Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. ieškinio reikalavimą atsakovui P. O. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra buvęs jos sutuoktinis, šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo sprendimu. Civilinės bylos šalys santuoką nutraukė abipusiu sutarimu, taip pat abu sutarė, kad atsakovas nepilnamečiui sūnui teiks 150 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas išlaikymą sūnui teikė, taip pat papildomai pirko rūbus, avalynę, kitus reikalingus daiktus. Tokiu būdu, atsakovas sūnui išlaikymą teikė ne tik pinigais, bet ir kitokia išlaikymo forma, bendrai teikiamo išlaikymo dydis galėjo siekti 200 – 250 Eur. 2019 metų pabaigoje tarp ieškovės ir atsakovo įvyko žodinis konfliktas, kurio pasėkoje atsakovas nebeteikė sūnui papildomo išlaikymo, mokėjo tik 150 Eur, kuris buvo priteistas teismo sprendimu. Išlaikymo nepilnamečiui sūnui pradėjo tikrai trūkti, nes atsakovas nebeskiria jokių papildomų piniginių lėšų sūnaus išlaikymui, kurias skirdavo nuo 2017 metų. Ieškovė teismui taip pat paaiškino, kad lyginant su (duomenys neskelbtini) metais, jos materialinė padėtis suprastėjo. Ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl dėl nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, ji visiškai negalėjo dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Santuokos nutraukimo metu jos vardu nebuvo jokio registruoto turto, po santuokos nutraukimo jos pačios tėvai jai padovanojo butą, kuriame ji su sūnumi ir gyvena. Sūnus gerokai paaugo, jam yra 12 metų, pakito jo poreikiai, jis nori vis daugiau išeiti su draugais, prašo duoti pinigų, nori turėti savų brangesnių daiktų, rūbų, nori gražiau apsirengti, nebesiskirti iš draugų. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai sūnui reikalinga 400 Eur išlaikymo suma, kartais reikalinga ir 500 Eur dydžio suma. Maistui reikalinga 150 Eur, rūbams, avalynei – 60 Eur, papildams, vitaminams – 40 Eur, būsto išlaikymui – vasaros metu 75 Eur, žiemos metu apie 100 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, pietums mokykloje – 50 Eur, kanceliarinėms prekėms – 25 Eur, telefonui – 10 Eur, internetui – 11 Eur, buities priemonėms – 5 Eur. Už vaiką ieškovei yra skiriama 70 Eur dydžio išmoka, kurią ieškovė duoda sūnaus kasdienėms išlaidoms, maistui mokykloje. Sūnus pas atsakovą būna kas antrą savaitgalį, daugiau sūnus su tėvu nelabai susitinka, nes pastarasis išvažinėja į užsienį. 2017 metais ieškovės metinės pajamos buvo apie 8 200 Eur, 2018 - 2019 metais galėjo būti panaši suma. Ieškovės pajamos iki šalyje paskelbtos pandemijos buvo pakankamos, ji išgyveno su sūnumi be problemų. (duomenys neskelbtini) pajamų ji nepamena, tačiau gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) kovo mėnesį jos pajamos sudarė 260 Eur, kuriuos skyrė valstybė ir tokio dydžio pajamas ji gavo apie 4 mėnesius. Vėliau kiekvieną mėnesį ji uždirbo apie 300 – 400 Eur. 2021 metais savo pajamų nepamena, bet karantino metu jai buvo mokama 260 Eur išmoka. Ieškovė mano, kad atsakovas turi galimybę teikti 250 Eur dydžio išlaikymą sūnui, nes yra jaunas ir darbingas asmuo, kuris turi dirbti ir privalo sūnų išlaikyti. Pasak ieškovės, atsakovas sumažino vaikui teikiamo išlaikymo dydį ne tik dėl dukters gimimo, bet ir dėl to, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuomet atsakovas pasakė, kad daugiau papildomo išlaikymo jis neteiks.