- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- e2-317-889/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05849-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl piniginės kompensacijos už padovanotą turtą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 19404,00 Eur piniginę kompensaciją už padovanotą turtą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog ieškovės A. P. ir atsakovo V. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018, kuris paliktas nepakeistas 2019 m. sausio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, sutuoktinių A. P. (Permenovos) ir V. P. santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, V. P. iš A. P. buvo priteista 48 021,67 Eur piniginė kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalinimą, kurią ieškovė šiuo metu moka atsakovui. 2010 m. liepos 14 d. Dovanojimo sutartimi Nr. VM9-3294 savo tuometiniam sutuoktiniui, atsakovui V. P. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje šalys dovanojamą turtą įvertino 19317,66 Eur (66 700 Lt). Praėjus mėnesiui nuo dovanojimo, ieškovei nieko nežinant ir su ieškovei nederinant, atsakovas šį jam padovanotą butą 2010 m. rugpjūčio 19 d. pardavė (pirkimo – pardavimo sutartis Nr. MV7-6659) už 67 000 Lt (19 404,54 Eur). Visas iš buto pardavimo gautas pinigines lėšas tą pačią dieną, t. y. 2010 m. rugpjūčio 19 d., atsakovas nedelsiant padovanojo savo suaugusiai dukrai iš ankstesnės santuokos T. P.. 2010 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartyje buvo įvardintas dovanojimo tikslas: „Pinigai dovanojami Buto (duomenys neskelbtini). Atsakovo dukra, T. P., šias gautas pinigines lėšas panaudojo savo asmeninio nekilnojamo turto įsigijimui, ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 125 000 Lt nuosavybėn įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), iš kurių 58 000 Lt T. P. turėjo sumokėti pardavėjams ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas ieškovės buvo padovanotas atsakovui santuokos metu, santuoka pripažinta iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padovanotas turtas yra realizuotas ir negali būti grąžintas natūra, ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 4 dalimi, CK 3.46 straipsniu, prašo priteisti ieškovės naudai padovanoto buto rinkos vertės dydžio piniginę kompensaciją, t. y. 19404,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodo, jog santuokos nutraukimo teisiniai padariniai (pasekmės) yra nagrinėjami ir taikomi santuokos nutraukimo byloje, o ne nutraukus santuoką, tai yra, ieškovės reikalavimas dėl dovanoto kitam sutuoktiniui nekilnojamojo daikto grąžinimo turėjo būti reiškiamas civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018. Teigia, jog namo dalis, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pirkta pardavus atsakovui nuosavybes teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl dovanojimo sandoris buvo kompensuojamojo pobūdžio. Nurodo, jog ieškovė, reikšdama ieškinį elgiasi nesąžiningai, kadangi kai ieškovė padovanojo butą atsakovui iki santuokos nutraukimo praėjo 7 metai, todėl ieškovė žinojo apie buto pardavimą, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog negalima taikyti CK 3.70 straipsnio 4 dalies, kadangi nėra visų sąlygų, numatytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-275/2010.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus pilna apimtimi. Nurodo, jog butas niekada nebuvo šalių bendras turtas, todėl santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-527-512/2018 šio klausimo nagrinėjimas nebuvo privalomas, ieškovė turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už padovanotą nekilnojamąjį turtą priteisimo ir po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, kurioje šis klausimas nagrinėjamas nebuvo. Tuo pačiu nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys neturėtų būti atmestas vien jau šiuo pagrindu. Ieškovės nuomone, atsakovas neteisingai interpretuoja ir savaip perfrazuoja ieškovės ieškinio teisinius argumentus. Ieškovės ieškinys yra pareikštas ne LR CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, o CK 3.70 straipsnio pagrindu. LR CK 6.472 straipsnio 4 dalis numato, jog būtent tik šiame straipsnyje numatytas pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike palaiko savo atsiliepime išsakytą poziciją bei prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog ieškinyje yra aplinkybių visetas, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-275/2010. Pažymi, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinį pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog ieškovė su atsakovu susipažino 1996 metais, atsakovas turėjo du vaikus iš kitos santuokos. Atsiradus galimybei, 2003 metais šalys pardavė atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nusipirko namo dalį – pirmą aukštą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovas pradėjo daryti spaudimą ieškovei padovanoti jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikydamas, jog tai kompensacija už jo parduotą asmeninės nuosavybės priklausiusį butą ir namo pirkimui panaudotas lėšas. Ieškovė nesutiko. Gimus vaikams, suprato, jog atsakovas jau greitu metu išeis į senatvės pensiją, todėl nenorėjo atsisakyti pajamų, kurias gaudavo nuomojant butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 metais, ieškovei sunkiu gyvenimo laikotarpiu (susirgo vaikas, turėjo išsikelti iš gyvenamosios vietos dėl užlieto būsto) atsakovas galiausiai įtikino ieškovę padovanoti minėtą butą. Atsakovas, dovanojimo sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teises į butą, jį pardavė, o gautas lėšas padovanojo dukrai iš pirmosios santuokos. Atsiradus progai, šalys santuokos metu įsigijo likusią namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė skolinosi 28962,00 Eur (100 000 Lt). Pažymi, jog neturėjo jokio tikslo dovanoti butą atsakovui, padovanojo dėl nuolatinio atsakovo psichologinio spaudimo. Atsižvelgus į atsakovo nesąžiningumą, gautų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams, prašo priteisti iš jo kompensaciją, kuri lygi buto pardavimo sandoriui – 19 404,54 Eur. Teigia, jog nuo sandorio sudarymo momento nėra praėję 10 metų, todėl pagal CK 3.46 ir CK 3.70 straipsnius, nepraleido ieškinio padavimo senaties termino. Pažymi, jog reiškiant ieškinį pagal CK 3.70 straipsnį, šalys neprivalo būti susituokę, tai kad santuoka nutraukta nėra kliūtis pareikšti ieškinį buvusiam sutuoktiniui.