kodėl nesuderinusi su ja tokį dokumentą teismui surašė ir pateikė, kodėl nesupažindino jos su jo turiniu. Tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų, atlikus atitinkamus pakoregavimus pagal atsakovės pageidavimus atsiliepimas buvo pateiktas į bylą.

66. Teismas pažymi, jog kaip teismo konstatuota sprendimo 41 punkte tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, t.y. ieškovė teikė atsakovei teisines paslaugas, atsakovė jas priėmė ir įsipareigojo šalių sutartyje nustatyta tvarkla už jas apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė šalių susirašinėjime 2021 m. sausio 16-18 d. tariantis dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, aiškiai nurodė, kad avansas už teismo posėdžius (jeigu toks buvo), tebūna užskaitytas už į sąskaitą neįtrauktą atsiliepimą, ir kad ji geranoriškai neįtraukia šio honoraro už atsiliepimą į V. P. priešieškinį. 2022 m. vasario 21 d. teikdama teismui ieškinį ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą tik pagal 2020 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktą ir tik atsakovei nesutinkant sudaryti byloje taikos sutarties, 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui ieškinio papildymą dėl 308,55 Eur skolos priteisimo pagal neapmokėtą 2022 m. liepos 14 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui.

67. Įvertinus į bylą šalių pateiktą susirašinėjimą, ieškovės nurodytus paaiškinimus, jog tikintis, kad su atsakove teisinių paslaugų sutartis bus nutraukta jai atsiskaičius už likusią neapmokėtą 2022 m. gruodžio 17 d. sąskaitą, tačiau to neįvykus ir ieškovei persigalvojus, teismo nuomone jau ginčui esant teisme nėra pagrįsta reikalauti už suteiktas paslaugas apmokėjimo, dėl kurio pati ieškovė atsakovei buvo nurodžiusi, jog tas apmokėjimas bus užskaitytas. Teismo nuomone, atsakovė kaip silpnesnioji sutarties šalis, t.y. vartotoja gavusi iš ieškovės informaciją, jog už šią paslaugą iš jos apmokėjimo nebus reikalaujama, nutraukiant sutartį ieškovei neišrašius sąskaitos už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, turėjo pagrįstą lūkestį, jog už šias teisines paslaugas ji su ieškove yra atsiskaičiusi kompensuojant avansą už teismo posėdžius. Ieškovė santykiuose su atsakove veikdama kaip verslininkė ir suteikus teisines palaugas bei neišrašydama sąskaitos ir nereikalaudama atsakovės jos apmokėti savalaikiai, o priešingai nurodydama, kad apmokėjimo už šias paslaugas nebus reikalaujama, turėjo įvertinti savo veiksmų teisines pasekmes. Įvertinus aukščiau išdėstytą bei tai, jog ieškovė teisines paslaugas pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą suteikė atsakovei beveik prieš 2 metus nuo sąskaitos išrašymo, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl 308,55 Eur skolos priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

68. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 822,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, bylos iškėlimo data laikytina pareiškimo priėmimo data, t. y. 2021 m. gruodžio 10 d.

Dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo dėl skolos už neteisėtai priskaičiuotą PVM mokestį

69. Atsakovė priešieškinu prašo priteisti iš ieškovės (pagal ieškinį) advokatės R. A. atsakovės (pagal ieškinį) A. P., naudai 437,32 Eur skolos už neteisėtai paskaičiuotą PVM mokestį. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka, bei prašo jį atmesti.

70. Atsižvelgiant į tai, kad teismas dėl PVM mokesčio pagal ieškovės teiktas teisines paslaugas pagrįstumo jau pasisakė tenkindamas šioje dalyje ieškovės ieškinį, todėl aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, atmeta atsakovės reikalavimą dėl neteisėtai paskaičiuoto 437,32 Eur PVM mokesčio priteisimo atsakovei iš ieškovės pagal 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. spalio 23 d. advokato darbo laiko ataskaitas.

Dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo dėl permokėto atstovavimo mokesčio priteisimo

71. Atsakovė priešieškinu prašo priteisti iš ieškovės 175,80 Eur už permokėtą atstovavimo mokestį. Teigia, kad ieškovė vedė atsakovei dvi civilines bylas: 1) civilinę bylą Nr. e2-8679-323/2019 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo; ir 2) civilinę bylą Nr. e2-317-889/2020 (e2-9342-889/2019) dėl piniginės kompensacijos už padovanotą turtą priteisimo. Ieškovė atsakovei išrašydavo advokato darbo laiko ataskaitas (atliktų darbų aktus), kur iš anksto numatydavo darbo laiką už atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė apmokėdavo ataskaitose nurodytas sumas, tačiau vėliau pastebėjo, kad neatitinka ataskaitose nurodytos ir realiai teismo posėdžiuose patirtos ieškovės darbo valandos, o būtent: 1) Pagal 2019 m. spalio 23 d. advokato darbo laiko ataskaitą (atliktų darbų aktą) ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-317-889/2020 už atstovavimą teismo posėdyje paskaičiavo 3 valandas, viso 255 Eur (3×85 Eur), tačiau realiai teismo posėdis truko 2 val. 7 min. (nuo 9 val. 13 min. iki 11 val. 06 min.). Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai iš atsakovės yra gavusi 75,26 Eur (atlygį už 53 min.); 2) Pagal 2019 m. lapkričio 6 d. advokato darbo laiko ataskaitą (atliktų darbų aktą) ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-8679-323/2019 už atstovavimą teismo posėdyje paskaičiavo 3 valandas, viso 255 Eur (3×85 Eur), tačiau realiai du teismo posėdžiai truko 1 val. 49 min., t.y. 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdis truko 11 min. (nuo 15 val.19 min. iki 15 val. 30 min.); bei 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdis truko 1 val. 38 min. (nuo 10 val. 04 min. iki 11 val. 42 min.). Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai iš atsakovės yra gavusi 100,54 Eur (atlygį už 1 val. 11 min.). Viso už atstovavimą atsakovė yra permokėjusi ieškovei 175,80 Eur (75,26 Eur + 100,54 Eur).

72. Atsakovė su ieškovės pateiktu reikalavimu priteisti permokėtą atstovavimo mokestį nesutinka, prašo atmesti.

73. Iš teismui pateiktos 2018 m. balandžio 27 d. teisinių paslaugų sutarties 7.1.2. punkto matyti, kad konkrečių suteiktų paslaugų kaina pagal nurodytą valandinį įkainį paskaičiuojama valandų ir pusvalandžių tikslumu, apvalinant pagal bendrąsias apvalinimo taisykles (el. b., 1 f., b. l. 27). Pažymėtina, jog tokia pati sąlyga įtvirtinta ir Rekomendacijų 9 punkte.

74. Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktame atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodo, jog tinkamam atstovavimui teismo posėdžiuose yra reikalingas papildomas laikas pasirengti bylai, ir tai yra realiai advokato gaištamas (patiriamas) darbo laikas, kuris yra apmokamas pagal Teisinių paslaugų sąlygas; atvykimas į / iš teismo rūmus atstovauti klientus yra advokato realiai gaištamas laikas, už kurį klientas privalo apmokėti pagal Teisinių paslaugų sutartį; prieš teismo posėdžius ir po jų buvo nuolat teikiamos teisinės konsultacijos klientei (atsakovei), kurioms sugaištas laikas yra advokato faktiškai sugaištas laikas, kliento apmokamas pagal Teisinių paslaugų sutarties sąlygas. Visos šios faktiškai advokatės sugaišto laiko sąnaudos nebuvo atskirai apskaičiuotos ir advokatei apmokėtos, ir šių advokatei apmokėtinų paslaugų kaštai už faktiškai sugaištą laiką buvo įtraukti ir apmokėti kaip „atstovavimas“.