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus šalių santuoką, jis sūnui teikė išlaikymą ženkliai didesnį, nei jie su ieškove buvo sutarę. Konkrečiai, jis mokėjo ieškovei po 150 Eur, taip pat pirko vaikui rūbus, avalynę, įvairius daiktus, todėl mano, kad sūnaus išlaikymui skiriamos lėšos siekė 200 – 250 Eur. (duomenys neskelbtini) pabaigoje iki jo dukters gimimo tarp jo ir ieškovės įvyko konfliktas dėl to, kad ji kažkam dar papildomai pareikalavo pinigų sūnui, kurių teikti jis negalėjo, nes laukė antrojo vaiko gimimo. Nepaisant to, ir po konflikto atsakovas papildomai mokėjo už sūnaus gyvybės draudimą, reikalui esant pirko rūbus. Atsakovas mano, kad tuo metu jo teikiamo išlaikymo sūnui turėjo pilnai pakakti, prie išlaikymo ieškovė prisidėdavo tik minimaliomis sumomis. Gimus dukrai, atsakovas nebesutiko sūnui teikti papildomo išlaikymo, kurį jis teikė iki antrojo vaiko gimimo, todėl, jo manymu, ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovas mano, kad jis nebegali teikti tokio dydžio išlaikymo sūnui, kokį skyrė iki dukters gimimo. Pasak atsakovo, (duomenys neskelbtini) sūnaus poreikiai galėjo siekti 200 – 250 Eur. Šiuo metu jis sutinka, kad sūnui maistui gali būti reikalinga 150 Eur suma, drabužiams, avalynei – 60 Eur, vitaminams, papildams – 10 – 15 Eur, būsto išlaikymui – 90 Eur, pietums mokykloje – 50 Eur, kanceliarinėms prekėms – 25 Eur, telefonui – 10 Eur, internetui – 11 Eur, buities priemonėms – 5 Eur, higienos priemonėms – 10 Eur. Tokiu būdu, atsakovas posėdžio metu sutiko, kad sūnaus poreikiai kiekviena mėnesį gali siekti 420 Eur sumą. Nepaisant to, atsakovas nurodė, kad jis negali sūnui teikti didesnio išlaikymo, nei jis teikia dabar, t. y. po 150 Eur, kadangi jis augina dar vieną nepilnametį vaiką. Dėl savo turtinės / finansinės padėties atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis niekur oficialiai nedirbo, jis važinėdavo trumpam statybos darbams į užsienį, galėjo būti, kad uždirbdavo po 500 Eur kiekvieną mėnesį. Dabar jo pajamos yra ženkliai sumažėję, jis uždirba kiekvieną mėnesį po 300 Eur. 2017 metais jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, jo neturi ir dabar. Gyvena iš to gaunamo darbo užmokesčio ir gaunamų pašalpų, kurias gauna jos sugyventinė. Pašalpa šeimai sudaro 180 Eur, sugyventinė gauna vaiko pašalpą, gaudavo išmoką iš darbo biržos, dabar ji pradėjo dirbti. Visos šeimos pajamos sudaro apie 400 Eur. Šeima gyvena atsakovo mamos bute, būsto išlaidos žiemos metu sudaro apie 200 Eur. Atsakovas nurodė esantis sveikas ir darbingas, neturintis jokių sveikatos problemų, neturintis jokio išsilavinimo, dirbantis statybose pagalbinius darbus. Atsakovas mano, kad ieškovė gali teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kadangi jos materialinė padėtis yra geresnė, be to jos tėvai gyvena pasiturinčiai.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turėtų būti tenkinamas visa apimtimi šį išlaikymą priteisiant iš atsakovo nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teismui dienos.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

7. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), nutraukė tarp civilinės bylos šalių sudarytą santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2 punktu šalys buvo sutarę, kad atsakovas P. O. nepilnamečio sūnaus išlaikymui teiks 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

8. Ieškovė R. O. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 250 Eur, motyvuodama tuo, kad pablogėjo jos finansinė padėtis, be to, išaugo vaiko poreikiai.

9. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

10. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tokiu būdu, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

11. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

12. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismas nustatinėja ir vertina, kaip nuo Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta tarp civilinės bylos šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

13. Bylos duomenimis, ieškovės vardu, (duomenys neskelbtini) metais nutraukiant tarp civilinės bylos šalių sudarytą santuoką, registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovės močiutė pastarajai padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi A. O. Byloje pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažyma patvirtinama, kad 2017 metais ieškovė gavo 8 277 Eur pajamų. Iš Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašų matyti, kad R. O. verčiasi „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini), jos pajamos 2020 metų sausio mėnesį sudarė – 600 Eur, vasario mėnesį – 300 Eur, birželio mėnesį – 400 Eur, liepos mėnesį – 200 Eur, rugpjūčio mėnesį – 300 Eur, rugsėjo mėnesį – 400 Eur, spalio mėnesį – 400 Eur, lapkričio mėnesį – 300 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. pajamų nebuvo dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, 2021 m. balandžio mėnesį – 200 Eur, gegužės mėnesį – 250 Eur, birželio mėnesį – 200 Eur, rugpjūčio mėnesį – 450 Eur, rugsėjo mėnesį – 480 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai yra skiriama 70 Eur dydžio išmoka vaikui, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu buvo mokama 260 Eur dydžio nedarbo išmoka. Ieškovė negauna jokių kitokio pobūdžio pajamų, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių.

14. Atsakovo P. O. vardu 2017 – 2021 metais nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Nurodytu laikotarpiu atsakovas Lietuvoje oficialiai nedirbo ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad trumpais laikotarpiais dirba užsienyje pagalbinius statybininko darbus. Jo su darbo santykiais susijusios pajamos (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį sudarė 500 Eur, 2020 – 2021 metais jis kiekvieną mėnesį uždirbo apie 300 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. atsakovo šeimai skiriama 180,33 Eur pašalpa. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas registruotas (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 30 d. gimė atsakovo duktė A. O.

15. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

16. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovės R. O. finansinė padėtis ženkliai pablogėjo dėl nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, kurio metu ji neteko su darbo santykiais susijusių pajamų ir gavo tik 260 Eur dydžio nedarbo išmoką. Bylos duomenimis 2017 metais jos darbo užmokestis siekė beveik 690 Eur sumą, tuo tarpu 2020 – 2021 metais jos gaunamos pajamos, įskaitant nedarbo išmoką, sudarė tik apie 300 Eur. Po civilinės bylos šalių santuokos nutraukimo, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo nekilnojamojo turto – butą, tačiau teismas šio turto nevertina, kaip ieškovės turtinės padėties pagerėjimo, nes šį nekilnojamąjį turtą ieškovė gavo dovanų iš savo močiutės, kuriame šiuo metu gyvena su savo nepilnamečiu vaiku. Tuo tarpu, atsakovo P. O. turtinė / finansinė padėties nuo pat civilinės bylos šalių santuokos nutraukimo dienos iš esmės liko nepakitusi. Atsakovas nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neįgijo. Yra sukūręs kitą šeimą, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. O., šeima gyvena atsakovo motinai priklausančiame bute. Atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki civilinės bylos nagrinėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje oficialiai nedirbo, nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau pripažįsta, kad gyvena iš užsienyje uždirbtų pinigų bei gaunamų pašalpų. Sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti neturi, nepateikė duomenų apie galimai turimus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms. Teismas neturėjo galimybės byloje nustatyti duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas iš užsienyje turimų darbo santykių. Pats atsakovas teismui nurodė, kad 2017 metais jo pajamos iš darbo santykių kiekvieną mėnesį sudarė 500 Eur, 2020 – 2021 metais – 300 Eur, motyvavo, kad jo finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, šeimoje taip pat atsirado dar vienas nepilnametis vaikus, kurį reikia išlaikyti. Nurodytus argumentus teismas vertina kritiškai, kaip siekimą nepagrįstai sumažinti savo gaunamas pajamas iš turimų darbo santykių, kurių teismas neturi galimybės patikrinti. Teismo vertinimu, atsakovo užsienyje gaunamos pajamos iš ten esančių darbo santykių, laikytinos ženkliai didesnėmis nei nurodo pats atsakovas. Nurodytas teismo įsitikinimas dėl ženkliai geresnės atsakovo finansinės padėties grindžiamas jo pakankamai jaunu darbingu amžiumi, sveikatos problemų nebuvimu, taip pat jo paties byloje teikiamais rašytiniais įrodymais apie nepilnamečiams A. O. ir A. O. perkamus rūbus, avalynę, kitas buities priemones, kurių kaina laikytina neadekvačia atsakovo nurodomoms gaunamoms pajamoms iš darbo santykių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl spręstina, kad atsakovas teismui neįrodė savo iš darbo santykių gaunamų pajamų dydžio, kadangi nepateikė teismui šių pajamų dydį pagrindžiančių dokumentų, kurių pagrindų teismas turėtų galimybę konstatuoti jo finansinės padėties pablogėjimą. Atsakovo vengimą teismui pateikti rašytinius įrodymus apie jo gaunamas pajamas iš darbo santykių, duomenis apie tai kiek dažnai pastarasis vyksta į užsienio valstybę dirbti, taip pat jo nurodymą, kad jo pajamos iš darbo santykių siekia tik 300 Eur, o 2017 – 2020 metais siekė 500 Eur, teismas vertina kaip nelogiškus, neadekvačius bei neatitinkančius civilinėje byloje surinktų kitų rašytinių įrodymų turinio.

17. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

18. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad bylos šalių santuokos nutraukimo metu nepilnamečiui A. O. buvo aštuoneri metai. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai vaikui yra dvylika metų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai, juolab, kad šią faktinę aplinkybę pripažino abi civilinės bylos šalys teismo posėdžio metu. Ieškovė R. O. bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad nepilnamečio A. O. išlaikymui reikalinga suma siekia 400 – 500 Eur kiekvieną mėnesį. Šias išlaidas sudaro: išlaidos maistui 150 Eur, rūbams, avalynei – 60 Eur, papildams, vitaminams – 40 Eur, būsto išlaikymui – vasaros metu 75 Eur, žiemos metu apie 100 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, pietums mokykloje – 50 Eur, kanceliarinėms prekėms – 25 Eur, telefonui – 10 Eur, internetui – 11 Eur, buities priemonėms – 5 Eur. Ieškovė taip pat teismui patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) metais gaunamo išlaikymo iš atsakovo sūnaus poreikiams patenkinti jai visiškai pakako, kadangi atsakovo teikiamo išlaikymo bendra suma siekė 200 – 250 Eur. Konkrečiai, atsakovas teikė vaikui išlaikymą pinigais kiekvieną mėnesį mokėdamas po 150 Eur ir iki 100 Eur sumą išlaikymą teikdamas daiktais, rūbais, avalyne ir kitokiomis vaikui skirtomis priemonėmis. Kadangi nuo 2019 metų pabaigos atsakovas sumažino teikiamo išlaikymo dydį, apsiribodamas tik 150 Eur išlaikymo teikimu, ieškovė pajuto, kad atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui nebepakanka. Ieškovės nurodomas faktines aplinkybes buvus iš esmės patvirtino pats atsakovas, nurodydamas, kad 2017 – 2019 metais sūnui teikė 200 – 250 Eur dydžio išlaikymą, kurį sudarė 150 Eur dydžio piniginė išlaikymo suma, kitą teikiamo išlaikymo dalį sudarė sūnui perkami drabužiai, avalynė, žaislai, kitos buities priemonės, reikalingos tinkamam vaiko vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas taip pat sutiko, kad šiuo metu nepilnamečio sūnaus poreikiai gali siekti 420 Eur sumą, kurią sudaro išlaidos maistui - 150 Eur, drabužiams, avalynei – 60 Eur, vitaminams, papildams – 10 – 15 Eur, būsto išlaikymui – 90 Eur, pietums mokykloje – 50 Eur, kanceliarinėms prekėms – 25 Eur, telefonui – 10 Eur, internetui – 11 Eur, buities priemonėms – 5 Eur, higienos priemonėms – 10 Eur. Nurodė, kad 2017 – 2019 metais sūnaus poreikiai siekė apie 250 Eur, kuriuos tenkino jis vienas, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat pripažino, kad nuo 2019 metų pabaigos jis sumažino nepilnamečiui sūnui teikiamo išlaikymo dydį, apsiribodamas 150 Eur mokama išlaikymo suma, kadangi jo naujai sukurtoje šeimoje gimė kitas vaikas, kurio išlaikymui jis taip pat turi skirti pinigų.