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė nurodė, jog atsakovas butą, (duomenys neskelbtini), planavo padovanoti savo dukrai, tačiau visgi butą pardavė ir už gautus pinigus įsigijo namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Visas turėtas ir gaunamas lėšas skyrė minėto namo remontui, pinigų skirtų dukrai neliko, todėl jautėsi jai skolingas. Teigia, jog 2003 metais buvo susitarimas su ieškove, jog butą ieškovo dukrai perdovanos, arba nupirks kitą dviejų kambarių butą, kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyveno su dukra. Atsakovas neatsakė į klausimą ar lėšos, gautos pardavus butą, esantį Kretingos g. 10, Klaipėda, buvo dovanotos dukrai kito buto pirkimui. Pažymi, jog atsakovo pozicija aiškiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, prašo jais vadovautis. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorio aplinkybės buvo aptartos ir į jas atsižvelgta dalinant turtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018, kuriuo atsakovui buvo palikta mažesnė 1/3 dalis šeimos turto bendrojoje nuosavybėje. Todėl teigia, jog iš esmės ieškovė prašo peržiūrėti įsigaliojusį teismo sprendimą. Pažymi, jog CK 3.70 straipsnio 4 dalis taikoma, kai tam yra numatytas aplinkybių visetas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, ieškovė dublike nesutinka su tokia atsakovo pozicija, nurodo, jog ieškinį pareiškė vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 4 dalimi, todėl taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
CK 3.70 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. CK 3.70 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas yra siejamas su dovanojimo sutarties sudarymo momentu (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1633-826/2016). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2010 m. liepos 14 d. dovanojimo sutartimi Nr. VM9-3294 savo tuometiniam sutuoktiniui, atsakovui V. P. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog ieškinio, paduoto teismui 2019 m. rugpjūčio 5 d., senaties terminas yra dešimt metų ir nėra praleistas, todėl taikyti ieškinio senaties institutą ir pasekmes nėra teisinio pagrindo.
Dėl kompensacijos priteisimo
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė santuokos metu padovanojo nekilnojamąjį turtą atsakovui, jis butą pardavė ir gautus pinigus panaudojo ne šeimos su ieškove poreikiams tenkinti, santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padovanotas turtas yra realizuotas ir negali būti grąžintas natūra, todėl ieškovė vadovaudamasi CK 3.46 straipsniu ir CK 3.70 straipsnio 4 dalimi, prašo priteisti ieškovės naudai padovanoto buto rinkos vertės dydžio piniginę kompensaciją, t. y. 19404,00 Eur. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, nurodo, jog nėra visų sąlygų, kurios reikalingos CK 3.70 straipsnio 4 dalies taikymui, taip pat pažymi, kad dovanojimo sandorio aplinkybės buvo aptartos ir į jas atsižvelgta dalinant turtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018, kuriuo atsakovui buvo palikta mažesnė, 1/3 šeimos turto bendrojoje nuosavybės dalyje.
Tam, kad dovanotojas galėtų pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise atsiimti dovanas, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: 1) šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; 2) reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; 4) nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis); 5) nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Dovanos davimo motyvai tokiais atvejais yra nereikšmingi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010).
Teismas sutinka su atsakovu, jog ieškovė, reikšdama ieškinį, negalėjo remtis CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo minėtų sąlygų visumos. Bylos duomenimis nustatyta, jog kai ieškovė 2010 m. liepos 14 d. dovanojimo sutartimi savo tuometiniam sutuoktiniui, atsakovui V. P., padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini), atsakovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MV7-6659 pardavė minėtą butą už 67 000 Lt (19 404,54 Eur) – dovanotas turtas yra perleistas tretiesiems asmenims. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš CK 3.70 straipsnio 4 dalyje numatytų dovanoto nekilnojamojo turto sutuoktiniui grąžinimo sąlygų, kuri numato, jog dovanotas turtas negali būti perleistas tretiesiems asmenims.
Ieškovė procesiniuose dokumentuose rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015, kurioje teismas sprendė, jog tuo atveju, kai apdovanotasis negali grąžinti dovanoto turto natūra, priteistina piniginė kompensacija. Teismas pažymi, jog minėtoje byloje ieškinys buvo reiškiamas CK 3.70 straipsnio 3 dalies pagrindu ir teismai pripažino santuoką negaliojančią nuo jos sudarymo momento bei taikė atitinkamas pasekmes šalių įgytam turtui (CK 3.45 – 3.46 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo santuoka Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018 nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje yra visai kitos faktinės aplinkybės ir yra kilę kiti teisiniai padariniai, nei ieškovės nurodytoje byloje, todėl vadovautis nurodyta teismo praktika nėra teisinio pagrindo.