75. Pagal Teisinių paslaugų sutarties sąlygas, faktiškai sugaištas laikas yra apskaičiuojamas valandų ir pusvalandžių tikslumu, apvalinant pagal bendrąsias apvalinimo taisykles (7.1.2. p.). Tokiu būdu, atstovavimo trukmė 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdyje turi būti apvalinama iki 0,5 val., o atstovavimo trukmė 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdyje - iki 2 val. Ir tokiu būdu, grynai matematiniu skaičiavimu, atsakovės apmokėto atstovavimo laiko skirtumas - ne daugiau 0,5 val.

76. Pažymėtina, jog atsakovė ieškovės pateiktas sąskaitas, kurias dabar ginčija, apmokėjo ir reikalavimus ieškovei pareiškė tik 2022 m. birželio 16 d. teikdama priešieškinį byloje, po ieškovės ieškinio pateikimo. Teismas sutinka, su ieškovės argumentais, kad tinkamam atstovavimui teismo posėdžiuose yra reikalingas papildomas laikas pasirengti bylai, t. y. atvykti į/iš teismo, konsultuoti klientą prieš / po posėdžio, teikti konsultacijas ir kt., ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atvykti į/iš teismo užtrunka po 15 minučių, be to atsakovei buvo teiktos konsultacijos biure, atsakinėjama į atsakovės teiktus elektroninius laiškus, kurių būta nemažai, visa tai advokato laiko ataskaitose nurodoma kaip atstovavimas teismo posėdžiose, neišskiriant atskirai atvykimų ir konsultacijų, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo atstovavimo teisme laiką, ir reikalavimas priteisti 175,80 Eur skolos už atstovavimą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

77. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atmetus visus atsakovės priešieškinio reikalavimus, procesinės palūkanos iš ieškovės atsakovės naudai nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš dalies tenkinus ieškinį bei atmestus priešieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

79. Už ieškinio reikalavimus (1131,35 Eur) byloje turėjo būti sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis, o ieškovė kreipdamasi į teismą už ieškinio reikalavimus viso sumokėjo 34,31 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 72,73 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinas 18,91 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 punktas). Kadangi ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 34,31 Eur žyminio mokesčio, o už ieškinį turėjo būti sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina 8,31 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis.

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

81. CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

82. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal 2022 m. gegužės 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)TP-22-T-651-5006. Teikiant antrinę teisinę pagalbą A. P. patirtos 448,40 Eur išlaidos (pagal 2022 m. lapkričio 15 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (12.34Mr)PT-8700).

83. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pažymėtina, jog ieškovė baigiamosiose kalbose iškėlė klausimą prašydama teismo įvertinti ar 22 valandos skirtos atsakovei suteikti teisines paslaugas byloje yra adekvatu ir pagrįsta, nustačius, kad nepagrįsta – informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pažymėtina, jog atsakovės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžių paskaičiavimą atlieka ir teikia teismui pati tarnyba, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tarnybos atliktu pagrįstumu ir apskaičiavimo teisingumu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, nepatenkinta reikalavimo dalis sudaro 27,27 procento, todėl iš ieškovės priteistina 122,28 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei R. A. 822,80 (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų 80 centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 822,80 (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų 80 centų) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,91 Eur (aštuoniolika eurų 91 centą) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Likusios ieškinio dalies netenkinti.

Atmesti atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei R. A. dėl skolos už neteisėtai paskaičiuotą PVM mokestį ir už permokėtą atstovavimo mokestį priteisimo.

Priteisti iš ieškovės R. A. 122,28 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 28 centus) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas į valstybės biudžetą.

Grąžinti ieškovei R. A. 8,31 Eur (aštuonių eurų 31 cento) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2022 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo kodas LITEKO sistemoje ZL05185.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.