19. Spręsdamas dėl nepilnamečiui A. O. reikalingo išlaikymo dydžio bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš jo tėvų, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą, A. O. gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo motina, o atsakovas su vaiku matosi ir bendrauja tik minimaliai – kas antrą savaitgalį ir trumpais laikotarpiais atostogų metu, todėl iš esmės būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnametį vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai, kurie neturi įstatyme numatytos vaiko išlaikymo pareigos. Byloje atsakovas pateikė skaičiavimus apie jo nepilnametei dukrai A. O. reikalingo išlaikymo dydį, kuriuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį vaiko išlaikymas siekė 279,78 Eur sumą, spalio mėnesį – 144,12 Eur, tačiau teismas šiais atsakovo skaičiavimais, vertindamas nepilnamečio A. O. poreikių dydį nesiremia, kadangi juose nėra įskaitytos vaiko išlaidos maistui, būsto išlaikymui, higienos ir kitoms reikalingoms priemonėms. Be to, pažymėtina, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai nepilnametė A. O. nėra pilnų dvejų metų amžiaus, todėl jos poreikiai savaime negali būti vertinami lygiaverčiais nepilnamečio A. O. poreikiams, kuriam yra 12 metų. Ieškovė dirba, nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigą vykdo tinkamai. Bylos duomenys bei pačių civilinės bylos šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas geranoriškai nuo 2017 metų sūnaus išlaikymui teikė 200 – 250 Eur dydžio išlaikymą, ką atsakovas pats įrodinėjo visos civilinės bylos nagrinėjimo metu, jis taip pat pats posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra išaugę ir siekia 420 Eur sumą, tačiau nepaisant to, jis nuo 2019 metų pabaigos sumažino sūnui teikiamo išlaikymo dydį iki 150 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, būdamas pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, laikotarpiu nuo 2017 metų iki civilinės bylos nagrinėjimo dienos dėl teismui nenurodomų priežasčių niekur nedirba, pajamas, gaunamas iš užsienyje turimų darbo santykių slepia ir teismui nurodo, kad jis negali sūnui teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio išaugusius poreikius, kurie teismo vertinimu šiuo metu siekia 470 Eur sumą, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, atsakovo darbingą amžių, taip pat tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios jam neleistų dirbti, užsidirbti ir užtikrinti tinkamo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, teismas sprendžia, kad abu nepilnamečio A. O. tėvai turi galimybę lygiomis dalimis jam teikti reikalingo dydžio išlaikymą. Teismas konstatuoja, kad atsakovo vaikui mokamas išlaikymas nebeatitinka jam reikalingo poreikių patenkinimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisto išlaikymo dydį. Įvertinus tai, kad ieškovei vaiko išlaikymui yra mokama 70 Eur dydžio valstybės skiriama išmoka, vaiko poreikių dydis mažinamas nurodyta suma iki 400 Eur, todėl iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymas, teismo vertinimu, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, išlaikymą iš atsakovo priteisiant nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 14 d.. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei R. O. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovui P. O. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini) taip pat byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Remiantis nurodytu bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp civilinės bylos šalių nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. O. ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikimo ir priteisti iš atsakovo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokos po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui skiriamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.