Sprendžiant dovanoto turto grąžinimo klausimą ir vertinant ieškinio pagrįstumą vertintini ir kiti šalių pateikti įrodymai bei faktinės aplinkybės.
Ieškovė reikalavimą grąžinti atsakovui jos padovanotą butą grindė ir tuo, jog ji tai padarė įkalbinėjama atsakovo, tačiau byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl sudarytas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad jis buvo apsimestinis, taip pat nebuvo įrodinėjamas toks faktinis ieškinio pagrindas. Atsakovas nurodė, jog ieškovė savo butą padovanojo jam gera valia, nes jis pardavė savo asmeninį butą, kurį žadėjo palikti savo dukrai ir panaudojo namo su ieškove pirkimui, ir toks buvo jų abiejų su ieškove sprendimas. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog dovanos davimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi, todėl ieškovės nurodyti argumentai dėl sandorio sudarymo aplinkybių neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl dovanoto turto grąžinimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1633-826/2016).
Taip pat, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog aplinkybė dėl ieškovės padovanoto nekilnojamojo turto atsakovui ir atsakovo gautų lėšų panaudojimo jau buvo nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose, kuriais nutraukta šalių santuoka ir išspręstas šalių turto padalijimo klausimas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018 pagal ieškovo V. P. (V. P.) ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui V. P. (V. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys V. P. (V. P.), B. P., V. P., institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Byloje nustatyta, kad šalių žemės sklypo dalies ir namo antro aukšto pirkimo sandoris buvo sudarytas 2010 m. rugsėjo 22 d., o 2010 m. rugpjūčio 19 d., t. y. prieš mėnesį laiko iki minėto sandorio sudarymo, ieškovas pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 19 404,54 Eur (67 000 Lt) bei gautus pinigus padovanojo savo dukrai T. P. 2010 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. MV7-6665 pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp sutuoktinių, atsižvelgė į aplinkybę, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, bei įvertino aplinkybę, jog santuokos metu (2010 metais) atsakovė padovanojo ieškovui jai asmeninės nuosavybės teises priklausiusį (padovanotą atsakovės motinos G. P.) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas perleido ne šeimos poreikiams tenkinti. Taigi įvertinus individualias bylos aplinkybes, buvo nuspręsta, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovei A. P., su kuria nustatyta nepilnamečių I. P. ir A. P. gyvenamoji vieta, pripažinti teisę į 2/3 dalis, o ieškovui V. P. - į 1/3 dalį šalių santuokoje įgyto turto. (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018, motyvuojamosios dalies IV, V skyriai).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-24-513/2019 šalių apeliacinius skundus atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apygardos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo grindė aplinkybėmis, jog su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, ir tuo, kad ieškovas savo turėtą turtą ir pinigines lėšas santuokos metu padovanojo savo pilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos, t. y. sūnui V. P. 2010 m. kovo 26 d. padovanojo butą (duomenys neskelbtini), o dukrai T. P. 2010 m. rugpjūčio 19 d. padovanojo pinigus, gautus tą pačią dieną (2010 m. rugpjūčio 19 d.) pardavus butą (duomenys neskelbtini), kurį atsakovės motina 2010 m. birželio 15 d. padovanojo atsakovei, o atsakovė 2010 m. liepos 14 d. padovanojo ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju yra būtinybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovas, materialiai aprūpinęs savo pilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos, turi tokią pačią pareigą ir savo nepilnamečiams vaikams iš antrosios santuokos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypimas nuo lygių dalių principo nagrinėjamu atveju buvo tikslingas siekiant apsaugoti nepilnamečių ieškovo vaikų interesus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje e2A-24-513/2019, 35 punktas).
Santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga, tuo pačiu ir kitų su turto valdymu susijusių klausimų išsprendimas (CK 3.100 straipsnio 4 dalis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad atsakovas pardavė ieškovės dovanotą butą ir gautus pinigus panaudojo ne šeimos su ieškove poreikiams tenkinti, o padovanojo savo dukrai, jau yra tirtos teismo ir įvertintos įsiteisėjusiame sprendime dėl santuokos nutraukimo, dalijant šalių turtą ir nukrypstant nuo lygių turto dalių principo – priteisiant ieškovei 2/3 dalis turto. Konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dar kartą spręsti kompensavimo ieškovei už jos padovanoto buto pardavimą klausimą ir priteisti jai iš atsakovo viso dovanoto buto vertės kompensaciją nėra pagrindo – jis yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi teismas ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui V. P., (V. P.) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 19 404 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove A. P..
Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo palikti galioti teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovas nurodo patyręs 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. P. naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės dalyvavusios nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, iš ieškovės A. P. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui V. P., (V. P.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 19 404 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove A. P.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.